Filosofija renė dekarto filosofinės pažiūros
5 (100%) 1 vote

Filosofija renė dekarto filosofinės pažiūros

TURINYS

ĮVADAS 2

GYVENIMO APRAŠYMAS 3

RENĖ DEKARTO FILOSOFIJA 7

PAGRINDINĖS DEKARTO FILOSOFIJOS TEZĖS 14

IŠVADOS 15

LITERATŪRA 17

INTERNETAS 17

ĮVADAS

Filosofijos istorija yra ne savavališkai surankiotų keistų dalykų perpasakojimas. Ji yra pasakojimas apie tai, kas tikrai buvo, žmogui ieškant savęs ir savo aplinkos suvokimo pačiu svarbiausiu – minties raidos – požiūriu. Žmogaus mintyje kondensuota visa žmogaus patirtis, Kiekvienas metas savaip suvokė ir suprato gyvenimą. Bet gyvenimo supratimą išreiškiančios idėjos visada buvo žmogaus vedliai: laikinos savo turiniu, pačios jos buvo nemirtingos, ir tiktai tiek, kiek žmonės sugebėdavo savo gyvenimą išreikšti idėjomis, suteikti jam protingumo, tiek intensyvus ir prasmingas būdavo žmonių gyvenimas.

Garsieji praeities filosofai, kurių vardai įrašyti į filosofijos istorijos metraščius, paprastai apibūdinami pagal svarbiausius jų nuopelnus, pagal pagrindines su tais vardais siejamas idėjas, kurios pasirodė turinčios išliekamąją vertę. Tuos nuopelnus apibrėžti dažnai būna labai sunku, nes filosofų, kurie išsiskirtų išoriškai naujomis ir originaliomis idėjomis, nėra daug, kaip kad nebūna daug iš toli regimų viršukalnių kalnynuose. Kiti filosofai, kad ir gana garsūs, turi ten-kintis kuklesne dalia – jie reikšmingi jau žinomų idėjų modifikacijomis ir kombinacijomis, savo įsiveržimu į tam tikros epochos ir tam tikros tautos kultūros situaciją ir daromu poveikiu jai, pagaliau pačia savo rašymo maniera, savo veikalų stiliumi, nuo kurių dažnai priklauso, ar tie veikalai gali būti įdomūs vėlesnių kartų žmonėms. Prie šitokių, ryškumo filosofijos žvaigždžių, galima priskirti ir Renė Dekartą.

Prancūzų filosofas Renė Dekartas (1596 03 31 — 1650 02 11) buvo vienas žymiausių ir įtakingiausių mąstytojų žmonijos istorijoje. Jis ir jo sekėjai ypač pabrėžė žmogaus mąstymo reikšmę, manė, kad protu ir logikos dėsniais prieitos išvados yra neginčijama tiesa.

René Descartes (1596-1650)

GYVENIMO APRAŠYMAS

Renė Dekartas (Renė Descartes) gimė 1596 metais ir vai¬kystę praleido mažame pietų Prancūzijos miestelyje, kuris visam amžiui paliko R. Dekartui trauką į nuošalias erdves. Šeima buvo apsišvietusi, pasiturinti ir, laikui atėjus, atidavė sūnų į geriausią, vėliau visoje Europoje iš-garsėjusią La Flešo jėzuitų kolegiją. R. Dekartas mokėsi labai rimtai ir kaip tik dėl to guvus jo protas gerai pajuto visą scholastinio moks¬lingumo nepagrįstumą ir nepakankamumą. Bene svar-biausias kolegijos laikų „atradimas“ buvo matematikos galios pajauti¬mas — matematika jaunajam R. Dekartui ypač patiko dėl jos samprotavimų tikrumo ir akivaizdumo, ir jis stebėjosi, kodėl ant to tvirto pagrindo nepastatyta nieko didingesnio.Baigęs mokyklą, R. Dekartas nusprendė atsisaky-ti scholas¬tų praktikuojamos problematikos ir savo jėgomis studijuoti „didžiąją pasaulio knygą“.

