Fašizmas ir jo vykdoma antisemitinė veikla
5 (100%) 1 vote

Fašizmas ir jo vykdoma antisemitinė veikla

Fašizmas ir jo vykdoma antisemitizmo politika

Po Pirmojo pasaulinio karo prie kitų dešiniųjų ideologijų prisidėjo

fašizmas.Istorijoje fašizmas reiškėsi trimis pavidalais: kaip politinė

idėja, politinis judėjimas ir valdžios sistema. Pirmuoju pavidalu fašizmas

pasireiškė daugelyje pasaulio šalių įvairiomis formomis.Antruoju pavidalu

fašizmas pasirodė daugelyje prieškarinės Europos valstybių. Susiformavusios

politinės ir socialinės sistemos pavidalą fašizmas igijo Italijoje ir

Vokietijoje, kuriose jo šalininkai paėmė valdžią. Greta fašizmo teorijos

ten atsiskleidė ir jo praktika. Galime skirti du fašistinių sistemų ir

ideologijų istorijos etapus: taikos metų fašizmą ir karo metų.Pokarinės

fašizmo atmainos vadinamos neofašizmu. Italų ir vokiečių fašistų idėjas ir

darbus galėtume vadinti klasikiniu fašizmu. Įprotis daugelį dešiniųjų

ideologijų ar sistemų vadinti fašistinėmis-klaida. Ši klaida buvo būdinga

ir sovietinei Lietuvos istoriografijai: nacionalistinį autoritarinį

A.Smetonos režimą ji vadino fašistine diktatūra. Daugybė tokių sąvokų, kaip

parafašistinis, kavazifašizmas ir pan. tik didina sumaištį terminologijoje.

Fašizmo ideologiją sudaro dvi pagrindinės elementų grupės.Pirmoji grupė-

tai, ką jis teigė, ateities viziją. Iš negatyviųjų elementų vertėtų

pažymėti tarptautinės taikos idėjos neigimą. Didžiausia grėsme fašistai

laiko kairiųjų, pirmiausia kairiųjų revoliucionierių, ideologijas. Jų

idėjinis ginčas su konservatizmu. Konservatorių legalizmas ir nenoras

siekti politinio gyvenimo masiškumo nedera su fašizmo principais.Dar viena

problema-fašizmas neigia kai kurių tautų teisę egzistuoti. Fašizmas

visiškai nustūmė žydus, apskritai atimdamas jiems teisę gyventi. Tai buvo

pati kategoriškiausia ir agresyviausia antisemitizmo forma.Fašizmo

ideologijos teiginiai:

