Feminizmo apraiškos Lietuvoje
4 (80%) 3 votes

Feminizmo apraiškos Lietuvoje

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………………..3

1. Feminizmo teorijos ………………………………………………………………………………………………….3

1.1. Feminizmo apibrėžimai………………………………………………………………………………………………..3

1.2. Pagrindinės feminizmo idėjos………………………………………………………………………………………..4

1.3. Feminizmo rūšys………………………………………………………………………………………………………….4

1.4. Ankstyvasis feminizmas……………………………………………………………………………………………….4

1.5. Feminizmas JAV…………………………………………………………………………………………………………5

1.6. Feminizmo augimas Europoje……………………………………………………………………………………….5

1.7. Feminizmas Lietuvoje………………………………………………………………………………………………….6

2. Vyrų ir moterų nelygybė Lietuvoje. Statistinių duomenų analizė…………………………8

2.1. Moterų ir vyrų skaičius ………………………………………………………………………………………………..8

2.2. Darbo jėgos aktyvumo lygis………………………………………………………………………………………….8

2.3. Darbo jėgos užimtumo lygis………………………………………………………………………………………….9

2.4. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal ekonomikos sektorius………………………….10

2.5. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatai………………………………………………………………10

2.6. Kandidatai į Europos Parlamentą………………………………………………………………………………….11

2.7. Išrinkti Į Europos Parlamentą kandidatai……………………………………………………………………….11

3. Interviu. Lyčių diskriminacija…………………………………………………………………………………12

3.1. Tyrimo metodika…………………………………………………………………………………………………………12

3.2. Interviu………………………………………………………………………………………………………………………13

Išvados…………………………………………………………………………………………………………………………..16

Literatūra……………………………………………………………………………………………………………………….17

Priedai……………………………………………………………………………………………………………………………18

1. Feminizmo teorijos

1.1. Feminizmo apibrėžimai

Feminizmą galime apibrėžti įvairiai:

Feminizmas, kaip visuomeninis judėjimas, kovojo dėl moterų emancipacijosir siekė įtvirtinti moterų veiklą.

Feminizmas – tai tikėjimas, kad moterų žinojimo, supratimo būdai yra tokie pat vertingi kaip ir vyrų, ir, kad moterys turi būti vertinamos taip pat, kaip ir vyrai.

Feminizmas – socialinis judėjimas, siekiantis lygių teisių moterims, reikalaujantis vienodo moterų ir vyrų statuso, ir laisvės apsispręsti dėl savo karjeros bei gyvenimo būdo. (ENCYCLOPEDIA BRITANICA)

Feminizmas – politinės, ekonominės ir socialinės lyčių lygybės teorija; organizuota veikla, ginanti moterų teises ir interesus.(MERRIAM WEBSTER DICTIONARY)

Feminizmas – moterų teisių ir seksualinės lygybės gynimas.(OXFORD DICTIONARY)

1.2. Pagrindinės feminizmo idėjos

I. Feminizmas apjungia naują ir skirtingą mūsų požiūrį į visuomenę. Feminizmas sieja asmeninius patyrimus su visuomenės veikimu.Visuomenės įtaką žmogui parodo, tai, kaip mes galvojame apie save, mūsų elgesys, mūsų vieta visuomenėje.

II. Feminizmas labai kritiškai žiūri į kovas su priimtomis dviejų lyčių idėjomis. Vyriškoji giminė dažniausiai tapatinama su galia kitų atžvilgiu, jėga. O moteriškoji giminė, kuri siejama su nesavanaudišku rūpinimusi kitų gerove, pasiryžimu dėl kitų aukoti savo asmeninius interesus.

III. Žiūrint iš feministinio taško, žmoniją galima suskirstyti į dvi kategorijas:

vyrų pasaulį, kur vyrauja varžymasis, jėga;

moterų pasaulį, kur dominuoja jausmai, emocijos, bendradarbiavimas.

Tačiau feminizmas teigia, kad tiek vyrai, tiek moterys gali turėti visas savybes, t.y. vyriškąjai giminei būdingi bruožai nėra svarbesni nei moteriškieji.

IV. Feminizmas kritikuoja visuomenės susiskaldymą į socialinius sluoksnius. Pavyzdžiui, skirtingų sluoksnių žmonės dirba skirtingus darbus ir atitinkamai gauna skirtingus atlyginimus.

V. Dar viena sritis dominanti feminizmą, tai žmogaus seksualumas. Vyrų ir moterų santykiuose dažnai pabrėžiama, vyrų jėga. Visa tai atspindi lytiniame moterų išnaudojime: išprievartavimai, seksualinis
priekabiavimas darbo vietose, mokslo įstaigose ir pan.

