Turinys
ĮVADAS 3
1. FINANSINĖS ANALIZĖS VIETA IR FUNKCIJOS 51.1. Finansinės analizės reikšmė ir uždaviniai 5
1.2. Finansinės analizės rūšys 7
2. SANTYKINIAI RODIKLIAI IR JŲ PASIRINKIMO PRINCIPAI 10
2.1. Santykinių rodiklių reikšmė ir pasirinkimo principai 10
2.2. Santykinių rodiklių privalumai 13
2.3. Santykinių rodiklių trūkumai 15
2.4. Santykinių rodiklių vertinimas 17
3. SANTYKINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMAS. ĮMONĖS VEIKLOS ANALIZĖ 20
3.1. Santykinių rodiklių grupavimas 20
3.2. Menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ veiklos finansinė analizė 21
3.2.1. Įmonės horizontali ir vertikali analizė 22
3.2.2. Įmonės santykinių rodiklių analizė 26
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 32
LITERATŪRA 34
PRIEDAI 35
ĮVADASFinansinė analizė – tai buvusių įmonės vadovybės sprendimų, esamos rinkos
situacijos ir įmonės perspektyvos įvertinimas, remiantis atskaitomybės
dokumentais, specialiais tyrimais, duomenų bazėmis ir kitais informacijos
šaltiniais. Tam, kad nuodugniai įvertintų įmonės veiklą, jos vadovai turėtų
analizuoti ne tik finansinės atskaitomybės duomenis, bet ir palyginti juos
tarpusavyje, apskaičiuoti įvairius įmonės veiklos efektyvumo rodiklius.
Tokiu būdu įmonės vadovas, finansų analitikas ar kitas finansinės analizės
vartotojas gali suvokti pilną vaizdą.
Kadangi finansinė analizė yra labai plati tema, tai šiame kursiniame darbe
plačiau panagrinėsiu santykinių rodiklių reikšmę, jų teikiamus privalumus
bei trūkumus. Santykinių rodiklių analizės neįmanoma atlikti, kartu
neapžvelgus vertikalios bei horizontalios įmonės balanso bei pelno ir
nuostolio ataskaitų analizės rezultatų, todėl jos bus naudojamos atliekant
skaičiavimus.
Taigi, šio kursinio darbo tikslas aptarti finansinės analizės reikšmę
įmonės ūkinėje komercinėje veikloje, plačiau išanalizuoti santykinių
rodiklių esmę, jų vietą įmonės veiklos analizėje.Sau užsibrėžiau tokius kursinio darbo uždavinius:
1. Aptarti finansinės analizės vietą, funkcijas ir rūšis.
2. Išnagrinėti santykinių rodiklių reikšmę ir jų teikiamus privalumus
atliekant finansinę analizę.
3. Įvertinti menamos įmonės veiklos rezultatų pokyčius per dvejus
finansinius metus, atliekant vertikalią, horizontalią ir santykinę
analizes.Šių uždavinių nagrinėjimas atsiskleidžia kursinio darbo struktūroje, kuri
susideda iš trijų dalių: „Finansinės analizės vieta ir funkcijos“,
„Santykiniai rodikliai ir jų pasirinkimo principai“ ir „Santykinių rodiklių
skaičiavimas. Įmonės veiklos analizė“. Darbo gale pateiktos pagrindinės
atliktos finansinės analizės išvados. Skaičiavimus kursiniame darbe
atliksiu pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ dviejų metų duomenis, kurie
pateikti prieduose. Prieduose taip pat pateiktos įmonės balanso bei pelno
ir nuostolio ataskaitų vertikali ir horizontali analizės bei Du Ponto turto
pelningumo ir nuosavo kapitalo pelningumo piramidinės analizės.Rinkdama medžiagą kursiniam darbui susidūriau su tuo, kad literatūroje
autoriai vartojama įvairias sąvokas tam pačiam rodikliui apibūdinti. Be to,
pasitaiko, kad į lietuvių kalbą vienas ir tas pats rodiklis verčiamas
įvairiai. Dėl to sunkiau suvokti finansinės būklės rodiklių esmę ir jų
apskaičiavimo metodiką. Šiame darbe daugiausia remsiuosi J.Mackevičiaus ir
D. Poškaitės knygoje Finansinė analizė pateikta rodiklių skaičiavimo
metodika ir analizavimo principais.
