Feminizmas
5 (100%) 1 vote

Feminizmas

112131415161

Feminizmas – keletas apibrėžimų :

Feminizmą galima apibrėžti įvairiai. Kiekvienas žmogus jį supranta skirtingai. Feministes kai kurie keikia (dažniausiai vyrai), tačiau ištikrųjų net nežino, ką reiškia būti feministe. Čia pateikiami įvairūs feminizmo apibūdinimai trumpai, kad galėtumėte susipažinti su šiuo judėjimu:

Feminizmas, kaip visuomeninis judėjimas, kovojo dėl moterų emancipacijos ir siekė įtvirtinti moterų veiklą.

Feminizmas – visuomeninis judėjimas, kurio išeities taškas yra tiek švietimo laisvės bei lygybės idealai, tiek švietimo valdžios ir pažinimo sąsajos suvokimas, atskleidimas ir kritika.

Feministėms politiškai svarbu ginti moteris kaip moteris, kad atsispirtume patriarchalinei priespaudai, kuri skrupulingai niekina moteris kaip moteris.

Kaip teigia feministė filosofė Julia Kristeva, tikrasis feministinės kovos tikslas ir privalo išardyti pražūtingas binarines vyriškumo ir moteriųkumo opozicijas.

Be išlygų teigti, kad visos moterys būtinai yra moteriškos, o visi vyrai būtinai vyriški, kaip tikr ir yra tas ėjimas, kuris leidžia patriarchalinėms galioms apibrėžti ne moteriškumą, bet visas mteris kaip marginalias simboliškumo tvarkai ir visuomenei.

Feminizmas – tai tikėjimas, kad moterų žinojimo, supratimo būdai yra tokie pat vertingi kaip ir vyrų, ir kad moterys turi būti vertinamos taip pat, kaip ir vyrai.

Feminizmas trumpai gali būti apibrėžiamas kaip judėjimas už moterų teises. Šio judėjimo yra daug rūšių:

„Būti feministe tai reiškia teigiamai atsakyti į klausimą ‘Ar moterys yra žmoniškos?’. Tai ne apie tai, ar moterys yra geresnės už ar blogesnės už vyrus arba identiškos jiems… Tai apie teisingumą, gražumą ir priėmimą į plačią žmonių patirtį.“ – Katha Pollitt, Protinga būtybė: esė apie moteris ir feminizmą, atkartojant Mary Wollstonecraft, kuri kūrinyje Moterų teisių gynimas, grįždama į 1980 – uosius, siūlė, kad švietimo idealai taip pat gali būti prieinami ir moterims.

„Ideologijų tendencija ir socialinė analizė informuotos moterų patyrimo.“ – Albert Lunde, iš Rose Media Computer Bulletin Board, gruodis 1993

Abel Kemp kūrinyje Moterų darbas: pažemintas ir nuvertintas ( 1994, Englewood Cliffs, New Jersey: Prentice Hall ), cituoja Joan Acker, kad feminizmas yra „požiūris, kuris 1) mato moteris kaip išnaudojamas, nuvertintas ir dažnai engiamas, 2) yra skirtas požiūrio į moteris pasikeitimui, ir 3) priima kritišką perspektyvą dominuojančiai intelektualinei tradicijai, kuri ignoravo ir/arba pateisino moterų engimą. „Abel Kemp sako, jog „moterys yra susivieniję jų požiūriuose, kad moterys yra engiamos, nors jos gali nepritarti dėl to, kas sukelia engimą.“

Yra daug feminizmo rūšių: juodųjų feminizmas, socialistinis feminizmas, radikalus feminzm., išsivadavimo (liberalus) femin., post struktūrinis femin., moterų darbo/ mot. patirties feminizmas… Pasirinkimas yra jūsų galų gale, feminizmui yra aiškus galintis apimti daug požiūrių.

Žemiau yra išvardinta keletas skirtingų feminizmo rūšių apibrėžimų nuo naujų grupių iki Internete vadinamo Soc feminizmo. Komentarai yra iš forumo tarpininkų.

