Feminizmo apraiškos Lietuvoje
4 (80%) 2 votes

Feminizmo apraiškos Lietuvoje

112131415161

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………………..3

1. Feminizmo teorijos ………………………………………………………………………………………………….3

1.1. Feminizmo apibrėžimai………………………………………………………………………………………………..3

1.2. Pagrindinės feminizmo idėjos………………………………………………………………………………………..4

1.3. Feminizmo rūšys………………………………………………………………………………………………………….4

1.4. Ankstyvasis feminizmas……………………………………………………………………………………………….4

1.5. Feminizmas JAV…………………………………………………………………………………………………………5

1.6. Feminizmo augimas Europoje……………………………………………………………………………………….5

1.7. Feminizmas Lietuvoje………………………………………………………………………………………………….6

2. Vyrų ir moterų nelygybė Lietuvoje. Statistinių duomenų analizė…………………………8

2.1. Moterų ir vyrų skaičius ………………………………………………………………………………………………..8

2.2. Darbo jėgos aktyvumo lygis………………………………………………………………………………………….8

2.3. Darbo jėgos užimtumo lygis………………………………………………………………………………………….9

2.4. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal ekonomikos sektorius………………………….10

2.5. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatai………………………………………………………………10

2.6. Kandidatai į Europos Parlamentą………………………………………………………………………………….11

2.7. Išrinkti Į Europos Parlamentą kandidatai……………………………………………………………………….11

3. Interviu. Lyčių diskriminacija…………………………………………………………………………………12

3.1. Tyrimo metodika…………………………………………………………………………………………………………12

3.2. Interviu………………………………………………………………………………………………………………………13

Išvados…………………………………………………………………………………………………………………………..16

Literatūra……………………………………………………………………………………………………………………….17

Priedai……………………………………………………………………………………………………………………………18

1. Feminizmo teorijos

1.1. Feminizmo apibrėžimai

Feminizmą galime apibrėžti įvairiai:

Feminizmas, kaip visuomeninis judėjimas, kovojo dėl moterų emancipacijosir siekė įtvirtinti moterų veiklą.

Feminizmas – tai tikėjimas, kad moterų žinojimo, supratimo būdai yra tokie pat vertingi kaip ir vyrų, ir, kad moterys turi būti vertinamos taip pat, kaip ir vyrai.

Feminizmas – socialinis judėjimas, siekiantis lygių teisių moterims, reikalaujantis vienodo moterų ir vyrų statuso, ir laisvės apsispręsti dėl savo karjeros bei gyvenimo būdo. (ENCYCLOPEDIA BRITANICA)

Feminizmas – politinės, ekonominės ir socialinės lyčių lygybės teorija; organizuota veikla, ginanti moterų teises ir interesus.(MERRIAM WEBSTER DICTIONARY)

Feminizmas – moterų teisių ir seksualinės lygybės gynimas.(OXFORD DICTIONARY)

1.2. Pagrindinės feminizmo idėjos

I. Feminizmas apjungia naują ir skirtingą mūsų požiūrį į visuomenę. Feminizmas sieja asmeninius patyrimus su visuomenės veikimu.Visuomenės įtaką žmogui parodo, tai, kaip mes galvojame apie save, mūsų elgesys, mūsų vieta visuomenėje.

II. Feminizmas labai kritiškai žiūri į kovas su priimtomis dviejų lyčių idėjomis. Vyriškoji giminė dažniausiai tapatinama su galia kitų atžvilgiu, jėga. O moteriškoji giminė, kuri siejama su nesavanaudišku rūpinimusi kitų gerove, pasiryžimu dėl kitų aukoti savo asmeninius interesus.

III. Žiūrint iš feministinio taško, žmoniją galima suskirstyti į dvi kategorijas:

vyrų pasaulį, kur vyrauja varžymasis, jėga;

moterų pasaulį, kur dominuoja jausmai, emocijos, bendradarbiavimas.

Tačiau feminizmas teigia, kad tiek vyrai, tiek moterys gali turėti visas savybes, t.y. vyriškąjai giminei būdingi bruožai nėra svarbesni nei moteriškieji.

IV. Feminizmas kritikuoja visuomenės susiskaldymą į socialinius sluoksnius. Pavyzdžiui, skirtingų sluoksnių žmonės dirba skirtingus darbus ir atitinkamai gauna skirtingus atlyginimus.

