Fašizmas
5 (100%) 1 vote

Fašizmas

Egzamino tematika:

1. Senosios civilizacijos: Egiptas, Tarpupis (Mesopotamija), Indija, Kinija.

2. Senovës Graikijos ir Romos civilizacijos

3. Krikðèionybes atsiradimas ir plitimas

4. Baltø gentys ir jø visuomeninës santvarkos bei kultûros bruoþai ikivalstybiniu laikotarpiu

5. Europos viduriniø amþiø visuomenës, politinës santvarkos ir kultûros bruoþai.

6. Lietuvos valstybës susikûrimas bei raida XIII-XIV a. Kryþiaus þygiai á Rytø Pabaltijá.

7. LDK nuo Krëvos sutarties iki Liublino unijos.

8. Pasaulis ir Lietuva naujøjø amþiø pradþioje.

9. Lenkijos-Lietuvos valstybës raida XVI-XVIII a.

10. Ðvietimo epocha ir jos idejø inspiruoti politiniai pokyèiai.

11. Mëginimai atkurti Lenkijos ir Lietuvos valstybæ XIX a.

12. Pramonës revoliucija. Baudþiavos panaikinimas Lietuvoje.

13. Svarbiausios XIX a. idëjinës politinës srovës.

14. Lietuviø tautinis sàjudis ir moderniosios lietuviø tautos formavimasis.

15. Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai.

16. Lietuvos valstybës kûrimasis 1919-1922 metais.

17. Diktatûros ir demokratijos tarpukario laikotarpiu.

18. Lietuvos Respublika tarpukario metais.

19. Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai. Lietuva pirmuoju sovietmeèiu ir naciø okupacijos metais.

20. Ðaltasis karas. Lietuva antruoju sovietmeèiu.

21. Mokslo ir technikos revoliucija.

22. SSRS ir pasaulinës komunizmo sistemos þlugimas. Lietuvos nepriklausomybës atkûrimas.

23. Politologijos pagrindai.

Fašizmas

Fašistų veikla buvo grindžiama iš esmės tais pačiais principais bei metodais, jie siekė įvesti – totalitarinį režimą. Fašistinei valdžiai būdinga prievarta, griežta piliečių ir visuomeninio gyvenimo kontrolė. Fašistai remdamiesi viduriniais sluoksniais plačiai naudojo socialinę demagogiją, prievartos priemones, propagavo nacionalizmą, karines ekspansijas, rasinę nelygybę. Fašizmo ideologija buvo grindžiama geopolitika, rasistinėmis prancūzų rašytojo Ž.A de Gobino teorijomis, bei vokiečio filosofo O Špenglerio idėjomis. Fašizmas atsirado jau karo metais , susiformavus galingiems monopolijų susivienijimams, tarp verslininkų ir valstybės atsirado ekonominė trintis. Daug kas tuo metu palaikė fašistus, nes tada jie atrodė, kaip ryžtinga ir patikima jėga, galinti atkurti po karo sugriauta tvarką, pasipriešinti komunistiniam judėjimui ar net jį sutriuškinti, įveikti visuomenės pakrikimą.

Fašistiniams judėjimams įsigalėti padėjo jų metodai. Jie kūrė sukarintas draugoves, demagogiška propaganda formavo tautų „skriaudų jausmą“, įvedė griežta organizacinę struktūrą ir discipliną, neginčijąmą vado autoritetą.

Fašizmas Italijoje

Fašistų vadas buvo Benitas Musolinis, kuris su savo bendraminčiais kritikavo silpną liberalų vyriausybę, socialistus, vėliau pradėjo kovą dėl valdžios. Fašistai greitai gavo tai, ko siekė, nes nuolat besikeičiančios vyriausybės nesiėmė jokių priemonių prieš fašistus. 1922 10 29 Italijos karalius pavedė Musoliniui sudaryti vyriausybę. Ji buvo koalicinė, o taip savo kalboje Musolinis pasakė „mums reikia visiškos valdžios ir mes patys prisiimam visą atsakomybę“. Atėjęs į valdžią Musolinis netapo kapitalistų įrankių, nes turėjo savo planų ir tikslų.

Užsitikrinęs armijos, bažnyčios, karaliaus bei įvairių partijų pritarimą, Musolinis pradėjo griauti liberaliąją parlamentinę Italijos valstybės santvarką. Musolinis pasiekė, kad vykdomoji valdžia pasidarytų aukštesnė už įstatymų leidžiamąją.

Ekonominę politiką fašistai grindė „produktyvizmo“ principu. Valstybė nutraukė subsidijas nerentabilioms įmonėms ir pramonės šakoms, uždėjo pelno mokestį žemdirbystės ūkiams.