Judėjimų įvairovė feminizme reiškia, kad savęs vadinimas feministe gali reikšti daug dalykų. Apskritai, narės iš toliau išvardintų feminizmo kategorijų tiki aprašytomis politikomis; tačiau kaip ir su skirtingais judėjimais, taip pat yra ginčų su kiekviena grupe ir iš dalies sutampa tarp kitų. Šis sąrašas yra skirtas iliustruoti feminisčių skirtumus tarp minčių ir įsitikinimų. Tai nereiškia, kad feminizmas yra suskaldytas (nors tai dažnai atrodo būtent taip!). Daugelis iš apibūdinimų, pateiktų čia, yra įkvėpti Ginette Castro American Feminism (Amerikietiškasis feminizmas); čia yra apibrėžtas amerikietiškas tendencingumas. Kiti šaltiniai buvo Feminist Frameworks (2 nd. ed.) (Feministinės struktūros) parašyta Jaggar ir Rothenberg (kuri yra vertinga, bet neužbaigta chrestomatija, kuri bandė atrinkti įvairias feministines mintis).

Apibrėžti įvairias feminizmo rūšis yra sudėtingas uždavinys. Paaiškinimo įvairumas su daugeliu čia pristatomų rūšių turėtų atkreipti jūsų dėmesį į pavojus ir sunkumus bandant „apibrėžti“ feminizmą. Nuo to laiko, kai feminizmas pats priešinasi visų rūšių apibrėžimams jų egzistavimu ir tikslais, tai yra tikslingiau pasakyti, kad yra visos „skonio“ rūšys ir šie skoniai ir susipainioję kiekvienam kuriam kely; tai nėra Baskin Robbins iš anksto susipainioję skoniai, kaip tai buvo.

Amazon feminizmas

Amazon feminizmas yra dedikuotas moteriško didvyriškumo įvaizdžio prasimanymui ir, iš tiesų, kaip tai yra išreikšta mene ir literatūroje, kūno sudėjime ir moterų atlečių žygdarbiuose, ir seksualinėse vertybėse ir praktikoj.

Amazon feminizmas susirūpinęs dėl fizinės lygybės ir yra prieštaringas lyties vaidmens stereotipams ir diskriminacijai prieš moteris remiantis prielaida, kad moterys yra įsivaizduojamos būti, atrodyti ar elgtis, kaip pasyvios, silpnos ir fiziškai bejėgės.

Amazon feminizmas atmeta idėją, kad tam tikri charakterio bruožai ar interesai yra būdingi vyriškai giminei (arba moteriškai) ir palaiko bei nagrinėja heroiško moteriškumo viziją. Tuo būdu Amazon feminizmas gina, pavyzdžiui, sunkiasvores atletes, karines aktores,
kares ir t. t.

Anarcho – feminizmas

Šis judėjimas niekada nebuvo labai didelis, ypatingai Jungtinėse Valstijose, ir jūs nerastumėte daug parašyta apie tai. Aš užsimenu apie tai labiausiai dėl įtakingo Emma’ os Goldman darbo. Ji naudojo anarchizmą meistriškai sukurti radikalų feminizmą, kuris buvo (deja!) pernelyg priešaky jos laiku. Radikalus feminizmas išeikvojo daug energijos spręsdamas pagrindą, iš kurio kritikuoti visuomenę be Marksistinių dingčių socialistinei revoliucijai. Tai taip pat išeikvojo daug energijos bandant ištiesti ranką rasinėms ir klasinėms linijoms. Goldman pasisekė abejose. Radikali feministė Alix Schulman realizavo tai, bet ne tam buvo ne laikas išsaugoti jos judėjimą. Ji išleido Goldaman darbo ir biografijos knygą, abi jos nepaprastai rekomenduojamos.

