Feministinės teorijos
5 (100%) 1 vote

Feministinės teorijos

112131

TURINYS

1. Įvadas.

2. Feministinių teorijų įvairovė.

3. Feministinių teorijų kritika.

4. Išvados.

5. Literatūros sąrašas.

ĮVADAS

Feministinių teorijų atsiradimas kriminologijoje – tarsi priekaištas iki tol buvusiems nusikalstamumo tyrinėjimams, kurių išdavoje suformuluoti teiginiai buvo grindžiami vyrų padarytų nusikaltimų analize. Teorija sekė teoriją, tačiau, ar tai būtų diferencijuotų asociacijų, ar anomijos, ar subkultūrų teorijos, vos tik pabandoma į jų kertinius teiginius “įsprausti” moterį kaip nusikaltimo subjektą, dauguma teiginių taip ir lieka nepagrįstais [5,42]. Taigi tai yra viena pagrindinių prielaidų, lėmusių feministinių teorijų atsiradimą kriminologijoje. Feminizmo įtaka kriminologijai pasireiškia ne tik moters kaip nusikaltimo subjekto įtraukimu, bet ir feministinių teorijų analize.

Taigi XX amžiuje Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje pasirodė naujas socialinis reiškinys – feministinis judėjimas. Šis judėjimas “sudavė stiprų smūgį” socialiniams mokslams, tame tarpe sociologijai bei kriminologijai. Šiandien vis didėja skaičius sociologų, o taip pat kriminologų, save pripažįstančių feministinių idėjų šalininkais. Sąvoka feministas paprastai yra vartojama kreipiantis į asmenis, kurie teigia, kad moterys yra diskriminuojamos dėl jų lyties, ir kurių pagrindinis siekis – galų gale padaryti galą moterų nelygybei socialinių bei teisinių pokyčių pagalba.

K. Daly ir M. Chesni-Lind išskyrė penkis esminius feministinio mąstymo elementus, kurie atskiria feminizmą nuo kitų socialinių teorijų formų:

· Skirtumai tarp lyčių – ne natūralus faktas, o sudėtinis socialinių, istorinių ir kultūrinių reiškinių produktas.

· Lytis bei lyčių skirtumai nulemia gyvenimo turinį bei pagrindinius socialiai priimtinus veikimo būdus.

· Vyriškumo ir moteriškumo sampratos konstrukcijos nėra simetriškos (lygiavertės), jos yra pagrįstos gyvenimo principų sistema, pasižyminčia vyrų pranašumu bei socialiniu, politiniu, ekonominiu dominavimu moterų atžvilgiu.

· Susiklosčiusi mąstymo sistema atspindi standartinį, besiskiriantį vyrų ir moterų požiūrį į socialinį pasaulį.

· Moterys, jų elgesys bei mąstymas turi būti intelektualaus tyrinėjimo centre, atskirtame nuo moters kaip “vyro šešėlio” ar “vyro priedo” suvokimo. [2, 541-542]

FEMINISTINIŲ TEORIJŲ ĮVAIROVĖ

Feminizmo doktrinoje yra keletas feministinio mąstymo krypčių: kiekviena jų į vyro ir moters santykius žiūri skirtingai, užduoda skirtingus klausimus, o taip pat skirtingai aiškina nusikaltimo sąvoką. Literatūroje dažniausiai skiriamos keturios feminizmo kryptys:

· Liberalusis feminizmas.

Liberalaus feminizmo ištakos siekia XVIII a.pab. – XIX a.pr. – laisvės ir lygybės apogėjaus laikus. Laisvė buvo suprantama kaip nepriklausomybė nuo valstybės intervencijos, pirmiausiai, privačioje sferoje. Lygybės idealas reikalavo, kad kiekvienam žmogui būtų suteikta galimybė tobulėti visuomenėje tiek, kiek leidžia jo gabumai, nepriklausomai nuo varžančių įstatymų ar papročių. Svarbiausias valstybės uždavinys – garantuoti, kad kiekvienas asmuo (tiek vyras, tiek moteris) turėtų lygias galimybes plėtoti savo talentus. Taigi liberalios tradicijos įtakoje lygybė buvo suprantama kaip galimybių lygybė.