VI. Feminizmas palaiko moterų teisę pačiom kontroliuoti jų seksualumą ir reprodukciją. T.y. gina moterų teisę kontroliuoti nėštumą. Feminizmas pasisako už abortus, esmė ta, kad moteris pati gali apsispręsti gimdyti ar negimdyti. Daugelis feminisčių palaiko gėjus, lesbietes, kovojančius prieš diskriminaciją ir prieš visuomenės požiūrį į juos.

1.3. Feminizmo rūšys

1. Liberalusis feminizmas, pabrėžia, kad reikia panaikinti diskriminavimą moters atžvilgiu, kuris net istoriškai ribojo moterų galimybes. Liberalusis feminizmas remia visų moterų reprodukcijos laisvę.

2. Socialistinis feminizmas paremtas Karl’o Marx’o ir Friedrich’o Engeles’o idėjomis ir sieja moterų patiriamus trūkumus su kapitalistine ekonomine sistema. Socialistinis feminizmas susiduria su liberaliojo feminizmo reformomis, nors jas ir patvirtina, bet vis tiek laiko nepakankamomis. Socialistinis feminizmas teigia, kad tik socialistinė revoliucija gali įvesti lygybę tarp vyrų ir moterų, sulyginti jų teises.

3. Radikalusis feminizmas patvirtina reformas, kurias sprendžia liberalusis feminizmas, bet taip pat jas laiko nepakankamomis. Trumpai tariant, radikalusis feminizmas siekia sukurti laisvos giminės visuomenę.

1.4. Ankstyvasis feminizmas Prancūzijoje

Pirmosios grupės, aktyviai organizavusios moterų teisių propagavimą, pradėjo veikti iš karto po Prancūzų revoliucijos 1799 m. 1790 m. įkvėptos laisvės ir lygybės idėjų, dėl kurių buvo kovota revoliucijos eigoje, jos įsteigė keletą moterų klubų Paryžiuje ir svarbiausių miestų provincijose. Klubai organizuodavo moterų susitikimus, bet taip pat rengė politines programas apie lygias teises išsimokslinime, įdarbinime ir valdyme. Marie Gouze yra viena iš tokių klubų lyderė, sudariusi “Moterų teisių deklaraciją”, kuri rėmėsi “žmogaus ir piliečių deklaracija”, kuri laikoma svarbiausiu konstituciniu revoliucijos dokumentu. Ji teigė, kad laisvo piliečio teisės negali būti suteiktos tik vyrams; kaip gali būti pasiekta tikra lygybė, jei pusei visuomenės neleidžiama naudotis privilegijomis, kuriomis dalijasi vyrai?

Revoliucijos lyderių – vyrų atsakymas buvo mažiau nei užjaučiantis – Marie’ai Gouze 1793 metais buvo įvykdyta egzekucija. Moterų klubai valdžios potvarkiu buvo panaikinti. Nuo to laiko Vakarų šalyse feminisčių grupės ir moterų judėjimai buvo suformuoti ir reformuoti pakartotinai, kartais buvo susidurta su autoritetų prieštaringumu. Marie Gouze buvo, be abejo, pirma feministė, paaukojusi savo gyvenimą dėl lyčių lygių teisių pasiekimo.

1.5. Feminizmas Jungtinėse Amerikos Valstijose

XIX amžiuje feminizmas JAV tapo labiau pažangesnis nei kitur ir dauguma kitų šalių moterų judėjimų lyderių į moterų kovas Amerikoje žiūrėjo kaip į pavyzdį. Laikotarpyje nuo 1830 iki 1850 metų Amerikos feministės buvo glaudžiai susijusios su grupėmis, kurios buvo ištikimos vergijos naikinimui. Anti-vergoviškos peticijos dažniausiai turėjo labai daug moterų parašų. Tačiau neturėdamos formalių politinių teisių, moterys buvo pašalintos nuo politikos kuluarų ( kuluarai – patalpos parlamente, esančiose už posėdžių salės; čia ilsimasi, o taip pat susitinkama, pasikeičiama nuomonėmis ir kita), pro kuriuos reformuotojai siekdavo savo tikslų. Nė vienai moteriai nebuvo leista dalyvauti konferencijoje, vykusioje Londone šis faktas paskatino moterų grupuotes dar tvirčiau siekti užsibrėžto tikslo – lyčių nelygybės panaikinimo. 1848 metais Amerikos moterų lyderės panašiai kaip ir Prancūzijos moterų judėjimų dalyvės prieš pusė amžiaus patvirtino “sentimentų deklaraciją”, kuri buvo sukurta remiantis Amerikos Nepriklausomybės Deklaracija. Deklaracijoje buvo pateiktas ilgas sąrašas neteisingumų, kuriuos turėjo iškęsti moterys. Kaip bebūtų, šiuo laikotarpiu buvo pasiekta keletas laimėjimų, gerinančių moterų socialinę ir politinę padėtį. Kai baigėsi vergovė, Kongresas nutarė, kad tik vyrai buvę vergais, turi teisę balsuoti.