V. Dar viena sritis dominanti feminizmą, tai žmogaus seksualumas. Vyrų ir moterų santykiuose dažnai pabrėžiama, vyrų jėga. Visa tai atspindi lytiniame moterų išnaudojime: išprievartavimai, seksualinis
priekabiavimas darbo vietose, mokslo įstaigose ir pan.

VI. Feminizmas palaiko moterų teisę pačiom kontroliuoti jų seksualumą ir reprodukciją. T.y. gina moterų teisę kontroliuoti nėštumą. Feminizmas pasisako už abortus, esmė ta, kad moteris pati gali apsispręsti gimdyti ar negimdyti. Daugelis feminisčių palaiko gėjus, lesbietes, kovojančius prieš diskriminaciją ir prieš visuomenės požiūrį į juos.

1.3. Feminizmo rūšys

1. Liberalusis feminizmas, pabrėžia, kad reikia panaikinti diskriminavimą moters atžvilgiu, kuris net istoriškai ribojo moterų galimybes. Liberalusis feminizmas remia visų moterų reprodukcijos laisvę.

2. Socialistinis feminizmas paremtas Karl’o Marx’o ir Friedrich’o Engeles’o idėjomis ir sieja moterų patiriamus trūkumus su kapitalistine ekonomine sistema. Socialistinis feminizmas susiduria su liberaliojo feminizmo reformomis, nors jas ir patvirtina, bet vis tiek laiko nepakankamomis. Socialistinis feminizmas teigia, kad tik socialistinė revoliucija gali įvesti lygybę tarp vyrų ir moterų, sulyginti jų teises.

3. Radikalusis feminizmas patvirtina reformas, kurias sprendžia liberalusis feminizmas, bet taip pat jas laiko nepakankamomis. Trumpai tariant, radikalusis feminizmas siekia sukurti laisvos giminės visuomenę.

1.4. Ankstyvasis feminizmas Prancūzijoje

Pirmosios grupės, aktyviai organizavusios moterų teisių propagavimą, pradėjo veikti iš karto po Prancūzų revoliucijos 1799 m. 1790 m. įkvėptos laisvės ir lygybės idėjų, dėl kurių buvo kovota revoliucijos eigoje, jos įsteigė keletą moterų klubų Paryžiuje ir svarbiausių miestų provincijose. Klubai organizuodavo moterų susitikimus, bet taip pat rengė politines programas apie lygias teises išsimokslinime, įdarbinime ir valdyme. Marie Gouze yra viena iš tokių klubų lyderė, sudariusi “Moterų teisių deklaraciją”, kuri rėmėsi “žmogaus ir piliečių deklaracija”, kuri laikoma svarbiausiu konstituciniu revoliucijos dokumentu. Ji teigė, kad laisvo piliečio teisės negali būti suteiktos tik vyrams; kaip gali būti pasiekta tikra lygybė, jei pusei visuomenės neleidžiama naudotis privilegijomis, kuriomis dalijasi vyrai?

Revoliucijos lyderių – vyrų atsakymas buvo mažiau nei užjaučiantis – Marie’ai Gouze 1793 metais buvo įvykdyta egzekucija. Moterų klubai valdžios potvarkiu buvo panaikinti. Nuo to laiko Vakarų šalyse feminisčių grupės ir moterų judėjimai buvo suformuoti ir reformuoti pakartotinai, kartais buvo susidurta su autoritetų prieštaringumu. Marie Gouze buvo, be abejo, pirma feministė, paaukojusi savo gyvenimą dėl lyčių lygių teisių pasiekimo.