Musolinio užsienio politiką, pagrįsta gretimu šalių raminimu „draugystės ir širdingo bendradarbiavimo paktais“, prekybos susitarimu.

Italijoje įvedus Musolinio diktatūrą buvo uždraustos visos kitos partijos. Fašistai sukūrė savas profsąjungas, uždraudė streikus, įmonininkų ir darbininkų ginčus sprendė valstybė.ji taip pat tvarkė ekonomiką, kišosi į kultūros ir mokslo veiklą. Teisingumo organai neteko savarankiškumo ir tarnavo diktatūrai.

Fašizmas Vokietijoje

Vokietijoje fašistams(nacistams) vadovavo Adaolfas Hitleris. Jis greitai pareiškė savo pretenzijas į valdžią ir siekė ją paimti. Nacistai ypač suaktyvėjo pasaulinės ekonominės krizės metais, kada daugelis manė, kad valstybė beveik sužlugo. Kaip tik tokiomis sąlygomis didėjo Hitlerio vadovaujamą nacistų įtaka įvairiems gyventojų sluoksniams. Dėl krizės nacistai kaltino demokratiją, Versalio taikos sutartį ir žydų kapitalistus. Krizei įveikti jie siūlė sustiprinti valstybės vaidmenį politikoje ir pradėti atvirai ginkluotis. Tokios propagandos davė daug naudos. 1932 m. rinkimuose gavo daugiausiai balsų, o stambieji verslininkai ir kariuomenės vadovybė nutarė palakyti Hitlerį.

1933 01 30 Hinderburgas paskyrė Hitlerį Vokietijos vyriausybės vadovu. Per keletą mėnesių nacistai panaikino demokratiją, uždraudė kitas partijas ir padarė tą patį, ką Italijos fašistai.

776 pr Kr Olimpinių žaidynių pradžia

754 pr Kr Romos įkûrimas

510-30 pr Kr Romos respublika

30 pr Kr Romos Imperija

395 Romos skilimas

313 Milano ediktas

325 Nikėjos bažnyèios susirinkimas

476 Romos imperijos
ûrë frankų valstybë

496 Frankų krikštas

800 Frankų imperija (Karolis Didysis)

843 Frankų imperijos skilimas

756 Popiežiaus valstybės sukûrimas

1043 Bažnyčios I skilimas

1054 Suskilo bažnyčia

1096-1270 Kryžiaus žygiai

1215 Didžioji laisvių chartija(Anglija)

1265 Anglijos parlamento įkûrimas

1337-1453 Šimtametis karas (anglai-pranc)

1302 I kartą Prancûzijoje sušaukti generaliniai luomai (Pilypas IV)

1455-1485 Anglijoje Raudonosios ir Baltosios rožių karas tarp lankasterių ir jorkų

1487 B .Diasas priplaukė Gerosios Vilties iškyšulį

1497-1498 portug. Vaskas de Gama atrado kelią į Indiją

1492.10.12 Amerikos atradimas(Kolumbas)

1501-1502 Amerigo Vespučio kelionės

1519-1521 Magelano kelionė aplink pasaulį

1517.10.31 Liuterio tezės – Reformacijos pradžia

1529 Liuterio šalininkai pasivadina protestantais

1540 Jėzuitų ordino įkûrimas

1533 Ivanas IV paveldi sostą(Rusija)

1547 Ivanas IV tampa caru

1565-1572 “Opričnina”

1552 Rusija prisijungia Chazanės chanatą

1556 Rusija prisijungia Astrachanės chanatą

1558-1583 Livonijos karas

1566-1579 Nyderlandų revoliucija(I-oji pasaulyje)

