Finansai
5 (100%) 1 vote

Finansai

TURINYS

1. Finansų samprata ir funkcijos 1

1.1 Finansų esmė ir kilmė 1

1.2 Finansų politika ir taktika 2

1.3 Finansų sistema 3

1.3.1. Finansų sistema ir jos grandys 3

1.3.2 Finansų valdymo įstaigos ir jų funkcijos 5

1.3.3 Valstybės biudžetas, jo esmė 6

2. Kreditas ir kredito sistema ‘. 11

2.1 Kreditavimo principai. Kreditavimo institucijos 11

2.1.1 Trumpalaikio kreditavimo principai 12

2.1.2 Kredito institucijos 13

2.1.3 Paskolų grupavimas 14

2.1.4 Kreditų suteikimo tvarka įmonėms ir fiziniams asmenims 16

2.1.5 Palūkanos ir jas lemiantys veiksniai 19

3. Draudimas 21

3.1 Draudimo veiklos skirstymas 21

3.2 Turto draudimas 22

3.3 Finansinių nuostolių draudimas 22

4. Mokesčių sistema 24

4.1 Lietuvos Respublikos mokesčių sistema 24

4.2 Mokesčių rūšys ir klasifikacija 28

4.3 Gyventojų pajamų mokestis 32

4.4 Pelno mokestis 34

4.5 Pridėtinės vertės mokestis, jo reikšmė 38

4.6 Socialinio draudimo mokestis 42

4.7 Atskaitymai nuo pajamų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti 43

4.8 Įmokos į garantinį fondą. 44

4.9 Mokesčiai už aplinkos teršimą. 45

5. Atsiskaitymų organizavimas 46

5.1 Atsiskaitymų negrynaisias pinigais tvarka 46

5.2 Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais formos 48

5.2.1 Mokėjimo pavedimai 48

5.2.2 Inkasiniai pavedimai. Akredityvai 49

5.2.3 Čekiai. Vekseliai. Debeto pavedimai 50

6 Įmonių finansai 52

6.1 Įmonių finansų tarnybos, jų funkcijos 52

6.2 Įmonių finansiniai ypatumai 52

6.3 Finansinės ataskaitos, jų sudarymo tikslai 53

Literatūra 57koncepcijų procesą, numatantį, kaip geriau panaudoti pinigų fondus, siejant tai su

finansinių santykių principais.

Finansų taktika- tai konkretaus etapo finansinių problemų sprendimas, kuris apima

finansinių išteklių pergrupavimą konkrečiu momentu, finansinių santykių tobulinimą.

Finansų politikos tikslas- tai visiškas finansinių atsargų telkimas visuomenės poreikiams tenkinti. Finansų politika daro įtaką gamybinėms jėgoms, joms vystantis, išdėstant, plėtojant tarptautinius ekonominius santykius. Šios politikos realizavimas, įgyvendininimas užtikrinamas naudojant finansinį mechanizmą.

Finansinis mechanizmas apima finansinių santykių organizavimo formas ir metodus. Atsižvelgiant į ūkinių padalinių ypatumus, finansų sričių finansinis mechanizmas yra skirstomas:

1. Valstybės finansus;

2. Draudimo finansus:

3. Ūkio subjektų, įmonių, organizacijų finansus.

1.3 Finansų sistema 1.3.1 Finansų sisitija ir jos grandys

Valstybės ekonominė bei socialinė raida yra glaudžiai susijusi su finansų sistema ir jos tobulinimu. Finansų sistema daro poveikį ekonomikai, socialiniams bei kitiems poreikiams, kadangi ji padeda formuoti valstybės finansinius išteklius.

Nuo išteklių kiekio, formavimo bei panaudojimo būdo priklauso ūkio vystymasis, visuomeninių poreikių tenkinimas, valdžios ir valdymo įstaigų išlaikymas ir t.t.

Priklausomai nuo to, kaip vykdoma finansų politika, nuo valstybinio turto apimties priklauso finansinių išteklių formavimo mastas, tai yra valstybės ekonominis pamatas.