Kultūrinis feminizmas

Kai radikalus feminzmas išnyko kaip judėjimas, kultūrinis feminizmas ėmė plisti. Iš tiesų, daugelis tų pačių žmonių judėjo iš ankstesnio į pastarąjį. Jos laikėsi pavadinimo „radikalus feminzimas“, ir kai kurios kultūrinės feministės naudoja šį pavadinimą iki šiol. (Jagger ir Rothenberg netgi neparašė schemos kultūriniam feminizmui, kaip atskiro radikaliam feminizmui, bet Echols labai išsamiai pateikia skirtumus.) Skirtumas tarp abiejų yra pakankamai skaudus: tuo tarpu, kai radikalus feminizmas buvo judėjimas visuomenei transformuoti, kultūrinis feminzmas pasitraukė į avangardizmą, veikiantį tam, kad sukurtų moters kultūrą. Kai kurios iš šių pastangų davė šiek tiek socialinės naudos: išprievartavimų krizių centrai, pavyzdžiui; ir, žinoma, dauguma kultūrinių feminisčių buvo aktyvios visuomeniniais klausimais (bet kaip asmenybės, o ne kaip judėjmo dalyvės).

Erotinis feminizmas

(Europietiškas) Tai, atrodo, prasidėjo (kaip judėjimas) Vokietijoje valdant Otto’ ui von Bismarck’ ui. Jis valdė šalį su moto „kraujas ir geležis“. Visuomenėje vyras buvo „kraštutinis drąsus vyras“ ir buvo patriarchalinė valdžia. Kai kurios moterys maištavo prieš visa tai, tapdamos MOTERIMIS. Erotiškumas tapo filosofine ir metafizine vertybe ir gyvenimą kuriančia vertybe.

Eco feminizmas

Ši feminizmo šaka gamtoje yra dvasiškesnė nei politinė ar retorinė. Ji gali arba ne būti paskendus deivės garbinime ir vegetarizme. Jos pagrindinis principas, kad patriarchalinė visuomenė sunaikins jos resursus nekreipiant dėmesio į ilgo periodo padarinius kaip tiesioginius požiūrių rezultatus, skatinamus patriarchalinėj/hierarchinėj visuomenėj. Paralelės dažnai yra brėžiamos tarp visuomenės gamtos, gyvūnų arba resursų saugojimo ir jos moterų saugojimo. Prieštaringoj patriarchalinėj kultūroj eco-feministės jaučia, kad jos taip pat besipriešindamos grobsto ir naikina Žemę. Ir atvirkščiai.

Feminazi

Šis terminas buvo „išrastas“ radijo/ TV šeimininko Rush’o Limbaugh’o. Jis apibrėžė feminazi kaip feministę, kuri bando pasidaryti kiek įmanoma daugiau abortų. Vadinasi, terminas „nazi“ – jam atrodo jos kaip bandančias išvaduoti pasaulį nuo savotiškos grupės žmonių. Šis terminas, žinoma, visiškai nepelnytas, bet čia yra jo apibrėžimas FYI.

Feminizmas ir spalvotos moterys :

Kūrinyje Feministinė teorija iš krašto į centrą (1984), Bell Hooks rašo apie „karingas baltas moteris“, kurios vadina save „radikaliomis feministėmis“, bet Hooks priklijuoja „reakcingomis“ etiketę… Hooks liečia kultūrinį feminzmą čia. Jos paaiškinimas yra gera įžanga, kad įtempta feminzmo įvairovė, kurią Jagger ir Rothenberg sunkiai išaiškina kokius nors papildomus, nei nustatyti jo priežastį kaip spalvotų moterų. Tai yra labiausiai esminė įvairovė, lydinti daug iš to paties pagrindo kaip radikalus feminizmas ir kopijuojanti jo dinamišką prigimtį. Vis dar blogas paskyrimas laikė du iš kada nors susijungsiančių. Daugiau info turite skaityti hooks’ knygas ir jos ankstesnius rašinius, nes aš moteris? Tuo tarpu, kai radikalus feminzmas buvo iš pirmiausiai suformuotas išsilavinusių baltųjų moterų susitelkiant į moterų problemas, ši įvairovė buvo suformuota moterų, kurios nenorėjo (nes negalėjo) riboti savo dėmesio centro. Ypatinga yra tai, kad du susiliejo į tiek daug būdų, su žymiu prieštaravimu, kad spalvotos moterys buvo nepalaužiamai prieštaraujančios atsižvelgiant į vieną engimo formą, bet pamirštant kitas.