1614—1618 metais R, Dekartas gyvena Paryžiuje ir kurį laiką nevengia visų jaunam ir pa-siturinčiam žmogui prieina¬mų gyvenimo malonumų. Tačiau po ta išorinio nerūpestingu¬mo skrais-te vyksta įtemptas intelektualinis darbas. Jis baigia¬si visišku gyvenimo būdo pakeitimu. Iš pradžių R. Dekartas slepiasi nuo draugų pačiame Paryžiuje, paskui nutaria išvykti kur nors atokiau. Pato-giausia jam pasirodo — neprieštaraujant ir tėvo pla¬nams — stoti į armiją ir, prisidengus karininko munduru, pa¬matyti kuo daugiau pasaulio, o svarbiausia — įgyti laisvo laiko savo moksliniams tyrinėjimams. Tai buvo būtina tuo labiau, kad R. Dekartas, gilindamasis į mokslo klausimus, anot jo paties, taip susipainiojęs abejonėse, jog aiškiai paju¬tęs visišką savo neišmanymą. Nuo 1618m. R. Dekartas beveik penketą metų tarnauja Olandijoje ir Vokietijoje. 1619 metų lapkričio 10 dieną (tą dieną jis tiksliai įsimena visam gyvenimui) jis pirmąsyk suvokė, kad iš dvejonių yra, išeitis, ir tą išeitį rodo ne kas kita, kaip matematika. Matematika vadovaujasi tam tikrais pra¬diniais visai akivaizdžiais teiginiais ir, remdamasi tiksliai api¬brėžtomis taisyklėmis, kuria abejonių nekeliantį mokslą. Radus tokius išeities taškus ir atitinkamas taisykles, galima, matyt, ir kituose moksluose gauti tokius pat tikslius kaip ma¬tematikoje rezultatus. Vis dėlto apibrėžtesnių savo pozicijos pa-rametrų R. Dekartas kol kas nebuvo radęs, tačiau ieškoti jų nuo šiol buvo svarbiausias jo gyveni-mo tikslas. Dėl to reikė¬jo kryptingiau susipažinti su visais mokslais, ypač su mate¬matika.

Armijos tarnyba tam netiko, ir 1622m. R. Dekartas ją pa¬lieka. Patvarkęs turto reikalus, jis išvyksta į Italiją, pabuvoja Šveicarijoje ir 1625m. apsigyvena Paryžiuje. Čia greitai įsi¬jungia į gy-vą intelektualinį bendravimą. Didelį poveikį R. De¬kartui padaro bendravimas su M. Mersenu, žymiu mokslininku ir XVII a. Europos mokslo plėtotės organizatoriumi (jo suburtų mokslininkų bendrijos pagrindu 1666m. buvo įkur¬ta Paryžiaus mokslų akademija). R. Dekartas palaiko ry-šius__ su tokiais M. Merseno aplinkos žmonėmis, kaip matematikai P. Ferma, 2. P. de Robervalis, F. de Besi, K. Midoržas, kitais mokslininkais, inžinieriais, filosofais. Paryžiuje R. Dekartas ima garsėti kaip naujos filosofinės sistemos kūrėjas. Deja, „sistemos“, išrutuliotos tokiu nuosek¬lumu
ir griežtumu, kaip norėjo pats autorius, iš tiesų dar nėra, ir draugų susidomėjimas ragina jį atsidėti pačiam rim¬čiausiam darbui. Jausdamas savo kelio teisingumą ir netrokšdamas viena¬dienių ginčų garbės, R. Dekartas nutaria vėl išvykti. Pasiren¬ka jam jau žinomą Olandiją, Amsterdamą, kur ma-nė galėsiąs gyventi kaip pačioje nuošaliausioje dykumoje. Olandijoje, retkarčiais išvykdamas, R. Dekartas gyvena dvidešimt metų. Čia jis gludina samprotavimo taisykles, čia suformuluoja savo filosofijos principus, sukuria pagrindinius savo fizikos ir metafizikos darbus. Iš pažiūros R. De-karto gyvenimas Olandijoje atrodo ramus ir net laimingas. Jis visiškai pasineria į savo metodolo-ginius, apmąstymus ir mokslinius tyrimus, o kai pasidaro pernelyg žinomas — niekam nieko ne-sakęs, keičia gyvenamąją vietą ir vėl gyvena tik savo intelekto pasaulyje. Pirmaisiais savo buvo-jimo Olandijoje metais R. Dekartas intensyviai formuluoja savo metodologinius principus, dės¬tydamas juos darbe „Proto vadovavimo taisyklės“ („Regulae ad directionem ingenii“). Darbas liko nebaigtas, nes nuo 1630 metų R. Dekartas atsideda sistemingam savo sukurtuoju pa¬žinimo meto-du pagrindžiamos pasaulėžvalgos išdėstymui. Daug laiko skiria įvairiausiems eksperimentams, ypač domisi teorine ir taikomąja optika, dangaus reiškiniais, geometrijos problemomis. 1633m. vasarą veikalas „Pasaulis, arba traktatas apie šviesą“ („Le Monde, ou Traitė de la Lumiėre“) buvo beveik užbaigtas — liko tik kai ką pataisyti ir, prieš išsiun¬čiant į Paryžių spausdinimui, perrašyti. Tačiau kaip tik tuo metu R. Dekartas sužinojo, kad inkvizicija pasmerkė G. Ga¬lilėjaus knygą „Dialogas apie dvi svarbiausias pasaulio siste¬mas“, kur buvo dėstomi M. Koperniko sistemos pra-našumai. Žinia R. Dekartui buvo toks smūgis, kad savo kūrinio jis nu¬tarė nebespausdinti. (Nepa-skelbtas rankraštis, jei nebuvo su¬naikintas paties R. Dekarto, ilgainiui dingo.) Šitą sprendimą jis padarė nelengvai, tačiau, vengdamas konflikto su bažnyčia, savo pažiūras nutarė išdėstyti santū-riau — ne kaip naujos pasaulėžvalgos teorinius pagrindus, o kaip mokslo metodolo¬gijos darbą. 1637m. Leidene prancūzų kalba pasirodė R. De¬karto veikalas „Samprotavimas apie metodą“ su trimis prie¬dais: „Dioptrika“, „Meteorais“ ir „Geometrija“. Knygoje pirmą kartą viešai išdėstomos R. Dekarto metodą išreiškiančios tai¬syklės, kurių praktinę reikšmę rodo trys priedai iš įvairių žini-jos sričių. Veikalas susilaukė didelio dėmesio ir ne vienu atveju sukėlė vis labiau įsiaitrinančius ginčus.