3

1 pav. Lietuvos finansų sistema.

Finanasų sistemą sudaro dvi grandys:

1. Ūkio subjektų finansai (išteklių savininkų)

2. Valstybės finansai

4

Įmonių finansų grandis apima finansinius ekonominius santykius, susijusius su įmonių finansinių išteklių sudarymu ir jų panaudojimu. Įmonių finansai susiję su bendro nacionalinio produkto gamyba ir panaudojimu. Šiai grupei priklauso:

1. Valstybės (savivaldybių) įmonių ir organizacijų finansai;

2. Įmonių, ūkinių bendrijų, bendrovių, korpuracijų finansai;

3. Nekomercinių įmonių finansai;

4. Namų ūkio finansai.

Valstybės finansų grandis padeda perskirstyti nacionalines pajamas per įvairius mokesčius ir mokėjimus ir dalį šių pajamų sukaupti centralizuotuose valstybės fonduose. Valstybės fondams priklauso:

1. Valstybės biudžetas;

2. Valstybinis socialinis draudimas;

3. Turto ir asmens draudimas;

4. Privalomasis sveikatos draudimo fondas;

5. Valstybės kreditas;

6. Valstybės specialūs fondai.

1.3.2 Finansų valdymo įsuigos ir jų funkcijos

Finansų sistema pati savaime negali funkcionuoti. Tam reikalingos institucijos, kurios vykdytų, organizuotų ir kontroliuotų valstybės finansų sistemą.

Finansų valdymas- tai tikslinė šalies valdymo institucijų veikla. Bendrą vadovavimą atlieka valdžios ir valdymo institucijos (Seimas ir ministrų kabinetas).

Yra išskiriami valdymo objektai ir subjektai.

Valdymo objektais yra piniginių fondų formavimo ir panaudojimo procesas. Valdymo subjektas- tai valstybės valdymo institucijų visuma.

Valstybės finansų valdymas apima bendrą valstybės politikos vykdymą, finansavimą, planavimą, finansinių išteklių koordinavimą, finansų panaudojimą ekonomikos ir socialinėje srityje. Prie šios veilos galima priskirti biudžeto sudarymą, vykdymą, mokesčių sistemą, paskolų gavimą ir 1.1.

Finansų istemai vadovauti sukurta speciali valdymo institucijų sistema. Svarbiausia grandis yra Finansų ministerija ir savivaldybių finansų įstaigos. Finansų ministerija vadovauja valstybės finansų organizavimui šalyje ir tvarko valstybės iždą.

5

1.3.3.Valstybės biudžetas. Jo esmė

Valstybė savo funkcijoms vykdyti turi sukaupti piniginius išteklius. Pagal valstybės finansų tvarkymo reikalavimą iš anksto
turi būti numatytos išlaidos ir joms padengti pajamos.

Valstybės biudžetas yra apibūdinimas kaip stambiausias valstybės žinioje esantis piniginių lėšų fondas. Jis yra svarbiausias svertas socialinei ir ekonominei politikai įgyvendinti. Valstybės biudžetas yra svarbiausia finansų grandis. Politikoje ir ekonomikoje valstybės biudžeto pobūdis priklauso nuo esamos ekonominės ir politinės santvarkos, valstybės prigimties ir funkcijų.

Valstybės biudžetas – pagrindinis finansinis valstybės planas, sudarytas valstybės piniginis fondas bendroms reikmėms tenkinti, išreiškia biudžeto materialinį turinį.

Valstybės finansiniai ištekliai turi savo ekonominę paskirtį ir nustato ekonominius santykius tarp valstybės ir fizinių asmenų bei juridinių asmenų. Taigi biudžetas nustato tokius piniginius ir ekonominius santykius, kuriems esant skirstomas ir perskirstomas bendrasis nacionalinis produktas. Tikslas – sukaupti lėšas kultūros, sveikatos, švietimo, krašto apsaugos poreikiams, teisėsaugos ir kitoms valstybės reikmėms įgyvendinti. Biudžeto materialinio turinio ir visuomeninių ekonominių santykių visuma sudaro jo esmę.