1. FINANSINĖS ANALIZĖS VIETA IR FUNKCIJOS
1.1. Finansinės analizės reikšmė ir uždaviniai
Įmonės veikloje susiduriama su daugybe informacijos, kuri nuolatos kinta.
Todėl itin svarbu tinkamai ir objektyviai ją įvertinti. Tik tuomet galima
priimti racionalius valdymo sprendimus. Finansinė analizė yra vienas iš
objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją. Be to, finansinė
analizė padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, o
svarbiausia – priimti racionalius ir tikslius valdymo sprendimus. Finansinė
analizė yra betarpiškai susijusi su apskaita, kontrole, planavimu ir
prognozavimu. Ji yra svarbiausias valdymo sistemos elementas. Jei analizė
atlikta netinkamai, pažeidžiamas visos valdymo sistemos vientisumas ir
valdymo ciklo uždarumas.Finansinė analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus,
įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Visa tai itin svarbu
nuolat besikeičiančiomis rinkos sąlygomis. Jos informacija padeda
patikrinti, ar praeityje priimti sprendimai tikslūs, taip pat pagrįsti
esamus ir būsimus valdymo sprendimus. Retrospektyvinės analizės metu
nustatoma ir įvertinama esama ekonominė situacija, o perspektyvinės
analizės – priimamų valdymo sprendimų ir būsimųjų projektų prasmė ir
efektyvumas.Finansinė analizė padeda nustatyti, ar įmonės teisingai pasirinko veikimo
kryptį. Ji itin svarbi nustatant įmonės pelningumą bei jos plėtimosi
galimybes. Svarbu sugebėti suvokti įmonės finansines ataskaitas ir
tinkamai
interpretuoti jų duomenis. Finansinė analizė atliekama siekiant gauti
reikšmingą informaciją apie įmonės veiklą, jos efektyvumą, pelningumą bei
rizikos laipsnį.Pagrindinis finansinės analizės uždavinys – suteikti tokią informaciją,
kuria remiantis galima būtų numatyti perspektyvas ir daryti racionalius
valdymo sprendimus, susijusius tiek su vidiniu įmonės gyvenimu, tiek su jos
išorine veikla. Siekiant išspręsti šį uždavinį, labai svarbu ieškoti
įvairių ekonominių rodiklių tarpusavio ryšių, identifikuoti faktus ir
reiškinius, kurie gali sutrukdyti pasiekti numatomas perspektyvas.Finansinė analizės metodika labai daug priklauso nuo analitiko
kvalifikacijos ir kompetencijos. Apskaitos tvarkymas grindžiamas
tarptautiniais ir nacionaliniais standartais, norminiais aktais, nurodymais
ir nuostatais, o finansinėje analizėje tokių ją reglamentuojančių dokumentų
daugelyje šalių apskritai nėra. Finansinėje ir valdymo apskaitoje
operuojama tiksliais dokumentais, o finansinėje analizėje dažniausiai
vartojami apytiksliai duomenys. Pažymėtinas tas faktas, kad nors finansinės
ataskaitos sudaromos tiksliai, bet vis vien nėra visiškos garantijos, jog
jos atitinka tikrovę. Tačiau apytikriai finansinės analizės duomenys yra
gana vertingi ir jais labai sėkmingai naudojasi įvairūs vartotojai.Plačiąja prasme finansinės analizės tikslas yra teikti objektyvią
informaciją vartotojams, padėti įmonių vadovams didinti veiklos efektyvumų.
Šiam tikslui pasiekti keliami konkretūs uždaviniai. J.Mackevičius ir D.
Poškaitė savo knygoje „Finansinė analizė“ apibendrina užsienio autorių
literatūrą ir pateikia tokius svarbiausius finansinės analizės
uždavinius[1]:
1. Sukurti finansinės informacijos sistemą, atitinkančią įmonės politiką.2. Palyginti faktinę padėtį su planais, standartais ir kitais
parametrais.
