Filosofija ir kultūra
5 (100%) 1 vote

Filosofija ir kultūra

FILOSOFIJA ir KULTŪRA

Kultūra yra visa tai, kas išskiria žmogų (visuomene) iš gamtos,- elgesio ir bendravimo formos ir visi tiek materialios, tiek dvasinės veiklos produktai, teoriniai požiūriai ir meno kûriniai, idealai ir tikslai, ritualai ir mitai. Kultūra sudaro tai, ką žmogus apdorojo, ižpuoselėjo, išugdė ir ėmė vertinti bei gerbti.

Išsiaiškinti, kas yra kultūra, nėra lengva todėl, kad kultūra gali būti imama įvairiais atžvilgiais ir kad į kultūros aptarimo pagrindà gali bûti padëti ávairios kultûros elementai. Kultûra gali bûti imama ir visuomeniniu atþvilgiu, iðvidiniu ir iðvirðiniu, t.y. subjektyviniu ir objektyviniu; ji gali bûti aptariama kaipo iðvidinis nusiteikimas, kaipo veiksmas, kaipo iðdava ir t.t. Bet kadangi kultûra, taip ar ðiaip, yra þmogaus veikimo apraiðka, tai grendþiamosios reikðmës kultûros sàvokai turi kultûrinio veiksmo supratimas. Kultûrinis veiksmas stovi pusiaukelëje tarp kultûrinio nusiteikimo ir kultûrinës iðdavos ir faktinai tuodu dalyku savyje jungia. Taip pat kultûrinis veiksmas jungia savyje iðvidiná, arba subjektyviná, ir iðvirðiná, arba objektyviná, kultûrinio veikimo atþvilgius. Þodþiu tariant, kultûrinio veiksmo sàvoka gali patiesti geriausio pagrindo tinkamam supratimui.

Kultûrinis veiksmas yra sàmoninga þmogaus veikmë kokiam nors prigimtajam objektui tikslu apipavidalinti já lytimi, atatinkanèia aukðtesnei idëjai. Kultûra yra ne kas kita, kaip sàmoningas þmogaus veikimas, kuriuo keièiamas pirmykðtis kokio nors dalyko stovis pagal aukðtesnæ idëjà.

Pagal kultûriniø veiksmø objektus, kultûra gali bûti realinë, arba materialinë, fizinë ir idealinë, arba dvasinë. Pirmuoju atveju veikiamuoju objektu yra nuoðaliniai pasaulio daiktai; antruoju atveju- þmogaus kûnas; treèiuoju atveju- þmogaus sielos iðgalës.

Atskiro asmens kultûriniø nusiteikimø ir ðiaip jau kultûrinio veiklumo visuma sudaro individualinæ kultûrà. Tuo tarpu visuomenës kultûriniø nusiteikimø ir ðiaip jau kultûrinio veiklumo visuma sudaro visuomeninæ kultûrà.

Kultûra skiria þmogø nuo gyvuliø, nes ðie pastarieji negali bûti kultûros veikëjai. Gyvuliø pasaulis yra palenktas bûtiniems dësniams tokiu bûdu, kad jame negalima pastebëti nei maþiausiø proto arba laisvës apraiðkø.

Sàlygiðkai kultûrà galima skirstyti á materialinæ ir dvasinæ. Materialinæ kultûrà sudaro gamybos bûdas ir pagaminti daiktai, technika ir technologija, lemiantys materialines þmoniø gyvenimo sàlygas. Dvasinæ kultûrà sudaro þmoniø dvasinës, intelektualinës veiklos bûdai ir produktai: mokslas, menas, politinës ir teisës teorijos, moralë, religija.

Per moksliniø idëjø techniná ir technologiná taikymà filosofija daro, be abejo, poveiká materialinei kultûrai. Bet kokia jos vieta kultûroje?

Ið pirmo þvilgsnio atrodo, kad dvasinë kultûra labai nevienalytë: jà sudaro ávairaus pobûdþio ir prigimties reiðkiniai, beveik neturintys sàlyèio. Kad ir kokia prieðtaringa ir sudëtinga bûtø dabartinë kultûra, ji, kaip ir anksèiau, pasiþymi tam tikra vienove. Kasgi jà integruoja? Tas pats, kas ir anksèiau- tai kultûrai bûdingas poþiûris á pasaulá ir þmogaus vietà jame, tos kultûros puoselëjami idealai, jai bûdinga vertybiø sistema. Tos vertybës ávairiuose kultûros baruose ágauna specifiná pavidalà, yra transformuojamos ir modifikuojamos, bet, nepaisant to, mes galime atpaþinti jas, kad ir kokiais margais drabuþiais jos bûtø aprengtos. Antai tiesos idëja moksle, mene ir moralëje reiðkiasi skirtingomis formomis, bet ir vienur, ir kitur, nepaisant skirtingø pavidalø, galima atpaþinti tà paèià vertybæ.

Kultûrà integruojantis pradas yra pasaulëþiûra- tai poþiûris á pasaulá ir þmogaus vietà jame sistema bei su ðiomis paþiûromis glaudþiai susijæ þmoniø gyvenimo principai, ásitikinimai, idealai, vertybinë orentacija.

Tos paþiûros ir vertybinë orentacija ( pastaroji lemia, kam þmonës savo gyvenime teikia pirmenybæ- valdþiai, turtui, þinioms ar, tarkim, meilei) atsispindi ne tik politinëse doktrinose ar meno kûriniuose- tai akivaizdu, bet ir visose kultûros apraiðkose, kas tai bebûtø: katedros ar teatrai, stadionai ar bibliotekos, televizoriai ar kompiuteriai. Visi ðie objektai daþniausiai atlieka tam tikrà funkcijà.

