Filosofija ir mokslas
5 (100%) 1 vote

Filosofija ir mokslas

TURINYS

ĮVADAS 2

Filosofija ir mokslas apskritai 3

Filosofija ir socialiniai mokslai 8

IŠVADOS 11

Literatūros sąrašas 12

ĮVADAS

Kiekvienas mokslas turi savo objektą, vargu ar galima atsakyti į

klausimą, kada žmogus pradėjo filosofuoti, tai yra kada pradėjo savo

samprotavimams ieškoti loginių argumentų.Žmogus filosofavo, reiškė savo nuomonę įvairiais gyvenimo klausimais.

Keitėsi jo mąstysena. Ją veikė įgyta nauja informacija, naujas gyvenimo

būdas. Įvykiai keitė įvykius. Žmogus atkreipė dėmesį į jų seką, jam rūpėjo

ka svyksta ir kodėl. Filosfinių idėjų plėtotė susijusi su literatūros,

meno, realigijos koncepcijų kūrimu bei raida. Filosofija stengiasi suvokti

ir paaiškinti vykstančius procesus.Ankstyvoje senovėje filosofija pilnai atstojo visus dabartinius

mokslus, ji buvo universalus, visa apimantis mokslas. Tačiau, laikui bėgant

informacijos apie tam tikras pasaulio dalis vis daugėjo. Nuo filosofijos

ėmė atsiskirdinėti specialieji mokslai.Specialieji mokslai nesiekė paaiškinti viso pasaulio sąrangos, jo

esmės, kitimo. Jie nagrinėjo tik tam tikrą pasaulio dalį.Tačiau ir filosofija ir specialieji mokslai atsirado dėl tos pačios

priežasties – žmogaus noro pažinti. Todėl labai svarbu suprasti sąryšius

tarp filosofijos ir mokslo. Tai ir bandysiu aptarti šiame referate.

Filosofija ir mokslas apskritai

Iš pradžių filosofija buvo tapatinama su visomis teorinėmis žiniomis

apie pasaulį ir žmogų, taigi ji buvo universalus mokslas. Daugėjant žinių

apie pasaulį ir žmogų prasidėjo diferencijacijos procesas. Atskiros tyrimų

sritys ilgą laiką buvo traktuojamos kaip filosofijos dalys ar skyriai.

Aristotelis pirmasis nuo filosofijos atskyrė logiką kaip paruošiamąją

discipliną. Filosofijoje jis išskyrė dvi kryptis: teorinę filosofiją,

nagrinėjančią būtį, ir praktinę filosofiją, nagrinėjančią žmogaus veiklos

principus. Tiek teorinė, tiek praktinė filosofija nekėlė sau tikslo

pagerinti materialines žmogaus gyvenimo sąlygas. Manyta, kad filosofijai

nauda nėra svarbi, filosofiją domino pati išmintis ir jos siekimas.

Filosofijai skaidantis į atskirus mokslus šie siekė panašėti į metafiziką.

Tyrinėjant antjautiminius daiktų pradus ir už regimųjų daiktų pasaulio

ieškant tikrosios būties, metafizika buvo laikoma žmogiškojo pažinimo

viršūne. Matematika buvo mažiau vertinama, nors buvo daug tikslesnė.XVIIa. mokslo revoliucija pakirto senojo, aristoteliškojo

pasaulėvaizdžio pagrindus, metafizikos reikšmė ėmė menkėti. Ėmė daugėti

žinių apie gamtą, imta taikyti ekspermentavimo metodus, žinios

sisteminamos, reiškiniai aprašomi matematinėmis formulėmis.Plėtojantis pažinimo metodams, kito mokslinio pažinimo tikslų

samprata. Antikos, viduramžių svarbiausias teorinio pažinimo tikslas buvo

būties pagrindimas, kosmoso darnos, harmonijos, grožio atskleidimas.Vis daugiau ir daugiau taikant matematinį ekspermentinį modelį,

filosofijos dalys tapo vis mažiau priklausomos nuo metafizikos. Filosofijos

vidinė diferenciacija peraugo į specialiųjų mokslų atsiribojimą. Todėl

ilgainiui specialieji mokslai atsiskyrė nuo filosofijos ir tapo

savarankiški.

