Filosijos ivadas
5 (100%) 1 vote

Filosijos ivadas

1 Filosofija kaip metafizika.

Žmogaus sąmone turi daug formu: mokslas, menas, religija. Filosofija socialine sąmone. Sąmone turejo sąvoką evoliucija. Evoliucija turi tam tikras pakopas. Žmogus kaip gentine butybe, o ne persona. Sąmones evoliucijos aspektai:

1) Pasaulėjauta – pirma pakopa. Žm. mąsto mitais, mitologenomis. Suvokia pasaulį per emocijas. Turi emocinę sąmonę. Žmogus kaip emocijos. Iš èia kyla pasaulėžiūra. Čia žm. racionaliai suvokia pasauli. Konceptualinis suvokimas, mąsto sąvokomis. Iš čia kyla pasaulėžvalga – mąsto idėjomis.

2) Turi sinkretinę sąmonę (difuzinę, neapibrežtą). Atitinka pasaulejautą. Iš čia seka diskretinė sąmonė. Jos abi sudaro pagrindą sintetinei sąmonei.

3) Žmogus turi informaciją apie pasauli. Parafizika. Iš čia seka fizika – kaip mokslas. Jos sudaro pagrindą metafizikai.

Fizika – gamta, mokslas apie gamtą, gamtotyra.

Para – šalia, aplink, lyg. Meta – virš, anapus.

Mitologenų sistema – mitas. Mitologinės sąmonės esmė – įvertinimas. Pasaulyje nėra vien gėrio ir blogio. Mitologinis mąstymas negalimas be vertybių ir įvertinimo. Tai pirma pakopa. Vertybės projekcija į pasaulį – tai įvertinimas, mitologizavimas. Gražus, geras, blogas – ne pasaulio savybės. Įvertinimas – vertybės pasireiškimas. Vertybė logikos požiūriu – dviejų vietų predikatas. Pirmoji – idealas, standartas, antroji – pasaulis. Vertybė dviprasmiškas terminas: viena reikšmė – idealas galvoje, antra – dviejų vietų predikatas. Mitologinis mąstymas suteikia informaciją. Informacija nediferencijuota, tai lyg žinojimas. Komunikacija neįmanoma mitų atžvilgiu. 2 pakopoj atsiranda komunikacija. 1 pak. kritika neįmanoma. Kritikuoti, tai turėti atstumą nuo kritikuojamo objekto. Turi įvykti susvetimėjimo procesas. 1 pak. žm. dalyvis. Dalyvis negali sukurti mokslo. 2 pak. žm. racionalistas, svečias pasaulyje. 1 pak. neįmanomas estetinis suvokimas, nėra religijos. Sen. graikų dievai gyveno gamtoje – tai mitologija. Žm. gyvenimas ir sąmonė turėjo sinkretinį pobūdį. 2 pak. žm. turi mokslą. Žm. žino, kad jis yra jis. Jis mąsto savo standartais.

Sąvoka – diferencijuota suvokimo forma, objektine mintis. Sąvoka susideda iš skiriamuju pobudžiu. Diskretine sistema iš elementu. Diskretine sąmone. Sąvoka turi diskretinę sąvoką. Kontinualine sąmone – vientisumas.

3 pak. žm. sintezuoja 1 ir 2 pak. Mąstymo forma – ideja. Žm. mąsto vertybemis. Jei implikuosim (suvynioti) sąvokas, turesim ideją, jei eksplikuosim (išvynioti) ideją, turesim sąvokas. Ideja pirmine, sąvoka antrine. Ideja – implikuota sąvoka, sąvoka – eksplikuota ideja. Kultura remiasi pasauležiura, pasaulejauta. Kultura vystosi nesąmoningai, ji nekritikuojama. Susijungimą su gamta turi 1 ir 3 pak., 2 pak. neturi. Svečias visada svetimas.

Prasmė – žm. ir objekto susijungimas, dviejų vietų predikatas. Sąvoka atsiranda ten, kur nėra susijungimo. Mokslas neturi išmanymo. Mitai įprasmina pasaulį, suteikia prasmę. Žm. savas, dalyvis, gamtos dalis.

