Feminizmas europoje
5 (100%) 1 vote

Feminizmas europoje

11213141

TURINYS

ĮVADAS 3

1. LYČIŲ NELYGYBĖS PRIEŽASTYS 4

2. FEMINIZMAS 4

2.1. Feminizmo sąvoka 4

2.2. Pagrindinės feminizmo idėjos 5

3. FEMINIZMO RŪŠYS 6

4. FEMINIZMAS EUROPOJE 7

4.1. Ankstyvasis feminizmas Prancūzijoje 8

4.2. Britiškasis feminizmas 8

5. ŠIANDIENINĖ LYČIŲ LYGYBĖS POLITIKA EUROPOJE 9

6. FEMINIZMO APRAIŠKOS LIETUVOJE 12

IŠVADOS 15

LITERATŪRA 16

ĮVADAS

Tradicinėje visuomenėje vyras visada turėjo būti nepriklausomas, veiklus, dominuojantis ir ryžtingas. Reikalavimai „tikrai“ moteriai kitokie — meili, maloni, jausminga ir atsidavusi. Netgi šiais laikais manoma, kad bent vieno šių bruožų neturinti asmenybė yra „kažkokia ne tokia“. Ir šiandieną dažnai matome moteris reklamose per televiziją, stenduose, žurnaluose, taip pat pristatymuose. Mūsų nebestebina reklamų diktuojami stereotipai, skirstydami lytis, kai maisto produktus, indų ploviklį, skalbimo miltelius, kosmetiką ar buitinę techniką reklamuoja moterys, kai reklamoje šalia prabangaus automobilio šypsosi žavinga ilgakojė „blondinė“, o vyrai atsiranda tik siūlantys pagalbą moteriai, taip dar labiau reprezentuojant jų galią…

Feminizmas kaip sociologijos disciplina pradėjo formuotis apie 1840 metus, kuomet sociologai pradėjo plačiau analizuoti lyčių nelygybės problemas. Šiame darbe atskleisiu lyčių nelygybės priežastis ir iš jos kilusią kovą, pavadintą feministiniu judėjimu, supažindinsiu su feminizmo sąvoka ir moterų judėjimų kryptimis, ištakomis.

Kova dėl lyčių lygybės šiandieninėje visuomenėje vėl aktuali. Europoje toliau įgyvendinamos antrosios feminizmo bangos idėjos, todėl apžvelgsiu pačias aktualiausias šios politikos gaires ir jų įgyvendinimo sėkmes ir nesėkmes bei priežastis.

Lietuva šiandien yra Europos Sąjungos narė, todėl darbo tema „Feminizmas Europoje“ įpareigoja kalbėti ir gvildenti mūsų šalies moterų keliamas feministines idėjas, ieškoti feminizmo sąsajų ir apraiškų įvairiose moterų gyvenimo srityse: šeimoje, darbe, karjeroje, politikoje ir t. t.

1. LYČIŲ NELYGYBĖS PRIEŽASTYS

Pradėdama kalbėti apie feminizmą, pirmiausiai norėčiau pažvelgti į šio visuomeninio reiškinio ištakas bei atskleisti priežastis. Net ir vaikas kaip savaime suprantamą dalyką priima faktą, kad egzistuoja vyrai ir moterys, kaip saulė ir mėnulis, — taip yra sukurta gamtos. Mergaitės ir berniukai pirmuosius trejus ar ketverius metus elgiasi vienodai. Berniukai ne mažiau už mergaites vilioja ir nori pasirodyti: jie taip pat kaip ir jų seserys trokšta patikti, nori, kad jiems šypsotųsi, stengiasi sužavėti. Lyčių socializacija aiškina, kad „moterimi arba vyru ne tik gimstama, bet ir tampama: mergaitės mokomos elgtis moteriškai, berniukai — vyriškai“ (2, 100). Tokiu būdu iš berniukų atimami tėvų bučiniai, švelnūs prisilietimai, jie mokomi elgtis vyriškai (vyras neverkia, vyras nespokso į save veidrodyje ir pan.), tuo tarpu, kai mergaitės rengiamos suknutėmis, rūpestingai šukuojamos, joms atleidžiamos ašaros ir aikštys; skiriasi ir žaidimai: mergaitės žaidžia šeimą su lėlėmis, berniukai — „uždirba“ vairuodami sunkvežimius, policijos mašinas. Toks elgesys skatina berniuką kovoti, varžytis dėl tvirtumo ir nepriklausomybės, o mergaitę —tapti pasyvia. Taigi pasyvumas — esminis bruožas, kuris ateity apibūdins „moterišką“ moterį, — vystosi jau nuo pirmųjų mūsų gyvenimo metų. Tokį likimą mums primeta visuomenė. Tačiau šis biologinės lyties faktas neturėtų lemti skirtingo žmonių socialinės vertės nustatymo, lytis neturėtų lemti nelygaus galios, prestižo ir turto pasiskirstymo. Būtent čia ir prasideda konfliktas — skirtingi lyčių vaidmenys, vienos lyties dominavimas kitos atžvilgiu įvairiose gyvenimo srityse: šeimoje, darbe, politikoje, religijoje ir t. t. Iš čia kyla lyčių nelygybė, kurios problemas aktyviausiai kelia feministės.

