Filosofija2
5 (100%) 1 vote

Filosofija2

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

FILOSOFIJOS KATEDRA

Filosofijos referatas

“Kas yra filosofija?”

Vadovas: A. Jančys

Atliko: VB-8/1gr. studentė

Jurgita Grigaitė

Kaunas, 1999

TURINYS:

Filosofijos svarstymo pobūdis ir linkmė………………………………2

Filosofijos abejotinumas……………………………………………….3 – 4

Filosofijos aiškinimas………………………………………………….4 – 6

Apibendrinimas………………………………………………….…….6

FILOSOFIJOS SVARSTYMO POBŪDIS IR LINKMĖ

Kiekvienas klausimas ( taigi tuo pačiu ir klausimas “Kas yra filosofija ?” ) kyla iš žmogiškos esybės, t.y. noras klausti, noras žinoti ar patirti yra žmogiškumo esmė, tai natūrali žmogaus prigimties savybė.

Ką tai reiškia filosofuoti ? “Apytiksliai būtų galima pasakyti štai ką. Filosofavimas yra veiksmas, kuriuo peržengiamas grynojo darbo pasaulio ribos” ( J.Pieperis ). Visi mes esame kada nors filosofavę dar būdami vaikai. Iš esmės filosofija mums nėra naujiena. Filosofija prasideda klausimais, kuriuos keliame, kai įprastas kasdienis pasaulis praranda ir tampa problema. Paprastai gyvename savo pasaulyje kaip gerai įrengtame name, kuriame be vargo orientuojamės. Tačiau kai šis įprastumas pasidaro problemiškas, mes staiga atsiduriame “lyg plyname lauke” ir neturime net keturių kuolelių, kad galėtume sau palapinę išskleisti “ ( M. Buber ). Viskas tampa abejotina. Iš abejingumo ir kyla susimąstymas. Kol kas nors yra akivaizdu, tol tuo reikalu nesusimąstome. Čia slypi, pasak Platono, “pagrindas, kodėl dievams nesą nieko abejotino; būdami pati išmintis, jie negalį nei patys tapti išmintingi, nei išmintigiau žvelgti į kitus, atitiesdami ar pagilindami ankstesniąsias savo įžvalgas”(11 psl. A. Maceina ‘Raštai’ VI)

Kokie yra filosofiniai klausimai? Kodėl apskritai yra kažkas? Kokia visumos prasmė? Kodėl aš esu aš, o ne kas nors kitas? Kas yra teisingumas ir panašiai. Tokie klausimai yra pirmapradė filosofijos versmė. Filosofiniai klausimai tiesiogiai paliečia kiekvieną. Todėl kiekvienas laiko save sugebančiu ir įgaliotu į juos atsakyti. Nuosavas savęs patyrimas, nuosavas žmogiškumas tam, atrodo yra pakankamas pagrindas. Kiekvienas jaučiasi kompetetingas kalbėti apie tuos dalykus, nes žino, kad jo gyvenimo tėkmei ne menkiausią reikšmę turi atsakymai į šiuos klausimus. “Mes nesame tik šio klausimų žaidimo žiūrovai, bet patys esame užstatas tame žaidime” ( G.Marcel ). Todėl tokie klausimai žmogui yra neišvengiami. Žinoma, galima užsimerkti ir apsimesti, kad tų klausimų apskritai nėra, tačiau ir tada lieka aišku, kad būtina juos kelti. Matome, kad išvadavus filosofiją iš jos susvetimėjimo dramblio kaulo bokšte, ji pasirodo mums kaip žmogaus likimas. Žmogus nuo pat gimimo yra pasmerktas filosofijai. A.Maceina filosofiją apibūdina taip: “Filosofija kaip žmogiškojo būvio apraiška, nes tai iš tikro didžios nuostabos apraiška. Savo esme ji neturi nei pradžios, nei galo, kartu netgi ji be perstojo kyla ir praeina: kyla kaip klausimas ir praeina kaip atsakymas. Savo turiniu ji yra išnešiojusi bei pagimdžiusi visus mokslus, tačiau su jais nesusiliedama ir jų neatstojama: visų mokslų motina pati nėra mokslas. Savo prasme ji yra viena vienintelė, o vis dėlto šią prasmės vienybę ji skleidžia neaprėpiama išorės įvairybe ir net priešingybe: amžinoji vienos tiesos ieškotoja niekad neina vienu keliu. Ši “priešingybių samplaika” – ne išmintis, o tik išminties meilė”(11 psl A.Maceina ‘Raštai’ VI). Oponentas šiai antrai A.Maceinos minčiai būtų E.Nekrašas: “Vargu ar su Maceinos žodžiais be išlygų būtų galima sutikti. Apie filosofiją išvis sunku kalbėti neistoriškai, kadangi, laikui bėgant, kita jos nagrinėjamų problemų apimtis ir pobūdis, keitėsi ir pačių filosofų pažiūris į savo discipliną. Antikoje ji siekė aprėpti visus teoriškai aiškintinus klausimus apie žmogų ir pasaulį, ir to meto filosofija buvo universalus mokslas. Tiesa, ją visada daugiausia domino būties gyvenimo ir pažinimo pagrindai. Požiūris į tai, kas sudaro šiuos pagrindus, keitėsi, kito ir pačių pagrindų sąvokos aiškinimas. Tyrinėjant, sakysime, būties pagrindus, senovės Graikijoje iš pradžių daugiausia dėmesio buvo skiriama daiktų pradų ar elementų tyrimai. Dabar pasakytume, jog daiktų elementus turi tirti ne filosofija, o fizika ar chemija. Tačiau kadaise jų, kaip atskirų mokslų, nebuvo ir todėl daiktų pradų ar principų aiškinimas buvo laikomas vienu svarbiausiu filosofijos uždavinių”.

