Filosofijos konspektas
5 (100%) 1 vote

Filosofijos konspektas

1. Filosofija ir išmintis. Kokius klausimus vadiname filosofiniais (kaip jie skiriasi nuo kasdieninių)? Filosofija – tai būdas mąstyti ir būti pasaulyje; noras tikrovėje įžvelgti jos ištakas; tai, kas sutelkia, tai kas padeda tapti pačiu savimi, nebėgant nuo tikrovės. Anot Šalkausko, filosofija iškelia žmogaus protą į aukščiausią sąmoningumo laipsnį. Filosofija aiškina būties pagrindus, žmogaus santykį su pasauliu ir pačiu savimi. Fil. yra bandymas argumentuotai atsakyti į iš esmės ginčytinus koncepcinius klausimus. Fil. yra kritinė mąstymo analizė. Fil. Parsideda klausimais, kurie kyla, kad pasaulis pradeda „savo nepriklausomybę“. Ats. Į iškeltus klausimus yra pati didžiausiai fil. vertybė. Filosofiniai klausimai – egzistencijos, būties klausimai, jie skiriasi platumu abstraktumu, tai – tarpine disciplina, kasdieniniai kl. – daugiau buitiniai. Fil. prasideda klausimais, kai kasdieninis pasaulis darosi nebe savaime suprantamas ir tampa problema. žmogus pasmerktas klausti, jis – nežinanti būtybė. Filosofuodamas žmogus reflektuoja (bando pažvelgti atgal), bando pažvelgti i pasauli iš šalies įprasminti savo ir pasaulio santyki, pamato daiktus„kitoje šviesoje“, pasaulis praranda suprantamumą. Fil. atsiranda ten, kur nubunda žmogus.

2. Kas yra fil. Kokie yra fil. šaltiniai? fil. – teorija, kuriai būdinga proto argumentais grįsti savo teiginius nedidelių pradų ir priežasčių kiekiu, paaiškinti daugybę įvairių reikšmių, tai yra aprėpti visa kas įmanoma. Fil. reiškia meile išminčiai, tai vienas pasaulio pažinimo ir aiškinimo būdu. Fil.-laisvas žinojimas, pagristas ne naudingumu ar pritaikomumu. Fil. – sugebėjimas peržengti šio pasaulio ribas, išeiti už kasdienio pažinimo ribų (transcendencija -„peržengti pažinimo ribas“).Kas yra fil. ir ko ji verta -ginčytinas dalykas. Iš jos laukiama nepaprastu atradimu arba ji atmetama kaip mastymas, neturintis objekto. I ja žiūrima su pagarba kaip i reikšmingas nepaprastu žmonių pastangas arba ji niekinama kaip svajotojų išmones. ji laikoma dalyku, liečiančiu kiekviena arba manoma ja esant sudėtinga ir nesuprantama. Specialieji mokslai pasiekė visuotinai pripažintu rezultatu, o fil. tuo pasigirti negali. Fil. šaltiniai: nuostaba, abejone, kančia, pasmerkties suvokimas, ribiniu situacijų patirtis, tikėjimas, netikrumas, baime. Išmintis – savybe leidžianti žmogui orientuotis gamtos ir gyvenimo visumoje, neturint įprastiniu ar spec. žinių. Aristotelis laike išmintingu ta, kuris sugeba pažinti pasauli, žinoti visa, kas įmanoma, nusimano ne tik apie pasaulio sandara, bet ir apie žmogaus gyvenimą, prasme, elgesio vertinimo pagrindus, žmonių tarpusavio santykius. Fil. tai sugebėjimas peržengti šio pasaulio ribas, išeiti už kasdieninio patyrimo ribų. Fil. tai bendros kultūros sudėties dalis, pažiūrų, bendriausios dalies bei pasaulio pažinimo klausimų sistema. Fil. struktūra: ontologija (būties, tikrovės teorija); gnoseologija (nagrinėja žmon. santykį su tikrove); aksiologija (vertybių prigimtis, jų savitumas, egzistavimo, realizavimo sąlygas, vertinimo pagrindus, kriterijus); fil. antropologija ( žmogaus esmė); etika (dorovės teorija, žmon. elgesys, moralinio vertimo normas, etinį idealą); estetika (grožis, menas, grožinė kūryba); socialinė filo. ( žmogaus visuomeninio gyvenimo klausimus).