Parafizika – nesąmoninga analize – žm. svečias, 1pak.; fizika – analizė (atskiria objektą nuo kitų) – stebėtojas, 2 pak.; metafizika – sintezė (apjungti elementus į visumą), bet yra ir sąmoninga analizė – dalyvis ir stebėtojas. Analizė antrinė, sintezė pirminė. Refleksija – žm. mąstymo specifika, mintis apie mintį, leidžia koreguoti savo sąvokas. Kai žm. neatskiriamas nuo gamtos 1 pak., 2 pak. objektinė mintis. skirtumas – objektinis suvokimas. Sistema – struktūra + elementas, forma + turinys. Struktūra – elementų santykis.

Esamybė egzistuoja nepriklausomai nuo žm. sąmonės, psichikos, pvz.: medis. Reikiamybė – dviejų vietų predikatas. Ji neegzistuoja be žm. dvasinio pasaulio. Parafizikos ir difuzinės sąmonės objektas – reikiamybė. Jei žm. turi susijungimą su gamta, jis gyvena įprasmintame pasaulyje. Prasmė nuo žm., prasmė yra logika. 1 pak. – kontinualinė – tolydumas, 3 pak. – holistinis požiūris į pasaulį – visuma. Įprasminti: 1) suteikti prasmę; 2) įprasminti pasaulį. Jei turi žinojimą, gali įprasminti pasaulį. Mitas – neiliuzinis.

1 pak. Ego*ne – Ego;

2 pak. Egone – Ego disjunktyvinis santykis, arba … arba; 3 pak. Egone – Ego konjunktyvinis santykis, ir

2 Filosofija (F.) ir religija (R.).

Religija yra metafizika, įprasmina pasaulį. Filosofija yra racionalioji metafizika, religija – iracionalioji. R. sužmogina pasaulį. R. turi gyvenimo elgsenos poveikį žm. R. dorovinė metafizika. F. egzist. tiesos ieškojimo dėka. R. neieško tiesos, nes ją jau turi. R. prasideda ir baigiasi tikėjimu, F. prasideda tikėjimu, bet baigiasi idėjomis. R. prasideda nuo mitų, baigiasi dogmomis. R. mąsto mitais ir dogmatais. F. prasideda tikėjimu ir baigiasi įsitikinimu. F. rezultatas – metafizinis žinojimas. Mitus turi ir gyvenimas. Doktrina kritikuojama, o mitas ne. mitą galima priimti arba atmesti. Jei mitas atitinka standartą – jis geras, jei ne – blogas. Kritikuoti galima tik racionalų dalyką. R. mitą negalima kritikuoti. Mitų jėga ta, kad jie nekritikuojami. R. mitas pritaikytas žm. intelektui. Dievo tiesa netelpa mitų sistemoje, tokiu atveju r. formuoja dogmatus – viršija žm. supratimą, dėl to dogmatas prieštaringas. Transcendentinis – anapus suvokimo ribų, imanscendentinis – šiapus realybės egzistavimas.

Mąstymo formos: F. mąsto idejomis ir kategorijomis, o R. mitais
ir dogmatais. Jei ideja turi savo terminą – tai kategorija (pažinimas, butis).

Mitai ir dogmatai. F. ir R. mąstymo formos remiasi tikejimu ir formuojasi panašumo abstrakcijos pagalba. Daiktus galima apimti i aibę, jei jie panašus. F. panašumo abstrakcija yra racionali, o R. reiškiasi Dievo apreiškimu. F. reikia ir tiketi ir žinoti. R. negali evoliucionuoti. Jei evoliucionuos bus pseudoreligija (budizmas) – tai koncepcija. F. gali evoliucionuoti, bet tai bus pseudofilosofija. Budizmas turi ateizmo ideju. Marksizmas – socialine pseudoreligija. R. gali transformuotis i pseudoreligiją (jehovizmas). Dogma – ideologija, nekritikuojama, dogmatas – priklauso bažnyčiai ir religijai.

