Filosofijos3
5 (100%) 1 vote

Filosofijos3

1.FILOSOFIJOS SAMPRATA

1) kas ir kaip sukūrė žodį “filosofija” ir kaip atsirado filosofija?

Terminą “filosofija” 6-5 a pr Kr sukūrė graikų mąstytojas Pitagoras (tačiau tuo metu filosofija kaip tokia jau egzistavo, šią dvasinės veiklos sritį graikai vadino sofija). Jis, kurdamas šį žodį mąstė taip: žmogui nekuklu save vadinti išminčiumi, išmintis yra dievų privilegija. Žmogui, pasak Pitagoro, būdinga ne išmintis, o jos siekimas – išminties meilė, todėl žmogų tikslingiau vadinti ne išminčiumi, o išminties mylėtoju.

Filosofija (lietuvių k.) – išminties meilė.

Filosofija atsirado vykstant kultūros diferenciacijai. Mitologinė sąmonė buvo sinkretinė – išgyvenimai, mintys, vertinimas, tikėjimas sudarė neišardomą visumą. Laukinis buvo “bėgiojanti enciklopedija” – visapusiška asmenybė, tik labai žemas visapusiškumo lygis. Sinkretinė mitologinė sąmonė buvo efektyvi tik tam tikrą laiką, sudėtingėjant visuomenei, prasidėjo kultūros diferenciacija – kultūra įgijo tam tikras formas:menas, religija, mokslas, dorovė, filosofija.

Filosofija išaugo iš mitologijos, mitologinėms sąvokoms (kitokių nebuvo) suteikė kitokį atspalvį.

2) kuo skiriasi filosofinis požiūris į pasaulį nuo mitologinio jo suvokimo?

Filosofija – demitologizacijos procesas (netikras žinojimas yra mitas). Mitologijoje tikrovės reiškiniai suvokiami kaip dievybių valdomos sritys, filosofija to atsisako ir pačiuose reiškiniuose ieško pagrindų, kurie lemia jų egzistavimą. Filosofija yra paremta universalios tiesos ieškojimu remiantis žmogaus protu, tai pasyvus tikrovės analizavimas stebint ir mąstant.

Mitologiškai pasaulį suvokiantis žmogus mąstė nesavarankiškai, jis vadovavosi iš praeities paveldėtomis sąvokomis, kurios įkūnijo dievybes, kurioms būtina paklusti; vadovavosi principu: mirusysis griebia gyvąjį. O filosofiškai mąstantis žmogus vadovaujasi savo protu ir viską sprendžia pats. Filosofiniam mąstymui būdingas kritiškumas. Filosofija galėjo atsirasti tik tada, kai žmogus iš nesavarankiško bendruomenės nario tapo asmenybe.

3) kas skatina žmogų filosofuoti?

Žmogus yra dvilypės, prieštaringos prigimties (du pradai:dieviškumas ir žemiškumas, mirtingumas; protingumas ir kvailumas). Žmogus yra tarp dviejų būties polių: tarp dievų ir gamtinių būtybių. Siekti dieviškumo žmogui trukdo žemiškos savybės. Žmogus siekia pažinimo (neturi atsakymų į daugelį klausimų, kurie kyla stebint aplinkinį pasaulį), nes jis jo stokoja,bet jis turi pradus: mąstymą, vaizduotę, valią. Žmogaus tikslas yra išsiveržti iš savo netobulumo ir priartėti prie tobulumo – dėl to žmogus filosofuoja. Žmogus dėl savo netobulumo yra pasmerktas filosofuoti, dievai nefilosofuoja – jie viską žino.

4) kokios filosofijos sampratos susiformavo Senovės Graikijoje?

Sen. Graikai sukūrė 3 skirtingas filosofijos sampratas:

1. Filosofija – tobulo, absoliutaus žinojimo siekimas (atstovai: Platonas, Sokratas). Šis filosofijos supratimas gali būti pavadintas sofistiniu (sofia – išminties ieškojimas; šis veiksmažodis buvo beveik sinonimas pažinti, ieškoti).

