TURINYS
ĮVADAS 2
Filosofija ir mokslas apskritai 3
Filosofija ir socialiniai mokslai 8
IŠVADOS 11
Literatūros sąrašas 12
ĮVADAS
Kiekvienas mokslas turi savo objektą, vargu ar galima atsakyti į
klausimą, kada žmogus pradėjo filosofuoti, tai yra kada pradėjo savo
samprotavimams ieškoti loginių argumentų.Žmogus filosofavo, reiškė savo nuomonę įvairiais gyvenimo klausimais.
Keitėsi jo mąstysena. Ją veikė įgyta nauja informacija, naujas gyvenimo
būdas. Įvykiai keitė įvykius. Žmogus atkreipė dėmesį į jų seką, jam rūpėjo
ka svyksta ir kodėl. Filosfinių idėjų plėtotė susijusi su literatūros,
meno, realigijos koncepcijų kūrimu bei raida. Filosofija stengiasi suvokti
ir paaiškinti vykstančius procesus.Ankstyvoje senovėje filosofija pilnai atstojo visus dabartinius
mokslus, ji buvo universalus, visa apimantis mokslas. Tačiau, laikui bėgant
informacijos apie tam tikras pasaulio dalis vis daugėjo. Nuo filosofijos
ėmė atsiskirdinėti specialieji mokslai.Specialieji mokslai nesiekė paaiškinti viso pasaulio sąrangos, jo
esmės, kitimo. Jie nagrinėjo tik tam tikrą pasaulio dalį.Tačiau ir filosofija ir specialieji mokslai atsirado dėl tos pačios
priežasties – žmogaus noro pažinti. Todėl labai svarbu suprasti sąryšius
tarp filosofijos ir mokslo. Tai ir bandysiu aptarti šiame referate.
Filosofija ir mokslas apskritai
Iš pradžių filosofija buvo tapatinama su visomis teorinėmis žiniomis
apie pasaulį ir žmogų, taigi ji buvo universalus mokslas. Daugėjant žinių
apie pasaulį ir žmogų prasidėjo diferencijacijos procesas. Atskiros tyrimų
sritys ilgą laiką buvo traktuojamos kaip filosofijos dalys ar skyriai.
Aristotelis pirmasis nuo filosofijos atskyrė logiką kaip paruošiamąją
discipliną. Filosofijoje jis išskyrė dvi kryptis: teorinę filosofiją,
nagrinėjančią būtį, ir praktinę filosofiją, nagrinėjančią žmogaus veiklos
principus. Tiek teorinė, tiek praktinė filosofija nekėlė sau tikslo
pagerinti materialines žmogaus gyvenimo sąlygas. Manyta, kad filosofijai
nauda nėra svarbi, filosofiją domino pati išmintis ir jos siekimas.
Filosofijai skaidantis į atskirus mokslus šie siekė panašėti į metafiziką.
Tyrinėjant antjautiminius daiktų pradus ir už regimųjų daiktų pasaulio
ieškant tikrosios būties, metafizika buvo laikoma žmogiškojo pažinimo
viršūne. Matematika buvo mažiau vertinama, nors buvo daug tikslesnė.XVIIa. mokslo revoliucija pakirto senojo, aristoteliškojo
pasaulėvaizdžio pagrindus, metafizikos reikšmė ėmė menkėti. Ėmė daugėti
žinių apie gamtą, imta taikyti ekspermentavimo metodus, žinios
sisteminamos, reiškiniai aprašomi matematinėmis formulėmis.Plėtojantis pažinimo metodams, kito mokslinio pažinimo tikslų
samprata. Antikos, viduramžių svarbiausias teorinio pažinimo tikslas buvo
būties pagrindimas, kosmoso darnos, harmonijos, grožio atskleidimas.Vis daugiau ir daugiau taikant matematinį ekspermentinį modelį,
filosofijos dalys tapo vis mažiau priklausomos nuo metafizikos. Filosofijos
vidinė diferenciacija peraugo į specialiųjų mokslų atsiribojimą. Todėl
ilgainiui specialieji mokslai atsiskyrė nuo filosofijos ir tapo
savarankiški.
