Fašizmas1
5 (100%) 1 vote

Fašizmas1

TURINYS

ĮVADAS 3

FAŠIZMO IDEOLOGIJA 4

Fašizmo atsiradimo priežastys 6

Fašizmas Italijoje 7

Fašizmas Vokietijoje 9

Fašizmas kitose šalyse 10

IŠVADOS 13

LITERATŪROS SĄRAŠAS 14

ĮVADAS

Politinis režimas visada yra tiesiogiai priklausomas nuo socialinės diktatūros bazės. Dar prieš prasidedant bendrai kapitalizmo krizei buržuazija sistemingai ėmėsi autoritarinių ir teroristinių valdymo metodų. Po Pirmojo Pasaulinio karo ir Spalio Revoliucijos buržuazijos atsitraukimas įgavo praktiškai universalų charakterį. Būtent pirmaisiais pokario metais atsiranda toks visiškai naujas judėjimas, kaip fašizmas, kuris buvo visiškai nežinomas ankstesnėje epochoje. Fašizmas galėjo atsirasti tik kaip buržuazijos reakcija į jau laimėjusią proletariato diktatūrą. Todėl nekeista, kad savo tėvynėje, Italijoje, fašistinis judėjimas iš karto įgavo antibolševikinį charakterį. Iš šios sėklos vėliau vystėsi pagrindinis išskirtinis fašizmo bruožas – karingasis antikomunizmas, pagerintas nežabota socialine ir nacionalistine demagogija. Nežiūrint fašistinio judėjimo sudėties klasinio margumo ir sudėtingumo lemiantis yra jo antiproletarinis charakteris. Fašizmas yra tiesioginė viso antiproletarinio fronto reakcija į artėjančią socialistinę revoliuciją buržuazinės valstybės krizės arba suirimo, vadovaujančios klasės išsibarstymo, socialinės isterijos visuose visuomenės sluoksniuose sąlygomis. Pagal savo socialinę prigimtį fašizmas yra ne kas kita, kaip prevencinė kontrrevoliucija, turinti tikslą ne tik užkirsti kelią artėjančiai socialistinei revoliucijai, bet ir nukreipti mases į šalį nuo kovos už socializmą po pseudosocialistiniais ir šovinistiniais lozungais. Fašizmo įsigalėjimas yra esminis perversmas, sąlygojantis visišką ir galutinį buržuazinės demokratijos sunaikinimą pačios buržuazijos rankomis, kadangi jos diktatūros bazė iširo.

Įsigalint fašizmui nevyksta valstybinės valdžios klasinės esmės pasikeitimai, nesikeičia ir visuomeninės-ekonominės santvarkos charakteris. Įsigalint fašizmui į valdžią ateina pati reakcingiausia buržuazijos dalis, kuri įveda tiesioginės savivalės ir įstatymų nesilaikantį režimą. Kilęs iš bendros kapitalizmo krizės epochos, fašizmas yra atvira teroristinė reakcingiausių ir šovinistinių finansinio kapitalo elementų diktatūra.

FAŠIZMO IDEOLOGIJA

Fašizmas gali būti apibrėžiamas keliais aspektais – kaip ideologija, kaip politinis judėjimas ir kaip valdymo forma. Nors daugelio sąmonėje šis socialinis-politinis reiškinys siejasi su tarpukario Vokietija ar Italija, fašizmo tyrinėtojai jį apibūdina kaip pan-Europinį, šio reiškinio ištakų ieškodami 19 a. pabaigos socialinėje ir intelektualinėje raidoje. Istoriko Zeevo Sternhello teigimu, pirmasis pasaulinis karas ir 4-o dešimtmečio ekonominė krizė sukūrė socialines ir psichologines sąlygas, įtakojusias fašizmo populiarumą, tačiau pačios fašizmo ideologijos atsiradimas buvo nulemtas amžių sandūros intelektualinio gyvenimo, bei masėms suteiktos galimybės dalyvauti politikoje (Šliavaitė K., 2002).

