Fašizmas ir jo vykdoma antisemitizmo politika
Po Pirmojo pasaulinio karo prie kitų dešiniųjų ideologijų prisidėjo
fašizmas.Istorijoje fašizmas reiškėsi trimis pavidalais: kaip politinė
idėja, politinis judėjimas ir valdžios sistema. Pirmuoju pavidalu fašizmas
pasireiškė daugelyje pasaulio šalių įvairiomis formomis.Antruoju pavidalu
fašizmas pasirodė daugelyje prieškarinės Europos valstybių. Susiformavusios
politinės ir socialinės sistemos pavidalą fašizmas igijo Italijoje ir
Vokietijoje, kuriose jo šalininkai paėmė valdžią. Greta fašizmo teorijos
ten atsiskleidė ir jo praktika. Galime skirti du fašistinių sistemų ir
ideologijų istorijos etapus: taikos metų fašizmą ir karo metų.Pokarinės
fašizmo atmainos vadinamos neofašizmu. Italų ir vokiečių fašistų idėjas ir
darbus galėtume vadinti klasikiniu fašizmu. Įprotis daugelį dešiniųjų
ideologijų ar sistemų vadinti fašistinėmis-klaida. Ši klaida buvo būdinga
ir sovietinei Lietuvos istoriografijai: nacionalistinį autoritarinį
A.Smetonos režimą ji vadino fašistine diktatūra. Daugybė tokių sąvokų, kaip
parafašistinis, kavazifašizmas ir pan. tik didina sumaištį terminologijoje.
Fašizmo ideologiją sudaro dvi pagrindinės elementų grupės.Pirmoji grupė-
tai, ką jis teigė, ateities viziją. Iš negatyviųjų elementų vertėtų
pažymėti tarptautinės taikos idėjos neigimą. Didžiausia grėsme fašistai
laiko kairiųjų, pirmiausia kairiųjų revoliucionierių, ideologijas. Jų
idėjinis ginčas su konservatizmu. Konservatorių legalizmas ir nenoras
siekti politinio gyvenimo masiškumo nedera su fašizmo principais.Dar viena
problema-fašizmas neigia kai kurių tautų teisę egzistuoti. Fašizmas
visiškai nustūmė žydus, apskritai atimdamas jiems teisę gyventi. Tai buvo
pati kategoriškiausia ir agresyviausia antisemitizmo forma.Fašizmo
ideologijos teiginiai:
1)Nacionalizmas ir rasizmas.,2)Jėgos kultas.,3)Ekspansionizmas-
siekimas pasiglemžti svetimas teritorijas..,4)Militarizmas. Kalbame apie
tokią situaciją, kai visa valstybės organizacija ir visuomenės gyvenymas,
taip pat ir politika remiasi politinės organizacijos principais- įsakymais,
hierarchija.5) Visiškai naujos valstybės santvrkos kūrimas, visiškai
centralizuota socialinė tvarka, kai slopinami bet kokie spontaniški
visuomenės veiksniai. Visos iki tol nuo valdžios nepriklausomos visuomenės
gyvenimo struktūros buvo likviduotos arba pakluso griežtai valstybės
kontrolei.6)Nauja vienpartinė politinė sistema, kurios šerdis- vienintelė
legaliai egzistuojanti partija kontroliuojanti valstybę. Monopolija
hierarchijos viršūnėje esančio vado įrankis. Elitą sudarė labiausiai
atsidavusių vadui žmonių grupė.Fašistinės sistemos esmė vadas absoliučiai
valdo partiją, valstybę, visuomenę ir kiekvieną individą. Viešosios
nuomonės formavimosi iš apčios fašistai laikė apsurdiškais, kenksmingais
gendruomenei. Vadas sprendė galutinai ir neklystamai. Kas anksčiau sudarė
valstybės, visuomenės ir privataus gyvenimo sferą, buvo sulydyta į vieną
visumą .Sistemas imta vadinti totalitarinėmis. Fašistinės visuomenės
privalėjo būti aktyvios.Individas privalo nuolat veikti, būti aktyvus ir
entuziastingai pritarti valdžios siekiams.Klaidinga, visiškai tapatinti
totalitarizmą su fašizmu. Be totalitarizmo idėjos, fašizmui būdingos ir
kitos.Fašistinė ideologija atmeta krikščioniškąją Dievo idėjos sampratą. Iš
