TURINYS
I. Fašizmo atsiradimas Europoje. 2
1 intarpas. 2
2 intarpas. 3
II. Fašizmo lopšys – Italija. 3
3 intarpas. 3
III. Fašizmas Vokietijoje. Adolfas Hitleris. 3
4 intarpas. 4
IV. Fašizmo ideologija. 4
5 intarpas. 5
V. Rasinė teorija. 5
6 intarpas. 6
VI. Fašizmas mūsų laikais. 6
7 intarpas. 7
LITERATŪROS SĄRAŠAS 8
DARBO TIKSLAS:
Išsiaiškinti kas yra fašizmo ideologija.
UŽDAVINIAI:
I. Išanalizuoti fašizmo atsiradimo priežastis Europoje;
II. Išsiaiškinti fašistinio režimo Italijoje atsiradimo priežastis;
III. Fašistinio režimo Vokietijoje atsiradimas;
IV. Išsiaiškinti kurių filosofų teiginiais rėmėsi fašizmo ideologai;
V. Kuo remiasi rasinė teorija;
VI. Šiuolaikinės neo-fašistinės organizacijos;
Tarptautinių žodžių žodynas fašizmą apibūdina taip:
Fašizmas ( it. fascizmo< fascio – kuokštas, ryšulys, susivienijimas ),
politinė bendrosios kapitalizmo krizės laikotarpio srovė, reiškianti
reakcingiausių ir agresyviausių imperialistinės buržuazijos sluoksnių
interesus.
I. Fašizmo atsiradimas Europoje.
I. E. Noltė teigia, kad fašizmo atsiradimas Europoje 20
dešimtmetyje, tai gilios pokarinės krizės padarinys,kuri
pasireiškė:
I. Sukrėtimais, susijusiais su daugelio šalių žlugimu;
I. Naujų valstybių susidarymu;
I. Revoliucijomis, iš kurių didžiausią įtaką pokarinei
Europai padarė 1917 m. bolševikų revoliucija Rusijoje.
1 intarpas.
Kaip politinė idėja ir judėjimas fašizmas pasireiškė daugelyje Europos
valstybių įvairiomis formomis. Tačiau susiformavusios politinės ir
socialinės sistemos pavidalą fašizmas įgijo Italijoje ir Vokietijoje.
Galima skirti du fašistinių sistemų ir ideologijų istorijos etapus:
• Taikos metų fašizmą;
• Karo metų fašizmą;
Taikos metų fašizmo atmainos vadinamos neo – fašizmu. Karo metų fašizmo
atmaina galima laikyti italų ir vokiečių fašistų idėjas ir darbus. Ši
atmaina dar vadinama klasikiniu fašizmu. Šias atamainas skiria nemažas
laiko tarpas, tačiau bendri fašizmo bruožai būdigi kiekvienai iš jų, t. y.
valstybės galios šlovinimas, rasizmas ir t. t.
I. Socialiniu fašistinių judėjimų pagrindu visų pirma buvo smulkioji
buržuazija.
I. Žymiausi fašistinių režimų ideologai ir vadai buvo kilę iš
smulkiosios buržuazijos sluoksnių:
I. B. Musolinis – kalvio sūnus;
I. A. Hitleris – batsiuvio, vėliau tapusio muitinės tarnautoju,
sūnus;
2 intarpas.
Fašizmas dažnai suklestėdavo valstiečių bendruomenėse. Čia nacionalizmas
buvo stipriai įsišaknijęs, nes valstiečiai bijojo darbininkų klasės, kuri
kėsinosi į privačią nuosavybę. Valstiečiai labai nukentėjo dėl blogos
ekonominės situacijos tarpukario laikotarpiu, todėl manė, kad fašizmas
išspręs visas jų problemas.
II. Fašizmo lopšys – Italija.
II. Iš visų Europos šalių Italija buvo labiausiai nuskurdinta ką tik
praūžusio I pasaulinio karo.
II. Pramonė, finansai, žemės ūkis buvo apverktinoje
padėtyje.
II. Vyravo bedarbystė ir skurdas.
II. Šie faktoriai sudarė sąlygas fašizmo susidarymui.
II. Pirmasis fašizmo ideologas buvo Benitas Musolinis ( Benito
Mussolini )
II. 1919 m. Milane įkūrė buvusių karo dalyvių
organizaciją, kurios nariai vadinosi fašistais ( it.
fasci di combattimento ).
II. 1921 m. lapkričio 7 – 10 d. Įkuriama Italijos fašistų
partija.
II. 1922 m. po „ žygio į Romą“ B. Musolinis tapo premjeru.
II. Įsteigė parlamente Didžiąją fašistų tarybą
ir fašistinę miliciją.
II. 1926 m. perėjo prie diktatūrinio valdymo.
II. Tautoje buvo vadinamas Duče ( it. Duce – „vadas“ )
3 intarpas.
Fašistinės pažiūros skiriasi nuo socialistinių teorijų tuo, kad pripažįsta
kapitalą. Fašistinėje valstybėje smerkiami tinginiai ir dvasios
paliegėliai. Darbininkams draudžiama streikuoti, o darbdaviams uždarinėti
įmones. Pasak dučės „ fašistinė valdžia visomis jėgomis siekia vieno
tikslo: moraliai ir materialiai pakelti italų liaudį“.
Fašistai į gyvenimą žiūri kaip į priedermę, tobulėjimą ir laimėjimą; jie
nuolat stengiasi įkūnyti dučės žodžius: „ tikėti, paklusti, kovoti“.
Italijoje išryškėjo ir didžiausia fašizmo silpnybė, pasireiškusi per
pasikėsinimą į B. Musolinį „ fašizmas laikosi vieno asmens įtaka ir jam
žuvus įmanoma didžiausia suirutė, kuri galėtų pasireikšti kruvinu
pilietiniu karu, nes B. Musolinis neturi tinkamų paveldėtojų, o kita
vertus, ir opozicija neturėtų aukštos padėties žmonių. Geriausiu atveju