Laisvės ir lygybės formuluotės sukūrė sąlygas, kurios buvo motyvas moterims reikalauti, kad šie idealai būtų taikomi joms lygiai tokia pat apimtimi kaip ir vyrams. Moterų pavaldumo vyrams įsišaknijimas, liberaliųjų feminisčių manymu, įtakojo moterų atsisakymą nuo daugelio socialinių teisių bei galimybių. Liberaliosios feministės įrodinėja, kad moterys turėtų naudotis tomis pačiomis teisėmis, turėti tas pačias galimybes kaip ir vyrai. Moterys yra diskriminuojamos dėl jų lyties, dėl to iš jų atimamos teisės ir galimybės, kuriomis “sklandžiai” naudojasi vyrai. Taigi moterys yra tarsi išstumiamos iš aktyvaus visuomeninio gyvenimo (pvz., politikoje, versle, finansuose, medicinoje vis dar ryškus vyrų dominavimas). Liberaliųjų feminisčių teigimu, šios problemos sprendimas – valstybės reforma, spartinanti moterų integraciją į aktyvų visuomeninį gyvenimą.

Viena iš moterų diskriminacijos priežasčių, pagal liberalaus feminizmo doktriną, – lyčių vaidmuo socializacijos procese. Įprastos šeimos modelis formuoja vyriškumo ir moteriškumo identitetą. Viena vertus, mergaitės ir moterys yra skatinamos būti kantriomis, suprantančiomis, jautriomis, pasyviomis, priklausomomis. Moterų vaidmenį charakterizuojantys bruožai pasireiškia ne tik šeimoje, tačiau taip pat darbo rinkoje – moterys dažniausiai dirba daugiau dailiajai lyčiai “tinkančius” darbus. Kita vertus, berniukai ir vyrai yra skatinami būti savimi pasitikinčiais, nepriklausomais, drąsiais, atsakingais, o kartu ir agresyviais. Vyro vaidmenį visuomenėje charakterizuojantys bruožai pasireiškia tuo, kad vyras skatinamas siekti pripažinimo visuomenėje tam, kad galėtų aprūpinti “savo” šeimą materialiai bei garantuotų saugumą. Kai kurių ideologijų teigimu, vyro ir moters vaidmenį visuomenėje charakterizuojantys bruožai, o ypač jų kokybinis įvertinimas, leidžia moteriškumo apraiškas laikyti žemesnėmis už vyriškas, o tai netgi suteikia
teisę moteris (ypač tas, kurios yra išlaikomos vyrų) pavadinti “antros rūšies” asmenimis [2, 551]. Atitinkamai pabrėždami lygybės ir socializacijos idėjas, liberaliosios feministės siekė politinių pokyčių, suteikiančių moterims lygias galimybes.

Kriminologijoje liberalaus feminizmo teorija buvo naudojama, norint paaiškinti santykį tarp galimybės, socializacijos ir nusikaltimo. R. Simon teigė, kad iki 1970 metų moterų nusikalstamumas buvo neaukšto lygio, nes moterų galimybės buvo suvaržytos. Kilus antrai feministinio judėjimo bangai 1960 metais, iki 1970 metų susiformavo ir įsivyravo liberalios moters koncepcija, tuo pačiu atsirado daugiau galimybių moterims veikti kaip vyrams. Lygybės principas plačiai imtas taikyti darbo teisiniuose santykiuose, būtent dėl to moterims išaugo galimybės daryti su profesija susijusius nusikaltimus (pvz., turto išvaistymas), dar daugiau – moterų nusikalstamumas augo ir ne su profesija susijusioje srityje, pvz., vagystės, sukčiavimas [2,551].