fašizmo mistinių ir racionalių svarstymų, sudievinančių vadą, kilo nauja XX
a.natūralistinės neopagonybės forma.8) privačios nuosavybės idėja būtina
disciplinuotam tautinės bendrijos gyvenimui. Ūkio sistema turi remtis
privačia nuosavybe. Kita problema- tai mūsų dienų neofašizmo kelias į pirmą
vietą,- antikomonizmą.Bažnyčia pasmerkė italų, o paskui ir vokiečių fašizmo
ideologiją kaip nesuderinamą su katalikų tikėjimo principais ir
katalikiškuoju socialiniu mokymu.Fašizmas iki šiol pavojingas visoms
pažangos jėgoms ir yra savotiškas mūsų laikų dešiniųjų politinis
rezervas.Jo pagrindiniai principai atkartoja Musolinio ir Adolfo Hitlerio
teiginius. Benitas Musolinis(1883-1945)-ideologas ir vlstybės veikėjas,
skurstančio kaimo kalvio sūnus.1914m. buvo pašalintas iš socialistų
partijos.1919m. įkūrė pirmąją fašistinę organizaciją. 1922m.Musolinis buvo
pakviestas sudaryti vyriausybę.Adolfas Hitleris(1889-1945)-ideologas ir
valstybės veikėjas.Gimė Austrijoje. Buvo savamokslis nebaigė vidurinės
mokyklos.Nuo1913m.gyveno Bavarijoje, buvo Pirmojo pasaulinio karo dalyvis-
Vokietijos kariuomenės savanoris.1933-1936m. pertvarkė Veimaro respubliką į
Trečiajį reichą.1938m.Hitleris ėmėsi įgivendinti pasaulio užkariavimo
idėją.
Fašizmas
Fašistų veikla buvo grindžiama iš esmės tais pačiais principais bei
metodais, jie siekė įvesti – totalitarinį režimą. Fašistinei valdžiai
būdinga prievarta, griežta piliečių ir visuomeninio gyvenimo
kontrolė.
Fašistai remdamiesi viduriniais sluoksniais plačiai naudojo socialinę
demagogiją, prievartos priemones, propagavo nacionalizmą, karines
ekspansijas, rasinę nelygybę. Fašizmo ideologija buvo grindžiama
geopolitika, rasistinėmis prancūzų rašytojo Ž.A de Gobino teorijomis, bei
vokiečio filosofo O Špenglerio idėjomis. Fašizmas atsirado jau karo metais
, susiformavus galingiems monopolijų susivienijimams, tarp verslininkų ir
valstybės atsirado ekonominė trintis. Daug kas tuo metu palaikė fašistus,
nes tada jie atrodė, kaip ryžtinga ir patikima jėga, galinti atkurti po
karo sugriauta tvarką, pasipriešinti komunistiniam judėjimui ar net jį
sutriuškinti, įveikti visuomenės pakrikimą.
Fašistiniams judėjimams įsigalėti padėjo jų metodai. Jie kūrė sukarintas
draugoves, demagogiška propaganda formavo tautų „skriaudų jausmą“, įvedė
griežta organizacinę struktūrą ir discipliną, neginčijąmą vado autoritetą.
Fašizmas Italijoje
Fašistų vadas buvo Benitas Musolinis, kuris su savo bendraminčiais
kritikavo silpną liberalų vyriausybę, socialistus, vėliau pradėjo kovą dėl
valdžios. Fašistai greitai gavo tai, ko siekė, nes nuolat besikeičiančios
vyriausybės nesiėmė jokių priemonių prieš fašistus. 1922 10 29 Italijos
karalius pavedė Musoliniui sudaryti vyriausybę. Ji buvo koalicinė, o taip
savo kalboje Musolinis pasakė „mums reikia visiškos valdžios ir mes patys
prisiimam visą atsakomybę“. Atėjęs į valdžią Musolinis netapo kapitalistų
įrankių, nes turėjo savo planų ir tikslų.
Užsitikrinęs armijos, bažnyčios, karaliaus bei įvairių partijų pritarimą,
Musolinis pradėjo griauti liberaliąją parlamentinę Italijos valstybės
santvarką. Musolinis pasiekė, kad vykdomoji valdžia pasidarytų aukštesnė už
įstatymų leidžiamąją.
Ekonominę politiką fašistai grindė „produktyvizmo“ principu. Valstybė
nutraukė subsidijas nerentabilioms įmonėms ir pramonės šakoms, uždėjo pelno
mokestį žemdirbystės ūkiams.