Biudžeto sudarymo principai: viešumo, bendrumo, visumos, realumo, balanso. Biudžeto viešumas laikomas valstybės valdžios veikimo pagrindu. Biudžeto viešumo būtinumą parodo jo tvirtinimas pagal įstatymą. Apsvarsčius biudžeto projektą, atsižvelgiant į gautus pasiūlymus ir papildymus, jis yra patvirtinamas ir biudžeto įstatymas skelbiamas viešai išleidžiant periodinius leidinius ar atskiru leidiniu.

Biudžeto bendrumas arba universalumas. Jį pagrindžiai pati biudžeto esmė. Jis atskleidžiamas, kai yra parodomos visos valstybės pajamos ir išlaidos. Be to, biudžeto bendrumą nustato vienoda biudžeto sistema, vienodi valstybės finansiniai dokumentai, bendra biudžeto klasifikacija. Tai reiškia, kad visi biudžetai ( savivaldybių, valstybės, vietos) yra sudaromi vadovaujantis tais pačiais metodais.

Biudžeto visapusiškumas tai biudžeto bendrumo principo papildymas. Pagal jį biudžetas turi būti sudaromas pagal be išlaidų atskaitymo (bruto) metodą, t.y. kad pagal kiekvieną biudžeto straipsnį būtų numatytos išlaidos ir pajamos. Šis principas sudaro sąlygas valstybės finansų kontrolei vykdyti.

Biudžeto realumas ( teisingumas). Realus biudžetas bus tada, kai pajamų ir išlaidų sumos atitiks realaus gyvenimo duomenis.

6

Biudžeto balansas – kai išlaidos lygios pajamoms. Biudžeto pajamos viršija išlaidas, susidaro valstybės lėšų likutis, kuris dažnai naudojamas valstybės skoloms grąžinti ar kitiems valstybės poreikiams tenkinti ar perkeliamas į kitų metų biudžetą. Tai rodo, jog valstybės finansai, pinigų apyvarta yra stabili. Šiuo metu būdingas valstybės biudžeto bruožas yra deficitas, t.y. kai išlaidos didesnės už pajamas. Biudžeto deficito susidarymas parodo, valstybė darytų didesnį poveikį gamybos procesui ir sušvelnintų socialinių ir ekonominių procesų prieštaravimus. Kad būtų padengtas valstybės biudžeto deficitas, valstybė turi:

o Didinti mokesčius ar įvesti naujus mokesčius; 9 Formuoti valstybės skolą (vidaus ir užsienio); o Vykdyti pinigų emisiją.

Biudžetinė sandara: tai biudžetinės sistemos organizavimo principai, funkcionuojantys pagal biudžetines teises. Biudžetinę sandarą lemia valstybės sandara. Yra žinomos dvi valstybės sandaros formos:

1. Benra – unitarinė;

2. Fedaracinė – sąjunginė.

Bendrą valstybės biudžetinę sandarą sudaro dvi biudžeto grandys: c v alstybės; • Savivaldybių (vietos);

Biudžetų visuma sudaro bendrą valstybės biudžeto sandarą. Svarbią reikšmę turi valstybės biudžetas, į kurį centrinė valdžia sukaupia dalį nacionalinio produkto, paskirstomo per finansų sistemą. Valstybiniam biudžetui priklauso ir stambiausi valstybės pajamų šaltiniai bei pagrindiniai išlaidų straipsniai, susiję su svarbiausiomis valstybės vykdomis funkcijomis. Vietiniai biudžetai yra kaip ir pavaldiniai. Jie skirti aprūpinti finansiniais ištekliais vietines valdžios institucijas. Kiekvienas teritorinis – administracinis padalinys turi savo biudžetą. Jie sudaromi, tvirtinami, vykdomi vietinių valdžios organų. Tačiau jie padeda įgyvendinti centrinės valdžios vykdomą ekonominę ir socialinę politiką. Be to, vietiniams biudžetams yra skiriamos dotacijos iš centrinio biudžeto ir tai parodo jų priklausomybę nuo centrinės valdžios.