3. Fil. santykis su mokslu. Kuo panašūs ir kuo skiriasi? Fil. ir mokslas. Skirtumai: Liečia esmes, prasmes klausimus, mokslas – konkretesnis, Mokslas ardo ir sudeda tikrove, fil. bando suvokti pasauli kaip visuma, mokslas pazysta pasauli, fil. masto pasauli, mokslas siekia pertvarkyti pasauli, fil. ji tyrinėja toki, koks yra, mokslo tiesos objektyvios, fil. – subjektyvios. Panašumai: Fil. ir mokslas kelia ta pati klausima – pažinti visa, kas yra, tiek mokslas apima filosofines prielaidas, tiek fil-je gludi tam tikras„empirinis turinys. Fil. ir menas. Skirtumai: fil-je gaunamos sintetines abstrahuotos idėjos, mene-konkretus pavidalas, Fil-je racionalus pažinimas, mene – jausminis, fil. apmasto mena, menas – ne, Fil. tikslas-tiesa, meno-grožis. Panašumai: ir fil. ir menui rupi kūryba, fil. ir menas nesiekia praktines naudos, abu-vaizduotes padarinys. Atitraukia žmogų nuo kasdienybes, pastato akis i aki su trans. paslaptimi.

4. Sąvokos: Tiesa (klasikine teor.)-tikroves ir ja pažįstančio mastymo atitikimas. Akvinietis: tiesa – proto ir daikto atitikimas. Neklasikines tiesos teorijos: logine (koherentine -paremta loginiu neprieštaringumu),konsensuso(tiesa siejama su tikėjimu pasiekti protinga susitariama), pragmatine(susijusi su naudingumu),akivaizdi,absoliuti,subjektyvi,objektyvi,empirine(fakto).Tolerancija reiškia ne tik tai, kad pripažįstama teise savarankiškai mąstyti, bet ir kad patvirtinama ir gerbiama teise turėti savo pažiūras ir ištikimus, skelbti juos pagal juos gyventi. Pasaulėvaizdis – bendras pasaulio vaizdas; parodo koks yra pasaulis; ji susikuriam iš patirties, vėliau papildom moksliniais, meno, kultūros duomenim. Labiausiai ji ištobulina mokslas. Pasaulėžiūra formuojama sąvoku pagalba, įjungia proto galia; formuoja supratimą, kas yra pasaulis, kas esu aš, kiti; ja sudaro įsitikinimai, nuomones, žinojimas. Tai – principu, pažiūrų i pasauli ir žmogaus vieta jame bei įsitikinimu, sąlygojančiu atskiro žmogaus, tautos veiklos krypti, tarpusavio santykius,
santykius su tikrove, visumą. Vienu žmonių ji platesne, kitu siauresne, bet turi kiekvienas. Pasaulėž. apima vertybiniu nuostatu pasaulio atžvilgiu sistema, leidžia spręsti, kokia pasaulio esme, prasme. Ontologija-mokymas apie būti, plačiai suprasta tikrove; ji bando išaiškinti – ar yra 1 būtis ar jų yra daugiau; ji stengiasi suvokti būties prigimti, esmines savybes, būties vystymosi dėsningumo, kitus klausimus. Gnoseologija – pažinimo teorija, nagrinėja pažintini žmonių santyki su tikrove, aiškina, kaip galima gauti žinių apie tikrove; analizuoja pažinimo kilme, žmogaus pažintines galimybes, pažinimo procesą. Refleksija- atsigręžimas į save, susimąstymas. Determinizmas – tai požiūris, kad visi pasaulio reiškiniai paklūsta aiškiai tvarkai, yra dėsningi. Determinizmo problema – tai ieškoti ats. į klausimą, ar egzistuoja griežta, neatitinkama ir visuotinė reiškinių tvarka, koks tos tvarkos pobūdis.