Musolinio užsienio politiką, pagrįsta gretimu šalių raminimu „draugystės
ir širdingo bendradarbiavimo paktais“, prekybos susitarimu.
Italijoje įvedus Musolinio diktatūrą buvo uždraustos visos kitos partijos.
Fašistai sukūrė savas profsąjungas, uždraudė streikus, įmonininkų ir
darbininkų ginčus sprendė valstybė.ji taip pat tvarkė ekonomiką, kišosi į
kultūros ir mokslo veiklą. Teisingumo organai neteko savarankiškumo ir
tarnavo diktatūrai.
Fašizmas Vokietijoje
Vokietijoje fašistams(nacistams) vadovavo Adaolfas Hitleris. Jis greitai
pareiškė savo pretenzijas į valdžią ir siekė ją paimti. Nacistai ypač
suaktyvėjo pasaulinės ekonominės krizės metais, kada daugelis manė, kad
valstybė beveik sužlugo. Kaip tik tokiomis sąlygomis didėjo Hitlerio
vadovaujamą nacistų įtaka įvairiems gyventojų sluoksniams. Dėl krizės
nacistai kaltino demokratiją, Versalio taikos sutartį ir žydų kapitalistus.
Krizei įveikti jie siūlė sustiprinti valstybės vaidmenį politikoje ir
pradėti atvirai ginkluotis. Tokios propagandos davė daug naudos. 1932 m.
rinkimuose gavo daugiausiai balsų, o stambieji verslininkai ir kariuomenės
vadovybė nutarė palakyti Hitlerį.
1933 01 30 Hinderburgas paskyrė Hitlerį Vokietijos vyriausybės vadovu. Per
keletą mėnesių nacistai panaikino demokratiją, uždraudė kitas partijas ir
padarė tą patį, ką Italijos fašistai.
FAŠIZMAS
Po Pirmojo pasaulinio karo prie kitų dešiniųjų ideologijų prisidėjo
fašizmas. Istorijoje fašizmas reiškėsi trimis pavidalais: kaip politinė
idėja, politinis judėjimas ir valdžios sistema. Pirmuoju pavidalu fašizmas
pasireiškė daugelyje pasaulio šalių įvairiomis formomis. Antruoju pavidalu
fašizmas pasirodė daugelyje prieškarinės Europos valstybių. Susiformavusios
politinės ir socialinės sistemos pavidalą fašizmas įgijo Italijoje ir
Vokietijoje, kuriose jo šalininkai paėmė valdžią. Greta fašizmo teorijos
ten atsiskleidė ir jo praktika. Galime skirti du fašistinių sistemų ir
ideologijų istorijos etapus: taikos metų fašizmą ir karo metų. Pokarinės
fašizmo atmainos vadinamos neofašizmu. Italų ir vokiečių fašistų idėjas ir
darbus galėtume vadinti klasikiniu fašizmu. Įprotis daugelį dešiniųjų
ideologijų ar sistemų vadinti fašistinėmis-klaida. Ši klaida buvo būdinga
ir sovietinei Lietuvos istoriografijai: nacionalistinį autoritarinį
A.Smetonos režimą ji vadino fašistine diktatūra. Daugybė tokių sąvokų, kaip
parafašistinis, kavazifašizmas ir pan. tik didina sumaištį terminologijoje.