Biudžeto pajamų ir išlaidų grupavimas pagal nustatytą sistemą, suteikiant kiekvienam padaliniui skaitmeninį simbolį ar atitinkamą pavadinimą – yra biudžeto klasifikavimas. Biudžeto klasifikavimas užtikrina visų vienodų pajamų ir išlaidų grupavimą ir šitaip palengvina darbą sudarant biudžeto projektą ir vykdant biudžeto projektą. Tiksli biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacija sudaro galimybę nustatyti biudžeto lėšų panaudojimą pagal tikslus, nustatyti Vyriausybės finansų politikos kursą ir kartu parodo biudžeto pajamų šaltinius. Biudžetas, kaip

7

direktyvinio pobūdžio finanasinis dokumentas, tvirtinamas ne pagal bendras pajamų ir išlaidų sumas, bet paskirsčius pajamas ir išlaidas pagal atitinkamas gruopes.

Mokesčių ekonominė esmė- tai juridinių ir fizinių asmenų privalomi mokėjimai valstybei ir nacionalinio produkto paskirstymo sistema.

Lietuvos Respublikos biudžeto
struktūra nustatoma pagal valstybės sandarą ir teritorinį -administracinį suskirstymą. Biudžetai sudaromi pagal patvirtintą Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymą. Jie sudaromi vieneriems metams nuo sausio mėn. 1 d. iki gruodžio 31d.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamas sudaro šie mokesčiai ir įmokos:

• Juridinių asmenų pelno mokestis;

• Pridėtinės vertės mokesti;

• Akcizai;

• Loterijų ir azartinių lošimų mokestis;

• Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai;

» Palūkanos už valstybės kapitalo naudojimą;

• Mokestis už aplinkos teršimą;

o Mokestis už valstybinius gamtos išteklius; 3 Rinkliavos:

• Konsulinis mokestis.

Lietuvos Respublikos biudžeto asignavimai skiriami šioms bendroms valstybės reikmėms: o Švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto programoms įgyvendinti;

• Socialiniam aprūpinimui ir šalpai;

• Mokslui ir techninei pažangai;

o Gamtos apsaugai;

• Krašto apsaugai;

• Ūkio plėtojimui;

• Valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos įstaigoms išlaikyti;

o Išoriniams valstybės ryšiams;

o Dotacijoms miesto, rajono savivaldybių biudžetams.

Savivaldybių biudžetai. Jie yra sudėtinė Valstybės biudžeto sistemos dalis. Juose sukaupiamos lėšos socialinėms, ekonominėms bei kitoms vietinės reikšmės programoms finansuoti ir savivaldybių įstaigoms išlaikyti. Kiekvieno miesto, rajono savivaldybė turi savarankišką biudžetą. Jo pajamas sudaro:

8

• Fizinių asmenų pajamų mokestis;

• Žemės mokesti;

• Įmonių ir organizacijų nekilnojamo turo mokestis;

• Paveldėjimo ir dovanojamo turto mokestis;

• Valstybinės žemės ir valstybinio vandens fondo vandens telkinių nuomos mokestis;

• Prekyviečių mokestis;

• Palūkanosuž savivaldybių kapitalo naudojimą;

• Rinkliavos;

• Žyminis mokestis.

Savivaldybių biudžetų asignavimai skiriami:

• Savivaldybių vykdomoms švietimo, sveikatos, gamtos ir kitoms programoms bei

socialinei šalpai finansuoti;

» Savivaldybių ūkiui plėtoti bei reguliuoti;

2 pav. Lietuvos Respublikos nacionalinis biudžetas

9

• Savivaldybių valdžios ir vykdomosioms institucijoms išlaikyti;

• Kitoms priemonėms, kurios numatytos pagal savivaldybių tarybos sprendimus,

įgyvendinti.Savikontrolės klausimai:

1 .Apibūdinkite finansų sąvoką.