2. FEMINIZMAS

2.1. Feminizmo sąvoka

Paskutiniuosius du dešimtmečius moterų ir vyrų gyvenimus labai įtakojo srovė, pavadinta feminizmu. Kiekvienas žmogus feminizmą supranta skirtingai. Daugumai žmonių ši sąvoka atrodo savaime suprantamu dalyku, tačiau taip nėra. Feministes kai kurie keikia, tačiau iš tikrųjų net nežino, ką reiškia būti feministe. Feminizmą galima apibūdinti įvairiai:

Feminizmas, kaip visuomeninis judėjimas, kovojo dėl moterų emancipacijos ir siekė įtvirtinti moterų veiklą.

Feminizmas — visuomeninis judėjimas, kurio išeities taškas yra tiek švietimo laisvės bei lygybės idealai, tiek švietimo valdžios ir pažinimo sąsajos suvokimas, atskleidimas ir kritika.

Feministėms politiškai svarbu ginti moteris kaip moteris, kad atsispirtume patriarchalinei priespaudai, kuri skrupulingai niekina moteris kaip moteris. Kaip teigia feministė filosofė Julia Kristeva, — tikrasis feministinės kovos tikslas ir privalo išardyti pražūtingas binarines vyriškumo ir moteriškumo opozicijas.

Be išlygų teigti, kad visos moterys būtinai yra moteriškos, o visi vyrai būtinai vyriški, kaip tik ir yra tas ėjimas, kuris leidžia patriarchalinėms galioms apibrėžti ne moteriškumą, bet visas moteris kaip marginalias simboliškumo tvarkai ir visuomenei.

Feminizmas — tai tikėjimas, kad moterų žinojimo, supratimo būdai yra
tokie pat vertingi kaip ir vyrų, ir kad moterys turi būti vertinamos taip pat, kaip ir vyrai.

Feminizmas — socialinis judėjimas, siekiantis lygių teisių moterims, reikalaujantis vienodo moterų ir vyrų statuso, ir laisvės apsispręsti dėl savo karjeros bei gyvenimo būdo. (Encyklopedia Britanica)

2.2. Pagrindinės feminizmo idėjos

Feminizmas trumpai gali būti apibrėžiamas kaip judėjimas už moterų teises. Išskiriama keletas šio judėjimo idėjų:

1) Feminizmas apjungia naują ir skirtingą mūsų požiūrį į visuomenę. Asmeniniai patyrimai siejami su visuomenės veikimu. Čia visuomenės įtaką žmogui parodo tai, kaip mes patys apie save galvojame, koks mūsų elgesys bei mūsų vieta visuomenėje.

2) Feminizmas labai kritiškai žiūri į kovas su priimtomis dviejų lyčių idėjomis, ypač vyriškosios giminės atstovų jėgos ir kontrolės viešpatavimą patriarchalinėje visuomenėje. Vyriškoji giminė dažniausiai tapatinama su galia kitų atžvilgiu, o moteriškoji, kuri siejama su nesavanaudišku rūpinimusi kitų gerove, — pasiryžimu dėl kitų aukoti savo asmeninius interesus.

3) Žiūrint iš feministinio taško, žmoniją galima suskirstyti į dvi kategorijas:

a) vyrų pasaulį, kur vyrauja varžymasis, jėga, racionalumas;

b) moterų pasaulį, kur dominuoja jausmai, emocijos, bendradarbiavimas.

Tačiau teigiama, kad vyriškajai giminei būdingi bruožai nėra svarbesni už moteriškuosius, t. y., kad tiek vyrai, tiek moterys gali turėti visas šias savybes.

4) Feminizmas taip pat kritikuoja visuomenės susiskaldymą į socialinius sluoksnius, giminės stratifikaciją. Pvz., skirtingų sluoksnių žmonės dirba skirtingus darbus ir atitinkamai gauna skirtingą darbo užmokestį, taip pat palyginami apribojimai, neleidžiantys moterims uždirbti tiek kiek vyrams (moterų alga mažesnė). Yra gana ribotas moterų darbo pasirinkimas: daugiau nei pusė jų dirba paslaugų sferose ir kontorose, kai vyrai renkasi darbą pramonės šakose ir įvairiose pareigose. Moterys dažniau užima mažiau apmokamas ir turinčias žemesnę padėtį pareigas.