1.5. Feminizmas Jungtinėse Amerikos Valstijose

XIX amžiuje feminizmas JAV tapo labiau pažangesnis nei kitur ir dauguma kitų šalių moterų judėjimų lyderių į moterų kovas Amerikoje žiūrėjo kaip į pavyzdį. Laikotarpyje nuo 1830 iki 1850 metų Amerikos feministės buvo glaudžiai susijusios su grupėmis, kurios buvo ištikimos vergijos naikinimui. Anti-vergoviškos peticijos dažniausiai turėjo labai daug moterų parašų. Tačiau neturėdamos formalių politinių teisių, moterys buvo pašalintos nuo politikos kuluarų ( kuluarai – patalpos parlamente, esančiose už posėdžių salės; čia ilsimasi, o taip pat susitinkama, pasikeičiama nuomonėmis ir kita), pro kuriuos reformuotojai siekdavo savo tikslų. Nė vienai moteriai nebuvo leista dalyvauti konferencijoje, vykusioje Londone šis faktas paskatino moterų grupuotes dar tvirčiau siekti užsibrėžto tikslo – lyčių nelygybės panaikinimo. 1848 metais Amerikos moterų lyderės panašiai kaip ir Prancūzijos moterų judėjimų dalyvės prieš pusė amžiaus patvirtino “sentimentų deklaraciją”, kuri buvo sukurta remiantis Amerikos Nepriklausomybės Deklaracija. Deklaracijoje buvo pateiktas ilgas sąrašas neteisingumų, kuriuos turėjo iškęsti moterys. Kaip bebūtų, šiuo laikotarpiu buvo pasiekta keletas laimėjimų, gerinančių moterų socialinę ir politinę padėtį. Kai baigėsi vergovė, Kongresas nutarė, kad tik vyrai buvę vergais, turi teisę balsuoti.

Juodaodės moterys irgi suvaidino didelį vaidmenį ankstyvajame moterų judėjime Jungtinėse Amerikos Valstijose, nors jos dažnai turėdavo kovoti su baltųjų seserų priešiškumu. Sojourner Truth buvo juodaodė moteris, kuri pasisakė prieš vergovę ir draudimą balsuoti moterims.

1.6. Feminizmo augimas Europoje

Vienas svarbiausių ankstyvojo feminizmo įvykių Europoje buvo peticijos pristatymas Britanijos parlamente 1866 metais, kurią pasirašė 1 500 moterų. Šis įvykis turėjo nuvesti prie to, kad būtų apsvarstyta lygiateisė moterų balsavimo teisė. Peticija buvo ignoruota. Kaip atsakas, sekančiais metais buvo uždaryta Nacionalinė Draugija dėl moterų balsavimo teisės. Draugijos nariai tapo žinomi kaip kovotojai už moterų lygiateisiškumą ir per likusįjį devynioliktąjį amžių prašė parlamento suteikti moterims balsavimo teisę.

XX a. pradžioje pasaulinės įtakos turintis britiškasis feminizmas varžėsi su Amerikos feminizmu. 1900 m. pradžioje abiejose šalyse buvo organizuojamos dažnos kovos ir gatvės demonstracijos. 1908 metų birželio mėn. Londone suorganizuotas susitikimas po atviru dangumi, kuris sutraukė pusę milijono žmonių. Šiuo periodu, moterų judėjimų padaugėjo ne tik didesnėse Europos šalyse, bet kartu ir Australijoje bei
Zelandijoje.

Po 1920 metų feminisčių judėjimas Didžiojoje Britanijoje bei kitose šalyse sumažėjo. Iš vienos pusės tai įtakojo balsavimo teisės pasiekimas, patvirtintas tuo laiku daugelyje Vakarų šalių (1928 m. Britanijoje). Radikalios pakraipos moterys įsijungė į kitų organizacijų veiklą,tokių kaip dalyvavimas fašizme. Kol dauguma siekė feminisčių užsibrėžto tikslo, šiame kontekste kaip atskiras judėjimas, susijęs su vyrų dominavimu institucijose, feminizmas tapo ne mažiau garsus.

1.7. Feminizmas Lietuvoje

Feministinės idėjos yra tikrai vertos dėmesio, svarbios socialiai ir politiškai, bet jų “įpakavimas” Lietuvoje taip pat galėtų būti kitoks. Su kuo Lietuvoje asocijuojasi feminizmas? Galima nuspėti, kad liaudyje feministės neturi gero vardo. Dažniausiai pasitaikančius feminisčių stereotipus moterys sieja su (tariam) tinginyste, nevalyvumu, nenoru dirbti namuose. Vyrai stengiasi pabrėžti tai, kad feministės yra aiškiai seksualiai nepatenkintos, ir tai, kad jos, visai galimas daiktas, yra lesbietės (nes nusiteikusios prieš vyrus). Prieš kokius 10 metų šių eilučių autoriui tipiška feministė asocijavosi su perdėtai rimta ir pikta moterimi riebaluotais plaukais.

Labiausiai pastebimas graudus, neskoningas, dažnai vulgarus ar net kvailas kai kurių seimūnių ‘popfeminizmas‘ taip pat neleidžia solidarizuotis su feministinėmis idėjomis. Feminizmas galėtų būti ir net turėtų būti provokatyvus ir patrauklus ta prasme, kad prireikus būtų įdomu įsitraukti į diskusiją ar ginčą su juo. Feministės tikrai turi ką pasakyti, jos gali priversti pamatyti ir kitą tradiciškai nusistovėjusio ir dėl to iš dalies sustabarėjusio gyvenimo pusę.