Specialiuosius mokslus galima būtų suskirstyti pagal objektą:
1. Realieji mokslaia) Gamtos mokslai (fizika, chemija, teorinė medicina, biologija ir
kt.)
b) Kultūros mokslai (istorija, religijotyra, menotyra ir kt.)
2. Formalieji mokslai (matematika, struktūrų teorija ir kt.)Realiųjų mokslų objektas yra tam tikros patirtinės tikrovės dalis.
Jie savo objektą tyrinėja taikydami tam tikrą metodą. Formalieji mokslai
nenagrinėja patirtinės tikrovės, jiems rūpi forma, abstraktūs klausimai,
ryšių išraiškų apskaičiuojamumas.Todėl, galima teigti, kad realieji mokslai visados yra empiriniai.
Aprašomieji ryšiai, kuriuos tie mokslai aptinka, visados gali būti
patvirtinti ir neperžiangia savo srities ribų. Be to, šie mokslai
tematiškai redukuoti – jų tema yra apribota tam tikru požiūriu. Realieji
mokslai metodiškai abstraktūs – jų tema tiek išnagrinėjama, kiek tai
leidžia padaryti metodas.Išvardinus realiųjų mokslų požymius, ima ryškėti jų ir filosofijos
skirtumai. Šiuos skirtumus galima surašyti į lentelę:|Realieji mokslai yra empiriniai,|Filosofija prasideda nuo |
|jų objektas neperžiangia |patyrimo, tačiau neapsiriboja |
|patirtinio pasaulio ribų. |tik patyrimo sritimi. Ji kelia |
|Nurodydami grindžiamuosius |klausmus apie patirtinio |
|ryšius, jie vieną empirinį |pasaulio pamatus. Šie pamatai |
|dalyką aiškina kitu. Realiesiems|nėra empirinis dalykas. |
|mokslams rūpi empirinių dalykų |Filosofijai rūpi to, kas yra |
|empirinai pamatai. |empiriška neempiriniai |
| |pagrindai. |
|Realieji mokslai yra tematiškai
|Filosofija nėra tematiškai |
|redukuoti, t.y. jų objektas yra |redukuota. T.y. ji neapsiriboja |
|apribotas tam tikru aspektu ir |vienu kuriuo nors aspektu, bet |
|tuo pat metu nėra atsižvelgiama |klausia apie visumą. Hėgelis |
|į kitus požiūrius. |teigė, kad tiesa yra visuma. Net|
| |nagrinėjančiai atskiras sritis |
| |filosofijai rūpi atskiros |
| |srities visuma. |
|Realieji mokslai yra metodiškai |Filosofija nėra metodiškai |
|abstraktūs, nes jų tiriama |abstrakti, nes ji nesiriamia |
|sritis yra nagrinėjama tik tiek,|jokia iš anksto nustatytu |
|kiek leidžia apibrėžta metodas. |metodu. |
Iš aukščiau pateiktos lentelės galime matyti, kad ryškiausias realiųjų
mokslų ir filosofijos skirtumas yra šis: filosofija stengiasi nagrinėti
visumą, o relieji mokslai visos visumos neapima. Pastaruosiuose
stengiamasi nagrinėti atskirus elementus pasitelkiant tiksliai apibrėžtus
metodus.
Formalieji mokslai nagrinėja gryną struktūrą.
Kaip jau minėjau anksčiau, XVII a. pradėjo mažėti metafizikos autoritetas,
tam ypatingai didelės įtakos turėjo mokslo ir technikos revoliucija. Visi
mokslai ėmė daugiau specializuotis. Kiekvienas mokslas remdamasis savo
metodais galėjo nustatyti savo tyrimų objektą. Tačiau problema buvo tame,