2. Išvardinkite ir apibūdinkite finansų funkcijas?

3. kokių reikia sąlygų finansams atsirasti?

4. Apibūdinkite finansų politiką.

5. Išvardinkite finansų politikos sudėtines dalis.

6. Kas tai yra finansų strategija?

7. Apibūdinkite finansų taktiką.

8.Apibūdinkite finansų sistemą.

9. Kas sudaro ūkio subjektų finansus?

10. Išvardinkite valstybės fondus.

11. Kas tai yra finansų valdymas?

12. Apibūdinkite valdymo objektą ir subjektą.

13. Kas vadovauja finansų sistemai?

14. Kokie yra svarbiausi Finansų ministerijos uždaviniai.

15. Apibūdinkite valstybės biudžetą.

16. Apibūdinkite politinį biudžeto pobūdį.

17. Išvardinkite biudžeto sudarymo principus.

18. Paaiškinkite biudžeto bendrumo principą.

19. Apibūdinkite, kaip klasifikuojamaas biudžetas

20. Kaip grupuojamos biudžeto pajamos

21. Apibūdinkite savivaldybių biudžetus.

22. Kam skiriami savivaldybių biudžetų asignavimai?

10

2. KREDITAS IR KREDITO SISTEMA.

Tikslas:

Žinoti ir įvertinti banko paskolų gavimo ir grąžinimo sąlygas; Mokėti parengti dokumentus paskolai gauti; Mokėti apskaičiuoti palūkanas.

2.1 Kreditavimo principai. Kreditavimo institucijos

Žodis „bankas“ kilęs iš italų kalbos žodžio „banco“. Kuris reiškia stalą. Bankininkystė atsirado jau gilioje senovėje. Pirmieji bankai atsirado Lombardijoje (Italija) ir labai paplito.

Šiuolaikinio banko veikla yra įvairiapusisška ir todėl sunku ją apibrėžti. Bankai vykdo tokią veiklą:

• Organizuoja pinigų apyvartą;

• Kreditinius santykius;

• Finansuoja ūkį;

o Atlieka draudimo operacijas;

• Perka ir parduoda vertybinius popierius;

e Atlieka lizingo operacijas;

o Forfeitingo ir faktoringo operacijas ir kt.

Bankas yra finansinio tarpininkavimo įmonė, kuri atlieka specialias paslaugas, sukuria mokėjimo priemones, o emisijos ar centriniai – pinigus. Bankas yra savarankiškas ūkio subjektas, turi juridinio asmens statusą, teikia paslaugas, daro poveikį ūkiui. Jie prekiauja labai specialia preke – pinigais, pagal kuiąji ir išssikiria iš kitų įmonių. Bankas – tai kreditorius ir paskolų ėmėjas, ir tarpininkas tarp jų. Laikui bėgant bankas palaipsniui tapo kredito centru, tačiau banko negalima sutapatinti su kreditu.

Kreditas- tai santykiai tarp kreditoriaus ir besiskolinančiojo, atsiradę dėl paskolintos vertės judėjimo atgal.

Kreditas lotynų kalbos žodis „creditum“ – paskola, skola, prekių ar pinigų skolinimas už palūkanas. Kreditiniuose santykiuose dalyvauja kreditorius ir paskolos ėmėjai. Skirtingai nuo kredito bankas kartu gali būti tiek kreditorius, tiek besiskolinantysis. Tokiu būdu bankas — tai ne pats santykis, o vienas iš santykio subjektų.

Dar vienas skirtumas tarp banko ir kredito yra tas, kad kreditas – tai tiek piniginės ir prekinės išraiškos santykis. Banke yra sukoncentruoti ir cirkuliuoja tik pinigų srautai. Bankas atsirado tik tada, kai atsirado pinigai, o kreditas funkcionavo dar prieš
pinigams.

11

Pagal vykdomų operacijų pobūdį bankai skirstomi į:

• Emisijų;

• Komercinius.