Intelektualinio pateisinimo fašizmas ieškojo daugelyje filosofinių bei sociologinių mokyklų, dažnai grubiai ar klaidingai interpretuodamas jų atstovų mintis. Šiai ideologijai paranki buvo Johano Fichtes bei Johano Herderio “tautos dvasią” aukštinanti, bei individo subordinaciją tautai propaguojanti filosofija. Kritikuodami liberalizmą ir parlamentarizmą, fašizmo apologetai rėmėsi Georgo Hegelio individualizmo kritika. Didelę įtaką fašizmo ideologijai padarė socialinis darvinizmas, kurio atstovai Čarlzas Darvinas suformuluotus natūraliosios atrankos principus, reguliuojančius gyvūnijos pasaulį, pritaikė žmonių visuomenei, ir tokius išsireiškimus kaip “geriausiojo išlikimas”, “kova dėl būvio” bei “biologinis determinizmas” vartojo socialinio reiškinių analizei. Fašizmo apologetai aprobavo ir grubiai interpretuotas Friedricho Ničės elitarizmo, autoritarizmo, gyvenimo kaip nuolatinės kovos dėl išlikimo idėjas (Gellner E., 1996).

Kadangi fašizmas kaip ideologija, judėjimas ar valdymo forma turėjo skirtingus atspalvius skirtingose visuomenėse, problematiška yra pati šio reiškinio definicija. Remiantis trumpu enciklopediniu apibrėžimu, bet kokia nacionalizmo ir totalitarizmo idėjų kombinacija yra vadintina fašizmu. Daugelis autorių fašizmą sieja su Benito Musolinio valdymo forma ir ideologija Italijoje, o kalbėdami apie hitlerinę Vokietiją vartoja nacizmo ar nacionalsocializmo terminus. Tuo tarpu politologo Riko
Vilfordo nuomone, “vietoj ginčytino nacizmo ir fašizmo atskyrimo remiantis skirtingais šių ideologijų akcentais, siūlomas požiūris yra ne toks griežtas pačios doktrinos apibrėžimas. Šio skyriaus teiginys yra tas, jog įvairiuose nacionaliniuose variantuose galėjo būti akcentuojamos skirtingos idėjos, tačiau kiekvienam fašistiniam judėjimui yra būdinga tapačių idėjų, ilgą laiką egzistavusių Europos politinėje mintyje, skalė”. R. Vilfordo teigimu, nors nevienodai akcentuojami, tačiau tokie bruožai kaip valstybės galios šlovinimas, rasizmas, imperializmas, elitarizmas ir nacionalsocializmas yra būdingi visų klasikinių fašistinių judėjimų ir partijų ideologijoms (Šliavaitė K., 2002).

B. Musolinio žodžiai puikia atskleidžia italų fašizmui ypač būdingą valstybės galios aukštinimą – “fašizmo pagrindas – tam tikra valstybės, jos pobūdžio, jos pareigos ir jos tikslo samprata. Fašizmas suvokia valstybę kaip absoliutą, kurio atžvilgiu visi individai ar grupės yra santykiniai, apibrėžiami tik pagal jų santykį su valstybe… Valstybė yra vidinio ir išorinio saugumo garantas, bet ji taip pat yra globėja ir perdavėja tautos dvasios, per šimtmečius ugdytos kalboje, papročiuose ir religijoje. Valstybė yra ne tik gyvoji dabarties tikrovė, ji taip pat yra susieta su praeitimi ir, svarbiausia, su ateitimi, ir tokiu būdu peržengdama trumpas individualaus gyvenimo ribas, ji atstovauja imanentinei tautos dvasiai…”. Tad valstybė yra suvokiama kaip besąlygiškai esanti aukščiau už individą, aukščiau už atskiras socialines grupes, kaip viršlaikė – sujungianti praeitį ir ateitį ir tuo pačiu garantuojanti “tautos dvasios” išlikimą. Drauge ši citata leistų teigti, jog šioje ideologijoje valstybė yra organiškai susiejama su tauta kaip vieniu ir faktiškai yra tapatinama su viena, valstybėje dominuojančią padėtį užimančia tauta (Šliavaitė K., 2002).

Rasizmas, kuris trumpai gali būti apibrėžtas kaip “doktrina, dalijanti pasaulį į rasines kastas, susikibusias nuolatinėje kovoje dėl viešpatavimo, kurioje tariamai fiziškai stipresnėms – rasiniam elitui – skirta valdyti silpnesnes”, tapo Vokietijos nacizmo pagrindu. Adolfas Hitleris valstybę traktavo kaip priemonę, užtikrinančią viešpatavimą “geriausios” rasės atstovams. Nacių doktrinoje pasaulis buvo padalintas į hierarchiškai išsidėsčiusias, “aukštesnes” ir “žemesnes” rases. Žydas šioje doktrinoje buvo traktuojamas kaip rasinio blogio įsikūnijimas “piktybinės bacilos atmaina, antirasiniu elementu, griaunančiu visas grynas rases, arijų rasės pragaištimi ir nematoma liga”.