3 Filosofija (F.) ir mokslas (M.).

F. pasaulį įprasmina. M. turi atstumą nuo pasaulio. F. mąsto idėjomis, M. – sąvokomis. M. turi savo postulatus ir principus. Geometrija turi bazinių idėjų sistemą. Postulatai iš idėjų, ir tik po to sąvokos. Sąvokos formuojasi su identiškumo abstrakcija. M. turi idėjų, kartais ir mitų. M. turi tikslumą. M. pradžia tikėjimas. R. tikėjimo rezultatas įsitikinimas. F. baigiasi žinojimu ( metafiziniu). M. baigiasi empiriniu žinojimu. Metafizinio žinojimo negalime patvirtinti eksperimentais. M. remiasi eksperimentu, logika, stebėjimais, matavimu. Intelektualinis eksperimentas yra kvazi (lyg). M. išaugo iš tikėjimo. R. sąlyga patyrimas. Spalva, forma – substancijos pasireiškimai. M. krikščioniškos kategorijos. Inercija, gravitacija – mitai, ateina iš F. metafizikos. Logika yra F., o ne M. M. remiasi jutimu, o F. reikiamybe. Esamybė iš kas buvo, yra, bus. Reikiamybė – galėtų būti. Vertybės – mitologenos. Idėja – netiesioginis panašumas. Sąvoka išskiria ir atskiria, formuojasi tapatybės abstrakcijos pagalba. Idėja formuojasi su panašumo abstrakcija. Panašumas išskiria objektą. Mitologenos turi atsitiktinį pobūdį, apjungia objektus į vieną aibę. Tapatybė turi tikslumą. F. pasirenka standartą, apibendrinimas tikslus. Kultūra formuoja R. ir F. M. priklauso nuo tikėjimo, filosofijos ir religijos. F. apibendrina kultūrą. M. yra kultūros reiškinys. Mito tikslas paversti į tikėjimą. Psichologija laiko, kad mitas iš asociacijų. M. yra metateorija – reflekcija.

4 Filosofijos (F.) objektas.

F. visuomenės pradmuo, socialinė reflekcija. F. objektas – žmogus kaip gentinė būtybė. F. konkrečioji metafizika, ji konkretizuoja žmogu: palygina su Dievu, kitais žm., gamta. Be šio iprasminimo (Dievo) žm. mechaninis, be matmenu. Žm. konkretus. F. domisi ką žm. galvoja, mano apie savo gyvenimą. F. ivertina žm. reikiamybę. Padeda žm tapti žmogumi. F. palaiko ryši su teologija. Žm. santykiai tik pretekstas F., samprotavimui apie žm.

5 IkiSokratikai apie būtį.

Sen. Graikijoje atsiranda filosofija, Europos kultūra. Filosofai Graikijoje pastebėjo, kad pasaulis įvairus, daug reiškinių. Dėl to buvo pasiūlyta įvairybės idėja. Daugingumą žm. supranta empiriškai. Filosofai ieškojo tikrovės vientisumo. Atsiranda būties problema, t.y. koks pasaulis yra iš tikrųjų. Iki Sokrato buvo pusiau mitologai. 6-5 a.pr.Kr. daug mitų, mąsto mitologenomis. Pasaulio vieningumas ir esmė – vanduo pagal Talį. Tai neempirinis vanduo, viršjutiminis, metafizinis. Talio vandens prototipas empirinis vanduo. Tai ryšys tarp Talio metafizikos ir fizikos. Pagal Talį akmuo vandens būvis. Daug mitologinių elementų. Talis pastebėjo, kad yra skirtumas tarp esmės ir jos pasireiškimo. Pasaulis reikiamybė, metafizinis vanduo. Įvedė opoziciją, būties ir regimybės buvimo. Empirinis pasaulis – tai tik buvimas, bet iš tikrųjų kitaip. Pasaulis iš esmės ne toks kaip mes jį suvokiame. Talis suprato, kad pasaulis iš esmės tik vanduo. Talio vanduo apriorinė (sugalvota) idėja, a posteriori – iš patyrimo.Aneksimenas kritikavo savo mokytoją. Smelis tai ne vanduo. Jis nesuprato, kad Talis turejo galvoj metafizini vandeni. Čia ne kritika, o silpnumas. Jis mane, kad oras – pradmuo. Aneksimandras žinojo, kad iš stichiju susideda pasaulis. Pradmuo nera iš stichiju. Padare išvadą, kad pradmuo yra niekas. Apeiron – beribis. Jo pozicija tokia ivairybe / apeiron (apribotas) – jutiminis pasaulis. Pagrindas niekas. Kas remiasi niekuo. Truksta Dievo. Niekas – mitologena. Apeiron – ne metafora, o tikroji ideja, abstrakcija. Teorine filosofija.