Sudėtingesnę liberalaus feminizmo teoriją pateikė J.Figuera-McDonough. Ji teigė, kad vyrą ir moterį sieja vienodi polinkiai. Lygių galimybių idėjos įgyvendinimas privedė prie vienodo abiejų lyčių nusikalstamo elgesio modelio [2,551].

Liberaliosios feministės taip pat siekia paaiškinti nusikaltimą lyčių vaidmens visuomenėje aspektu. 1970 metais keletas liberaliųjų feminisčių akcentavo ypatingą santykį tarp lyčių vaidmens ir nusikaltimo – nusikaltimų rūšys yra susiję su skirtingais lūkesčiais iš vyrų ir moterų elgesio. A. Oakley teigia, kad vyrų ir moterų daromų nusikaltimų modeliai yra tarsi “pririšti” prie vyriškumo bei moteriškumo kultūrų modelių. Ji nusikaltimą traktuoja kaip reiškinį, labiau būdingą vyriškumo kultūrai, o tai tuo pačiu padeda paaiškinti žemesnį moterų nusikalstamumo lygį. A.Oakley pagrindiniai argumentai:

1) Nusikalstamumas ir vyriškumas yra tiesiogiai susiję.

2) Fizinės jėgos, agresijos demonstravimas, akivaizdus ir išorinis pasiekimų akcentavimas – tai yra pagrindiniai vyro asmenybės išraiškos rodikliai, pasireiškiantys teisėtu arba neteisėtu būdu.

3) Lyčių skirtumų nykimas išryškėjo paskutiniais metais, šis reiškinys yra susijęs su modernaus gyvenimo teikiamomis galimybėmis.

Šį požiūrį toliau plėtojo Adler: būtent dėl 1970 metų moterų judėjimo, lyčių vaidmenys visuomenėje supanašėjo, moterys suvyriškėjo, o tai paaiškina smurtinių nusikaltimų, kuriuos padarė moterys, skaičiaus išaugimą. [2,551]

· Marksistinis feminizmas.

Marksistinio ir liberalaus feminizmo idėjos žymiai skiriasi. Marksistės-feministės, sekdamos Engelsu, teigia, kad klasės ir lyčių skirtumai ryškūs darbo sferoje, o tai sąlygoja skirtingą vyrų ir moterų socialinę padėtį visuomenėje. Pagal marksistes-feministes, išsivysčius privatinei nuosavybei, vyrai ėmė dominuoti visose socialinėse sferose. Lyčių ir klasių nelygybė susiformavo dėl nuosavybės teisinių santykių bei kapitalizmo išplitimo. Vyrų dominavimas – klasinės visuomenės įrodymas.

Marksistinio feminizmo šalininkė Sh.Balcan teigia, kad kapitalizmas – pagrindinis stimulas ir sąlyga moterų nusikalstamumo susiformavimui. Pagal ją, norint suprasti moterų nusikalstamumo priežastis, reikia išmanyti seksologijos teorijas, žinoti “teisėtą” šeimos struktūrą pagal kapitalizmo doktrinos reikalavimus. Remiantis kapitalistinės visuomenės poreikiais, moterų vaidmuo pasireiškia tik šeimoje, namuose ir seksualiniame gyvenime. Seksologijos teorijos – kapitalistinių santykių ideologinis rezultatas, nustatantis moterų padėtį visuomenėje bei paaiškinantis moterų nusikalstamumo augimą. Nesmurtiniai moterų nusikaltimai (pvz., prostitucija, vagystės) atspindi visas išvardintas sąlygas. Dar daugiau, smurtiniuose moterų nusikaltimuose (pvz., žmogžudystėse) aukos dažniausiai yra šeimos nariai, giminaičiai ar meilužiai. Moterys retai naudoja ginklus, jos nusikaltimo įrankiais pasirenka namų apyvokos daiktus (pvz., virtuvinius peilius). Moterų nusikalstamumas – engiamų moterų padėties atspindys kapitalistinės ekonomikos sistemoje. [2,553]