Daugelio šalių pagrindinis įstatymas — konstitucija — garantuoja visuomenės nariams lygybę, t.y. skelbia, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties ir t. t. Feminizmas šiuo atžvilgiu siekia reorganizuoti visuomenę taip, kad moterys nesuteiktų vyrams sprendžiamojo balso nei namuose, nei visuomeniniame, nei politiniame gyvenime.

5) Žmogaus seksualumas — neišvengiama sritis feminizme. Vyrų ir moterų santykiuose dažnai pastebimas vyrų jėgos, galios pabrėžimas. Praktiškai tai atsispindi plačiai plintančiame lytiniame moterų išnaudojime — tai išprievartavimai, seksualinis priekabiavimas darbo vietose, mokslo įstaigose ir pan.

6) Be to, feminizmas palaiko moterų teisę pačioms kontroliuoti savo seksualumą ir reprodukciją. Jis gina moterų teisę žinoti, kaip kontroliuoti nėštumą, leisti joms pačioms pasirinkti turėti vaikų ar ne. Tai visiškai nereiškia, kas feminizmas skatina abortus, jis tik teigia, kad moteris pati, o ne jos vyras, gydytojas ar įstatymų leidėjai turi nuspręsti: gimdyti ar negimdyti.

3. FEMINIZMO RŪŠYS

Feminizmo judėjimo yra daug rūšių. Apibrėžti įvairias feminizmo rūšis yra sudėtingas uždavinys, nes feminizme atsiskleidžianti judėjimų įvairovė skelbia, kad savęs vadinimas feministe gali reikšti daug dalykų. Didelis feminizmo rūšių sąrašas ir jų pasekėjų minčių ir įsitikinimų skirtumai jokiu būdu nereiškia, kad feminizmas yra suskaldytas, tie skirtumai yra tarsi sudėtinės feminizmo dalys, kurių dėka yra sunku apibrėžti įvairias feminizmo rūšis, kurių dėka antrame šio referato skyriuje išvardinome tik keletą iš daugelio feminizmo apibrėžimų.

Literatūros šaltiniuose išskiriamos trys pagrindinės, dažniausiai sutinkamos feminizmo rūšys:

• Liberalusis feminizmas pabrėžia, kad reikia panaikinti diskriminavimą moters atžvilgiu, kuris net istoriškai ribojo moterų galimybes, siekia įrodyti, kad moterys turi tas pačias teise ir galimybes kaip ir vyrai. Liberalusis feminizmas remia visų moterų reprodukcijos laisvę. Ši feminizmo rūšis veikia kartu su vyraujančia visuomenės tendencijos struktūra tam, kad integruotų moteris į tą struktūrą.

• Socialistinis feminizmas paremtas K. Markso ir F. Engelso idėjomis (dar vadinamas marksistiniu feminizmu). Jis sieja moterų patiriamus trūkumus su kapitalistine ekonomine sistema. Socialistinis feminizmas teigia, kad tik socialistinė revoliucija gali įvesti lygybę tarp vyrų ir moterų, sulyginti jų teises.

• Radikalusis feminizmas patvirtina reformas, kurias iškelia ir sprendžia liberalusis feminizmas, tačiau laiko jas nepakankamomis. Šis feminizmas siekia sukurti laisvos giminės visuomenę. Radikalaus feminizmo pasekėjai moterų priespaudą vaizduoja, kaip pačią svarbiausią. Tai feministinis judėjimas, nukreiptas į 1967-1968 metų piliečių teisių ir taikos judėjimus, atkakliai siekiantis revoliucinių socialinių pokyčių.

Feminizmo judėjimai neapsiriboja šiomis rūšimis. Daugelyje publicistinių leidinių galime sutikti ir kitas feminizmo apraiškas. Tai juodųjų, amazon, anarcho, post-struktūrinis, pop, moterų darbo/moteriškos patirties, kultūrinis, erotinis, eco, materialinis, nuosaikus
feminizmas, feminazi, lesbianizmas, separatisčių, vyrų judėjimai ir t. t.

Tačiau vis dėlto egzistuoja bendra feminizmui esmė, nors visų feminizmų programos tikslai ar veiklos metodai yra skirtingi. Jie neturi vienos ir visiems bendros vertybių hierarchijos, neturi bendros visuomeninės teorijos, netgi bendros pasaulio vizijos. K. Ślęzcka išskiria visoms feminizmo rūšims būdingus įsitikinimus:

1) moterys visuomenėje yra skriaudžiamos tik todėl, kad jos moterys, todėl, kad egzistuoja skirtingos lytys;

2) šią skriaudžiamųjų padėtį galima pakeisti;

3) šią padėtį reikia pakeisti;

4) dėl to moterys pačios turi tinkamai veikti, nederindamos savo tikslų su kitų judėjimų ir visuomeninių institucijų tikslais.