Iki Sokrato domėjosi pasaulio struktūra, gamta. Mokslas – ontologinis (ontos – esantis). Mokslas apie esamybę – ontologija. Pasaulis suderintas, tikrovinis apribojimas. Iki Sokrato mylėjo žemę.

Heraklitas. Pagal jį pradmuo yra ugnis. Ugnis ne stichija. Yra ir dvasinė pusė – logos (logos: 1) žodis, 2) prasmė, protas). Suprato logiką kaip pasaulio protą, kosminį. Pasaulis racionalus, pažinus. Racionalizuoja pasaulį. Pasaulis savyje turi logosą. Visi jie buvo fiziologai, ontologai, logikai. Parmenidas. 6-5 a.pr.Kr. Įvedė kosmoso sąvoką, pasiūlė principą: butis yra nebutie nera. Kas egzistuoja, niekas neegzistuoja. Apeiron neegzistuoja. Blogis ten kur nera gerio. Jis ne substancija. Augustinas šėtoną suprato kaip Dievo neigimą. Būtis yra kas. Būties jutimiškai suvokti negalima, ji suvokiama tik protu. Zenonas sudarė savo paradoksus (doksa – nuomonė). Nuomonė blogesnė už žinojimą, paradoksas dar blogiau. Kaip iš rimties būvio galima turėti judėjimą. Judėjimo nėra. Judėjimas regimybė, iliuzija. Erdvės,
laiko nėra. Erdvės, judėjimo, laiko protu suvokti negalima.būtyje nėra erdvės, laiko, daugumo. Būtis yra kontinuumas, vientisumas. Įrodė, kad mūsų pasaulis neegzistuoja, tai mūsų regimybė. Būtį sutapatino su žm. sąmone. Zenono apriorija – sunkumas. Apiori – nepatyrimas.