Manau, kad svarbus darbas feminizmo istorijoje taip pat ir spalvotų moterų, yra Gloria’os Anzaulda’os ie Cherrie Moraga’os antologija, Šis Tiltas Vadinamas Mano Nugara: Radikalių Spalvotų Moterų Rašiniai. Tai mano tikėjimas, kad unikalus bendradarbiavimas spalv.moterų, kurioms teko patirti dvi kasdieninės diskriminacijos formas, suteikia balansą ir tikrovę daugeliui teorinių akademinio feminizmo formų perduotų per išsilavinusias baltąsias moteris.

Individualistinis arba Liberalių pažiūrų feminizmas

Individualistinis feminizmas yra paremtas individualistinėmis arba liberaliomis (minimum vyriausybinėmis ar anarcho – kapitalistinėmis) filosofijomis, t. y. filosofijos, kurių pagrindinis susitelkimas yra individuali autonomija, teisės, išsivadavimas, nepriklausomybė ir skirtingumas.

Lesbianizmas

Čia yra pora priežasčių daryti. Pirma, lesbianizmas nėra būtinai de facto feminizmo dalis. Kol tai yra tiesa, kad būti lesbiete, reiškia tiesioginį „tradicinio“ moteriškumo pažeidimą,
lesbietės pačios laikosi daugybės nuomonių apie feminizmą tiesiog kaip jų tiesioginės seserys daro. Kita vertus, lesbianizmas kartais paversdavo tiesioginių moterų politiniu klausimu „tampant“ lesbiete tam, kad visiškai atmestų vyrus. Tačiau tai niekada netikslu charakterizuoti visas feministes kaip lesbietes, o visas lesbietes kaip feministes.

Liberalus feminizmas

Ši feminizmo rūšis veikia kartu su vyraujančia visuomenės tendencijos struktūra tam, kad integruotų moteris į tą struktūrą. Jo šaknys grįžta į vyriausybės socialinę sutaries teoriją įvestą Amerikos revoliucijos. Abigail Adams ir Mary Wollstonecraft buvo ten nuo pradžių, teigiančios apie lygybę moterims. Kuo dažniau byla su liberalais, jie stipriai smogia į sistemos vidų, mažai laimėdami prieš kompromisus iki tol, kai kai kurie radikalūs judėjimai pasirodo ir ištraukia tuos komprmisus į centro kairę. Štai taip veikdavo moterų lygiateisiškumo judėjimas tais laikais ir vėl su radikalaus feminizmo iškilimu.

Marksistinis ir socialistinis feminizmas

Marksizmas pripažina, kad moterys yra engiamos ir priskiria priespaudą kapitalistinei/ nuosavybės sistemai. Tokiu būdu, jie atkakliai tvirtina, kad vienindelis būdas priespaudai panaikinti – sunaikinti kaipitalistinę sistemą. Socialistinis feminizmas yra Marksizmo ir radikalaus feminizmo rezultatas. Jaggar ir Rorhenberg nurodo esminius socialistinio ir Marksistinio feminizmo skirtumus, bet mūsų tikslui pristatysiu abu kartu. Echols siūlo socialistinio feminizmo apibrėžimą kaip vedybas tarp Marksizmo ir radikalaus feminizmo, o Marksizmas yra dominuojantis partneris. Marksistai ir socialistai save dažnai vadina „radikalais“, bet jie naudoja terminą nurodyti visiškai skirtingoms visuomenės „šaknims“: ekonominei sistemai.

Materialinis feminizmas

Judėjimas vėlyvąjame XIX a. išvaduoti moteris patobulinant jų materialinę padėtį. Tai reiškė namų ruošos naštos ir maisto gaminimo naštos perėmimą. Charlotte’ės Perkins Gilman Didžioji namų šeimininkės revoliucija (The Grand Domestic Revoliution) yra viena nuoroda.

Nuosaikus feminizmas (moderate feminsm)

Ši feminizmo šaka turi polinkį būti įkurta jaunesnių moterų arba kitų mot., kurios nepatyrė tiesioginės diskriminacijos. Jos yra artimai užmezgusios ryšius su liberaliu feminizmu, bet turi polinkį tirti poreikį tolesniam mėginimui, ir nemano, kad Radikalus feminizmas jau nebeperspektyvus ir, iš tiesų, sudarantis šiek tiek keblumų (tai yra grupė tikriausiai palaikyti feministines idėjas ir mintis, tuo tarpu neigdamos esą feminstės).

