Kas yra filosofija
Kas yra filosofija ir ko ji verta ginčijamas dalykas. Taip mano Karlas Jaspersas. Neretai filosofija laikoma tai, kas surašyta daugybėje knygų ir tai ką profesoriai dėsto universitetuose. Tai žinoma tiesa, bet tik iš dalies. Jeigu taip galvosime, tai mes užsisklęsime savyje. Tokia filosofija bus skirta tiktai elitui. Tikroji filosofijos prasmė yra visiškai kita. Kiekvienas iš mūsų yra kada nors filosofavęs ir filosofija mums nėra naujiena. Kiekvienas iš mūsų susiduria su labai sudėtingai suvokiamais reiškiniais. Žmogus filosofuoti pradeda kai mus supantis, kasdieninis pasaulis praranda savaime suprantamybę. Lygtai neseniai buvo aišku, o dabar kai kurie dalykai tampa abejotini. (Kodėl aš esu aš, o ne kas nors kitas? Ar yra Dievas? Kas yra po mirties? Ar mano veikla priverstinė? Ar aš esu laisvas?). Tai šie ir panašūs klausimai yra pagrindinė filosofijos esmė. Galime apsimesti, kad apskritai panašūs klausimai neegzistuoja, bet ir tada tampa aišku, kad tokius klausimus reikia kelti. Taigi šie klausimai žmogų paliečia kaip likimas. Žmogus nuo savo gimimo yra pasmerktas filosofijai.
Filosofija gali būti įvairaus lygio. Galime filosofuoti gerai ar blogai, diferencijuotai ar nediferencijuotai, bet filosofuoti tikrąja prasme pradedame tada, kai įsijungiame į dialogą, kuriame pokalbis jau vyksta tarp dviejų asmenų. Kad galėtume filosofuoti visiškai nereikia žinoti specialiųjų mokslų. Pats filosofavimas kyla iš ikimokslinio pažinimo. Visi filosofai vienu balsu tvirtina, jog filosofavimo pradžia kyla iš kasdienio patyrimo. Mes gyvename, patiriame pasaulyje ir įsivaizduojame, kad jame gerai orientuojamės. Tokiu būdu ikimokslinis patyrimas kartu su moksliniu patyrimu jau sudaro tvirtą filosofavimo pagrindą. Tai mes matome iš mūsų kasdienybės. Kalba čia vaidina lemiamą vaidmenį. Tą kalbą, kurią mes kasdien vartojame, vadiname šnekamąja. Šioje kalboje knibždėte knibžda posakių ir terminų iš specialiųjų mokslų kalbų. Tačiau natūralioji kalba netapo specialiųjų mokslų kalba. Tokiu būdu kasdieninis ikimokslinis patyrimas kartu su šnekamąja kalba sudaro tvirtą filosofavimo pagrindą.
Žodžio „filosofija“ kilmė
Žodis „filosofija“ yra graikiškos kilmės ir reiškia išminties meilę. Šis žodis dar buvo vartojamas prieš Sokratą. Tačiau tiktai Sokratas šiam žodžiui suteikė patvarią reikšmę. Platonas filosofiją apibrėžia kaip grožio, išminties ir tiesos meilę. Platono dėmesio centre buvo išmintingas, doras, sąžiningas žmogus. Tokie žmonės Graikijoje buvo labai gerbiami.
Pradžios problema
Šnekamojoje kalboje, atskleistas patyrimo pasaulis yra vienintelė filosofijos prielaida. Ikimokslinis patyrimas, kuris įveda mus į šį pasaulį neretai praranda savaime suprantamybę. Tam tikru laiku paneigiama įprastumo sąvoka. Jasperso nuomone, tai atsitinka ribinėse situacijose (mirties akivaizdoje, jaučiant kaltės jausmą). Ir iš šios įprastos kasdienybės mums padeda ištrūkti ramybė ir vienatvė. Filosofavimas – tai lyg pabudimas iš pririštumo, prie gyvenimo reikalų. Tradicija mini 2 filosofinio klausimo impulsus:
a) nuostaba
b) abejonė
Kaip nustembame kai mus supantis pasaulis, pagrįstas kasdieniu patyrimu, regis, pagrįstas žinojimu, pasirodo esąs paviršutiniškas ir neautentiškas. Sokrato teiginys yra toks: „Filosofavimas prasideda žinojimu, kad nieko nežinai“. Bet nežinojimas siekia žinojimo, kuris yra kitokio pobūdžio, negu patyrimu pagrįstas žinojimas. Ir čia jau iškyla abejonė. Savaime suprantamybės praradimas, patyrimu pagrįstą žinojimą daro abejotiną. Todėl žmogus suabejoja savo žinių tikrumu. Jis siekia naujai pagrįsti žinojimo galimybę, bet tai įmanoma tik tuo atveju, kai žmogus abejoja rimtai ir abejodamas prieina galutines išvadas. Tik taip jis gali įveikti abejonę. Tai nėra paprastas procesas, nes abejonė, kaip pradinis filosofavimo taškas veda į tai, kas neabejotina. Radikalią abejonę gali įveikti tik neabejotinas sąmonės faktas. Tokiu būdu patariama neklaidžioti lauke, reikia sugrįžti į save, nes žmogaus viduje gyvena tiesa.
Filosofijos mokslo objektas ir metodas
Jeigu realieji mokslai turi griežtai apibrėžtą objektą, savo tyrinėjimuose nustatomas metodas, tai su filosofija yra visiškai kitaip. Filosofijos objektą privalo apibrėžti patys filosofai. Filosofai dar ir šiandien tą objektą tikslina, todėl galima kalbėti apie filosofijos beprielaidiškumą.
Filosofija – protu besiremiantis kritinis mokslas apie patirties tikrovės kaip visumos galimybės sąlygas.
Filosofija – tai mokslas apie bendruosius gamtos , visuomenės vystymosi ir mąstymo dėsnius.