5. Kuo skiriasi antikos ir viduramžių (viduramžių ir naujųjų) būties problemas? Antika: M. Kopernikas, G. Hegelis. buvo laisva, fil. Parmenidas iškėlė mintį kad būtis yra tai, kas mažina, kas negali kisti ir virsti nebūtimi. Tačiau idealistines krypties pradininku laikomas Platonas. Jis sukūrė atskirą, nuo juntamo pasaulio nepriklausanti amžiną idėjų pasaulį. Viduramžiais fil. buvo bažnyčios įtakoje, dogmatizuota, autoritarizuota, buvo teologijos tarnaite(scholastika). T. Akvinietis ir A. Augustinas teigė, kad tikroji būtis, egzistuojanti už mūsų suvokimo ribų ir daranti įtaka materialiam pasauliui. Naujieji laikai – scholastikos kritika, dėmesys į žmogų kuris aktyvus, veikiantis, kūrybingas. Subalansuotas protas filosofai kalba pirmuoju asmeniu. Heideggeris, Jaspersas.

6. Kodėl pažinimo klausimas probleminis? Ką vadiname pažinimo šaltinio problema? Kokie galimi pažinimo šaltiniai? pažinimo klausimas probleminis, nes žinių trūkumas, per mažai valios, kantrybės, noro, laiko stoka, gyvenimo pokyčiai, investicijos tarptautinė, ekonominė tarptautinė politinė padėtis, socialiniai pokyčiai, laisvės aspektas. Pažinimo šaltinio problema iš ko atsiranda mūsų žinios. PAŽINIMO ŠALTINIAI: jusline patirtis ir protas. Žmogaus pažintiniai sugebėjimai dvejopi: jutiminis ir loginis. Jutiminis pažinimas reiškiasi: pojūčio, suvokimo ir vaizdine forma. Pirmiausia pasauli suvokiame juslėmis: regėjimas, lytėjimas. Loginis pažinimas reiškiasi pažinimo, sprendimo, išprotavimo, hipotezių, teorijų formomis. Platonas – juslėmis suvokiamas pasaulis – tik regimybe, apie ji galima tik nuomone. Pažinimas – tai prisiminimas – pažinti daiktą -prisiminti jo idėja. Pažindami mes ne suvokiame naujus dalykus, o prisimename tai, kas jau yra mūsų sieloje. Pažinimo objektas yra idėja, kuri egzistuoja savarankiškai. Pažinti – tai nuo bendrybes pereiti prie atskirybes. Aristotelis – gamtiška pasauli galima pažinti, patyrimas – būtina pažinimo faze. Nuo patyrimo faktu reikia pereiti prie bendru principu, kuriu tikrinimui būtinas protas. Per jusles pazystame daiktus. Pažinti – nuo atskirybes pereiti prie bendrybes.

7. Kas yra mokslas? Palyginkite kasdieninio ir mokslinio žinojimo sampratas? Mokslas – tai logiškai sutvarkyta pagrįstų ir patikrintų teiginių sistema. Mokslas gali būti suvokiamas kaip institucija, žinių kaupimo priemonė, pažinimo būdas. Mokslas – tai reiškinys, arba žmonių veikla, kurios pagrindinė funkcija – gauti ir teoriškai susisteminti objektyvias žinias apie tikrovę. Mokslas yra pasaulio praktinio įvaldymo dalis. Parg. mokslo funkcija – naujų dėsnių ir dėsningumų atradimas, kurie vienaip ar kitaip galėtų būti panaudoti praktinėje veikloje. Kasdieninės, gyvenimiškos, ikimokyklinės žinios išreiškiamos faktų konstatavimu ir jų aprašymu. Žmogaus žinojimas tiesiogiai susijęs su praktine veikla. Šia veikla remiasi ir mokslas. Mokslinis žinojimas nuo kasdieninio skiriasi tuo, kad tai nėra paprasta žinių apie pasaulį sankaupa, o jų sistema, įgalinanti formuoti naujas sąvokas, dėsnius, teorijas. Tarp mokslinio pažinimo ir kasdieninės praktikos yra glaudus tarpusavio ryšys, nes mokslas visų pirma kilęs iš praktinės žmonių patirties.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1403 žodžiai iš 4348 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.