Pop – feminizmas

Šis terminas atsirado keletą kartų soc.feminizme (ši nauja grupė). Tai pasirodo būti visa aprėpiančia baidyklių rūšies feminstėms, kad kiekvienas mėgsta nekęsti: žinot, feminizmo rūšis, kuri „mala į miltus“ vyrus ir pripažįsta neblog.moterims. abejotina, kad tokia karikatūra tikrai egzistuoja, vis dar daug žmonių priskiria visas feministes šios rūšies kategorijai.

Radikalus feminizmas

„Pastato“ teoretinių feminizmo minčių tvirtovę. Radikalus feminizmas suteikia svarbų įnašą likusiems „feminzmo atspalviams“. Daugelio matytas kaip „nepageidaujamas“ feminzmo elementas, Radikalus feminizmas yra iš tikrųjų gerų manierų pagrindas daugumai idėjų, išplaukiančių iš feminizmo; idėjos, kurios apgalvotos ir iškilusios skirtingais būdais (bet ne visos) feminizmo šakos.

Šis terminas nurodo į feminstinį judėjimą, kuris pasirodė piliečių teisių ir taikos judėjimuose 1967-1968 m. Priežastis, dėl kurios ši grupė gavo etiketę „radikali“ yra ta, kad jos moterų priespaudą vaizduoja, kaip pačią svarbiausią, viena, kad eina skersai rasių riboms, kultūrai ir ekonominėms klasėms. Tai yra judėjimas atkakliai siekiantis socialinių pokyčių, gana revoliucinių proporcijų pokyčio, iš tiesų.

Geriausia šio judėjimo istorija yra Echols knyga Išdrįsti būti bloga. Aš siūlau būtinai perskaityti šią knygą. Kita nuostabi knyga yra paprasati pavadinta Radikalus feminizmas ir yra antologija, redaguota Anne’ės Koedt, gerai žinomos radiklios feministės.

Separatistės

Populiariai ir klaidingai pavaizduotos kaip Lesbietės, tai yra feministės, kurios propaguoja atsiskyrimą nuo vyrų; kartais totaliai, kartais dalinai. Moterys, kurios organizuoja tik moterims renginius dažnai yra neteisingai praminamos separatistėmis. Separatistės kartais yra pažodžiui, kartais perkeltine prasme. Pagrindinė idėja yra ta, kad „atsiskyrimas“ (dėl įvairių priežasčių) nuo vyrų leidžia moterims pamatyti save kitokiam kontekste. Daug feminisčių, separatistės ar ne, mano, kad šis yra būtinas „pirmas žingsnis“, kuriuo reiškia laikiną atsiskyrimą asmenybei tobulinti, ne nuolatinį.

Vyrų judėjimai

[Dave’o Gross’o didžiausias indėlis. Prieštaravimai pažymėti]

Tai gali atrodyti neįprasta įtraukti keletą pastebėjimų iš vyrų judėjimų feminizmo temoje. Kaip bebūtų, daug šių judėjimų prasidėjo reaguojant į feminizmą: kai kurie įkvėpti jo ir kiti kontra – reakcija jam. Šiame kontekste, egzaminuojant vyrų judėjimus pasakojama vyrų keletas specifinių reakcijų į feminizmą.

Daugumos vyrų judėjimų istorinės datos ankstyvųjų 70 – ųjų. 1970 – aisiais, pagal Anthony Asrtrachan („Kaip jaučiasi vyrai“, 291 pusl.) pirmasis vyrų centras atsidarė Berklyje, Calif. ir žurnale
buvo publikuotas Jack’o Sawyer’io straipsnis „Vyrų išsivadavime“.

Vyrų judėjimas ekvivalentus katlizatoriui numatytas moterų judėjimui Betty’ės Friedan, buvoMark’o Friegan’o Fasteau’o Vyriška mašina (1975).