Imperializmas, ideologiškai pagrįstas tikėjimu prigimtine tautos didybe, jos kultūriniu ir rasiniu pranašumu prieš kaimynus, kovos kaip gyvenimo būdo aukštinimu, puikiai atsiskleidžia vokiečių generolo Friedricho von Bernhardio teiginyje, jog “jėga duoda teisę okupuoti ir pavergti. Tai yra aukščiausioji teisė, tad karas išrenka teisųjį. Karas padaro biologiškai teisingą sprendimą, nes šis sprendimas yra apspręstas pačios visa ko prigimties” (Šliavaitė K., 2002).

Fašizmui taip pat būdinga elito, turinčio prigimtinę teisę valdyti mases, idėja. Tiek Italijos, tiek Vokietijos fašistai troško parlamentinę sistemą pakeisti aplink vadą susibūrusio elito hierarchija. Nacių doktrinoje elitą reprezentavo rasiškai gryni, rinktiniai vokiečių rasės atstovai.

Nacionalsocializmas gali būti trumpai apibrėžtas kaip organiško, gentinio nacionalizmo, paremto biologiniu determinizmu ir “perinterpretuoto” marksizmo sąsaja. Šioje doktrinoje “proletariatas” buvo pakeista ‘tauta’, ir tokiu būdu gimė iš pirmo žvilgsnio patraukli, tačiau utopinė socializmo, materialinės gerovės visiems tautos nariams, o ne atskiriems socialiniams sluoksniams ar klasėms, idėja.

Fašizmo atsiradimo priežastys

Socialinė fašistinių judėjimų bazė visų pirma yra smulkioji buržuazija. Prie jos prisišlieja įvairūs neklasiniai elementai, o taip pat žymi bedarbių dalis. Tačiau tai visai nereiškia, kad kuriant fašizmą į valdžią ateina smulkioji buržuazija. Ši austrų marksistinė teorija savo laiku buvo plačiai paplitusi. Ja dažnai remiasi ir šiuolaikiniai mokymai. Tačiau iš tikrųjų smulkioji buržuazija dėl savo politinės psichologijos charakterio ir padėties visuomeninės gamybos sistemoje negali pati organizuoti valstybinės valdžios. Smulkiaburžuazinė daugelio fašistinių vadų kilmė (Musolinis – kalvio sūnus, Hitleris – batsiuvio, vėliau tapusio muitinės tarnautoju, sūnus), išeivių iš šios aplinkos būvimas svarbiuose fašistinės diktatūros mechanizmo postuose nekeičia jos esmės. Faktiškai valdžia yra reakcingiausių monopolistinio kapitalo elementų rankose. Fašizmas įsigali ne iškarto. Prieš įsigalint fašistinei diktatūrai buržuazinės vyriausybės paprastai praeina per keletą parengiamųjų etapų ir panaudoja keletą reakcinių priemonių, padedančių tiesioginiam fašizmo atėjimui į valdžią.

Politinio režimo perėjimas prie fašizmo paprastai vykdomas šiomis pagrindinėmis kryptimis: atviras buržuazinių-demokratinių teisių bei laisvių pažeidimas ir nesilaikymas; komunistinių ir darbininkų partijų, o taip pat profsąjungų ir progresyvių visuomeninių organizacijų persekiojimas ir
valstybinio aparato susiliejimas su monopolijomis; valstybės valdžios militarizavimas; centrinių ir vietinių atstovaujamųjų įstaigų vaidmens sumažinimas; valstybinės valdžios vykdomųjų organų diskrecinių teisių augimas; partijų ir profsąjungų suaugimas su valstybiniu aparatu; anksčiau išsiskaldžiusių fašistinių ir reakcinių-ekstremistinių partijų ir organizacijų konsolidavimasis; įvairų ekstremistinių judėjimų atsiradimas (Nacionalinis frontas Prancūzijoje, Italijos socialinis judėjimas ir kiti).

Šiuo metu Jūs matote 37% šio straipsnio.
Matomi 1512 žodžiai iš 4104 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.