3. Padėti formuoti finansų valdymo ir apskaitos politiką.
4. Padėti įmonių vadovams kontroliuoti ūkinę ir finansinę veiklą;
5. Padėti išvengti bankroto ir kitų finansinių sukrėtimų;
6. Nustatyti pelningiausias veiklos sritis;
7. Padėti koordinuoti visas veiklos sferas ir funkcinių padalinių darbą;
8. Padėti išlaikyti kreditų linijas su bankais ir kt.Rinkos ekonomikos šalyse finansinei analizei keliami uždaviniai dažniausiai
siejami su vartotojų poreikiais. Įmonių vadovus labiausiai domina įmonės
plėtimosi perspektyvos, pelningumas, veiklos efektyvumas ir strategija.
Todėl finansų analitikas, atlikdamas įmonės veiklos analizę, turi nuolat
kelti sau šį uždavinį. Investuotojus daugiausia domina įmonės likvidumas,
pelno, dividendų dydis. Todėl analitikas privalo apskaičiuoti atitinkamus
koeficientus, rodančius likvidumo, pelno ir dividendų lygį. Bankus ir
kreditorius labai domina įmonių finansinis pastovumas ir mokumas. Be to,
finansinės analizės teikiama informacija domisi ir kiti vartotojai, kurie
turi savo specifinių tikslų ir poreikių.Verslo aplinkoje visus finansinės informacijos vartotojus, pagal
informacinių poreikių patenkinimą ir informacijos detalumo lygį galima
suskirstyti į vidinės ir išorinės finansinės informacijos vartotojus.
Pagrindiniai skirtumai vidinės finansinės analizės nuo išorinės yra tie,
kad joje galima panaudoti papildomus informacijos šaltinius, didesnė ir
naudojamų metodų įvairovė. Be to, vidinė analizė atliekama kompleksiškai,
t.y. sujungiama apskaita, analizė, planavimas ir sprendimų priėmimas. Taip
pat svarbu, kad tokios analizės rezultatai išliktų konfidencialūs.
1.2. Finansinės analizės rūšys
Vakarų šalių įmonių finansinių rodiklių analizė atliekama dažniausiai
naudojant 3-5, o kartais net 10 paskutinių metų duomenis. Tai įgalina
nustatyti įmonės veiklos kitimą ir tendencijas, todėl tokios analizės
duomenys labai reikalingi vidiniams ir išoriniams informacijos vartotojams.
Dažnai analizės metu atskleistais duomenimis labai domisi įmonės
pagrindiniai konkurentai, taip pat bankininkai, tiekėjai ir kiti. Patyręs
konkurentas, turintis atitinkamos informacijos, sugeba geriau suprasti bei
įvertinti atitinkamą situaciją ir jį supančią aplinką, todėl jo nuojauta
pasako, kokį jam reikia daryti sprendimą. Žinoma, finansinės analizės
rezultatais daugiausia turi domėtis įmonės vadovybė. Taigi, literatūroje
dažniausiai minimos ir visuotinai plačiai naudojamos šios trys finansinės
analizės rūšys:
1. Horizontalioji analizė. Tai dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų
duomenų palyginimas. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių
dinamiką, kuri apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, t.y.
nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių (žr. 1 ir 3 priedas). Vakarų
autoriai atkreipė dėmesį į tai, kad labai svarbu lyginimui parinkti
bazinius rodiklius. Jie nurodo, kad lyginimui paimta bazė neturėtų būti
lygi nuliui arba neigiamam skaičiui. Jeigu taip atsitinka, tai neturi
būti skaičiuojami nukrypimai procentais[2]. Pavyzdžiui, jei praėjusiais
įmonė gavo 3000Lt nuostolių, o ataskaitiniais metais – 5000Lt
pelno, tai 8000Lt (-3000 + 5000) nukrypimas negali būti išreikštas
procentais. Horizontaliosios analizės pagrindinis trūkumas tas, kad ji
netiria rodiklių pasikeitimo priežasčių. Tai atlieka kitos analizės
rūšys. Horizontalioji analizė dažnai naudojama analizuojant balanso,
pelno ir nuostolių, kitų finansinių ataskaitų duomenis.❖ Tam tikra horizontaliosios analizės atmaina yra laikoma trendo
analizė. Nors kai kurie autoriai ją laiko savarankiška finansinės
analizės rūšimi. Jos pagrindinis tikslas – nustatyti ilgesnio
laikotarpio rodiklių kitimo pagrindines tendencijas ir dėsningumus.