4. FEMINIZMAS EUROPOJE

Panagrinėjome lyčių nelygybės priežastis, kurios būtent ir paskatino visuomenę kalbėti apie moterų svarbą, lyčių lygybę. Jau minėjome, kad gimti vyru ar moterimi — lemta gamtos, tačiau dar ne taip seniai nusistovėjusią „tiesą“, kad gimė galimas šalies vadovas ar namų šeimininkė, feministinių judėjimų dėka jau įsivaizduojame visai kitaip. Šiandien tiek vyrai, tiek moterys gali pretenduoti į valdžią, karjerą.

4.1. Ankstyvasis feminizmas Prancūzijoje

Šiuolaikinio feminizmo ištakų reikia ieškoti 300 metų praeityje, kai Vakaruose įvyko socialiniai protestai. Vienas iš reikšmingesnių tų laikų įvykių — 1789 metų Prancūzų revoliucija, buvusi tuo laikmečiu šviečiamojo amžiaus idėjų ir principų prasiveržimu. Iš karto po šių įvykių atsirado pirmosios grupės, kurios aktyviai organizavo moterų teisių propagavimą. Šie įvykiai su skambėjusiais šūkiais „laisvė“ ir „lygybė“ nulėmė ir apibūdino XIX a. politinės ideologijos kryptį — socialinį liberalizmą, kurio įtakoje iki I-ojo Pasaulinio karo daugelyje Europos šalių įsisteigė moterų judėjimai.

Paryžiuje ir svarbiausių miestų provincijose vedini laisvės ir lygybės idėjų moterų klubai organizuodavo susitikimus, rengė politines programas apie lygias teises išsimokslinime, įdarbinime, valdyme. Ryškiausių tokių klubų lyderė Marie Gouze sudarė „Moterų teisių deklaraciją“, kurioje teigiama, kad laisvo piliečio teisės negali būti suteiktos tik vyrams; kėlė klausimą, kaip gali būti pasiekta tikra lygybė, jei pusei visuomenės neleidžiama naudotis privilegijomis, kuriomis dalijasi vyrai. Tačiau su šia moterimi kovotoja buvo žiauriai susidorota — 1793 metais Marie Gouze buvo įvykdyta egzekucija. Moterų klubai valdžios potvarkiu buvo panaikinti. Nežiūrint į didelę auką, tai buvo didelis postūmis. Nuo to laiko Vakarų šalyse feminisčių grupės ir moterų judėjimai buvo formuojami ir vėl reformuojami. Nors buvo susiduriama su autoritetų prieštaringumu, įvykiai, vystęsi po Prancūzijos revoliucijos, tapo dideliu laimėjimu, nes moterys įgavo teisę balsuoti, jos įsiveržė į verslo pasaulį, o vėliau atsirado nemažai moterų politikių.

4.2. Britiškasis feminizmas

Kalbant apie ankstyvuosius feminizmo įvykius Europoje, reikia paminėti peticijos, kurią pasirašė 1500 moterų, pristatymą Britanijos parlamente 1866 metais. Šia peticija moterys reikalavo, kad būtų apsvarstyta lygiateisė moterų balsavimo teisė. Tiesa, peticija buvo ignoruota, kitais metais buvo uždaryta Nacionalinė draugija dėl moterų balsavimo teisės. Šios draugijos nariai šiandien žinomi kaip kovotojai už moterų lygiateisiškumą ir per likusį devynioliktąjį amžių prašė parlamento suteikti moterims balsavimo teisę. XX a. pradžioje buvo organizuojamos dažnos gatvės demonstracijos, 1908 m. birželio mėn. Londone suorganizuotas susitikimas po atviru dangumi, sutraukęs apie pusę milijono žmonių.

Britiškasis feminizmas, siejamas su feminizmo augimu Europoje, ne tik paskatino moterų judėjimų kūrimąsi kitose Europos šalyse, tačiau XX a. pradžioje jis turėjo didelę įtaką pasauliniam feminizmui, nes judėjimai suaktyvėjo ir Amerikoje.

Kai 1928 metais Didžiojoje Britanijoje buvo pasiekta moterų balsavimo teisė, feminisčių judėjimas sumažėjo.

5. ŠIANDIENINĖ LYČIŲ LYGYBĖS POLITIKA EUROPOJE

5.1. Idėjos ir uždaviniai

Pirmoji feminizmo banga XIXa.-XX a. pradžioje siejama su iškovota moterų balsavimo teise, o antroji — prasidėjusi XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje suformavo naujas feminizmo idėjas. Prasidėjo kova už lyčių socialinių santykių, šeimos struktūros bei kultūros nuostatų keitimą. Šiandieninė feminizmo teorija siekia perprasti lyčių nelygybės prigimtį ir orientuojasi į lyčių politiką, santykius ir seksualumą.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2242 žodžiai iš 4375 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.