Feministų vyrų judėjimas

Šios grupės yra artimai ideologiškai susivienijusios su feministiniu judėjimu. Jie tiki, kad mes gyvename pariarchalinėj sistemoj, kurioj vyrai yra moterų engėjai, ir kad vyrų judėjimas turi pripažinti šią problemą ir kovoti su ja. Dauguma iš Vyrų prieš išprievartavimus grupių patenka į šią kategoriją. Didžiausia feministų vyrų grupė – Nacionalinė Organizacija Vyrams Prieš Seksizmą (NOMAS, angl.). Keletas publikacijų šiuo požiūriu, Vyrų Pasikeitimas, NOMAS organizacijos žurnalas, ir šios knygos: Warren Farrell Išsivadavę vyrai, Marc Feigen Fasteau Vyriška mašina, 49% dauguma redaguota Deborah David ir Robert Brannon, ir John Stoltenberg Atsisakymas būti vyru.

Tai, kas anksčiau išdėstyta užbaigia ilgą dalį nuo soc. feminizmo naujų grupių diskusijos.

Mes pabaigsime feminizmo definicijas su moters komentaru:

„Aš pati niekada negalėjau sužinoti tiksliai, kas yra feminizmas: aš tik žinojau, kad žmonės vadina mane feministe, kai tik išreiškiu sentimentus, kurie skiria mane nuo ištižėlės ar prostitutės.“

–Rebeca West, 1913

Prancūzijos feministės:

Julia Kristeva

Simone de Beauvoir

Feminizmas – socialinė teorija bei politiniai moterų judėjimai už lygias teises su vyrais. Dauguma feminisčių yra ypač susirūpinę socialine, politine ir ekonomine nelygybe tarp vyrų ir moterų (moterų nenaudai); kai kurios teigia, kad lytinės tapatybės, tokios kaip „vyras“ ir „moteris“, yra sugalvotos socialiai. Feministės skiriasi nelygybės šaltinių supratimu, požiūriais, kaip tą lygybę pasiekti, nuomonėmis, iki kokio lygio turėtų būti abejojama ir kritikuojama lytis ir lytinės tapatybės. Paprastais žodžiais kalbant, feminizmas – tai tikėjimas lyčių socialine, politine ir ekonomine lygybe bei judėjimas, besiremiantis tikėjimu, kad lytis neturėtų būti faktorius, iš anksto suformuojantis asmens socialinę tapatybę, sociopolitines arba ekonomines teises.

Dauguma modernių feminizmo politinių aktyvisčių bendrai agituoja tokiais klausimais, kaip reprodukcinės teisės (įskaitant teisę į saugų, legalų nėštumo nutraukimą, galimybę gauti kontracepciją ir kokybišką nėščiosios priežiūrą), smurtas šeimyninėje partnerystėje, motinystės atostogos, vienodas darbo užmokestis, seksualinis priekabiavimas, priekabiavimas gatvėje, diskriminacija ir išprievartavimas. Šiandien daug feminisčių teigia, kad feminizmas yra paprastų žmonių judėjimas, siekiantis peržengti socialinių klasių, rasės, kultūrų ir religijos ribas. Jos taip pat teigia, kad efektyvus feminisčių judėjimas turėtų būti kultūriškai specifinis ir atkreipti dėmesį į svarstomos visuomenės moterų problemas, tokias, kaip moterų genitalijų apipjaustymas arba klitorektomija Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose bei „viršutinės galimo profesionalumo ribos“ problema išsivysčiusiose ekonomikose. Jos taip pat diskutuoja lygį, iki kurio tam tikros problemos, kaip prievartavimai, kraujomaiša ir motinystė yra universalios. Feminizmo nagrinėjamos temos – tai patriarchatas, stereotipiškumas, seksualinių objektų kūrimas bei moterų priespauda.

Pirmoji feminizmo banga – kova dėl balsavimo teisės (XIX a. – XX a. pradžia). Antroji banga kilo XX amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje – tada pradėta kovoti už lyčių socialinių santykių, šeimos struktūros bei kultūros nuostatų keitimą.

