Filipinai
5 (100%) 1 vote

Filipinai

Filipinai

GeografijaFilipinai yra salos prie pietryčių azijos krantų . Respubliką išviso

sudaro 7109 salos . Didžiausios iš jų Mindano ir Lusono . Sostinė –

Manila . Ramiojo vandenyno dalyje, apie 100 kilometrų į pietryčius nuo

žemyninės Azijos. Tai šalis, neturinti žemės sienų, tačiau kranto linija

siekia 36 tūkst. 289 km.

Filipinuose dabar gyvena beveik 88 mln. gyventojų (vidutiniškai per

dieną gimsta apie 5 tūkst. mažylių. Prognozuojama, kad iki 2015 m. šis

skaičius perkops 111 mln.).

Šalies vėliavoje, kurią pirmą kartą sukūrė Filipinų generolas,

politikas ir nepriklausomybės vedlys Emilio Aguinaldo (1869-1964),

atvaizduota auksinė aštuonių spindulių saulė ir trys žvaigždės baltame

lygiakraščiame trikampyje; likusi vėliavos dalis padalinta pusiau –

viršutinioji mėlyna ir apatinė raudona. Baltas trikampis reiškia lygybę ir

brolybę, mėlyna spalva simbolizuoja taiką, tiesą ir teisingumą, raudona –

patriotizmą ir drąsą. Trys žvaigždės reiškia tris geografines salų grupes,

kurių didžiausia ir svarbiausia yra Luzon (104 tūkst. 688 kvadratiniai

km.), kitos dvi –Visayas ir Mindanao (pastarojoje paplitęs islamas).

Aštuoni saulės spinduliai reiškia aštuonias provincijas: Manila, Cavite,

Bulacan, Pampanga, Nueva Ecija, Bataan, Laguna ir Batangas.

Tumpa istorija

Filipinai turi tokią margą ir turtingą istoriją, kad bet kuri didžioji

nacija pavydėtų. Įdomioji istorija prasideda 1521 metais, kai didysis

keliautojas ir atradėjas F.Magelanas išsilaipino Cebu saloje ne tik su

kryžiumi, bet ir kardu rankoje. Jo tikslas buvo atrasti naujas žemes ir

atversti kitatikius į krikščionybę. Gi Lapu Lapu genties vado tikslas

pamačius „karingai“ nusiteikusį Magelaną, buvo nudobti jį.Nuo 1565 metų Filipinai, išskyrus griežtai valdomą musulmonišką Sulu

sultonatą buvo po Ispanijos ranka.Išsivadavimo iš ispanų jungo frontas pradėjo plėstis 19a., kada

filipiniečiai palaikė Amerikos pusę kare su Ispanija. Išsivadavimo iš

kolonijinės sistemos ir revoliucijos vardas siejamas su Jose Rizaliu –

nacionaliniu didvyriu, pradėjusiu ridenti taikos ir laisvės akmenį. XX a.

pradžioje J.Rizalis buvo ištremtas į Europą, kur daugiausia laiko praleido

Vokietijoje ir Austrijoje. Nenuostabu, kad netyla ironiškos spekuliacijos,

jog nacių lyderio A.Hitlerio tėvas buvo būtent J.Rizalis…1946 metais Filipinai tapo nepriklausoma valstybe, nors prieš tai patyrė

Amerikos išdavystę ( jie už 20 mln. USD nusipirko šalį iš Ispanijos) bei

Japonijos bombardavimą per II pasaulinį karą.1965 metais į valdžią atėjęs F.Markosas atsinešė su savimi korupciją, bei

iš to sekusį ekonominį krachą. Dar po septynerių metų jis paskelbė karo

įstatymą ir pavertė Mindanao salą, ypač Liguasu pelkyną kovos arena tarp

filipiniečių musulmonų – Moro ir vyriausybinės armijos. Aršus konfliktas

tęsėsi ilgai, susikūrę musulmonų išsivadavimo frontai greit pradėjo

skilinėti dėl kitokio požiūrio į konflikto sprendimą, taip atsirado

sukilėlių judėjimas MILF dar vadinamas Filipinų Robin Hudu, bei džihado

(šventojo karo prieš kitatikius) principu besivadovaujanti teroristų

grupuotė Abu – Sayaf (kardo tėvas).Diktatoriškas režimas išsilaikė iki 1986 metų, kada nuverstas F.Markosas

turėjo bėgti iš šalies, palikdamas ją giliose skolose. Nauji prezidentai –

F.Ramos ir kino žvaigždė J.Estrada nedarė nieko kito kaip gilino tą skolų

duobę.Nauja era prasidėjo 2001 metais prezidente tapus G.Aroyo, kuri po 4 metų

buvo perrinkta antrai kadencijai. Nors 1996m. kovojančios pusės pasirašė

taikos sutartį, vis dar 2003 metais dauguma nacionalinių kelių Mindanao

saloje buvo neįmanomi pravažiuoti, o evakuotų žmonių skaičius perkopė pusę

milijono.

Beja šios salos buvo pavadintos filipinais , nuo jį valdžiusio

monarcho Filipo .

Filipinų kultūra

Filipinų kultūra – spalvotas mišinys susiformavęs per įvairius šalies

gyvavimo laikotarpius: ispanų kolonijinę erą, Amerikos periodą, japonų

okupaciją ir XX – ąjį nepriklausomybės laikmetį. Užsienio šalių įtaka

sumišusi su vietiniais elementais sukūrė savitą, vaivorykštinę dabartinių

Filipinų kultūrą. Šiandien, tik keletas izoliuotų genčių grupių išliko

nepakitę ir neįtakoti musulmonų, ispanų kolonistų, bei amerikiečių

invazijos.Ispanai paliko audringus ir nepaprastai spalvingus karnavalus,

kurie vyksta kasdien kurioje nors šalies vietoje. Giliausias ispanų įmintas

pėdsakas – religija, kurią misionieriai įdiegė 16 – ajame amžiuje, o

filipiniečiai priėmė, su savotiškais elementais. Jie labai religingi.

Praktikoje tai pasireiškia tuo , kad beveik visuose namuose yra bo mažą

altoriuką , žegnojimosi pamačius bažnyčią, privalomu bažnyčio lankymu ,

maldomis prieš bet kokio renginio pradžią, savanorišku patarnavimu

bažnyčioje, bei keistomis religingumo išraiškomis, kaip masinis

nusikryžiavimas per Velykas ir piešiniais ant transporto priemonių.

Religiniai fanatikai kasmet nukryžiuojami Luzono saloje, perkalant jiems

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 746 žodžiai iš 2458 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.