Feminizmas
5 (100%) 1 vote

Feminizmas

112131

LIETUVOS TEISĖS UNIVERSITETAS

Viešojo administravimo specialybės

II kurso, 521gr. studento

Jokūbo Vežausko

REFERATAS

FEMINIZMAS

Vilnius, 2001

Įžanga

1960 metais populiari soul atlikėja Aretha Franklin dainavo: “Aš žinau, kad moters pareiga yra padėti vyrui ir jį mylėti, nes taip buvo suplanuota”. Bet jau 1985 metais plokštelėje Franklin tvirtino, kad “seserys tai daro dėl savęs” teigdamos savo mylimiesiems: “Aš žinau, jog eini savo tėvo keliu, bet tavo tėvo kelias buvo vakar”. Bėgant laikui pasikeitė ir dauguma dalykų; vėl atgijo moterų prioritetai.

Per paskutiniuosius dvejus dešimtmečius moterų ir vyrų gyvenimus labai įtakojo srovė, kuri pavadinta feminizmu. Daugumai žmonių feminizmas turi siaurą prasmę. Paaiškinimai tokių sąvokų kaip “feminizmas” ar “feministė” atrodo savaime suprantamu dalyku, tačiau taip nėra.

Feminizmas (pranc. Feminizme, lot. Femina – “moteris”) – tai bendras srovių pavadinimas buržuaziniame moterų judėjime, kuris kovojo už moterų ir vyrų socialinę lygybę, kuri prieštarauja patriarchatui bei diskriminavimui( diskriminavimas – tai teisių sumažinimas ).

Patriarchas (gr. patriarches – giminės galva”) – matriarchatą pakeitusi pirmykštė bendruomeninės santvarkos išsivystymo epocha, kuriai būdinga tėvo (patriarchalinė) giminė, kurioje giminystė išvedama pagal vyro liniją ir vyras užima vyraujančią padėtį visuomenėje.

Feminizmas nėra naujas Amerikai. Tokios moterys kaip Elizabeth Cady Stanton ir Lucretia Mott pradėjo tai, kas dažniausiai yra apibrėžiama kaip pirmoji feminizmo banga 1840 metais, kai jos nubrėžė paraleles tarp ne-baltųjų ir moterų priespaudos engimo. Tuo metu pagrindinis, svarbiausias moterų judėjimo tikslas buvo išsikovoti balsavimo teisę. Bet po 1920 m., kai buvo pasiekta rinkimų teisė, atsirado daug kitų trūkumų, kurie 1960 m. iššaukė antrąją feminizmo bangą.

PAGRINDINĖS FEMINIZMO IDĖJOS

I. Bendrai kalbant, feminizmas apjungia naują ir skirtingą mūsų požiūrį į visuomenę. Feminizmas – kaip sociologinė perspektyva – įtraukia nusisukimą nuo visiems priimtinų socialinių normų, pasiekti gilesnio žinojimo to, kas yra laikoma jau įrodytu. Kaip sociologinė perspektyva feminizmas sieja asmeninius patyrimus su visuomenės veikimu. Kitaip sakant, kaip mes galvojame apie save (giminės tapatybė), mūsų elgesys (giminės rolės) ir mūsų vieta visuomenėje (giminės stratifikacija; stratifikacija – tai visuomenės suskaidymas į socialinius sluoksnius ) parodo mums visuomenės įtaką žmogui.

II. Feminizmas labai kritiškai žiūri į kovas su priimtomis dviejų lyčių idėjomis, ypač vyriškosios giminės atstovų jėgos ir kontrolės viešpatavimą patriarchalinėje visuomenėje. Pavyzdžiui, mūsų kultūroje vyriškoji giminė yra dažniausiai tapatinama su galia kitų atžvilgiu, jėga. Kaip kontrastas šiam požiūriui – moteriškoji giminė, kuri siejama su altruizmu – t.y. nesavanaudišku rūpinimusi kitų gerove (ypač vyrų), pasiryžimu dėl kitų aukoti savo asmeninius interesus. Trumpai sakant, feminizmas palaiko, kad tiktai kritiškai žvelgiant į Amerikos kultūrą bei vertybių sistemas, moterys gali tikėtis pripažinimo ir lygių teisių su vyrais.

III. Feminizmas nukreiptas į “žmonijos reintegraciją” (French, 1985:443). Kultūrinės idėjos apie lytį leidžia žmoniją suskirstyti į dvi kategorijas:

1. vyrų pasaulį, kur vyrauja racionalumas ir varžymasis;

2. moterų pasaulį, kur dominuoja emocijos, jausmai ir bendradarbiavimas.

