Filosofija4
5 (100%) 1 vote

Filosofija4



PIRMASIS ŽVILGSNIS Į FILOSOFIJA

“Kas protu negali aprėpti trijų tūkstančių metų, gyvena tik šia diena”

J. V. Getė

“Išgirdusieji ir nesupratę panašūs į kurčius – tai apie juos liudija posakis:“Būdami čia nebūna“

Herakleitas

“Viskas abejotina, tik neabejotinas pats abejojimas”; “Viskas ką patiria žmogus turi būti išnagrinėta ir priimta su didžiausia abejone “.

Dekartas

“Nes nuostaba ir anksčiau, ir dabar skatina žmones filosofuoti“

Aristotelis

Graikų kilmės žodis „filosofija“apytikriai reiškia išminties meilę, tad filosofą galėtume vadinti išminties bičiuliu, kuriam būdingas visokeriopo žinojimo siekimas.Dabar mums irgi iškyla klausimas: kas yra filosofija? Į jį būtų nesunku atsakyti, jeigu filosofija būtų koks mūsų kasdieniame gyvenime randamas dalykas, kuriuo mes naudojamės ir kurį suvartojame. Tačiau taip nėra. Filosofija nėra nei stalas, į kurį galima parodyti pirštu, nei miestas, kuriame gyvename, nei knyga, kurią mes skaitome. Nors filosofija kaip nors reiškiasi, visų pirma tam tikra kalba ir tekstais, bet ji pati nėra nei kalba, nei tekstas. Filosofijai tenka nemažas vaidmuo žmogaus gyvenime, būtent filosofija eina pareigą, esminiu būdu surištą su aukštesne jo prigimties puse. Nerimstanti žmogaus dvasia, žvelgdama į save ir pasaulį, nesiliauja kėlusi sau klausymus: kodėl, iš ko, kaip, kam ? Bet kadangi žmogaus dvasia nepakenčia tuštumos, kiekvienas žmogus sulig savo jėgomis ir gabumais susiranda geresnių ar blogesnių atsakų į minėtuosius klausymus ir tokiu būdu gaminasi savąją filosofiją.

Filosofija, kuri iš pareigos tarnauja tiesai, padaro žmogų laisvesnį, ir tai vienas didžiausių jos nuopelnų žmogaus gyvenime. Filosofija, aiškindama būties pagrindus, žmogaus santykį su pasauliu ir pačiu savimi, formuoja tuo pat metu ir bendrą požiūrį į pasaulį ir žmogaus vietą jame. Visi žmonės turi skirtingus pomėgius. Vieni renka pašto ženklus, kiti domisi sportu, o dar kiti užsiima rankdarbiais. Tačiau, jei aš domiuosi arkliais, tai negaliu reikalauti, kad visi domėtųsi tuo pačiu. Tačiau, ar yra kas nors, kas įdomu visiems? Kas rūpėtų visiems žmonėms – nesvarbu, kas jie tokie arba kur gyvena? Kas svarbiausia gyvenime? Jei paklaustume žmogų, kenčiantį badą, jis atsakytų “maistas”. Jei tą patį klausimą užduotume šąlančiam, atsakymas būtų “šiluma”. Tačiau, kai visi poreikiai patenkinti, ar dar yra kas nors, ko reikia visiems žmonėms? Filosofai mano, kad taip. Jų nuomone, žmogus negali būti gyvas tik duona. Žinoma, visiems žmonėms reikia maisto, reikia meilės, globos. Bet yra dar kažkas, ko reikia visiems žmonėms. Mes norime rasti atsakymą į tai, kas esame ir dėl ko gyvename. Manau, jog geriausias būdas priartėti prie filosofijos, tai užduoti keletą filosofinių klausimų. Kokia yra gyvenimo prasmė ? Ar yra pomirtinis gyvenimas ? Kaip turime gyventi ? Manau, kad panašius klausimus žmonės kėlė visais laikais.