1)Nacionalizmas ir rasizmas.,2)Jėgos kultas.,3)Ekspansionizmas-

siekimas pasiglemžti svetimas teritorijas..,4)Militarizmas. Kalbame apie

tokią situaciją, kai visa valstybės organizacija ir visuomenės gyvenymas,

taip pat ir politika remiasi politinės organizacijos principais- įsakymais,

hierarchija.5) Visiškai naujos valstybės santvrkos kūrimas, visiškai

centralizuota socialinė tvarka, kai slopinami bet kokie spontaniški

visuomenės veiksniai. Visos iki tol nuo valdžios nepriklausomos visuomenės

gyvenimo struktūros buvo likviduotos arba pakluso griežtai valstybės

kontrolei.6)Nauja vienpartinė politinė sistema, kurios šerdis- vienintelė

legaliai egzistuojanti partija kontroliuojanti valstybę. Monopolija

hierarchijos viršūnėje esančio vado įrankis. Elitą sudarė labiausiai

atsidavusių vadui žmonių grupė.Fašistinės sistemos esmė vadas absoliučiai

valdo partiją, valstybę, visuomenę ir kiekvieną individą. Viešosios

nuomonės formavimosi iš apčios fašistai laikė apsurdiškais, kenksmingais

gendruomenei. Vadas sprendė galutinai ir neklystamai. Kas anksčiau sudarė

valstybės, visuomenės ir privataus gyvenimo sferą, buvo sulydyta į vieną

visumą .Sistemas imta vadinti totalitarinėmis. Fašistinės visuomenės

privalėjo būti aktyvios.Individas privalo nuolat veikti, būti aktyvus ir

entuziastingai pritarti valdžios siekiams.Klaidinga, visiškai tapatinti

totalitarizmą su fašizmu. Be totalitarizmo idėjos, fašizmui būdingos ir

kitos.Fašistinė ideologija atmeta krikščioniškąją Dievo idėjos sampratą. Iš

fašizmo mistinių ir racionalių svarstymų, sudievinančių vadą, kilo nauja XX

a.natūralistinės neopagonybės forma.8) privačios nuosavybės idėja būtina

disciplinuotam tautinės bendrijos gyvenimui. Ūkio sistema turi remtis

privačia nuosavybe. Kita problema- tai mūsų dienų neofašizmo kelias į pirmą

vietą,- antikomonizmą.Bažnyčia pasmerkė italų, o paskui ir vokiečių fašizmo

ideologiją kaip nesuderinamą su katalikų tikėjimo principais ir

katalikiškuoju socialiniu mokymu.Fašizmas iki šiol pavojingas visoms

pažangos jėgoms ir yra savotiškas mūsų laikų dešiniųjų politinis

rezervas.Jo pagrindiniai principai atkartoja Musolinio ir Adolfo Hitlerio

teiginius. Benitas Musolinis(1883-1945)-ideologas ir vlstybės veikėjas,

skurstančio kaimo kalvio sūnus.1914m. buvo pašalintas iš socialistų

partijos.1919m. įkūrė pirmąją fašistinę organizaciją. 1922m.Musolinis buvo

pakviestas sudaryti vyriausybę.Adolfas Hitleris(1889-1945)-ideologas ir

valstybės veikėjas.Gimė Austrijoje. Buvo savamokslis nebaigė vidurinės

mokyklos.Nuo1913m.gyveno Bavarijoje, buvo Pirmojo pasaulinio karo dalyvis-

Vokietijos kariuomenės savanoris.1933-1936m. pertvarkė Veimaro respubliką į

Trečiajį reichą.1938m.Hitleris ėmėsi įgivendinti pasaulio užkariavimo

idėją.

Fašizmas

Fašistų veikla buvo grindžiama iš esmės tais pačiais principais bei

metodais, jie siekė įvesti – totalitarinį režimą. Fašistinei valdžiai

būdinga prievarta, griežta piliečių ir visuomeninio gyvenimo
kontrolė.

Fašistai remdamiesi viduriniais sluoksniais plačiai naudojo socialinę

demagogiją, prievartos priemones, propagavo nacionalizmą, karines

ekspansijas, rasinę nelygybę. Fašizmo ideologija buvo grindžiama

geopolitika, rasistinėmis prancūzų rašytojo Ž.A de Gobino teorijomis, bei

vokiečio filosofo O Špenglerio idėjomis. Fašizmas atsirado jau karo metais

, susiformavus galingiems monopolijų susivienijimams, tarp verslininkų ir

valstybės atsirado ekonominė trintis. Daug kas tuo metu palaikė fašistus,

nes tada jie atrodė, kaip ryžtinga ir patikima jėga, galinti atkurti po

karo sugriauta tvarką, pasipriešinti komunistiniam judėjimui ar net jį

sutriuškinti, įveikti visuomenės pakrikimą.

Fašistiniams judėjimams įsigalėti padėjo jų metodai. Jie kūrė sukarintas

draugoves, demagogiška propaganda formavo tautų „skriaudų jausmą“, įvedė

griežta organizacinę struktūrą ir discipliną, neginčijąmą vado autoritetą.

Fašizmas Italijoje

Fašistų vadas buvo Benitas Musolinis, kuris su savo bendraminčiais

kritikavo silpną liberalų vyriausybę, socialistus, vėliau pradėjo kovą dėl

valdžios. Fašistai greitai gavo tai, ko siekė, nes nuolat besikeičiančios

vyriausybės nesiėmė jokių priemonių prieš fašistus. 1922 10 29 Italijos

karalius pavedė Musoliniui sudaryti vyriausybę. Ji buvo koalicinė, o taip

savo kalboje Musolinis pasakė „mums reikia visiškos valdžios ir mes patys

prisiimam visą atsakomybę“. Atėjęs į valdžią Musolinis netapo kapitalistų

įrankių, nes turėjo savo planų ir tikslų.

Užsitikrinęs armijos, bažnyčios, karaliaus bei įvairių partijų pritarimą,

Musolinis pradėjo griauti liberaliąją parlamentinę Italijos valstybės

santvarką. Musolinis pasiekė, kad vykdomoji valdžia pasidarytų aukštesnė už

įstatymų leidžiamąją.

Ekonominę politiką fašistai grindė „produktyvizmo“ principu. Valstybė

nutraukė subsidijas nerentabilioms įmonėms ir pramonės šakoms, uždėjo pelno

mokestį žemdirbystės ūkiams.