6 Būties samprata nuo Sokrato iki Hėgelio.

Sokratas manė, kad filosofija dialogas, bendravimas. Filosofija – dialektika. Sokratas domėjosi tik žm. reikiamybė negali egzist. be žm. Esamybė egzist. nepriklausomai nuo žm.. Sokrato filosofija žm., moralinė. Praktika materialus veiksmas. Darbas tik viena praktikos reikšmė, kita – dorovė. Sokratas sukūrė praktinę F., ne kaip dirbti, o kaip turėti dorovę. Norėjo dalyvauti visuomenės gyvenime. Platonas. Jo F. deontologinė. Mūsų pasaulis yra tik būties atspindėjimas – paradigma (pavyzdys). Mūsų jutiminis pasaulis ir yra būtis. Bet jutiminis pasaulis ne iliuzija. Pasaulis – tapsmas, procesas nukreiptas į būtį. Yra idėjos (eidos) – matomas objektas, paradigmos. Mūsų pasaulis egzist. tiek kiek jis dalyvauja eidosų pasaulyje. Deontologija (kas turi būti) – praktinė F. , kaip dorovinė veikla. Būtis turi egzistavimo pilnumą. Judėjimas susideda iš būties ir nebūties. Niekad – nėra. Ryšys yra dalyvavimas, kaip atspindėjimas. Šešėliai ant sienos – jutiminis pasaulis, daiktai – tikrasis pasaulis. Iš to kas yra negalim išmesti to kas turi būti. Turi būti ryšys tarp dviejų pasaulių. Ryšys reikiamybė. Ryšys tarpininkas tarp dviejų pasaulių. Žm. pasaulį suvokia idealų, standartų, normų atžvilgiu. Reikiamybė ir subjektyvi ir objektyvi. Būtis gryna esmė. Atsitiktinumų nėra, sutampa kas yra ir kas turi būti. Būtis neturi evoliucijos. Daikto esamybė nesutampa su reikiamybe. Būtyje viskas yra taip kaip turi būti. Sokratas buvo sensualistas, dualistas, jam rūpėjo žm. vertybės. Aristotelis buvo monolistas. Pagal jį egzist. tik empirinis pasaulis. Eidos – pavyzdys (formalus), forma. Organizuoja formą į medžiagą. Tęsė principą apie formas. Tik čia formos egzist. šiame pasaulyje. Būtis egzist. čia. Būtis mūsų pasaulio esminis aspektas. Esmė yra substancija. Sukūrė gramatiką. Veiksnys – substancijos prototipas. Tarinys – veiksnio predikatas, atributas, veiksnio arba substancijos pasireiškimas. Reikalų turim tik su pasireiškimais. Esmė pasirodo kaip atributas. Ar atitinka forma materiją? Jei taip tai būtis egzist. Buvo empirikas. 323 m.pr.Kr. – 1 a. po Kr. Markas Aurelijus domėjosi žm. vidiniu pasauliu. Subjektyvistas, stoikas. Kiti domėjosi visuomenės problemomis. Pasiūlė demokratijos koncepciją, teisinę valstybę. Neturėjo būties problemų. Būties problema pasirodė viduramžiais. Krikščionybė laiko, kad Dievas sukūrė iš nieko. Dievas virš būties, Edeno sodas – būtis. Po nusidėjimo būtis prapuolė. Egzist. be būties, be esmės. Jei fenomenai neturi prasmės turim reikalų su epifenomenais. Epifenomenas – atsitiktinis reiškinys, pvz.: mūsų pasaulis. Tik Dievas laiko mūsų pasaulį. Nominalistai laikė, kad visuotinių daiktų nėra, egzist. tik vienetiniai daiktai. Yra tik žodis “medis”, apskritai medžio nėra. Pasaulio esmė – žodis. Paneigia būties problemą. Traktavo kaip lingvistinę būties problemą. Iš jų išsivystė ateistai. Dievo nėra, nes Dievas tik žodis. Realistai laikė, kad egzist. medis kaip visuotinis daiktas. Platonas pirmasis realistas. Medis apskritai egzist. jutiminiame pasaulyje. Konceptualizmas conceptus – sąvoka, ką galima paimti i ranką. Būtis nėra žodis, nėra visuotinis daiktas. Būtis – daiktų visuma. Apjungimas yra loginė procedūra. Medis – tai sąvoka. Renesansas – atgimimas, XV – XVI a. Panteizmas. Dž. Brunas. Sutapatina 3 reiškinius: Dievą, buti ir jutimini pasauli. Dievas yra visur. Dievas yra kaip papuošalas. Pasirode mokslai, sukure tapybą, muziką. XVII a. klasicizmas. Norėjo išvengti panteizmo. Dekartas manė, kad yra dvi substancijos: mąstančioji ir tiesioji. Protas pasaulinis, kosminis. Mąstančiosios pasireiškimai – emocijos, mintys – mentaliniai atributai. Tiesioji – kaip materija – erdvės turinys. Egzist. du pasauliai,nepriklausomai vienas nuo kito. Protas ir erdvė neturi nieko bendro. Pasirodė sąveikos problema. Pasiūlė paralelizmo principą. Proto judėjimas, pasikeitimas su tiesiosios pasikeitimais sutampa, atitinka. Sukūrė ontologinį dualizmą. Ontologinė problema – egzistencijos problema. Monizmas – Spinoza. Egzist. dvi substancijos, bet galima kalbėti kaip apie vieną. Leibnico pasaulio koncepcija panaši į Dekarto. Pasaulis susideda ne iš atomų, bet iš nematerialiųjų atomų – monadų. Pasaulis dvasinis. Nėra materijos, laiko, judėjimo. Monada neturi langų. Jos tarpusavyje negali sąveikauti. Leibnicas pasiūlė, kad kiekviena monada turi percepciją – suvokimą. Pasaulis iš esmės neturi daugingumo, nes tai yra monadų percepcijos. Leibnicas – pliuralistas (daug problemų). Klasicizmas papuolė į dualizmą. XVIII a. Švietimas. Pasirodė kategorijos: materija, sąmonė. Prieš tai nebuvo sąmonės. Mąstančiosios substancijos įsisąmoninimas įvyko taip: Hiumas manė, kad tiesiosios subst. nėra, egzist. tik mąstančioji. Pasaulis tik dvasinis, materialumas iliuzija. Priešybės viena be kitos neegzist. Berklis manė, kad tiesiosios subst. nėra, o iš mąstančiosios yra tik materija ir sąmone. Sąmone – materijos funkcija. Materija – jutiminis
Materija – materiali, o sąmone – nemateriali. Kantas rašė, kad erdvė ir laikas nėra pasaulio instrukcija, tai jutimingumo formos. Pasaulyje mes galim suvokti tik projekciją. Būtis yra Ding an Sich – daiktas sau ir savyje. Į jį projektuojam savo vertybes. Pasaulis nepažinus. Būtį pažinti negalim. Žm. gali pažinti tik savo projekcijas. Žm. įprasmino pasaulį, o po to atrado prasmę, tai nepažinimas. Tai egoisto filosofija. Gamta – žm. projekcija. Skyrė teorinį ir praktinį protą. Teorinis – pažįsta pasaulį, bet nesupranta, praktinis suvokia Ding an Sich, bet nepažįsta. Hėgelis – būtis procesas, o ne substancija. Absoliučioji idėja – būties procesų pradžia. Vystosi priešybėmis, formuojasi savo priešybėmis. Konkrečioji idėja. Reiškinio turinys susideda iš reiškinio istorijos. Abs. idėja kilo iš nieko. Konkrečioji būtis – gamta – turi istoriją. Gamta – būties evoliucijos viena pakopa. Absoliučioji dvasia. Abs. idėja – tezė, konkr. idėja – antitezė, abs. dvasia – anti anti tezė. Vystymasis begalinis. Ciklas atlieka tezės funkcija. Būtis begalinis vystymasis.