Todėl finansinių ataskaitų duomenys analizuojami kelių ar net
keliolikos metų (dažniausiai 5-10 metų). Norint nustatyti vieno ar
kito rodiklio kitimo tendencijas, labai svarbu tirti jį susijusį su
kitais rodikliais. Šiuo atveju klasikinis pavyzdys galėtų būti
realizacijos ir pelno kitimo dinamikos palyginimas. Jeigu, sakykime,
realizacijos ir pelno rodikliai per penkerius metus keitėsi
nevienodai, būtina nustatyti tokio reiškinio priežastis ir veiksnius.2. Vertikalioji analizė. Vertikaliosios analizės esmę sudaro tai, kad
atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu
tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio
procentais (žr. 2 ir 3 priedas). Dažniausiai kitiems daliniams rodikliams
apskaičiuoti baziniai dydžiai yra bendra aktyvų, pasyvų, pelno, grynosios
realizacijos suma ir pan. Taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam
tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą. Jeigu atliekama keleto
metų analizė, tai ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet
ir kokios tų pasikeitimų priežastys.3. Santykinė analizė. Ši analizė literatūroje dar vadinama koeficientų
analize. Jos esmę sudaro tai, kad nustatomas finansinės ataskaitos
atitinkamų rodiklių tarpusavio ryšys. Santykinės analizės rezultatai
dažniausiai atvaizduojami suma, procentais arba santykiu (koeficientu).
Pavyzdžiui, santykiu gali būti išreikštas 10000Lt ir 2000Lt sumų sąryšis.
Šis sąryšis gali būti atvaizduotas kaip 5 santykis su 1. Šį sąryšį galima
įsivaizduoti kaip penkis kartus. Tai reikštų, kad didesnioji suma (10
000) yra 5 kartus didesnė už mažesniąją sumą (2000).Šį sąryšį galima
įsivaizduoti ir kaip koeficientą 5.Santykinė analizė labai svarbi įmonės veikloje, ji patogi savo rodiklių
gausa ir įvairove, galimybe įvertinti įmonę pagal įvairius parametrus.
Taigi, toliau šiame darbe bus aptariama santykinių rodiklių reikšmė ir
pasirinkimo principai bei nagrinėjami jų teikiami trūkumai ir privalumai.
Bus pateikta ir kai kurių apskaičiuotų rodiklių analizė.
2. SANTYKINIAI RODIKLIAI IR JŲ PASIRINKIMO PRINCIPAI
2.1. Santykinių rodiklių reikšmė ir pasirinkimo principai
Santykinė analizė labai plačiai naudojama verslo įmonėse. Įmonių finansinei
būklei įvertinti naudojama gana daug rodiklių. Jie skiriasi panaudojimo
tikslais ir svarba. Kai kurie rodikliai pateikia kritinės svarbos
informaciją einamajai, trumpalaikei įmonės veiklai užtikrinti. Šie
rodikliai dažniausiai nagrinėjami tuomet, kai įmonės vadovybė neturi
ilgalaikių ją dominančių perspektyvų. Tačiau paprastai nagrinėjama ilgo
laikotarpio planai. Šiuo atveju apskaičiuojami ir analizuojami įmonės
rodikliai, galintys padėti priimti perspektyvinius sprendimus, numatyti
įmonės veiklos strategiją ir pan. Kadangi finansinės būklės rodiklių yra
daug, tai kai kurie autoriai juos klasifikuoja į grupes. Tačiau nėra
bendros rodiklių klasifikavimo grupes sistemos.Santykiniai rodikliai gali būti naudojami įvairiose sferose. Todėl itin
svarbu suvokti, kokius rodiklius ir kada tikslingiausia įmonės vadovams bei
kitiems suinteresuotiems asmenims naudoti. Santykinių rodiklių naudojimas
aktualus, kai įmonė, jos veiklos rezultatai lyginama skirtingų šakos įmonių
veika, taip pat kai atliekama vienos įmonės tam tikro laikotarpio analizė.Svarbu prieš pasirenkant santykinius rodiklius įmonei įvertinti, nustatyti
analizės tikslus ir įmonės vystymosi perspektyvas. Jeigu yra žinoma, kokie