Specialiuosius mokslus galima būtų suskirstyti pagal objektą:

1. Realieji mokslaia) Gamtos mokslai (fizika, chemija, teorinė medicina, biologija ir

kt.)

b) Kultūros mokslai (istorija, religijotyra, menotyra ir kt.)

2. Formalieji mokslai (matematika, struktūrų teorija ir kt.)Realiųjų mokslų objektas yra tam tikros patirtinės tikrovės dalis.

Jie savo objektą tyrinėja taikydami tam tikrą metodą. Formalieji mokslai

nenagrinėja patirtinės tikrovės, jiems rūpi forma, abstraktūs klausimai,

ryšių išraiškų apskaičiuojamumas.Todėl, galima teigti, kad realieji mokslai visados yra empiriniai.

Aprašomieji ryšiai, kuriuos tie mokslai aptinka, visados gali būti

patvirtinti ir neperžiangia savo srities ribų. Be to, šie mokslai

tematiškai redukuoti – jų tema yra apribota tam tikru požiūriu. Realieji

mokslai metodiškai abstraktūs – jų tema tiek išnagrinėjama, kiek tai

leidžia padaryti metodas.Išvardinus realiųjų mokslų požymius, ima ryškėti jų ir filosofijos

skirtumai. Šiuos skirtumus galima surašyti į lentelę:|Realieji mokslai yra empiriniai,|Filosofija prasideda nuo |

|jų objektas neperžiangia |patyrimo, tačiau neapsiriboja |

|patirtinio pasaulio ribų. |tik patyrimo sritimi. Ji kelia |

|Nurodydami grindžiamuosius |klausmus apie patirtinio |

|ryšius, jie vieną empirinį |pasaulio pamatus. Šie pamatai |

|dalyką aiškina kitu. Realiesiems|nėra empirinis dalykas. |

|mokslams rūpi empirinių dalykų |Filosofijai rūpi to, kas yra |

|empirinai pamatai. |empiriška neempiriniai |

| |pagrindai. |

|Realieji mokslai yra tematiškai
|Filosofija nėra tematiškai |

|redukuoti, t.y. jų objektas yra |redukuota. T.y. ji neapsiriboja |

|apribotas tam tikru aspektu ir |vienu kuriuo nors aspektu, bet |

|tuo pat metu nėra atsižvelgiama |klausia apie visumą. Hėgelis |

|į kitus požiūrius. |teigė, kad tiesa yra visuma. Net|

| |nagrinėjančiai atskiras sritis |

| |filosofijai rūpi atskiros |

| |srities visuma. |

|Realieji mokslai yra metodiškai |Filosofija nėra metodiškai |

|abstraktūs, nes jų tiriama |abstrakti, nes ji nesiriamia |

|sritis yra nagrinėjama tik tiek,|jokia iš anksto nustatytu |

|kiek leidžia apibrėžta metodas. |metodu. |

Iš aukščiau pateiktos lentelės galime matyti, kad ryškiausias realiųjų

mokslų ir filosofijos skirtumas yra šis: filosofija stengiasi nagrinėti

visumą, o relieji mokslai visos visumos neapima. Pastaruosiuose

stengiamasi nagrinėti atskirus elementus pasitelkiant tiksliai apibrėžtus

metodus.

Formalieji mokslai nagrinėja gryną struktūrą.

Kaip jau minėjau anksčiau, XVII a. pradėjo mažėti metafizikos autoritetas,

tam ypatingai didelės įtakos turėjo mokslo ir technikos revoliucija. Visi

mokslai ėmė daugiau specializuotis. Kiekvienas mokslas remdamasis savo

metodais galėjo nustatyti savo tyrimų objektą. Tačiau problema buvo tame,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 885 žodžiai iš 2941 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.