1579 Utrechto sąjunga (Olandija susivienijo iš 7 provincijų)

1609 Olandiją pripažino Ispanija(metropolija)

1598 Nanto ediktas

1614 Rišelje paleido Generalinius luomus(Absoliutizmas Pranc.)

1629 Anglijos karalius Karolis I paleido parlamentą

1640-1653 Ilfojo parlamento posėdžiavimo laikotarpis

1640-1688 Anglijos revoliucija

1642-1649 Pilietinis karas Anglijoje

1649-1653 Anglijos respublika

1653-1660 Kromvelio protektoratas

1660 Stiuartų restauracija (atkuriama monarchija)

1688 Perversmas. Nuverstas Stiuartas

1649 Soboro teisynas įtvirtino absoliutizmą Rusijoje

1682-1725 Petro I valdymas

1700-1721 Šiaurės karas

1709.06.27 Poltavos mūšis

1721 Ništato taika. Rusija tampa imperija

1789-1794 Didžioji Prancûzijos revoliucija

1789.07.14 I rev. etapas – Bastilijos paėmimas

1792.09.22 Prancūzijos respublika

1793.06.22-1794.07 Jakobinų diktatūra

1795-1799 Direktorija

1799-1804 Konsulatas

1804-1815 Napaleono imperija

1805.12.02 Austerlico mūšis

1807.07.07 Tilžės taika

1812.06.24 Napaleonas įsiverþia į Rusiją (per Nemuną)

1812.09.07 Borodino kautynės

1813.10.16-19 Leipcigo (tautų) mūšis

1815.03.01 Napoleono “100 dienų valdymas”

1815.06.18 Vaterlo kautynės

1814.09-1815.09 Vienos kongresas

1607 Įkurta I-oji kolonija Amerikoje – Virdžinija

1775-1783 Nepriklausomybės karas Amerikoje

1776.07.04 Nepriklausomybės doktrina

1781 Prie Jork-Touno sumuštos anglų pajėgos

1787 JAV konstitucija

1791 “Teisių bilis” (konstitucijos papildymas)

1882 Trilypė sąjunga: Vokietija- AustrųVengrija – Italija

1891-1907 Antantė: Anglija- Rusija- Prancûzija

1914.06.28 I-ojo pasaulinio karo pretekstas: Serbijoje nužudomas Austr-Vengr. Sosto įpėdinis

1914.08.01-1918.11.11 I-asis pasaulinis karas

1918.11.11 Paliaubos tarp Vokietijos ir sąjungininkių.

1919.06.28 Versalio taika

1917.10.25 Spalio perversmas Rusijoje

1918-1920 Pilietinis karas Rusijoje

1922.10.27 Fašistų žygis į Romą

1923.11 “Alaus pučas” Vokietijoje

1933 Hitlerio atėjimas į valdžią

1934.06.30 “Ilgųjų peilių naktis”

1938.09.26 Miuncheno suokalbis

1939.03.22 Lietuva atidavė Klaipėdą Vokietijai

1939.08.23 Molotovo-Ribentropo paktas

1938.03.12 Austrijos antšliusas

1939.09.01-1945.09.02 II pasaulinis karas

1940.06.14 Vokietija užėmė Paryžių

1939.11.30-1940.03.12 TSRS-Suomijos karas

1941.06.22 Vokietija užpuolė TSRS

1945.05.08-09 Vokietijos kapituliacija

1945.08.06 Numesta atominė bomba ant Hirosimos

1945.08.09 Numesta atominė bomba ant Nagasakio

1946.03

1950-1953

1946-1954

1965-1973

1978-1986

1990.10.03

1949

Miestų atsiradimas LDK…

Pirmoji magdeburginė privilegija suteikta Vilniuje 1387m.kaunui 1408m.trakų karaimams 1441m.Miestų bendruomenėse išliko senasis karo ir darbo dvilypumas. Lengvėjo karo prievolė. Ji virto piniginėmis prievolėmis, darbo p. iš valstiečių renkama sidabrinė. Miestiečių bendruomenės , kaip prievoliniai vienetai ryškėjo XIIIa.pab. jų nedaug: vilnius, kaunas, trakai. Svarbiausi miestų kūrimosi požymiai: amatai ir prekyba. Jų atsiradimas susujęs su darbo pasiskirstymu. Svarbų vaidmenį atliko rusų papiliai, amatininkų ir prekybininkų gyvenvietės. Iš gyvenviečių išsirutuliojo miestai. Pvz:rusų miestai kūrėsi susiliejus kelioms gyv. Miestai kūrėsi kaip valdžios centrai ir susijęs su amatų koncentracija ir prekyba. Svarbiausias miestų kūrimosi veiksnys – valdžios centras, o prekyba ir amatai jau vėlesni nors vėliau kaip tik tai ir lėmė jų atsiradimą. Aukštadvaris: gyvavo X-XIVa. Pilis apjuosta iki 5m. aukščio pylimu. Kernavė: XIII-XIVa. Aptikta radinių aukuro kalno piliakalnyje ( miestai kūrėsi gal X-XIIa. ).