įmonės strateginiai planai, tada santykinių rodiklių pagalba galima
nustatyti, kaip sekasi tuos planus įgyvendinti, ar nereikia daryti
pakeitimų. Jeigu įmonė turi keletą tikslų, tada reikia nustatyti, kurie yra
svarbiausi. Tam paranku pasinaudoti tikslų rangavimu ar tikslų medžio
sudarymu. Tikslus reikia peržiūrėti, kintant verslo sąlygoms, kadangi gali
pakisti įmonės prioritetai. Dažniausiai, kai vienas tikslas pasiekiamas,
kitas tampa pagrindiniu.Taigi, įmonė turi nustatyti, kokiam rodikliui reikia skirti daugiau
dėmesio, kaip jį interpretuoti. Dažnai vienas kokybinis rodiklis būna
svarbesnis negu keli kiekybiniai rodikliai. Kad įmonė sėkmingai plėtotų
savo veiklą, ji turi siekti gerinti svarbiausius rodiklius
(mokumą,
pelningumą, efektyvumą ir kt.). Atitinkamame veiklos etape įmonė turi iš
daugelio rodiklių išskirti svarbiausią, jam skirti daugiausia dėmesio.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad daugelis rodiklių kinta ir nustatyti jų
pasikeitimo veiksnius ir priežastis yra nelengva.Didelių sunkumų sukelia ir pagrindinio rodiklio nustatymas bei jo
interpretavimas. Kaip pavyzdį galima panagrinėti koeficientą, rodantį
grynojo pelno ir pardavimų santykį. Jei pelnas ir pardavimai sumažėjo
vienodai, tai jų santykis nepakis. Bet jei pelnas vienu metu sudarė 2,4 %
pardavimų, o vėliau -1,8%, vadinasi, pelnas sumažėjo daugiau negu
pardavimai. Pelningumo koeficiento sumažėjimas gali būti vertinamas
skirtingai, priklausomai nuo įmonės planų. Jei įmonė siekia gauti kuo
didesnį pelną, tai šis rezultatas yra blogas. Bet yra kitų priežasčių, kai
pelningumo rodiklį reikia įvertinti kitaip. Pavyzdžiui, kai kitose įmonėse
grynojo pelno ir pardavimų santykio rodikliai yra blogesni, tai mūsų įmonę,
vertinant pagal šį rodiklį, galima laikyti stipria. Kita vertus, įmonė gali
siekti pagerinti kitus finansinės veiklos rodiklius, todėl pelningumo
sumažėjimas yra visiškai pagrįstas. Vadinasi, tik atlikus išsamią
kompleksinę analizę, nustačius atitinkamų rodiklių pasikeitimo veiksnius ir
priežastis, galima padaryti tikslias išvadas ir apibendrinimus.Pasirenkant santykinius rodiklius, taip pat reikia žinoti, kokie įmonės
padaliniai dalyvauja tų tikslų įgyvendinime, kokie yra tų padalinių
poskyriai. Kiekvienam padaliniui turi būti nustatytas specifinis tikslas,
suderintas su bendrais įmonės tikslais. Taigi, pasirenkant santykinius
rodiklius, J.Mackevičius siūlo vadovautis tokiais principais[3]:
1. Jeigu įmanoma, tikslinga išrinkti vieną santykinį rodiklį, kuris
apibūdintų laimėjimų lygį, taip pat kartu su kitais rodikliais
parodytų, kokiu būdu laimėjimai galėtų būti patobulinti.
2. Pasirenkami rodikliai turėtų būti logiškai ar matematiškai tarpusavyje
susieti ir kad tai galima būtų įrodyti.
3. Reikia vengti pseudosantykinių rodiklių. (Pseudosantykiniai
rodikliai[4] – tai tie, kurie apskaičiuojami dalijant tarpusavyje
logiškai nesusietus dydžius, nors matematiškai panašius į santykinius
rodiklius, pavyzdžiui, sumokėtų palūkanų ir pardavimų santykis (%).
Sumokėtos palūkanos, ypač jei mokamos už pastovią paskolą, nepriklauso
nuo realizacijos apimties, todėl palūkanų procentas gali būti
lyginamas ne su realizacijos apimtimi, o su skolos dyžiu. Pardavimai,
tenkantys vienam gamybos darbuotojui, irgi nėra geras santykinis
rodiklis, nes įmonė gali parduoti ne tik savo gamybos, bet ir pirktus
gaminius, kas nėra jų darbo rezultatas.)