Juodaodės moterys irgi suvaidino didelį vaidmenį ankstyvajame moterų judėjime Jungtinėse Amerikos Valstijose, nors jos dažnai turėdavo kovoti su baltųjų seserų priešiškumu. Sojourner Truth buvo juodaodė moteris, kuri pasisakė prieš vergovę ir draudimą balsuoti moterims.

1.6. Feminizmo augimas Europoje

Vienas svarbiausių ankstyvojo feminizmo įvykių Europoje buvo peticijos pristatymas Britanijos parlamente 1866 metais, kurią pasirašė 1 500 moterų. Šis įvykis turėjo nuvesti prie to, kad būtų apsvarstyta lygiateisė moterų balsavimo teisė. Peticija buvo ignoruota. Kaip atsakas, sekančiais metais buvo uždaryta Nacionalinė Draugija dėl moterų balsavimo teisės. Draugijos nariai tapo žinomi kaip kovotojai už moterų lygiateisiškumą ir per likusįjį devynioliktąjį amžių prašė parlamento suteikti moterims balsavimo teisę.

XX a. pradžioje pasaulinės įtakos turintis britiškasis feminizmas varžėsi su Amerikos feminizmu. 1900 m. pradžioje abiejose šalyse buvo organizuojamos dažnos kovos ir gatvės demonstracijos. 1908 metų birželio mėn. Londone suorganizuotas susitikimas po atviru dangumi, kuris sutraukė pusę milijono žmonių. Šiuo periodu, moterų judėjimų padaugėjo ne tik didesnėse Europos šalyse, bet kartu ir Australijoje bei
Zelandijoje.

Po 1920 metų feminisčių judėjimas Didžiojoje Britanijoje bei kitose šalyse sumažėjo. Iš vienos pusės tai įtakojo balsavimo teisės pasiekimas, patvirtintas tuo laiku daugelyje Vakarų šalių (1928 m. Britanijoje). Radikalios pakraipos moterys įsijungė į kitų organizacijų veiklą,tokių kaip dalyvavimas fašizme. Kol dauguma siekė feminisčių užsibrėžto tikslo, šiame kontekste kaip atskiras judėjimas, susijęs su vyrų dominavimu institucijose, feminizmas tapo ne mažiau garsus.

1.7. Feminizmas Lietuvoje

Feministinės idėjos yra tikrai vertos dėmesio, svarbios socialiai ir politiškai, bet jų “įpakavimas” Lietuvoje taip pat galėtų būti kitoks. Su kuo Lietuvoje asocijuojasi feminizmas? Galima nuspėti, kad liaudyje feministės neturi gero vardo. Dažniausiai pasitaikančius feminisčių stereotipus moterys sieja su (tariam) tinginyste, nevalyvumu, nenoru dirbti namuose. Vyrai stengiasi pabrėžti tai, kad feministės yra aiškiai seksualiai nepatenkintos, ir tai, kad jos, visai galimas daiktas, yra lesbietės (nes nusiteikusios prieš vyrus). Prieš kokius 10 metų šių eilučių autoriui tipiška feministė asocijavosi su perdėtai rimta ir pikta moterimi riebaluotais plaukais.

Labiausiai pastebimas graudus, neskoningas, dažnai vulgarus ar net kvailas kai kurių seimūnių ‘popfeminizmas‘ taip pat neleidžia solidarizuotis su feministinėmis idėjomis. Feminizmas galėtų būti ir net turėtų būti provokatyvus ir patrauklus ta prasme, kad prireikus būtų įdomu įsitraukti į diskusiją ar ginčą su juo. Feministės tikrai turi ką pasakyti, jos gali priversti pamatyti ir kitą tradiciškai nusistovėjusio ir dėl to iš dalies sustabarėjusio gyvenimo pusę.

Feminizmas, kaip aktyvi politinė idėja moterų labui ir gerovei, dabartinėje Lietuvoje yra palaidota. Jos simbolinėmis laidotuvėmis galima laikyti Moterų partijos tapsmą Naujosios demokratijos partija, kai iš viešosios politikos buvo pašalintas moteriškumo aspektas. Tiesa, oficialiai kartais prie pavadinimo paliekamas Moterų partijos pavadinimas, tačiau jis nustumiamas į antrą planą.

Lietuvos moterų partija buvo įkurta 1995 metais, o 1996 metais į Seimo rinkimus ji jau kėlė 67 kandidatus. Tarp jų buvo ir penki vyrai.

Partijos fiasko, kai 1996 m. į Seimą buvo išrinkta tik Kazimiera Prunskienė.