Feminizmas, kaip aktyvi politinė idėja moterų labui ir gerovei, dabartinėje Lietuvoje yra palaidota. Jos simbolinėmis laidotuvėmis galima laikyti Moterų partijos tapsmą Naujosios demokratijos partija, kai iš viešosios politikos buvo pašalintas moteriškumo aspektas. Tiesa, oficialiai kartais prie pavadinimo paliekamas Moterų partijos pavadinimas, tačiau jis nustumiamas į antrą planą.

Lietuvos moterų partija buvo įkurta 1995 metais, o 1996 metais į Seimo rinkimus ji jau kėlė 67 kandidatus. Tarp jų buvo ir penki vyrai.

Partijos fiasko, kai 1996 m. į Seimą buvo išrinkta tik Kazimiera Prunskienė.

Su nauju Naujosios demokratijos vardu K. Prunskienės politinė partija 2000 – ųjų rinkimuose į Seimą laimėjo dvi vietas.

Atrodo, kad moteriška politika niekuomet nebuvo patraukli Lietuvos visuomenei, kuri moteriškumą pirmiausia sieja ne su politikos dalykais.

Paradoksalu tai, kad visaip skatinusios moterų dalyvavimą visuomeninėje ir politinėje veikloje Kazimieros Prunskienės prezidentinėje rinkimų programoje (2003-ųjų pradžioje) moteriškos politikos aspektas taip pat dingo kaip į vandenį. Tik vienu žodžiu užsiminta apie lygių vyrų ir moterų galimybių plėtrą, ir daugiau nieko. Tikriausiai racionaliai formuojamai politikai moterų klausimas yra arba neaktualus, arba nepatrauklus.

Rinkimai aiškiai įrodė, kad feminizmas Lietuvoje kol kas dar tik leidžia pirmuosius daigus.

Feministės neturi sau lygaus dialogo partnerio, ypač Lietuvoje. Jos turi tik kritikos taikinius – patriarchališkai besielgiančius vyrus, t.y. tuos, kurie nuvertina moteris ir (arba) elgiasi destruktyviai. Didžiausia pačių Lietuvos vyrų bėda yra ta, kad jie nepripažįsta, jog nemažai „vyriškumo“ – tai yra vyriško elgesio – modelių nebeveikia gyvenime. Tiesa, dauguma moterų taip pat to nesupranta, bet jos bent gali atsiremti į feminizmo joms iškovotas lygias galimybes, o vyrai iš agresorių jaučiasi tapę aukomis ir elgiasi gynybiškai, tai yra vėl agresyviai. Prisiminkime, kad smurto namuose statistika auga ir absoliuti dauguma jo atvejų yra inicijuoti vyrų. Tie aukomis besijaučiantys vyrai, kurie nėra agresyvūs moterų ar kitų namiškių atžvilgiu, išlieja tą agresiją ant savęs: pavyzdžiui, kaimo vyrai, kurių vaidmenys labiausiai konservatyvūs ir labiausiai nebeveikia, sėkmingai žudosi aštuonis kartus dažniau, nei miesto moterys.

2. Vyrų ir moterų nelygybė Lietuvoje. Statistinių duomenų analizė

2.1. Moterų ir vyrų skaičius

Pirmiausia išanalizuokime moterų ir vyrų skaičių Lietuvoje.

1 lentelė

Metai Gyventojų skaičius, tūkst. Pasiskirstymas pagal lytį, % 1000 – iui vyrų tenka moterų

Moterys Vyrai Moterys Vyrai

1990 1946,2 1747,5 52,7 47,3 1114

1995 1925,8 1717,2 52,9 47,1 1121

2000 1867,8 1644,3 53,2 46,8 1136

2001 1856,1 1630,9 53,2 46,8 1138

2002 1851,1 1624,5 53,3 46,7 1140

2003 1845,2 1617,3 53,3 46,7 1141

2004

iš viso 1837,2 1608,7 53,3 46,7 1142

Mieste 1244,5 1052,9 54,2 45,8 1182

Kaime 592,7 555,8 51,6 48,4 1066

Pagrindinė išvada: moterų Lietuvoje yra daugiau nei vyrų. Vidutiniškai tūkstančiui vyrų tenka 1142 moterys. Lyginant 1995 – 2003 metų laikotarpį vyrų skaičius Lietuvoje sumažėjo 130,2 tūkst., o moterų skaičius sumažėjo 101 tūkst. Iš 1 lentelės matome, kad vyrų kaime yra daugiau nei mieste, o moterų yra daugiau mieste nei kaime.