7 Būtis absoliučioji ir santykinė.

Kaip krikščionybė traktuoja būtį. Svarsto dorovės, laisvės atsiradimą. Dievas absoliutus. Mūsų pasaulis remiasi nieku. Dievas įvedė apribojimą. Jei egzist. apribojimai žm. laisvas. Žm. buvo virš dorovės, gėrio ir blogio. Gėda yra pagrindinė dorovės kategorija, gėrio ir blogio vaizdiniai. Anksčiau Edeno sode nebuvo atsitiktinumo, dorovės, pažinimo, religijos. Viešpatavo absoliuti laisvė. Gyveno būtyje. Būtis po nusidėjimo tampa buvimu. Religijos esmė – tikėjimas. Po nusidėjimo Dievas tapo transcendentiniu. Pasirodo dorovė, gėda. Adomas buvo doras žm. Prieš nusidėjimą buvo virš dorovės, o po dorovės lygyje. Laisvė neabsoliučioji, turi daug apribojimų: priešingumas, atsitiktinumas. Po nusidėjimo užsiima pažinimu, prieš – pažino pasaulį betarpiškai. Po nusidėjimo reikia pažinimo priemonių: dorovės, religijos. Tai santykinė laisvė. Adomo ir Ievos nuodėmė – paveldėta, gentinė. Kristus išpirko nuodėmes. Po Kristaus prisikėlimo neturim gentinės nuodėmės. Ar būti nuodėmingam priklauso nuo žm. jei reiškinys neturi esmės, būties – epifenomenas. Mūsų pasaulis epifenomenų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2699 žodžiai iš 8904 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.