2. Filosofija – aukščiausias mokslas, valdantis kitus mokslus (Aristotelis). Episteminis – filosofinis supratimas, paremtas mokslu.

3. Filosofija – meistriškas mąstymas, tačiau tai susiję su visuomenės patvirtinimu, bet ne su ieškojimu (sofistai). Techneminis – mąstymas dėl mąstymo, techniškai sofistų sukurtas mokslas, kaip išsisukti ir parodyti, kad esi teisus.

5) kokį vaidmenį kultūroje atlieka filosofija?

Žmogus filosofuoja todėl, kad jis yra priverstas pats susikurti savo gyvenimo sąlygas ir pažinti tikrovę, pats turi suformuoti gyvenimo programą – kultūrą. Be kultūros, tiek materialinės, tiek dvasinės, žmogus negalėtų išlikti, nes gamtiniu pažiūriu jis yra netobulas.

Filosofijos studijos ugdo mąstymo kultūrą.

Filosofija duoda žmogui tai, kas padeda jam susivokti pasaulyje ir jaustis visaverčiu.

Filosofija – savita dvasinės kultūros sritis, kuri jungia kitų dvasinių kultūrų savybes, tačiau duoda savitą, naują rezultatą, pažinimą, skirtingas kultūros sritis sujungia į vieną visumą ir duoda universalumą.

Filosofuoti  tapti žmogumi; kurti save kaip žmogų.

2. RYTŲ IR VAKARŲ FILOSOFIJOS YPATYBĖS

1) kodėl pasaulinė filosofija, kilusi iš vieno šaltinio, suskilo į dvi skirtingas šakas?

Pasaulinė filosofija skirstoma į Rytų ir Vakarų. Abu srautai atsirado iš noro pažinti save, bet toliau dėl sociogamtinių faktorių raida buvo skirtinga. Skilimo priežastys:

1. Akmens amžiaus klimato atšalimas labiau paveikė Rytus – ėmė trūkti maisto, aplinka nederlinga. Kad nebūtų bado, bendruomenės ėmė riboti vartojimą (susiklostė despotiški režimai). Vakaruose klimatas buvo švelnesnis, nepatirta ypatingų pokyčių. Žmonės rūpinosi ne kaip save riboti, o kaip daugiau paimti iš gamtos (demokratija).

2. Rytų civilizacija – labiau išsivystęs dešinysis pusrutulis (intuityvusis mąstymas), Vakarų – kairysis (racionalusis).

(Rytuose visuomenė yra stagnacinė, valdo sukurtos dogmos. Griežtai neatsiribota nuo mitologijos, kuri kalbėjo apie dieviškąsias gamtos galias, dėl to garbinama gamta Ten filosofija nesidiferencijavo iš kultūrinės visumos į atskirą sritį. Labai glaudus ryšys su religija (daoizmas,
konfucionizmas) ir medicina (joga, kinų medicina).)

2) ko mokė žmogų Rytų filosofija ir ko – Vakarų?

Rytų šalys kūrė kultūrą, kur žmogus siektų harmonijos su gamta. Didžiausia vertybė – religija ir dorovė. Pagrindiniai Rytų žmogaus bruožai – kontempliatyviškumas, išorinis pasyvumas, individo gebėjimas ištirpti visatoje, idealas – būti dulkele.

vakarai siekė gamtą pajungti sau. Didžiausia vertybė – mokslas (galios šaltinis). Pagrindiniai Vakarų žmogaus bruožai – aktyvumas, racionalumas, organizuotumas, pragmatiškumas, orientuotas į individualybės iškėlimą.

3) kodėl Rytų filosofija mūsų laikais tapo aktuali?

vienas iš žmogaus tikslų buvo nukariauti gamtą, bet prieita riba. Vakarų civilizacija vadinama prometėjiška, bet plėtra gresia susinaikinimu. Norint išvengti susinaikinimo, reikia keisti požiūrį į save ir į aplinką, o Rytų kultūra skatina palaikyti ryšį su gamta ir pan.

3. SENOVĖS INDŲ FILOSOFIJA

1.Kokie yra pagrindiniai senovės indų filosofijos raidos etapai?