Naujųju laikų kultūros ištakos

16 a. europoje vyko sudėtingų social. Prieštaravimų laikotarpis paspartino valstiečių karus, reformaciją. Monarchijų formavimąsi Europoje nulėmė besikuriančios naujos kultūros
pobūdį. Humanistai buvo priversti nuo laisvo gyv. 16a. vid. Atsiranda manierizmas Italijoje o vėliau Š. Europoje. Jis teigė kad žmogus priklausomas nuo gamtos istorijos visuomenės. Menininkas turėjo nekopijuoti tikrovės, bet ją pagrąžinti , vaizduoti dalykus nors jų ir nėra. Man. Būdingas gamtos pagražinimas. Pagr idėja sekti žymaus menininko tapymo manierpmis. Iš čia atsiranda maniera Mikelandželo-didžioji, Rafaelio- vidutinė. Manierizmu norima atsikratyti visu tuo kas būdinga renesansui. Kinta tikrovė, negyva gamta. Viskas priešinga klasikiniam menui. Būd sudėtinga kompozicija, literatūroje būd manierizmas, muzikoje- polifoninis stilius. Tikslas- atskleisti autoriaus kūrybos techniką. Jis davė pradžią barokui.

Baroko epochos pasaulėžiūra

terminas “Barokas” imtas vartoti tik 18a. apibūdinama tam tikro tipo skulptūra, dailė. B-meno stilius, būdinga ryškūs kontrastai, dinamiškų kompozicijų pusisusvyra. B-keistas, įmantrus. 19a. barokas pritaikomas architektūrai

17a. pradžia kapitalo kaupimo, manufakt. atsiranda. 17-18a. kūrėsi nacionalinės valstybės absoliutinės monarchijos pagrindu. Nevienodai išsivysčiusios šalys. Šalis vienijo panaši mokslo pasaulėžiūra. 16-17a 3 mokslininkai išvedė teoriją, kad žemė-ne visatos centras, o maža dalelytė. Atrastas teleskopas, greitis, inercija. Dekartas tvirtino, kad visi gamtos reiškiniai paaiškinami visatos tyrunėjimais. Atrastos šviesos lūžio, atradimas turėjo reikšmę tapymui, kultūrai. Pasikeičia požiūris į dievą. 17a. grįžtama prie dievo. 17a.asmenybė tampa priklausanti nuo aplinkos. Menui būdingas herojaus kultas. Kai įsigali kontreformacija, tikėjimas tampa ne iš viršaus, o iš vidaus-žinojimo. Tai didė bar. Epocha. Reform. siekia, kad biblija būtų leidžiama tautinėmis kalbomis. Įvyko kultūros suklestėjimo žingsnis. Filosofijos kryptis-1.racionalizmas, laikantis žmogaus protą pagrindu. (dekartas “mąstau-vadinasi esu”). 2.Sensualizmas-pažinimas eina per pojūčius.3. Embrijizmas

literatūroje: retorika-papuošia kalbą. Poezijos srovė-konceptizmas, būdingas intelektualizmas. Neaiškios kultūros garbinimas-kultizmas. Muzika:opera. Be tapybos-skulptūra, ja puošiami fontanai. 17a. b. pasiekė ne tik Lietuvą, bet ir Rusiją. Jis įsigali europoje visoje.

Šiaurės renesansas

jis-į šiaurę nuo Italijos už Alpių kalnų. Į šiaurės europą atėjo 16a. (15a jaunumas vyko studijuoti į Italijos unuv. Humanistines idėjas platino iš Italijos į šiaurę keliavę menininkai, rašytojai. 15a. Prancūzija Ispanija pradėjo skverbtis į Italiją, intelektualinis bendravimas tapo intensyvesnis. 16a. kai renesansas mažėjo ir Š E jis buvo gyvibingas. Š renesansas skyrėsi nuo Italijos. Buvo nevienodos socialinės ir kultūrinės tradicijos. Italija buvo daugiau organizuota visuomenė, o Š E nebuvo tokia politiškai ir ekonomiškai savarankiška. Š E miestai buvo priklausomi nuo karaliaus ar imperatoriaus, o Italija ne. Ši valdžia 16a. pripažino bažnyčios vadovavimą kultūrai ir švietimui. Tai nulėmė Š E renesanso kultūros pobūdį. Didesnis religingumas, stipresnė viduramžių įtaka, Š renesansas tapo labiau gotikiniu stiliumi, ypatingai dailėje. Paplitę statiniai – katedros, teologijos studijos -universitetuose. Ž. Fiuke- prancūzų dailininkas, broliai Van Eikai. Literatūroje pasireiškė humanizmas. Kurinius lydi juokas, kuris padeda išsręsti gyvenimo ir mirties problemas. Šekspyras- anglų humanistas, jis nujautė renesanso pabaigą. Servantesas – ispanas “Don Kichotas”.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1859 žodžiai iš 5803 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.