Filipinai
GeografijaFilipinai yra salos prie pietryčių azijos krantų . Respubliką išviso
sudaro 7109 salos . Didžiausios iš jų Mindano ir Lusono . Sostinė –
Manila . Ramiojo vandenyno dalyje, apie 100 kilometrų į pietryčius nuo
žemyninės Azijos. Tai šalis, neturinti žemės sienų, tačiau kranto linija
siekia 36 tūkst. 289 km.
Filipinuose dabar gyvena beveik 88 mln. gyventojų (vidutiniškai per
dieną gimsta apie 5 tūkst. mažylių. Prognozuojama, kad iki 2015 m. šis
skaičius perkops 111 mln.).
Šalies vėliavoje, kurią pirmą kartą sukūrė Filipinų generolas,
politikas ir nepriklausomybės vedlys Emilio Aguinaldo (1869-1964),
atvaizduota auksinė aštuonių spindulių saulė ir trys žvaigždės baltame
lygiakraščiame trikampyje; likusi vėliavos dalis padalinta pusiau –
viršutinioji mėlyna ir apatinė raudona. Baltas trikampis reiškia lygybę ir
brolybę, mėlyna spalva simbolizuoja taiką, tiesą ir teisingumą, raudona –
patriotizmą ir drąsą. Trys žvaigždės reiškia tris geografines salų grupes,
kurių didžiausia ir svarbiausia yra Luzon (104 tūkst. 688 kvadratiniai
km.), kitos dvi –Visayas ir Mindanao (pastarojoje paplitęs islamas).
Aštuoni saulės spinduliai reiškia aštuonias provincijas: Manila, Cavite,
Bulacan, Pampanga, Nueva Ecija, Bataan, Laguna ir Batangas.
Tumpa istorija
Filipinai turi tokią margą ir turtingą istoriją, kad bet kuri didžioji
nacija pavydėtų. Įdomioji istorija prasideda 1521 metais, kai didysis
keliautojas ir atradėjas F.Magelanas išsilaipino Cebu saloje ne tik su
kryžiumi, bet ir kardu rankoje. Jo tikslas buvo atrasti naujas žemes ir
atversti kitatikius į krikščionybę. Gi Lapu Lapu genties vado tikslas
pamačius „karingai“ nusiteikusį Magelaną, buvo nudobti jį.Nuo 1565 metų Filipinai, išskyrus griežtai valdomą musulmonišką Sulu
sultonatą buvo po Ispanijos ranka.Išsivadavimo iš ispanų jungo frontas pradėjo plėstis 19a., kada
filipiniečiai palaikė Amerikos pusę kare su Ispanija. Išsivadavimo iš
kolonijinės sistemos ir revoliucijos vardas siejamas su Jose Rizaliu –
nacionaliniu didvyriu, pradėjusiu ridenti taikos ir laisvės akmenį. XX a.
pradžioje J.Rizalis buvo ištremtas į Europą, kur daugiausia laiko praleido
Vokietijoje ir Austrijoje. Nenuostabu, kad netyla ironiškos spekuliacijos,
jog nacių lyderio A.Hitlerio tėvas buvo būtent J.Rizalis…1946 metais Filipinai tapo nepriklausoma valstybe, nors prieš tai patyrė
Amerikos išdavystę ( jie už 20 mln. USD nusipirko šalį iš Ispanijos) bei
Japonijos bombardavimą per II pasaulinį karą.1965 metais į valdžią atėjęs F.Markosas atsinešė su savimi korupciją, bei
iš to sekusį ekonominį krachą. Dar po septynerių metų jis paskelbė karo
įstatymą ir pavertė Mindanao salą, ypač Liguasu pelkyną kovos arena tarp
filipiniečių musulmonų – Moro ir vyriausybinės armijos. Aršus konfliktas
tęsėsi ilgai, susikūrę musulmonų išsivadavimo frontai greit pradėjo
skilinėti dėl kitokio požiūrio į konflikto sprendimą, taip atsirado
sukilėlių judėjimas MILF dar vadinamas Filipinų Robin Hudu, bei džihado
(šventojo karo prieš kitatikius) principu besivadovaujanti teroristų
grupuotė Abu – Sayaf (kardo tėvas).Diktatoriškas režimas išsilaikė iki 1986 metų, kada nuverstas F.Markosas
turėjo bėgti iš šalies, palikdamas ją giliose skolose. Nauji prezidentai –
F.Ramos ir kino žvaigždė J.Estrada nedarė nieko kito kaip gilino tą skolų
duobę.Nauja era prasidėjo 2001 metais prezidente tapus G.Aroyo, kuri po 4 metų
buvo perrinkta antrai kadencijai. Nors 1996m. kovojančios pusės pasirašė
taikos sutartį, vis dar 2003 metais dauguma nacionalinių kelių Mindanao
saloje buvo neįmanomi pravažiuoti, o evakuotų žmonių skaičius perkopė pusę
milijono.
Beja šios salos buvo pavadintos filipinais , nuo jį valdžiusio
monarcho Filipo .
Filipinų kultūra
Filipinų kultūra – spalvotas mišinys susiformavęs per įvairius šalies
gyvavimo laikotarpius: ispanų kolonijinę erą, Amerikos periodą, japonų
okupaciją ir XX – ąjį nepriklausomybės laikmetį. Užsienio šalių įtaka
sumišusi su vietiniais elementais sukūrė savitą, vaivorykštinę dabartinių
Filipinų kultūrą. Šiandien, tik keletas izoliuotų genčių grupių išliko
nepakitę ir neįtakoti musulmonų, ispanų kolonistų, bei amerikiečių
invazijos.Ispanai paliko audringus ir nepaprastai spalvingus karnavalus,
kurie vyksta kasdien kurioje nors šalies vietoje. Giliausias ispanų įmintas
pėdsakas – religija, kurią misionieriai įdiegė 16 – ajame amžiuje, o
filipiniečiai priėmė, su savotiškais elementais. Jie labai religingi.
Praktikoje tai pasireiškia tuo , kad beveik visuose namuose yra bo mažą
altoriuką , žegnojimosi pamačius bažnyčią, privalomu bažnyčio lankymu ,
maldomis prieš bet kokio renginio pradžią, savanorišku patarnavimu
bažnyčioje, bei keistomis religingumo išraiškomis, kaip masinis
nusikryžiavimas per Velykas ir piešiniais ant transporto priemonių.
Religiniai fanatikai kasmet nukryžiuojami Luzono saloje, perkalant jiems