Sunkumai apibrėžiant feminizmą

Vienas iš sunkumų apibrėžiant tokią komplikuotą ir heterogeninę savoką, kaip feminizmas,- tai lygmuo, iki kurio moterys atmetė terminą dėl daugybės skirtingų semantinių ir politinių pažiūrų. Daug moterų, įsitraukusių į feminizme įsišaknijusią veiklą, nelaikė savęs feministėmis . Iš politinės pozicijos terminas „feminizmas“ buvo atmestas ir dėl to, kad buvo baiminamasi „etikečių klijavimo“, ir dėl jo pritraukiamos neapykantos moterims. Istoriškai Virginia Woolf buvo viena iš garsių moterų, atmetusių terminą jo ankstyvoje istorijoje 1938 m., tačiau būtų nesunku išpūsti Woolf poziciją , turint omenyje tai, kad ji laikoma feminizmo simboliu.. Tačiau Betty Freidan iš naujo peržiūrėjo šį klausimą 1981 m.

Nepaisant to, idėjų apibrėžimas nebūtinai reiškia etikečių klijavimą individui. Pavyzdžiui, Ann Taylor siūlo šį apibrėžimą pagal Karen Offen: feministas (-ė) – tai asmuo (vyras ar moteris), pripažįstantis „pačios moters jos išgyvenimų ir reikmių interpretacijos pagrįstumą,“ protestuojantis prieš įsigalėjusią vyrų, kaip grupės, sukurtą neteisybę prieš moteris, kaip grupę, ir palaikantis šios neteisybės pašalinimą metant iššūkį įvairioms galios ir jėgos struktūroms, įteisinančioms vyrų privilegijas visuomenėje.“ Kitaip tariant, vienas iš pagrindinių tikslų yra pašalinti patriarchalinius šališkumus.

Vėliau apibrėžti feminizmą bandė Jungtinės Tautos. Tačiau viena iš unikalių feminizmo savybių, jo stiprybė ir silpnybė, yra jo nuolatinis priešinimasis būti apribotam apibrėžimo. Charlotte Witt pastebėjo, kad tai atspindi „šiuolaikinio feminizmo
sąvokos „mes“ nuginčyta prigimtis… ir yra dalis vykstančių diskusijų feminizme apie jo tapatybę ir savo paties įvaizdį… galutinėje analizėje feminizmo filosofijoje debatų rezultatas, kas yra feminizmas, ir kokie turėtų būti jo teoretiniai įsipareigojimai ir kokios yra jo pagrindinės vertybės.“ Tai yra vieno iš aktyvesnių diskusijų feminizme tema, Nannerl Keohane ją pavadino „nesibaigiančiais svyravimais tarp esencializmo ir nominalizmo (konstruktyvizmo) feminizmo teorijoje.“ Joan Marler, esencializmo feminizme priešininkės, žodžiais „esencializuoti reiškia sumažinti sudėtingą idėją ar objektą iki paprastų charakteristikų, tuo būdu atmetant skirtingumą, daugiareikšmiškumą ir alternatyvias interpretacijas“.

Istorija

Klausimas, kiek laiko egzistuoja feminizmas, skiriasi nuo klausimo, kada istoriškai užfiksuota jo pradžia. Tikėtina, kad feminizmas egzistavo tiek pat, kiek ir moterys, nepaisant to, kad pats žodis neįžengė į anglų kalbą iš prancūziškojo „féminisme“ net iki XIX amžiaus pabaigos. Jeigu plačiąja prasme feminizmo savoka apima moteris, veikiančias, kalbančias ir rašančias apie moterų problemas ir teises , tada mes galime matyti, kad šie dalykai yra tokie seni, kaip ir rašytinė istorija. Nelaimei, daugelio talentingų moterų indėlis į istoriją buvo užmirštas, tačiau šiuolaikinis išsimokslinimas šį pusiausvyros nebuvimą išlygina. Nors feministės rašytojos egzistavo visada, daugelis vienu iš pirmųjų darbų, kurį galima nedviprasmiškai pavadinti feministine filosofija, laiko Mary Wollstonecraft A Vindication of the Rights of Woman (1792 m.).