Su nauju Naujosios demokratijos vardu K. Prunskienės politinė partija 2000 – ųjų rinkimuose į Seimą laimėjo dvi vietas.

Atrodo, kad moteriška politika niekuomet nebuvo patraukli Lietuvos visuomenei, kuri moteriškumą pirmiausia sieja ne su politikos dalykais.

Paradoksalu tai, kad visaip skatinusios moterų dalyvavimą visuomeninėje ir politinėje veikloje Kazimieros Prunskienės prezidentinėje rinkimų programoje (2003-ųjų pradžioje) moteriškos politikos aspektas taip pat dingo kaip į vandenį. Tik vienu žodžiu užsiminta apie lygių vyrų ir moterų galimybių plėtrą, ir daugiau nieko. Tikriausiai racionaliai formuojamai politikai moterų klausimas yra arba neaktualus, arba nepatrauklus.

Rinkimai aiškiai įrodė, kad feminizmas Lietuvoje kol kas dar tik leidžia pirmuosius daigus.

Feministės neturi sau lygaus dialogo partnerio, ypač Lietuvoje. Jos turi tik kritikos taikinius – patriarchališkai besielgiančius vyrus, t.y. tuos, kurie nuvertina moteris ir (arba) elgiasi destruktyviai. Didžiausia pačių Lietuvos vyrų bėda yra ta, kad jie nepripažįsta, jog nemažai „vyriškumo“ – tai yra vyriško elgesio – modelių nebeveikia gyvenime. Tiesa, dauguma moterų taip pat to nesupranta, bet jos bent gali atsiremti į feminizmo joms iškovotas lygias galimybes, o vyrai iš agresorių jaučiasi tapę aukomis ir elgiasi gynybiškai, tai yra vėl agresyviai. Prisiminkime, kad smurto namuose statistika auga ir absoliuti dauguma jo atvejų yra inicijuoti vyrų. Tie aukomis besijaučiantys vyrai, kurie nėra agresyvūs moterų ar kitų namiškių atžvilgiu, išlieja tą agresiją ant savęs: pavyzdžiui, kaimo vyrai, kurių vaidmenys labiausiai konservatyvūs ir labiausiai nebeveikia, sėkmingai žudosi aštuonis kartus dažniau, nei miesto moterys.

2. Vyrų ir moterų nelygybė Lietuvoje. Statistinių duomenų analizė

2.1. Moterų ir vyrų skaičius

Pirmiausia išanalizuokime moterų ir vyrų skaičių Lietuvoje.

1 lentelė

Metai Gyventojų skaičius, tūkst. Pasiskirstymas pagal lytį, % 1000 – iui vyrų tenka moterų

Moterys Vyrai Moterys Vyrai

1990 1946,2 1747,5 52,7 47,3 1114

1995 1925,8 1717,2 52,9 47,1 1121

2000 1867,8 1644,3 53,2 46,8 1136

2001 1856,1 1630,9 53,2 46,8 1138

2002 1851,1 1624,5 53,3 46,7 1140

2003 1845,2 1617,3 53,3 46,7 1141

2004

iš viso 1837,2 1608,7 53,3 46,7 1142

Mieste 1244,5 1052,9 54,2 45,8 1182

Kaime 592,7 555,8 51,6 48,4 1066

Pagrindinė išvada: moterų Lietuvoje yra daugiau nei vyrų. Vidutiniškai tūkstančiui vyrų tenka 1142 moterys. Lyginant 1995 – 2003 metų laikotarpį vyrų skaičius Lietuvoje sumažėjo 130,2 tūkst., o moterų skaičius sumažėjo 101 tūkst. Iš 1 lentelės matome, kad vyrų kaime yra daugiau nei mieste, o moterų yra daugiau mieste nei kaime.

2.2. Darbo jėgos aktyvumo lygis

1 pav. Darbo jėgos aktyvumo lygis, 15 -64 m. gyventojų

Darbo jėga – tai visi
dirbantys ir aktyviai ieškantys darbo šalies piliečiai, kitaip tariant, žmonės, kurie nori ir gali dirbti. Aktyvumo lygis(Ar) – tai darbo jėgos ir tiriamo amžiaus grupės darbingo amžiaus ir vyresnių) gyventojų skaičiaus santykis. Jį galima užrašyti formule: Ar=(LF/P)*100%, LF – darbo jėga; P – darbingo amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičius.

1 paveikslėlyje vyrai yra žymiai aktyvumo lygis žymiai aukštesnis nei moterų. Aukščiausias vyrų aktyvumo lygis buvo 2000 metais, siekė net 74,2 %. Iki 2003 m. šiek tiek sumažėjo. O moterų aktyvumo lygis lyginant 2002 – 2003m. padidėjo 0,8%.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1982 žodžiai iš 6604 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.