FILOSOFIJA IR MOKSLAS

Filosofija yra mokslas, t.y. tam tikra speciali disciplina šalia kitų mokslinių disciplinų – fizikos, chemijos ar istorijos. Taip filosofija įsiejama į mokslo sritį kaip vienas šios srities padalinių. Filosofija ir mokslas ne tik siekia to paties tikslo, bet ir naudojasi tomis pačiomis priemonėmis – griežtai logikai ir tam tikroms tiriamos medžiagos tvarkymo taisyklėms pavaldžiu mąstymu, kurio padarinys yra tai, kas vadiname teorija. Nors filosofija ir mokslas tapatinami, bet jie labai skiriasi. Filosofija nepajėgia įsiskverpti į grynojo santikio stichiją ir išreikšti pasaulį kiekybiškai. Kai tik filosofai bandydavo pažvelgti į pasaulį per matematikos akinius, jie išvysdavo karikatūras ir monstrus. Filosofija gali vartoti tik natūralią kalbą, kurios ėsmės nekeičia net terminai, maksimaliai tikslios, siauros ir apibrėžtos sąvokos. Jei tik filosofas pabando apmąstyti ir išreikšti grynojo santykio stichiją, jis iškreipia jos prigimtį, nes išreiškia ją tik metaforomis, iš esmės poetiškai, o ne moksliškai. Taip atsitinka todėl, kad filosofija visada išauga iš tiesioginio juslinio ir daiktiško pasaulio patirties ir niekada negali nuo jos visiškai atitrūkti. Tikroji mokslo stichija yra formulė, tuo tarpu vienintelis filosofijos orientyras yra forma. Net formulių stichiją ji gali bandyti išreikšti tik ją įformindama. Mokslas, priešingai, sunaikina formų pasaulį, jį išreikšdamas formulėmis. Mokslas daiktus ištirpdo santykiuose, o filosofija, atvirkščiai, sudaiktina net santykius. Nors filosofinis mąstymas ir mokslinis pažinimas yra skirtingi, tačiau juos skirianti riba nėra nei tvari, nei aiški. Juk neatsitiktinai ilgą laiką filosofija buvo faktiškai vienintėlė pažinimo forma, ji buvo
tiesiog tapatinama su mokslu ir net dabar neretai suprantama kaip atskira mokslo sritis. Filosofinis mąstymas nelaužo juslinio daikto formos, bet smelgdamas į fenomeno gęlmę neretai peržengia patį fenomeną ir įsibrauna į antjuslinę sritį, kur, megdžiodamas pažinimą, stengiasi įvaldyti pačią transcendenciją, nors šito padaryti ir neįstengia dėl savo prigimties. Be to, nors filosofas ir negali pagauti grynųjų kiekybinių santykių, jam visiškai įmanoma įsimąstytį į kokybinius santykius tarp juslinio pasaulio esmių, pavyzdžiui, į žmonių tarpusavio santykius. Mokslas ir filosofija gali susitikti ir susilieti, bet negali visiškai sutapti. Savo ištakomis ir tikslais filosofija šiek tiek artimesnė religijai ir menui negu mokslui. Užtat religijos ir meno krizė, kurią mes matome šiandien, kai visą žmogaus pasaulį užvaldė technika ir technologija, susijusi su filosofijos krize. Ir jeigu vokiečių filosofas Friedrichas Nietzsche buvo teisus tvirtindamas, kad „ Dievas mirė“ , tada galima tarti, kad išseko šaltinis, maitinęs visus 3 didžiuosius žmogaus susitikimo su transcendencija būdus: religiją, meną ir filosofiją. Šitą šaltinį išsekino būtent modernusis mokslas. Nagrinėdami šį filosofijos ir mokslo santykį, suformulavome tezę, kad filosofija yra mokslo savimonė. Ji yra visos kultūros savimonė. Filosofija apmąsto ne tik mokslo, bet ir visos žmogiškosios kūrybos pagrindus, principus, būdus.



FILOSOFAI

Vienas filosofas nesidomi visais filosofiniais klausimais. Vienam filosofui gali rūpėti, kaip atsirado augalai ir gyvūnai. Kitam galbūt knieti sužinoti, ar yra dievas ir ar žmogus turi nemirtingą sielą. Pirmieji filosofai graikijoje vadinami “natūrfilosofais“, nes jiems labiausiai rūpėjo gamta ir gamtos reiškiniai. Jau klausėme save, iš kur viskas atsirado. Daug žmonių šiandien linkę manyti, jog kažkas kadaise atsirado iš nieko. Tarp graikų ši mintis nebuvo tokia paplitusi. Kažkodėl jiems atrodė savaime suprantama, jog kažkas yra amžina. Taigi jie neklausė, kaip viskas galėjo atsirasti iš nieko. Užtat graikai stebėjosi, kaip vanduo gali virsti gyva žuvimi, o negyva žemė – aukštais medžiais ir margaspalvėmis gėlėmis. Filosofai savo akimis matė, kaip gamtoje vyksta nuolatinis kitimas. Tačiau kodėl toks kitimas įmanomas? Kaip kas nors gali nustoti būti materija ir tapti kuo nors kitu – pavyzdžiui, gyvybe? Pirmiesiems filosofams bendra tai, kad jie įsivaizdavo esant tam tikrą pirminę medžiagą, dėl kurios viskas ir kinta. Kaip jie priėjo tokią išvadą, atsakyti nėra lengva. Mums tėra žinoma paplitusi nuomonė, jog turinti būti pirminė medžiaga, kuri tarsi tūno kažkur pasislėpusi už visų gamtos pasikeitimų. Tai turėjo būti kažkas, iš ko viskas kyla ir į kur sugrįžta. Galime teigti, kad filosofai kėlė klausimus apie matomus kitimus gamtoje. Jie bandė surasti kai kuriuos amžinus gamtos dėsnius. Norėjo paaiškinti gamtos vyksmą, atmesdami tradicinius mitus. Pirmiausiai bandė suprasti gamtos reiškinius, tyrinėdami pačią gamtą. Tai ne tas pats, kaip aiškinti žaibą ar griausmą, žiemą ir pavasarį įvykiais dievų pasaulyje. Tokiu būdu filosofija išsivadavo nuo religijos. Galima sakyti, kad natūrfilosofai žengė pirmąjį žingsnį mokslinio mąstymo link. Jie davė postūmį vėlesniųjų laikų gamtos mokslams. Mūsų nepasiekė didžioji dalis to, ką pirmieji filosofai kalbėjo ir rašė. Tačiau žinoma pakankamai, kad galėtume teigti, jog pirmųjų graikų filosofų sritis buvo klausimai apie pirminę medžiagą ir gamtos pasikeitimus.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 1322 žodžiai iš 3628 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.