Feminizmas kaip organizuotas judėjimas atsirado XIX a. pabaigoje keliose šalyse, o XX a. su agitavimu už moterų balsavimo teise jis tapo dar pastebimesnis ir labiau girdimas. Suteikus balsavimo teisę moterų judėjimai pasuko link socialinės reformos ir lygybės. Du pasauliniai karai pakeitė didelę dalį pasaulio ir kartu moterų darbo ne namuose suvokimą. Po Antrojo pasaulinio karo feminizmas įžengė į antrąją savo fazę ar bangą su kampanijomis už reprodukcines teises bei diskriminacijos panaikinimą, Junginės Tautos įkūrė tarnybą, ginančią moterų teises. Nuo tada feminizmas ir toliau evoliucionavo ir kūrė naujus savo apibrėžimus bandydamas prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio ir kultūrinių skirtumų.

Feminizmo formos

Kai kurios feministinės teorijos abejoja pagrindinėmis prielaidomis apie lytį, lyčių skirtumą ir seksualumą, įskaitant „moters“ pačios kaip holistinės koncepcijos kategoriją, kitos teorijos abejoja skirstymu į vyrus/moteris (vietoje to siūlydamos lyčių daugialypiškumą). Tačiau kitos feministinės teorijos „moters“ sąvoką laiko savaime suprantamu dalyku ir pateikia specifinius lyčių nelygybės tyrimus ir kritiką, ir dauguma feministinių socialinių judėjimų kalba apie moterų teises, interesus ir problemas. Bėgant metams išsivystė keletas kitų feministinės ideologijos potipių. Ankstyvosios feministės ir pagrindiniai feministiniai judėjimai dažnai yra vadinami pirmąja feminisčių banga, o feministės po 1960 – antrąja feminisčių banga. Neseniai, kai kurios jaunesnės feministės laiko save su trečiąja feminisčių banga, nors antrosios bangos feministės tebėra aktyvios.

Wendy Kaminer savo knygoje A Fearful Freedom: Women’s Flight from Equality nurodo kitą konfliktą tarp feminizmo formų: konfliktą tarp to, ką ji vadina „visuotine lygybe“, ir „protekcionistinio“ feminizmo. Ji mato visuotinės lygybės feminizmą kaip skatinantį lygybę tarp moterų ir vyrų užtikrinant lygias teises. Protekcionistinių feminisčių dėmesio centras yra moterų teisinė apsauga, toki,a kaip darbo ir skyrybų įstatymai, apsaugantys moterį, kartais palaikant vyrų teisių suvaržymą, pvz., žodžio laisvės (ypač teisės kurti ir vartoti pornografiją). Knyga yra išleista iki trečiosios feminisčių bangos, tačiau Kaminer atpažįsta protekcionistines ir visuotinės lygybės bangas tiek pirmojoje, tiek antrojoje feminizmo bangoje.

Kai kurios radikaliosios feministės, tokios kaip Mary Daly, Charlotte Bunch ir Marilyn Frye, propagavo separatizmą – visišką vyrų ir moterų atskyrimą visuomenėje ir kultūroje – tačiau kitos abejoja ne tik ryšiu tarp moterų ir vyrų, tačiau taip pat ir pačia „vyro“ ir „moters“ reikšme (žr. Queer teorija). Kai kurios teigia, kad lyčių vaidmenys, lyčių tapatybė ir seksualumas patys savaime yra socialiniai konstruktai (taip pat žr. heteronormatyviškumas). Šioms feministėms feminizmas yra pagrindinė žmonijos išsilaisvinimo priemonė (t.y., vyrų ir moterų išsilaisvinimo).

Dauguma – tačiau tikrai ne visos – feministės yra moterys. Yra vien tik vyrų organizacijų, pritariančių feminisčių požiūriui, tikinčių, kad vyraujantis vyriškumo ir maskulinizmo modelis yra despotiškas moterims ir varžantis vyrus.

Be to, dar yra diskusijų apie feminizmą dėl to kurie tipai turėtų būti išimtinai priskirti ir svarstomi. Taip pat yra persidengiančių įsitikinimų, tokių, kaip įsitikinimas patriarchato ir/ar kapitalizmo priespauda bei įsitikinimas, kad jie yra sinonimai.

Šiuo metu Jūs matote 56% šio straipsnio.
Matomi 3942 žodžiai iš 7100 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.