Fašizmo ideologiją sudaro dvi pagrindinės elementų grupės. Pirmoji grupė-
tai, ką jis teigė, ateities viziją. Iš negatyviųjų elementų vertėtų
pažymėti tarptautinės taikos idėjos neigimą. Didžiausia grėsme fašistai
laiko kairiųjų, pirmiausia kairiųjų revoliucionierių, ideologijas. Jų
idėjinis ginčas su konservatizmu. Konservatorių legalizmas ir nenoras
siekti politinio
gyvenimo masiškumo nedera su fašizmo principais. Dar viena
problema-fašizmas neigia kai kurių tautų teisę egzistuoti. Fašizmas
visiškai nustūmė žydus, apskritai atimdamas jiems teisę gyventi. Tai buvo
pati kategoriškiausia ir agresyviausia antisemitizmo forma. Fašizmo
ideologijos teiginiai:
1) Nacionalizmas ir rasizmas, 2) Jėgos kultas, 3) Ekspansionizmas –
siekimas pasiglemžti svetimas teritorijas, 4) Militarizmas. Kalbame apie
tokią situaciją, kai visa valstybės organizacija ir visuomenės gyvenimas,
taip pat ir politika remiasi politinės organizacijos principais- įsakymais,
hierarchija.5) Visiškai naujos valstybės santvarkos kūrimas, visiškai
centralizuota socialinė tvarka, kai slopinami bet kokie spontaniški
visuomenės veiksniai. Visos iki tol nuo valdžios nepriklausomos visuomenės
gyvenimo struktūros buvo likviduotos arba pakluso griežtai valstybės
kontrolei.6)Nauja vienpartinė politinė sistema, kurios šerdis – vienintelė
legaliai egzistuojanti partija kontroliuojanti valstybę. Monopolija
hierarchijos viršūnėje esančio vado įrankis. Elitą sudarė labiausiai
atsidavusių vadui žmonių grupė. Fašistinės sistemos esmė vadas absoliučiai
valdo partiją, valstybę, visuomenę ir kiekvieną individą. Viešosios
nuomonės formavimosi iš apačios fašistai laikė absurdiškais, kenksmingais
bendruomenei. Vadas sprendė galutinai ir neklystamai. Kas anksčiau sudarė
valstybės, visuomenės ir privataus gyvenimo sferą, buvo sulydyta į vieną
visumą .Sistemas imta vadinti totalitarinėmis. Fašistinės visuomenės
privalėjo būti aktyvios. Individas privalo nuolat veikti, būti aktyvus ir
entuziastingai pritarti valdžios siekiams. Klaidinga, visiškai tapatinti
totalitarizmą su fašizmu. Be totalitarizmo idėjos, fašizmui būdingos ir
kitos. Fašistinė ideologija atmeta krikščioniškąją Dievo idėjos sampratą.
Iš fašizmo mistinių ir racionalių svarstymų, sudievinančių vadą, kilo nauja
XX a. natūralistinės neopagonybės forma.8) privačios nuosavybės idėja
būtina disciplinuotam tautinės bendrijos gyvenimui. Ūkio sistema turi
remtis privačia nuosavybe. Kita problema – tai mūsų dienų neofašizmo kelias
į pirmą vietą,- antikomonizmą. Bažnyčia pasmerkė italų, o paskui ir
vokiečių fašizmo ideologiją kaip nesuderinamą su katalikų tikėjimo
principais ir katalikiškuoju socialiniu mokymu. Fašizmas iki šiol
pavojingas visoms pažangos jėgoms ir yra savotiškas mūsų laikų dešiniųjų
politinis rezervas. Jo pagrindiniai principai atkartoja Musolinio ir
Adolfo Hitlerio teiginius. Benitas Musolinis(1883-1945)-ideologas ir
valstybės veikėjas, skurstančio kaimo kalvio sūnus.1914m. buvo pašalintas
iš socialistų partijos. 1919m. įkūrė pirmąją fašistinę organizaciją. 1922m.
Musolinis buvo pakviestas sudaryti vyriausybę. Adolfas Hitleris (1889-1945)
– ideologas ir valstybės veikėjas. Gimė Austrijoje. Buvo savamokslis
nebaigė vidurinės mokyklos. Nuo1913m. gyveno Bavarijoje, buvo Pirmojo
pasaulinio karo dalyvis – Vokietijos kariuomenės savanoris. 1933 – 1936m.
pertvarkė Veimaro respubliką į Trečiąjį reichą. 1938m.Hitleris ėmėsi
įgyvendinti pasaulio užkariavimo idėją.
ADOLFAS HITLERIS
Aloizas Šiklgruberis gimė 1837m. birželio 7d. Štroneso kaime. Kai Aloizui
buvo beveik 10 metų numirė jo motina, ir patėvis atsisakė posūnio. (Marija
Ana Šiklgruber buvo netekėjusi). Berniukas buvo auklėjamas Chidlerio brolio
– Johano Nepomuko – namuose. Būdamas trylikos metų Aloizas pabėgo iš namų I
Vieną, ten įsitaisė mokiniu pas batsiuvį, po penkerių metų stojo tarnauti į
pasienio apsaugą. Būdamas 24 metų Aloizas tapo inspektoriumi. Jo karjera
tuo nesibaigė: Aloizas buvo paskirtas vyriausiuoju muitinės inspektoriumi į
Braunan miestelį.
Johanas sûnaus neturėjo ir 1876 m. Nepomukas ištaisė šią klaidą, oficialiai
isisūnyjas Aloizą, Hitlerio pavarde.
1885m. sausio 7d. Aloizas vedė trečią kartą. Jo žmona tapo Johano Nepomuko