Feminizmas teigia, kad vyriškajai giminei būdingi bruožai nėra svarbesni nei moteriškieji. Dar daugiau, jis yra įsitikinęs, kad visa žmonija – tiek vyrai, tiek moterys – gali turėti visas šias savybes. Dėl to, reprezentuoja resocializacijos procesą, kuriame visi žmonės turi galimybę išreikšti visą žmogiškąjį potencialą.

IV. Feminizmas taip pat kritikuoja giminės stratifikaciją. Pavyzdžiui, apribojimai, kurie neleidžia moterims uždirbti tiek kiek vyrams, jų alga yra kur kas mažesnė. Kai kuriuose užsiėmimuose šis skirtumas yra kitoks: vienur didesnis, kitur mažesnis. Mažiausiai algos skiriasi tarp žemos kvalifikacijos darbuotojų bei pagalbinio personalo atlyginimai. Didžiausias skirtumas tarp prekybos darbuotojų: vyrų atlyginimai beveik dvigubai didesni. Moterys dažniausiai dirba už pastovų atlyginimą. Moterų darbo pasirinkimas yra ribotas, daugiau negu pusė jų dirba paslaugų sferose arba kontorose. O vyrai dirba įvairiose pramonės šakose ir įvairiose pareigose. Moterys dažnai užima mažiau apmokamas ir turinčias žemesnę padėtį pareigas. Netgi moterys specialistės, pavyzdžiui, med. seserys ir kitos medicinos darbuotojos, uždirba mažiau negu specialistai vyrai medikai, užimantys prestižines ar gerai apmokamas vietas.

Feminizmas siekia reorganizuoti visuomenę taip, kad moterys nesuteiktų vyrams sprendžiamojo balso nei namuose, nei visuomeniniame, ne politiniame gyvenime. Tam pasinaudota Lygių Teisių Pataisa (ERA), kuri buvo pasiūlyta remiantis Jungtinių Valstijų konstitucija, kuri teigia:

NEGALIMA DISKRIMINUOTI ŽMONIŲ PAGAL LYTĮ, NES VISI PRIEŠ ĮSTATYMUS YRA LYGŪS.

V. Dar viena sritis, dominanti feminizmą, tai žmogaus seksualumas. Patriarchalinėje visuomenėje

lytiniuose santykiuose tarp vyrų ir moterų dažnai pabrėžiama vyrų jėga (Millet, 1970; J, Bernard, 1973). Visa tai atsispindi plačiai plintančiame lytiniame moterų išnaudojime.Daugelyje koledžų, pavyzdžiui, apie vieną trečdalį merginų – studenčių patiria seksualinį vyrų – mokytojų prievartavimą (Dziech and Weiner, 1984m.). Kiti šaltiniai teigia, kad apie vieną ketvirtadalį koledžų studenčių buvo išprievartavimų aukos (dažniausiai vadinamos pasimatymų prievartos aukomis) – kur vaikinai – studentai jėga verčia merginas naktį praleisti kartu (Sweet, 1983). Tyrimai moterų ir vyrų darbo vietose taip pat nurodo, kad lytinis išnaudojimas taip pat yra rimta problema (Loy and Stewart, 1984).

VI. Be to, feminizmas palaiko moterų teisę pačiom kontroliuoti jų seksualumą ir reprodukciją. Štai kodėl feminizmas gina moterų teisę žinoti kaip kontroliuoti gimdymą,kuris anksčiau kai kuriose šalyse buvo draudžiamas. Kaip išvada, dauguma feminisčių palaiko moterų teisę pasirinkti turėti vaikų ar ne. Tai visiškai nereiškia, kad feminizmas pasisako už abortus, bet jis teigia, kad pačios moterys, o ne jų vyrai, terapeutai ar įstatymų leidėjai turi nuspręsti: gimdyti joms pačioms ar negimdyti. Dauguma feminisčių palaiko gėjų kovą prieš visuomenės požiūrį į homoseksualumą ( homoseksualizmas – lytinis potraukis savo lyties atstovui) bei prieš diskriminaciją, kuri dominuoja heteroseksualų kultūroje. Tokia nepalanki socialinė padėtis ypač pasireiškia kalbant apie lesbietes, bet ne apie gėjus, todėl kad lesbietės priešinasi ne tik heteroseksualioms kultūros normoms, bet taip pat yra ir tų normų pažeidėjos, pagal kurias vyrai turėtų kontroliuoti moterų seksualumą (Deckard 1979; Barry, 1983; Jagger, 1983).