FILOSOFIJOS ABEJOTINUMAS

Filosofavimas yra žmogaus noras atsidurti dievų padėtyje, kurioje dėl būties šviesos jokio abejotinumo nėra. Todėl Platonas filosofavimą ir laiko dievėjimo vyksmu: “atsimindamas tai, ką siela regėjusi, buvodama pas Dievą, filosofas tampa dieviškas, nors miniai jis ir atrodytų tarsi pamišėlis”(12 psl). Būties nušvitimas nugali abejotinumą, o nušvitimą pažadina filosofavimas. Dievai nefilosofuoja todėl, kad gyvena būties šviesoje: jie neklausia ir nesusimąsto. Jeigu tad ir mes, žmonės, nugalėtume filosofuodami abejotinumą, tai savaime patektume į akivaizdumo būklę ir būtume panašūs į dievus: “sicut dii” – pavojingas gundymas, tačiau ir galutinis
pažinimo siekis. Platonas filosofiją supranta taip ( ištrauka iš veikalo “Valstybė“ ): “Filosofai sugeba analizuoti tai, kas visuomet yra tapatu sau. Jei aistringai siekia žinių, kurios bent kiek atskleistų jiems esmę, amžiną ir nepatiriančią nei atsiradimo, nei išnykimo. Jei nesustoja prie daugybės daiktų, kurie tik atrodo esą, bet nenuilsdami eina pirmyn ir 14 aistra nenurimsta tol, kol jie nepaliečia kiekvieno daikto esmės ta sielos dalimi, kuriai ir dera liesti tokius daiktus – o dera šitai jiems giminingam pradui. Jo dėka priartėję prie tikrosios būties ir susijungęs su ją, jis pagimdys protę ir tiesą”. Platonas sekė savo mokytoju Sokratu, kurio įsteigtos mokyklos buvo panašios į budistinius ar net krikščioniškuosius vienuolynus: būti neturtingam, mylėti artimą, paleisti laisvėn vergus, mėgti tylą bei vienatvę, saugoti skaistybę – tokios tai buvo filosofijos savybės. Savo veikalu “Politika” Platonas mėgino šią filosofinę bėseną išplėšti net į visuomenę: valstybės valdysena turėjusi būti irgi iš filosofijos kilusi ir šiosios apspręsta. Todėl jis ir skelbė: “Valstybės galia ir filosofija yra vienas ir tas pats dalykas”, kas konkrečiai reiškė “arba filosofai taps valstybių karaliais, arba karaliai virs tikrais ir nuodugniais filosofais”(23 psl.A. Maceina ‘Raštai’ VI). Filosofija kaip žmogiškoji būsena teikianti atramas ne tik asmeniniui, bet ir visuomenei; ji apimanti abu šiuos žmogiškojo būrio polius. Jeigu užsiminėme apie Platoną, tai negalima nepaminėti ir jo mokytojo Sokrato. A.Maceina : “Pačią abejotinumo gelmę filosofija pasiekia ne tiek savo teorija, kiek savo santykiu su žmogiškuoju būviu. Kol susimąstome filosofinės teorijos reikalu todėl, kad joje esama priešingų ir net prieštaraujančių sampratų tol galime vis dar tikėtis, kad vieną dieną priešingybės bus suderintas ir prieštaravimai pašalinti. Jeigu pasidaro abejotina ir filosofijos reikšmė žmogaus būviui – apskritai, tuomet susvyruoja patys filosofijos buvimo pagrindai, nes tokiu atveju filosofija virsta beprasmiu siauro keistuolių ratelio užsiėmimu. Ir štai kaip tik ši filosofijos pusė yra šiandien labiausiai abejojama ir tiesiog net neigiama: filosofija kaip būsena yra nebetekusi galios, niekas šiandien nebebuvoja filosofiškai. Bet ką gi reiškia buvoti filosofiškai? – Į šį klausimą atsako ir tuo būdu filosofiją kaip būseną geriausiai nušviečia Sokrato pavyzdys. Sokratas buvo tasai, kuris filosofiją vykdė ne kaip sprendinių sistemą, o kaip savo paties buvimo būdą; jo filosofija buvo jo būvis. Šiuo asmeniniu būviu virtusi filosofija ir atsidūrė mirties akivaizdoje, atsiskleisdama, kas esanti, nes mirtis yra kiekvienos būsenos atšvaita”. Sokratas: “Nuosekliai tad filosofas taip įsikuriąs žemėje, jog buvotų kuo arčiau mirties. Tikrasis filosofavimas yra nuolatinis buvojimas minties artumoje. Tie, kurie atsideda filosofijai tinkamu būdu, nesiekia nieko kito, kaip tik mirti, nors pašaliečiai to ir nepastebėtų”.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 1279 žodžiai iš 3603 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.