Pirmuoju atveju bankas atlieka emisijų (pinigų ar vertybinių popierių leidimo) kiekio reguliavimą ūkyje. Šią operaciją dažniausiai atlieka centriniai bankai ( valstybiniai, nacionaliniai)

Komercinis banaks yra akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri vadovaujasi akcinių bendrovių įstatymu bei komercinių bankų įstatymu. Šio banko steigėjų ir akcininkų negali būti mažiau kaip septyni.

Komerciniai bankai teikia kreditus įmonėms, piliečiams, priima saugoti iš klientų vertybes, nuomoja klientams seifų kameras. Tvarko atsiskaitymus, perka ir parduoda valiutą ir pan.

2.1.1 Trumpalaikio kreditavimo principai

Vykdydamos nepertraukiamą gamybos ir realizacijos procesą įmonės naudoja apyvartines lėšas. Jų kiekis įmonėje nuolat kinta ir priklauso nuo gamybos pobūdžio, tiekimo, realizavimo sąlygų ir pan. Apyvartinių lėšų apytakoje yra tik dalis lėšų, kuri būtina gamybai, o kita dalis reikalinga tik tam tikram laikui (sezonui) ar tam ukram atvejui. Nuolat reikalingos apyvaitinės lėšos sudaromos iš bankų kreditų. Išduodamas kreditus bankas tiri tris skirtingus tikslus, kurių siekdamas kartu visko negali atlikti gerai. Norint, kad veikla būtų sėkminga, reikia, kad būtų:

1. Pelninigumas. Kad jis būtų didelis, bankas turi didinti ilgalaikių kreditų apimtį;

2. Likvidumas. Kad jis būtų tinkamas, bankas turi optimaliai nustatyti trumpalaikių kreditų

apimtį;

3. Saugumas. Kad jis būtų pakankamas, bankas turi rinktis, kam duoti kreditus.

Kredito tikslas – plėtoti gamybą. Trumpalaikis kreditavimas duodamas laiko tarui nuo 1 mėn. iki 12 mėn. Jo privalumai būtų šie: o Greitas paskolų gavimas; o Ankstyvas jų grąžinimas; «» Žemesni kaštai; ® Lankstumas. Trūkumai:

• Palūaknų normos rizika, t.y. didesni svyravimai;

» Mokėjimo termino rizika, t.y. pavojus, kad trumpalaikė paskola nebus tęsiama. Kreditai yra suteikiami atsižvelgiant į šiuos principus:

12

1. Terminuotumas – paskola turi būti grąžinama pagal sutartyje numatytą terminą ( visa iš

karto ar dalimis).

2. Grąžintinumas – paskolos gavėjas įsipareigoja bankui laiku grąžinti gautą paskolą.

Paskolos gavėjas gali grąžinti paskolą ir prieš terminą. Negrąžinus paskolos tuo laiku

kaip buvo numatyta, bankas pradeda išieškojimą nuo paskolos gavėjo įkeisto turto,

neginčo tvarka nurašo nuo garanto ar kitos sąskaitos.

3. Tikslinis pobūdis – paskolos sutartyje skolininkas turi nurodyti tikslinę paskolos paskirtį,

t.y. kokiam tikslui bus panaudotas kreditas. Bankas turi teisę tikrinti, ar paskola

naudojama pagal paskirtį.

4. Apdraudimas – įmonė turi turėti tiek vertybių, kad galėtų padengti kredito apimtį.

Paskolai apdrausti gali būti priimami garantiniai raštai, įkeitimo ir laidavimo sutartys. Jei

iškyla grėsmė, kad kreditas nebus laiku grąžintas, bankas gali vienašališkai nutraukti

sutartį arba pareikalauti papildomos kredito garantijos.

5. Atlygintinumas- palūkanos už išduotas paskolas priskaičiuojamos kiekvieną mėnesį ir

nurašomos nuo sąskaitos. Jos grąžinamos tokiu būdu, kokiu nurodyta paskolos sutartyje:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2577 žodžiai iš 8583 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.