Evoliucija2
5 (100%) 1 vote

Evoliucija2

Evoliucija – [lot. Evolutio – išvyniojimas; išsirutuliojimas]: 1. Pasaulio visuomenės kitimo procesas, raida; 2. Nedideli lėti kokybiniai kitimai.

Evoliucijos teorija – pažiūrų ir mokslinių žinių apie organinio pasaulio istorinius vystymosi veiksnius ir dėsnius sistema. Šiolaikinio mokslo, visų pirma biologijos, duomenys rodo viso organinio pasaulio vientisumą ir tai, kad visos šiuolaikinės gyvybės formos yra išsivysčiusios iš nedaugelio protėvių. Pirmą vientisą, bet neparemtą faktais sukūrė Ž. B. Lamarkas (1809 m., Prancūzija). XIX a. viduryje Čarlzas Darvinas (1859 m., Anglija) sukūrė pirmąją mokslinę materialistinę organizmų, rūšių atsiradimo gamtinės atrankos būdu teoriją, vadinamą darvinizmu.

Darvino geologiniai tyrinėjimai patvirtino Hiutono ir Lajelio darbus. Jis ėmė galvoti, jog Žemė labai sena ir kad laiko vykti paveldėjimui su pokyčiais buvo pakankamai. Biogeografija (gyvybės formų geografinio pasiskirstymo Žemėje tyrimai) turėjo Darvinui didelę įtaką ir privertė jį galvoti, kad įvairovę sukelia prisitaikymas prie aplinkos: iš vienos rūšies gali atsirasti daug skirtingai prisitaikiusių rūšių.Gamtinė atranka

Evoliucija patvirtina tai, kad nėra visiškai vienodų dviejų gyvų organizmų. Taigi kai kurie augalai arba gyvūnai gali egzistuoti tik turėdami tokius požymius, kurie padeda jiems lengviau išlikti. Antai gyvūnas gali turėti ilgas kojas, kurios padėtų jam sprukti nuo plėšrūnų. Augalas gali turėti didesnius lapus kurie padėtų jam geriau augti pavėsyje. Turėdami tokių vertingų požymių, gyvūnai ir augalai turi daugiau galimybių išlikti gyvi ir susilaukti palikuonių, kurie paveldėtų šiuos požymius. Neturintys naudingų požymių tokių galimybių turi mažiau. Tai vadinama gamtine atranka.

Pamažu, iš kartos į kartą, geriau prisitaikę gyvūnai ir augalai išgyvena ir suklesti, o kiti išmiršta arba susiranda naują buveinę. Taip, Darvino įsitikinimu, pamažu išsirutuliojo milijonai įvairių augalų ir gyvūnų rušių.

Gamtinė atranka – tai procesas, kurio prielaidos (1–3) gali sukelti tam tikras pasekmes (4-5):

1. Populiacijų nariai turi paveldimų skirtumų.

2. Kiekvienoje kartoje atsiranda daug daugiau individų, nei gali išgyventi ir daugintis.

3. Kai kurių individų turimi adaptyvūs bruožai leidžia jiems išgyventi ir daugintis geriau už kitus individus.

4. Vėlesnėse kartose adaptyvius bruožus turi vis didesnė individų dalis.

5. Gamtinės atrankos rezultatas yra prie vietinės aplinkos prisitaikiusi populiacija.

Darvinas įsitikino, kad paveldėjimas su pakitimais paaiškina gyvybės istoriją. Jo gamtinės atrankos teorija nurodo mechanizmą, padedantį prisitaikyti prie aplinkos.

Tačiau fosilijos rodo, kad evoliucija nėra toks lėtas ir tolydinis procesas, kaip manė Darvinas. Dabar kai kurie mokslininkai mano, kad pokyčiai vyksta staigiais šuoliais, tarp jų būna ilgi laikotarpiai, kai pokyčiai vos pastebimi. Tai vadinama pertraukta pusiausvyra. Anot kitų, staigių pokyčių šuoliai įsiterpia tarp ilgų tolydinių pokyčių laikotarpių. Tai vadinama pertraukta laipsniškumu.

Kintantis žemėlapis

Per milijonus metų pasaulio žemėlapis nuolat keitėsi. Kadaise visi žemynai sudarė vieną didžiulį sausumos masyvą, kurį mokslininkai vadina Pangėja. Jį supo vienas bekraštis vandenynas – Pantalasas. Maždaug prieš 200 milijonų metų Pangėja pradėjo skilti į dvi dalis – Lauraziją šiaurėje ir Gondavą pietuose. Ilgainiui šie milžiniški žemynai irgi pradėjo skilti, palikdami atskiras dalis dreifuoti ten kur jos yra dabar.

Fosilijos

Iš kur mokslininkai žino, kad po Žemę kadaise klajojo dinozaurai? Arba kad prieš 12000 metų Eropoje gyvenogauruoti drambliai, vadinami mamutais? Atsakymas – iš fosilijų. Fosilijos – tai gyvūnų ir augalų liekanos išsilaikusios tūkstančius arba milijonus metų, paprastai akmenyje. Tai gali būti gyvų padarų liekanos – kaulai, kriauklės, kiaušiniai, sėklos ir panašiai arba tik žymė, pavyzdžiui, palikti pėdsakai.

Kas yra fosilija?

Žuvus gyvūnui, jo minkštosios dalys supūva, bet jei jo kaulus arba kriauklę greitai užkloja dumblas, ilgainiui jie gali suakmenėti ir virsti fosilija. Fosilijos padeda atkurti nuostabų gyvybės istorijos vaizdą. Iš fosilijų žinome, kada gyvi padarai ėmė keltis iš jūros į sausumą, kaip atrodė dinozaurai ir dar daugiau kitų dalykų.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 658 žodžiai iš 1244 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.