Skirtingø epochø, skirtingø socialiniø grupiø pasaulëþiûra nëra vienoda. Nemaþà átakà jai daro konkretûs tø grupiø ekonominiai ir politiniai interesiai. Jø skirtumai sukelia pasaulëþiûros konfliktus. Taèiau kai kurias svarbiais aspektais skirtingos pasaulëþiûros sutampa.Tai lemia ta aplinkybë, kad pasaulëþiûrai turi átakos taip pat socialinio gyvenimo sàlygos , bûdingos visai visuomenei, o ne tam tikrai jos grupei. Tarp tokiø sàlygø minëtina visuomenëje naudojama technika ir technologija, valstybës valdymo bûdas, vyraujanti tikyba, ðvietimo bûklë, átakà turi ir mokslo atradimai.

Paminësime tik vienà ið jø- heliocentrinës sistemos sukûrimà. Þmogø, kuris, viduramþiø poþiûriu, vainikuoja sukurtà pasaulá ir jau vien todël turi bûti jo centras, Kopernikas iðtrëmë á eilinæ planetà, o vëliau astronomai iðvis jà nugrûdo á Visatos pakraðtá. Taigi, po Koperniko þmogaus vietà pasaulyje teko pradëti aiðkinti kiek kitaip. Tà patá galima pasakyti ir apie Darwinà.

Þinoma, ne kiekvienas mokslo
atrastas faktas (ar teorija) turi pasaulëþiûrinæ reikðmæ. Jis tampa svarbiu pasaulëþiûrai tik tuo atveju, jei perkeliamas á vidiná þmogaus pasaulá ir susiejamas su þmogaus ásitikinimais, idealais, vertybiø sistema. Mokslinis atradimas turi átakos pasaulëþiûrai tik tuo atveju, kai pakeisdamas þmogaus santyká su pasauliu tampa jam vidujai reikðmingas.

Dar vienas dalykas, á kurá norëtøsi atkreipti dëmesá,- tai filosofijos santykis su religija. Anglø màstytojas Bertand Russell (Raselas, 1872-1970) kartà yra pasakæs, kad filosofija- tai niekieno þemë tarp mokslo ir religijos. Tokià nuomonæ bûtø galima ir ginèyti. Taèiau jei galëtume daugiau laiko skirti filosofijos, kaip kultûros fenomeno, reikðmës ir prasmës aiðkinimui, derëtø, þinoma, nuodugniau panagrinëti ne tik jos santyká su mokslu, bet ir su religija.

Religija padarë didelá poveiká filosofijai, nors filosofai daþniausiai gan grieþtai skyrë Proto tiesas nuo Tikëjimo tiesø. Pasaulá vienijantá protingà pradà, teikiantá jam tvarkà ir darnà, o þmogaus gyvenimui- tikslà ir prasmæ, kurá pirmieji antikos màstytojai vadino logos, vëlesni filosofai paprastai tapatino su Dievu. Dievo ir pasaulio santykio problema buvo ne tik viduramþiø filosofijos dëmesio centras,- ji rûpëjo ir Platonui, ir Descarte’ui, ir Hegeliui. Tiesa, filosofø Dievas ne visada sutapo su Dievu, apie kurá byloja Ðv. Raðtas, bet nesusipaþinusiam su Biblija sunku suprasti Europos filosofijà, kaip, beje, ir visà Europos kultûrà.

Teologija, þodiðkai reiðkianti Dieviðkàjá mokslà, tyrinëja religinio gyvenimo objektus ir pasigauna religiniais paþinimo ðaltiniais. Pirmuoju atþvilgiu ji gali turëti bendrø materialiniø objektø su filosofija, kadangi ir filosofija gali bûtisusekami ið mûsø pasaulio apraiðkø prigimtoje proto ðviesoje Uþtat antruoju atþvilgiu pasireiðkia þymiausias filosofijos ir teologijos skirtumas. Dieviðkieji paþinimo ðaltiniai, kuriais remiasi teologija, filosofijos yra nelieèiami.

Materialiniu atþvilgiu filosofija, kiek ji tyrinëja prieinamus protui religinës pasaulëþiûros pagrindus, turi bendro ploto su teologija, nors teologija be ðitø bendrø su filosofija objektø, turi dar tuos religinës pasaulëþiûros objektus, kurie negali bûti paþinti prigimtoje proto ðviesoje. Formaliniu atþvilgiu filosofija grieþtai skiriasi nuo teologijos, kuri bûdama teorinë tikybos sistema, iðeina ið prigimtojo þinojimo ribø ir tuo paèiu ið kultûros srities. Formaliniu paþinimo atþvilgiu filosofijai ðaltiniu yra tik þinojimas, teologijai- þinojimas ir tikëjimas.

Religija teorinëje savo srityje daþnai verèiasi tikëjimu, nes ji turi reikalo su klausimais arba sunkiai prieinamais, arba visai neprieinamais þmogaus protui, ir dargi galutinëje sàskaitoje remiasi dieviðkuoju autoritetu. Tuo tarpu filosofija, keldama protà á aukðèiausià sàmojingumo laipsná, stengiasi kurti moksliðkàjà pasaulëþiûrà vien patyrimo bei protavimo priemonëmis.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1329 žodžiai iš 4274 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.