Musolinio užsienio politiką, pagrįsta gretimu šalių raminimu „draugystės

ir širdingo bendradarbiavimo paktais“, prekybos susitarimu.

Italijoje įvedus Musolinio diktatūrą buvo uždraustos visos kitos partijos.

Fašistai sukūrė savas profsąjungas, uždraudė streikus, įmonininkų ir

darbininkų ginčus sprendė valstybė.ji taip pat tvarkė ekonomiką, kišosi į

kultūros ir mokslo veiklą. Teisingumo organai neteko savarankiškumo ir

tarnavo diktatūrai.

Fašizmas Vokietijoje

Vokietijoje fašistams(nacistams) vadovavo Adaolfas Hitleris. Jis greitai

pareiškė savo pretenzijas į valdžią ir siekė ją paimti. Nacistai ypač

suaktyvėjo pasaulinės ekonominės krizės metais, kada daugelis manė, kad

valstybė beveik sužlugo. Kaip tik tokiomis sąlygomis didėjo Hitlerio

vadovaujamą nacistų įtaka įvairiems gyventojų sluoksniams. Dėl krizės

nacistai kaltino demokratiją, Versalio taikos sutartį ir žydų kapitalistus.

Krizei įveikti jie siūlė sustiprinti valstybės vaidmenį politikoje ir

pradėti atvirai ginkluotis. Tokios propagandos davė daug naudos. 1932 m.

rinkimuose gavo daugiausiai balsų, o stambieji verslininkai ir kariuomenės

vadovybė nutarė palakyti Hitlerį.

1933 01 30 Hinderburgas paskyrė Hitlerį Vokietijos vyriausybės vadovu. Per

keletą mėnesių nacistai panaikino demokratiją, uždraudė kitas partijas ir

padarė tą patį, ką Italijos fašistai.

FAŠIZMAS

Po Pirmojo pasaulinio karo prie kitų dešiniųjų ideologijų prisidėjo

fašizmas. Istorijoje fašizmas reiškėsi trimis pavidalais: kaip politinė

idėja, politinis judėjimas ir valdžios sistema. Pirmuoju pavidalu fašizmas

pasireiškė daugelyje pasaulio šalių įvairiomis formomis. Antruoju pavidalu

fašizmas pasirodė daugelyje prieškarinės Europos valstybių. Susiformavusios

politinės ir socialinės sistemos pavidalą fašizmas įgijo Italijoje ir

Vokietijoje, kuriose jo šalininkai paėmė valdžią. Greta fašizmo teorijos

ten atsiskleidė ir jo praktika. Galime skirti du fašistinių sistemų ir

ideologijų istorijos etapus: taikos metų fašizmą ir karo metų. Pokarinės

fašizmo atmainos vadinamos neofašizmu. Italų ir vokiečių fašistų idėjas ir

darbus galėtume vadinti klasikiniu fašizmu. Įprotis daugelį dešiniųjų

ideologijų ar sistemų vadinti fašistinėmis-klaida. Ši klaida buvo būdinga

ir sovietinei Lietuvos istoriografijai: nacionalistinį autoritarinį

A.Smetonos režimą ji vadino fašistine diktatūra. Daugybė tokių sąvokų, kaip

parafašistinis, kavazifašizmas ir pan. tik didina sumaištį terminologijoje.

Fašizmo ideologiją sudaro dvi pagrindinės elementų grupės. Pirmoji grupė-

tai, ką jis teigė, ateities viziją. Iš negatyviųjų elementų vertėtų

pažymėti tarptautinės taikos idėjos neigimą. Didžiausia grėsme fašistai

laiko kairiųjų, pirmiausia kairiųjų revoliucionierių, ideologijas. Jų

idėjinis ginčas su konservatizmu. Konservatorių legalizmas ir nenoras

siekti politinio
gyvenimo masiškumo nedera su fašizmo principais. Dar viena

problema-fašizmas neigia kai kurių tautų teisę egzistuoti. Fašizmas

visiškai nustūmė žydus, apskritai atimdamas jiems teisę gyventi. Tai buvo

pati kategoriškiausia ir agresyviausia antisemitizmo forma. Fašizmo

ideologijos teiginiai:

1) Nacionalizmas ir rasizmas, 2) Jėgos kultas, 3) Ekspansionizmas –

siekimas pasiglemžti svetimas teritorijas, 4) Militarizmas. Kalbame apie

tokią situaciją, kai visa valstybės organizacija ir visuomenės gyvenimas,

taip pat ir politika remiasi politinės organizacijos principais- įsakymais,

hierarchija.5) Visiškai naujos valstybės santvarkos kūrimas, visiškai

centralizuota socialinė tvarka, kai slopinami bet kokie spontaniški

visuomenės veiksniai. Visos iki tol nuo valdžios nepriklausomos visuomenės

gyvenimo struktūros buvo likviduotos arba pakluso griežtai valstybės

kontrolei.6)Nauja vienpartinė politinė sistema, kurios šerdis – vienintelė

legaliai egzistuojanti partija kontroliuojanti valstybę. Monopolija

hierarchijos viršūnėje esančio vado įrankis. Elitą sudarė labiausiai

atsidavusių vadui žmonių grupė. Fašistinės sistemos esmė vadas absoliučiai

valdo partiją, valstybę, visuomenę ir kiekvieną individą. Viešosios

nuomonės formavimosi iš apačios fašistai laikė absurdiškais, kenksmingais

bendruomenei. Vadas sprendė galutinai ir neklystamai. Kas anksčiau sudarė

valstybės, visuomenės ir privataus gyvenimo sferą, buvo sulydyta į vieną

visumą .Sistemas imta vadinti totalitarinėmis. Fašistinės visuomenės

privalėjo būti aktyvios. Individas privalo nuolat veikti, būti aktyvus ir

entuziastingai pritarti valdžios siekiams. Klaidinga, visiškai tapatinti

totalitarizmą su fašizmu. Be totalitarizmo idėjos, fašizmui būdingos ir

kitos. Fašistinė ideologija atmeta krikščioniškąją Dievo idėjos sampratą.

Iš fašizmo mistinių ir racionalių svarstymų, sudievinančių vadą, kilo nauja

XX a. natūralistinės neopagonybės forma.8) privačios nuosavybės idėja

būtina disciplinuotam tautinės bendrijos gyvenimui. Ūkio sistema turi

remtis privačia nuosavybe. Kita problema – tai mūsų dienų neofašizmo kelias

į pirmą vietą,- antikomonizmą. Bažnyčia pasmerkė italų, o paskui ir

vokiečių fašizmo ideologiją kaip nesuderinamą su katalikų tikėjimo

principais ir katalikiškuoju socialiniu mokymu. Fašizmas iki šiol

pavojingas visoms pažangos jėgoms ir yra savotiškas mūsų laikų dešiniųjų

politinis rezervas. Jo pagrindiniai principai atkartoja Musolinio ir

Adolfo Hitlerio teiginius. Benitas Musolinis(1883-1945)-ideologas ir

valstybės veikėjas, skurstančio kaimo kalvio sūnus.1914m. buvo pašalintas

iš socialistų partijos. 1919m. įkūrė pirmąją fašistinę organizaciją. 1922m.

Musolinis buvo pakviestas sudaryti vyriausybę. Adolfas Hitleris (1889-1945)

– ideologas ir valstybės veikėjas. Gimė Austrijoje. Buvo savamokslis

nebaigė vidurinės mokyklos. Nuo1913m. gyveno Bavarijoje, buvo Pirmojo

pasaulinio karo dalyvis – Vokietijos kariuomenės savanoris. 1933 – 1936m.

pertvarkė Veimaro respubliką į Trečiąjį reichą. 1938m.Hitleris ėmėsi

įgyvendinti pasaulio užkariavimo idėją.

ADOLFAS HITLERIS

Aloizas Šiklgruberis gimė 1837m. birželio 7d. Štroneso kaime. Kai Aloizui

buvo beveik 10 metų numirė jo motina, ir patėvis atsisakė posūnio. (Marija

Ana Šiklgruber buvo netekėjusi). Berniukas buvo auklėjamas Chidlerio brolio

– Johano Nepomuko – namuose. Būdamas trylikos metų Aloizas pabėgo iš namų I

Vieną, ten įsitaisė mokiniu pas batsiuvį, po penkerių metų stojo tarnauti į

pasienio apsaugą. Būdamas 24 metų Aloizas tapo inspektoriumi. Jo karjera

tuo nesibaigė: Aloizas buvo paskirtas vyriausiuoju muitinės inspektoriumi į

Braunan miestelį.

Johanas sûnaus neturėjo ir 1876 m. Nepomukas ištaisė šią klaidą, oficialiai

isisūnyjas Aloizą, Hitlerio pavarde.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2009 žodžiai iš 6696 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.