2.2. Darbo jėgos aktyvumo lygis

1 pav. Darbo jėgos aktyvumo lygis, 15 -64 m. gyventojų

Darbo jėga – tai visi
dirbantys ir aktyviai ieškantys darbo šalies piliečiai, kitaip tariant, žmonės, kurie nori ir gali dirbti. Aktyvumo lygis(Ar) – tai darbo jėgos ir tiriamo amžiaus grupės darbingo amžiaus ir vyresnių) gyventojų skaičiaus santykis. Jį galima užrašyti formule: Ar=(LF/P)*100%, LF – darbo jėga; P – darbingo amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičius.

1 paveikslėlyje vyrai yra žymiai aktyvumo lygis žymiai aukštesnis nei moterų. Aukščiausias vyrų aktyvumo lygis buvo 2000 metais, siekė net 74,2 %. Iki 2003 m. šiek tiek sumažėjo. O moterų aktyvumo lygis lyginant 2002 – 2003m. padidėjo 0,8%.

2.3. Darbo jėgos užimtumo lygis

2pav. Darbo jėgos užimtumo lygis, 15 – 64 m.gyventojų

Užimtumo lygis(Er) – užimtų gyventojų ir tiriamo amžiaus grupės(darbingo amžiaus ir vyresnių) gyventojų skaičius santykis.Jį galime užrašyti formule: Er=(E/P)*100%, E – užimtų gyventojų skaičius; P – darbingo amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičius.

Vyrų užimtumo lygis darbo rinkoje taip pat kaip ir aktyvumo lygis yra didesnis nei moterų. Lyginant 2000 – 2003 m. laikotarpį vyrų užimtumo lygis pakilo 3,6%. Tik moterų 2002 m. buvo sumažėjęs 0,4% . 2003 m. moterų užimtumo lygis siekė 58,4 %, o vyrų – 63,7%.

2.4.Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal ekonomikos sektorius

Litais

2lentelė

Šalies ūkis Valstybės sektorius Privatus sektorius

Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai

2000 956 1170 980 1272 918 1087

2002 1010 1244 1018 1360 998 1174

2003 1050 1297 1065 1416 1029 1228

Remiantis 2 lentelės duomenimis, lyginant vyrų ir moterų vidutinį darbo užmokestį, matome, jog vyrų darbo užmokestis yra didesnis nei moterų tiek valstybės, tiek privačiame, tiek šalies ūkio ekonomikos sektoriuose. Šalies ūkyje, darbo užmokestis moterų per 2000 -2003m. laikotarpį padidėjo 94 litais, o vyrų padidėjo 127 litais. Valstybės sektoriuje, moterų darbo užmokestis padidėjo 85 litais, vyrų padidėjo 144 litais. Privačiame sektoriuje, moterų darbo užmokestis padidėjo 111 litais, o vyrų padidėjo 141 litais. Šios tendencijos rodo, kad tiek moterų, tiek vyrų atlyginimai atitinkamai padidėja kiekvienais metais.

2.5. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatai

3 lentelė

Moterys Vyrai Pasiskirstymas pagal lytį, %

Moterys Vyrai

VII Seimas (1992) 10 131 7,1 92,9

VIII Seimas (1996) 25 114 18 82

IX Seimas (2000) 15 126 10,6 89,4

X Seimas (2004) 31 110 22 78

Remiantis šiais statistikos departamento duomenimis, matome, jog 2004 m. išrinkus Seimo narius, iš jų, moterų buvo net 31, tai daugiausiai lyginant 1992 – 2004 m. laikotarpį. Tačiau atkreipiant dėmesį į pasiskirstymą pagal lytį 1992m. vyrų Seime buvo išrinkta 92,9 %. Bėgant metams, keičiantis visuomenei, moterų daugėjo ir 2004 m. į Seimą išrinkta 22 % jų. Aišku, dauguma vis dar sudaro vyrai.