1.Dieviškasis vienis reiškiasi daugiu.Ištakos glūdi vedose.

2.Ryškiausias atstovas Kapila.Pasaulį aiškina kaip gamtos ir dvasios priešpriešą.Dvasia nekinta,gamta kinta.

3.Budizmas.

4.Vedanta-vedu pabaiga.

2.Kokioms problemoms indų filosofija skyrė daugiausia dėmesio?

Svarbiausia religiniai ir moraliniai tikslai.Svarsto būties pažinimo ir vertybių problemas.

3.Kaip indų filosofijoje suprantamas pasaulis?

Pasaulis neturi substancijos(galutinis,save išlaikantis pradas).Tikrovė sudaryta iš būties elementų.Iš kombinacijų susidaro aplinka.Pasaulis-nuolatinio tapsmo srautas.Budizmui pasaulis:a)sakralizuotasb)iliuzija.

4.Kokias tiesas skelbia budizmas?

1.Gyvenimas kančia.

2.Kančių priežastis-troškimai.

3.Kančias galima įveikti.

4.Egzistuoja būdas šiam idealui pasiekti.

5.Kaip budizme suprantama žmogaus Aš?

Žmogaus aš yra iliuzija.Dorovinis tobulėjimas suprantamas kaip savo išimtinumo atsisakymas.

6.Kas yra ahimsa?

Ahimzos principas-nieko nežudyti.

4.SENOVĖS KINŲ FILOSOFIJA

1)koks yra seniausias kinų filosofijos veikalas ir kas jį parašė?

Senovės kinų filosofijoje pirmasis ir seniausias šaltinis yra Orakulų knyga (išminties arba permainų knyga). Kinų kalba ji vadinama Idzin.

2kas yra Dao?)

pagr. kinų filosofijos sąvoka – Dao – (liet.k) kelias. Ji iš pradžių žymėjo dangaus šviesulių orbitą, vėliau įgavo tvarkos ir amžinybės prasmę. Dao – amžina tvarka; ji lemia žmogaus gyvenimo tvarką. Gamtoje glūdi amžinybės simbolis – Dao, todėl kinai stengiasi gyventi harmonijoje su gamta. Dao – vyriško In ir moteriško Jan pradų darna, pusiausvyra, harmonija.

3)ko moko žmogų neveiksenos etika?

Pagr. daoizmo, kaip filosofijos ir religijos, principas yra vuvej (veikimas neveikiant). Tai reiškia nedaryti nieko, kas prieštarautų gamtos aplinkai ir žmogaus prigimčiai – eiti gamtos nubrėžtu keliu, neardyti tvarkos.

4)kokių dorybių mokė žmogų Konfucijus ( Kungzi, VI – V a pr. Kr)?

Reikia siekti žinojimo pilnatvės, kurią duoda filosofija. Konfucijus pabrėžė žmogaus pareigas – ką kiekvienas turi daryti (šeimos hierarchija, principas: nedaryk kitam to, ko pats nenori, kad tau darytų); iškėlė žmogaus priklausymą nuo aplinkos, t.y. slopino individualumą.

Svarbiausia yra: pareiga, išsilavinimas, taupumas, šeima, sugebėjimas prisitaikyti, tradicijų tęsimas …

5)kokio modelio pagrindu Konfucijus siūlė kurti teisingą visuomenę?

Konfucionizmo turinys – orientacija į socialinį gyvenimą. Jį reikia tvarkyti pagal šeimos principus, kur yra griežta hierarchija ir pareigų pasiskirstymas. Visuomenėje nė vienas individas nėra laisvas ir nepriklausomas. Žmogus yra visuomenės dalis. Žmogaus gyvenimui prasmę suteikia jo vieta visuomenėje. Tai nulemia jo charakterio savybes: žmona – paklusni, sūnus – pagarbus, tėvas – švelnus… santykiai šeimoje keliami kaip modelis viso pasaulio tvarkai.