Nepaisant polemikos, kelių asmeninių nelaimių (dukters, tėvo, sesers mirtys), R. Dekartas įtemptai dirba, ir 1641m. Paryžiuje lotynų kalba pasirodo antras jo darbas — „Apmąs¬tymai apie pirmąją filosofiją, kuriais įrodinėjamas dievo eg¬zistavimas ir sielos nemirtingumas“ („Meditatio-nes de prima philosophia in qua Dei existentia et animae immortalitas demonstratur“). 1642m. veikalas antrąkart išleidžiamas Amster¬dame. Išverstas į prancūzų kalbą, 1647m. jis vėl pasirodė Pa¬ryžiuje. Mąs¬tytojo autoritetas augo. Tačiau ir dabar R. Dekartas stengėsi likti nuošalyje, palaikyti kuo geriausius santykius su bažnyčia, nors jo filosofinės idėjos buvo nelabai patrauklios ir — ne¬žiūrint jų autoriaus idėjinio konformistiškumo — pernelyg pa¬vojingos religinėms dog-moms. Tai pajuto kai kurie teologai ir pradėjo dogmatinių pretenzijų bylą. O R. Dekartas tuo me¬tu rašo „Filosofijos pradus“ („Principia philosophiae“), kuriuos 1644m. išleidžia Amsterdame. Autorizuotas šio veikalo vertimas į prancūzų kalbą pasirodo 1647m. Šis darbas — tai visos R. Dekarto pasaulėžiūros sąvadas, vadovėliškai dėstantis svar¬biausias filosofo mintis ir išgrynintų metodologinių principų bei visų sukauptų mokslo faktų pagrindu konstruojantis pa¬tobulintą pa-saulio sandaros modelį. Su savo idėjomis norėda¬mas supažindinti kuo didesnį būrį žmonių, jis ypač troško atverti joms kelius į universitetų auditorijas. Su tuo rūpesčiu ir bandymu į gyvenimo pabaigą apsistoti gimtajame krašte, matyt, susijusios R. Dekarto kelionės į Prancūziją 1644, 1647 ir 1648 metais. Čia jis įgyja naujų draugų, pakoreguoja savo santykius su jėzuitais, tačiau draugų pagarba pasireiškia dau¬giau moksliniais ginčais, jėzuitai tenkinasi daugiareikšme tyla, o Prancūzi-jos vyriausybės jam žadėta pensija taip ir lieka tuščiu pažadu. Tokiomis aplinkybėmis grįžimas į tėvynę R. De¬kartui vis aiškiau iškyla kaip nereali svajonė. Olandijoje jis jaučiasi tikriau.

1648m. jis baigia vieną paskutinių darbų — „Žmogaus kūno aprašymas. Apie vaisiaus at-siradimą“. 1649m. išeina „Sielos aistros“ — psichologijai ir etikai skirtas kūrinys. Deja, ramybės nėra ir Olandijoje. Be to, miršta geriausias R. Dekarto draugas M. Mersenas, ir R. Dekartas ruo-šiasi dar kartą pabėgt nuošalumon. Šį kartą, pasinaudodamas karalienės Kristinos kvietimu, — į Švediją.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1593 žodžiai iš 5272 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.