2.6. Kandidatai į Europos Parlamentą 2004 m. birželio 13 d.

4 lentelė

Moterys Vyrai Pasiskirstymas pagal lytį, %

Moterys Vyrai

Kandidatai 54 187 22,4 77,6

2.7. Išrinkti į Europos Parlamentą kandidatai

3pav. Išrinkti į Europos Parlamentą kandidatai

Vyriausios rinkimų komisijos duomenimis, kandidatų į Europos Parlamentą užregistruota net 54 moterys, iš jų išrinkta tik 5; vyrų kandidatų buvo net 187, išrinkta tik 8.

Kad ir kokiais remsimės duomenimis, aiškia persvara visur dominuoja vyrai, išskyrus, kad moterų Lietuvoje daugiau negu vyrų.

3. Interviu. Lyčių diskriminacija

3.1. Tyrimo metodika

Tai viena iš apklausos rūšių, integruotų į stebėjimų metodų grupę. Interviu – tai abipusis sandėris tarp klausiančiojo ir atsakančiojo.

Tiriamasis interviu apibrėžiamas kaip tyrėjo inicijuotas dviejų asmenų pokalbis, kurio tikslas – gauti būtiną tyrimo uždaviniams informaciją.

Būdingas tiriamojo interviu bruožas ir tas, kas visa informacija gaunama žodžiu. Interviu platesnes galimybes nuodugniau pažinti tiriamąjį asmenį.

Šiame tyrime panaudotas struktūrizuotas interviu tipas, kai klausimai ir visa procedūra numatomi iš anksto, ir interviu eigoje mažai kas keičiama. O atsakymai laisvai formuluojami, neribojamas nei turinys, nei forma. Apklausti trys respondentai. Pateikti šeši plačios apimties klausimai.

3.2. Interviu

1. Lyčių diskriminacija darbe.

Kalbant apie darbą, respondentų skirtingos nuomonės. Respondentas A mano, jog yra lyčių diskriminacija priimant į darbą, o respondentas B atvirkščiai. Respondentas C su tuo nėra susidūręs. Kalbant apie darbe patiriamą lyčių diskriminaciją respondentai panašios nuomonės. Tačiau pastebimas jų pačių, tarsi diskriminavimas. Jie pabrėžia moterų darbus ir vyrų darbus. Feministiniu požiūriu, moterų ir vyrų bruožai ir savybės vienodos. Atlyginimų klausimas taip pat supriešinamas. Teigiama: „moterų atlyginimai yra mažesni nei vyrų. Nesakau, kad visur, tai priklauso ir nuo žmogaus galimybių, ištvermės
darbą ir nuo specialybės, nuo žinių, ir aišku nuo tam tikros srities, kurioje dirbi. O taigi kuo geriau atliksi darbą, tuo didesnį atlyginimą gausi.“ Šioje citatoje yra iškeliama problema, kad moterų atlyginimai yra mažesni nei vyrų, bet tuo pačiu tolimesni žodžiai pateisina tą problemą. Plėtojant lyčių diskriminacijos temą, karjeros atžvilgiu, visų respondentų nuomonė vieninga. Pabrėžiami ankstesni laikai, kad moterims sunku buvo siekti karjeros. Tačiau dabar yra puikios galimybės siekti karjeros tiek vyrams, tiek moterims.

Apskritai, kalbant apie lyčių diskriminaciją darbe, susidaro tokia nuomonė, kad ji yra, tačiau kiekvienas supranta skirtingai ją. Daugiau įsigilinę galime visur įžvelgti lyčių diskriminaciją.

Lietuvos Respublikos Moterų ir Vyrų lygių galimybių įstatyme skelbiama, kad diskriminacija – pasyvus ar aktualus elgesys, kuriuo išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas, taip pat teisių apribojimas ar privilegijų suteikimas dėl asmens lyties, išskyrus: moterims taikomus žmonių saugos darbe reikalavimus, kuriais atsižvelgiant į moterų fiziologines savybes, siekiama išsaugoti jų sveikatą; tam tikrą darbą, kurį atlikti gali tik konkrečios lyties asmuo.

Šis įstatymas, tarsi, pateisina respondentų suskirstymą į moterų darbus ir vyrų darbus.