V. Mąstymo tipai senovės graikų filosofijoje

1. Kas yra ašinis laikas?

Tai XX amžiaus filosofo K.Jasperso terminas, sugalvotas apibūdinti periodui (800-200m.pr.kr.), kuriame atsirado pamatinės filosofijos idėjos, pasaulinės monoteistinės religijos. Pamatai padėti vienu metu Indijoje, Kinijoje, Persijoje, Palestinoje ir Graikijoje. Ašiniame laike vyko perėjimas iš kolektyvinės bendruomeninės sąmonės į individualų mąstymą, tame periode atsirado filosofija.

2. Kokios pagrindinės filosofinės minties kryptys susiformavo senovės graikų filosofijoje?

1. gamtos filosofija (kosmologija, natūrfilosofija). Glaudžiai susijusi su empirinėmis žiniomis, tuo, kas būdinga mokslui.

2. metafizika. Ieškoma visuotinio prado, kuris lemtų visus kitus, jaučiamas ryšys su mitologija, nes daug kalbama apie gamtos stichijas.

3. etinė (moralės) filosofija. Pasaulio pažinimas plėtojamas spekuliatyviai : siekiama ką nors išaiškinti pačių reiškinių netiriant, o remiantis turimomis žiniomis.

3. Kas yra materializmas ir idealizmas?

Materializmas. Demokritas aiškina, kad viskas (net siela) sudaryta iš atomų. Gamta, materija – pirminis, mintis – antrinis visko atsiradimo pagrindas. Materialistai mano, kad pasaulį galima pažinti, nes viską lemia gamta.

Idealizmas. Šią teoriją sukūrė Platonas: pasaulyje egzistuoja idealios, amžinos esmės – eidos. Susiformavo teorija, kad egzistuoja
kurios yra nekintamos, amžinos, pasaulis ir tų idealių esmių šešėliai (netobuli, nes išnyksta). Tikrovė suskaidomas į amžinų ir laikinų pradų sritis. Idealistai mano, kad pasaulį galima pažinti, nes viską lemia idėjos.

4. Kas yra monizmas ir dualizmas?

Monizmas – filosofinio mąstymo tipas, kada tikrovė aiškinama vienu pradu (materija, dvasia ir t.t.)

Dualizmui pagrindus padėjo Aristotelis, kuris skyrė, kad egzistuoja 2 pradai: materialusis ir idealusis.

5. Kas yra agnosticizmas?

Agnosticizmas – filosofinė pažiūra, neigianti galimybę žmogui teisingai pažinti pasaulį.

Kokios pagrindinės moralės filosofijos mokyklos susiformavo senovės graikų filosofijoje?

 Hedonistai. Teigė, kad gėris – malonumas, blogis – skausmas, nemalonumas. Epikūras hedonizmą patobulino: didžiausi yra dvasiniai malonumai (pažinimas, draugystė ir t.t.).

 Stoikai. Manė, kad žmogaus gyvenimą lemia likimas, todėl žmogus turi ugdyti savo sielos tvirtybę, kad galėtų atsispirti gyvenimo negandoms. Pagrindinis tikslas – malonumų atsisakymas.

6. VIDURAMŽIŲ FILOSOFIJA IR DIEVO BŪTIES PROBLEMA

1. Kaip filosofija aiškina krikščionybės dogmą apie tai, kad Dievas sukūrė pasaulį iš nieko?

Filosofiniu požiūriu tai klausimas apie absoliutybės ir reliatyvumo santykį. Kūrimas iš nieko būtų žmogaus mąstymui neprieinamas, jeigu būtų loginė negalimybė, t.y. jei vienas sandas būtų kito priešingybė. Kūrimas reikalauja nebūties, t.y.daiktas yra tiek naujas, kiek jo anksčiau nebuvo. Vadinasi, absoliutinė naujo daikto sąvoka nėra prieštaravimas kaip ir kūrimas iš nieko. Todėl pasaulis kilo iš nebūties dieviškuoju veiksmu. Pasaulis yra reliatyvybė. Iš Dievo pasaulis kaip reliatyvybė negali ištekėti, todėl turėjo atsirasti iš nebūties. Pasaulis nesuplakamas su Dievu-absoliutu, nes būtų grįžtama prie panteizmo.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1802 žodžiai iš 5960 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.