ANKSTYVASIS FEMINIZMAS PRANCŪZIJOJE

Pirmosios grupės, aktyviai organizavusios moterų teisių propagavimą, pradėjo veikti iš karto po Prancūzų revoliucijos 1799 m. (Evans, 1977). 1790 m. įkvėptos laisvės ir lygybės idėjų, dėl kurių buvo kovota revoliucijos eigoje, jos įsteigė keletą moterų klubų Paryžiuje ir svarbiausių miestų provincijose. Klubai organizuodavo moterų susitikimus, bet taip pat rengė politines programas apie lygias teises išsimokslinime, įdarbinime ir valdyme. Marie Gouze yra viena iš tokių klubų lyderė, sudariusi “Moterų teisių deklaraciją”, kuri rėmėsi “žmogaus ir piliečių deklaracija”, kuri laikoma svarbiausiu konstituciniu revoliucijos dokumentu. Ji teigė, kad laisvo piliečio teisės negali būti suteiktos tik vyrams; kaip gali būti pasiekta tikra lygybė, jei pusei visuomenės neleidžiama naudotis privilegijomis, kuriomis dalijasi vyrai?

Revoliucijos lyderių – vyrų atsakymas buvo mažiau nei užjaučiantis – Marie’ai Gouze 1793 metais buvo įvykdyta egzekucija. Moterų klubai valdžios potvarkiu buvo panaikinti. Nuo to laiko Vakarų šalyse feminisčių grupės ir moterų judėjimai buvo suformuoti ir reformuoti pakartotinai, kartais buvo susidurta su autoritetų prieštaringumu. Marie Gouze buvo, be abejo, pirma feministė, paaukojusi savo gyvenimą dėl lyčių lygių teisių pasiekimo.

KOVOS JUNGTINĖSE AMERIKOS VALSTIJOSE

XIX amžiuje feminizmas JAV tapo labiau pažangesnis nei kitur ir dauguma kitų šalių moterų judėjimų lyderių į moterų kovas Amerikoje žiūrėjo kaip į pavyzdį. Laikotarpyje nuo 1830 iki 1850 metų Amerikos feministės buvo glaudžiai susijusios su grupėmis, kurios buvo ištikimos vergijos naikinimui. Anti-vergoviškos peticijos dažniausiai turėjo labai daug moterų parašų. Tačiau neturėdamos formalių politinių teisių, moterys buvo pašalintos nuo politikos kuluarų ( kuluarai – patalpos parlamente, esančiose už posėdžių salės; čia ilsimasi, o taip pat susitinkama, pasikeičiama nuomonėmis ir kita), pro kuriuos reformuotojai siekdavo savo tikslų. Nė vienai moteriai nebuvo leista dalyvauti konferencijoje, vykusioje Londone Šis faktas paskatino moterų grupuotes dar tvirčiau siekti užsibrėžto tikslo – lyčių nelygybės panaikinimo. 1848 metais Amerikos moterų lyderės panašiai kaip ir Prancūzijos moterų judėjimų dalyvės prieš pusė amžiaus patvirtino “sentimentų deklaraciją”, kuri buvo sukurta remiantis Amerikos Nepriklausomybės Deklaracija. Deklaracijoje buvo pateiktas ilgas sąrašas neteisingumų, kuriuos turėjo iškęsti moterys. Kaip bebūtų, šiuo laikotarpiu buvo pasiekta keletas laimėjimų, gerinančių moterų socialinę ir politinę padėtį. Kai baigėsi vergovė, Kongresas nutarė, kad tik vyrai buvę vergais, turi teisę balsuoti.

Juodaodės moterys irgi suvaidino didelį vaidmenį ankstyvajame moterų judėjime Jungtinėse Amerikos Valstijose, nors jos dažnai turėdavo kovoti su baltųjų seserų priešiškumu. Sojourner Truth buvo juodaodė moteris, kuri pasisakė prieš vergovę ir draudimą balsuoti moterims.

FEMINIZMO AUGIMAS EUROPOJE

Vienas svarbiausių ankstyvojo feminizmo įvykių Europoje buvo peticijos pristatymas Britanijos parlamente 1866 metais, kurią pasirašė 1 500 moterų. Šis įvykis turėjo nuvesti prie to, kad būtų apsvarstyta lygiateisė moterų balsavimo teisė. Peticija buvo ignoruota. Kaip atsakas, sekančiais metais buvo uždaryta Nacionalinė Draugija dėl moterų balsavimo teisės. Draugijos nariai tapo žinomi kaip kovotojai už moterų lygiateisiškumą ir per likusįjį
amžių prašė parlamento suteikti moterims balsavimo teisę.

XX a. pradžioje pasaulinės įtakos turintis britiškasis feminizmas varžėsi su Amerikos feminizmu. 1900 m. pradžioje abiejose šalyse buvo organizuojamos dažnos kovos ir gatvės demonstracijos. 1908 metų birželio mėn. Londone suorganizuotas susitikimas po atviru dangumi, kuris sutraukė pusę milijono žmonių. Šiuo periodu, moterų judėjimų padaugėjo ne tik didesnėse Europos šalyse, bet kartu ir Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1619 žodžiai iš 3227 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.