EVOLIUCIJA
Darvino teorijos reikšmė:
1. įtvirtino istorinį gyvosios gamtos aiškinimo metodą;
2. nustatė pagrindines pasaulio evoliucijos varomąsias jėgas;
3. atskleidė biologijos mokslo uždavinius.
Evoliucijos varomosios jėgos:
1. gamtinė atranka;
tai gamtoje vykstantis procesas, kurio metu konkrečiomis aplinkos sąlygomis išlieka gyvi ir susilaukia palikuonių individai, turintys tai rūšiai naudingų požymių ir savybių. Gamtinės atrankos prielaidos:
a) populiacijos nariai turi paveldimų skirtumų;
b) kiekvienoje kartoje atsiranda daugiau individų, nei gali išgyventi ir daugintis;
c) turi adaptyvių bruožų.
Gamtinės atrankos pasekmė – vėlesnėse kartose adaptyvius bruožus turi vis didesnė individų dalis. Jos pavyzdys – kenkėjų prisitaikymas prie naujų pesticidų, arba atsiradęs bakterijų atsparumas antibiotikams
2. kova už būvį;
a) vidurūšinė – konkurencija tarp vienos rūšies individų;
b) tarprūšinė – tarp rūšių dėl maisto, teritorijos, vieni kitus ėda, atsiranda simbiozė ir t.t.
c) kova su nepalankiomis aplinkos sąlygomis.
3. paveldimas kintamumas.
Rūšis – tai visuma vienos kilmės individų, pasižyminčių panašiomis morfologinėmis, fiziologinėmis, biocheminėmis, ekologinėmis bei atologinėmis ypatybėmis, užimančių tam tikrą teritoriją, turinčių panašų kariotipą, galinčių tarpusavyje kryžmintis ir duoti vislius palikuonis.
Gamtinė ir dirbtinė atrankos
Dirbtinė skirstoma į nesąmoningą ir planingą. Pirmoji egzistavo jau senovėje, o kita atsirado tik 18 a. pabaigoje.
Kryptinga atranka – pranašumą turi kraštutinė fenotipo dalis.
Stabilizuojančioji – pranašumą turi tarpiniai fenotipai;
Išskiriančioji – pirmenybė teikiama dviem kraštutiniams fenotipams.
Rūšių susidarymui įtakos turi:
1. mutacijos – atsiradusios mutacijos perduodamos iš kartos į kartą, ir padedančios organizmui išlikti bei daugintis, išlieka. Taip susidaro naujos rūšys;