2. Lyčių diskriminacija šeimoje.

Kalbintų respondentų šeimose lyčių diskriminacijos nėra. Jie viską paremia santarve, darna. Tokios problemos kaip buities darbų pasiskirstymas jų šeimose nėra. Tačiau jų atsakymuose taip pat galime įžvelgti skaidymą: vyrų darbai, moterų darbai. Kas liečia vaikus, respondntų vieninga nuomonė, kad jie yra lygūs. Nėra priežasčių išskirti berniuką ar mergaitę augančius vienoje šeimoje. Pasak respondentą A: „tai yra netoleruotina“. Šeimos biudžeto klausimai yra tvarkomi abiejų sutuoktinių, respondentų šeimose. Respondentas C netgi pabrėžė, kad ir vaikai yra įtraukti į šeimos finansų paskirstymo aptarimą. Pasak jį: „Pas mus šeimoje viskas būdavo sprendžiama kartu su tėvais, tad manau, kad tai mus labiau išugdė savarankiškam gyvenimui“. Įdomi citata, juk ne visuose mūsų visuomenės šeimose taip yra.

Pastebėta, jog respondentų A ir C teigimu šeimose anksčiau buvo smurtaujama, tik pradėjus šeimos gyvenimą. Dabar tokios problemos nėra. Smurtavo vyrai, tai įrodo, jog vyrai taip demonstruodavo jėgą. Galėtume iškelti tokį klausimą, dėl kokių priežasčių dabar jie nesmurtauja. Respondento B nuomone: „Moterys dažniau atranda pretekstą konfliktuoti“, tai šiek tiek diskriminuoja moteris. Smurto problema labai aktuali šiandieniniai mūsų visuomenei.

3. Lyčių diskriminacija seksualiniuose santykiuose.

Kalbant apie lyčių diskriminaciją seksualiniuose santykiuose , vyrų ar moterų dominavimo nėra. Respondento A manymu, ištikimybės klausimas – labai opi problema. Pasak jo: „Šiuo klausimu, kalbant moterų vardu, galiu pasakyti, kad moterys yra ištikimesnės nei vyrai. O jei moteris neištikima, tai ji jau blogos reputacijos, o vyrai neištikimi – tai nieko blogo.“ Remiantis šia citata, galime teigti, jog lyčių diskriminacija, ištikimybės klausimu, yra. Išskiriami vyrai, galintys būti neištikimi. Respondentas C atsakydamas į šį klausimą pritaria nuomonei, išreikštai citatoje. Tačiau respondento B nuomone: „Iki vestuvių viskas galima. Viskas priklauso nuo žmogaus moralės. O po santuokos galioja tam tikras, savotiškas kodeksas.“ Iš tiesų, pamąsčius, būtų logiškas atsakymas, tačiau su tuo ar sutiktų jaunimas, kurie šiais laikais labai anksti pradeda draugauti. Manau, ištikimi turi būti ne tik po santuokos, bet ir prieš ją. Tai gal tada ir tų santuokų nebūtų, jei visi draugaujantys jaunuoliai būtų vienas kitam neišikimi, po santuokos gal jų požiūriai taip pat nesikeistų.

Visi respondentai pritaria moterų teisei kontroliuoti nėštumą. Feminizmas taip pat tam pritaria ir yra už abortus. Tačiau, kad ir pritaria tam visi respondentai, jie dar mano, kad tai turėtų būti abipusis sprendimas, dviejų žmonių reikalas.

Kadangi respondentas B – vyras, tai jo nuomone, seksualinis priekabiavimas yra normalus, bet iki tam tikrų ribų. Įdomu tai, kad jo teigimu: „Manyčiau, seksualinis priekabiavimas pasireiškia gražesnę išvaizdą turinčioms moterims, nes joms tenka didesnis dėmesys.“ Tai tai pat galime interpretuoti kaip lyčių diskriminaciją, priekabiauja dažniau prie moters, kuri yra graži, patraukli. Tai ką daryti, kad ji graži ir patraukli.

Prievarta šiais laikais yra didžiulė problema. Respondentas A minėjo: „yra visokių prievartos formų. Pirmiausia yra seksualinė prievarta, kuri padaro didelę žalą net ir tolimesniam gyvenime. Moralinė prievarta, tarkim kaip manipuliavimas žmogumi.“ O respondentų B ir C teigimu, kartais seksualinė prievarta išprovokuojama pačių merginų. Tai įdomi pozicija. Galėtume pridurti, kad labai dažnai prievartautojai lieka lasvi. Tai yra taip pat sudėtinga problema mūsų visuomenėje.

4. Ankstesnių laikų ir dabarties palyginimas.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3323 žodžiai iš 6604 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.