J.H.Schwendinger analizuodama išžaginimo priežastis, teigia, kad vyrų smurto lygį bet kurioje visuomenėje sąlygoja santykiai, susiklostę tarp klasių ir gamybos būdo. Ji įrodinėja, kad visuomenėse be prekinės gamybos moterys ir vyrai yra lygūs daugelyje visuomeninio gyvenimo sferų. Dėl to smurtas prieš moteris beveik neegzistuoja. Kai tokios visuomenės ima keistis (nesvarbu, ar savanoriškai, ar priverstinai), vyrai ima kontroliuoti gamybinę sistemą, o moterys “įkalinamos” namuose. Toks darbo pasiskirstymas didina vyrų autoritetą ir menkina moterų socialinę padėtį, o tuo pačiu didina vyrų smurtą prieš moteris. Vadinasi, lyčių nelygybė ir smurtas prieš moteris yra susiję su gamybos būdu. Taigi J.H. Schwendinger daro išvadą, kad naudojami gamybos būdai klasinėje visuomenėje sukelia ir stiprina lyčių nelygybę ir smurtą prieš moteris.

· Radikalusis feminizmas.

Radikaliosios feministės teigia, kad vyrų jėga ir privilegijos – pagrindinės priežastys, nulemiančios socialinius santykius ir lyčių nelygybę. Pagal radikaliąsias feministes, svarbiausių visuomenėje susiklostančių santykių šaknys siekia patriarchatą. Jų teigimu, tokie santykiai kaip
susiskirstymas ir gamybos būdai yra visiškai nesusiję su vyrų ir moterų santykiais.

Radikaliojo feminizmo šalininkės Jaggar ir Rothenberg teigia:

1) Istoriškai, moterys – pirmoji engiama visuomenės dalis.

2) Moterų priespauda yra plačiausiai paplitęs reiškinys bet kurioje visuomenėje.

3) Moterų priespauda yra giliausiai įsišaknijusi priespaudos rūšis, kurios neįmanoma pašalinti tokiais socialiniais pokyčiais kaip klasinės visuomenės panaikinimas.

Garsi radikalioji feministė C.MacKinnon teigia, kad vakarų visuomenėse pagrindinė vyrų dominavimo sritis – moterų seksualinio gyvenimo kontrolė. Seksualumas – pirmoji sritis, kurioje pasireiškia vyrų jėga. Pagal C.MacKinnon, jėga moterims pasireiškia per seksualinę prievartą (žaginimus, žmonos mušimą, tvirkinimą, seksualinį priekabiavimą ar pornografiją) [2,554].

Radikaliosios feministės, kalbėdamos apie moterų nusikalstamumą, koncentruojasi ties smurto naudojimu prieš moteris. Radikalus feminizmas diskusijoje apie nusikaltimą teikia ypatingą reikšmę biologiniam determinizmui. S.Brownmiller, analizuodama išžaginimą, teigia: remiantis anatominiu “įstatymu” – neišvengiama lytinių organų konstrukcija, bei pagal gamtos dėsnius vyras buvo grobikas, o moteris – auka. Taigi lyčių nelygybė – anatominių ir biologinių vyro bei moters skirtumų rezultatas. Vyrų anatominė ir biologinė kūno sandara skatina žaginti moteris, o moterys dėl fizinės kūno sandaros negali “atsilyginti” tuo pačiu. Moterų pavaldumas ir vyrų smurtas prieš moteris – biologinių faktų rezultatas. S.Brownmiller tęsia toliau: vyro anatomija sukūrė vyro-grobiko ideologiją. Dėl to išžaginimas – “sąmoningas bauginimo procesas, kurio metu žagintojas laiko moterį baimės būsenoje” [2,554]. Kai kurių radikalių feminisčių teigimu, išžaginimas kaip reiškinys natūraliai atlieka moterų kontrolės funkciją, dėl to tiek išžaginimas, tiek smurtas yra tik biologiniai aktai.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1772 žodžiai iš 3483 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.