Finansinė analizė naudojant santykinius rodiklius
5 (100%) 1 vote

Finansinė analizė naudojant santykinius rodiklius

Turinys

ĮVADAS 3

1. FINANSINĖS ANALIZĖS VIETA IR FUNKCIJOS 51.1. Finansinės analizės reikšmė ir uždaviniai 5

1.2. Finansinės analizės rūšys 7

2. SANTYKINIAI RODIKLIAI IR JŲ PASIRINKIMO PRINCIPAI 10

2.1. Santykinių rodiklių reikšmė ir pasirinkimo principai 10

2.2. Santykinių rodiklių privalumai 13

2.3. Santykinių rodiklių trūkumai 15

2.4. Santykinių rodiklių vertinimas 17

3. SANTYKINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMAS. ĮMONĖS VEIKLOS ANALIZĖ 20

3.1. Santykinių rodiklių grupavimas 20

3.2. Menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ veiklos finansinė analizė 21

3.2.1. Įmonės horizontali ir vertikali analizė 22

3.2.2. Įmonės santykinių rodiklių analizė 26

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 32

LITERATŪRA 34

PRIEDAI 35

ĮVADASFinansinė analizė – tai buvusių įmonės vadovybės sprendimų, esamos rinkos

situacijos ir įmonės perspektyvos įvertinimas, remiantis atskaitomybės

dokumentais, specialiais tyrimais, duomenų bazėmis ir kitais informacijos

šaltiniais. Tam, kad nuodugniai įvertintų įmonės veiklą, jos vadovai turėtų

analizuoti ne tik finansinės atskaitomybės duomenis, bet ir palyginti juos

tarpusavyje, apskaičiuoti įvairius įmonės veiklos efektyvumo rodiklius.

Tokiu būdu įmonės vadovas, finansų analitikas ar kitas finansinės analizės

vartotojas gali suvokti pilną vaizdą.

Kadangi finansinė analizė yra labai plati tema, tai šiame kursiniame darbe

plačiau panagrinėsiu santykinių rodiklių reikšmę, jų teikiamus privalumus

bei trūkumus. Santykinių rodiklių analizės neįmanoma atlikti, kartu

neapžvelgus vertikalios bei horizontalios įmonės balanso bei pelno ir

nuostolio ataskaitų analizės rezultatų, todėl jos bus naudojamos atliekant

skaičiavimus.

Taigi, šio kursinio darbo tikslas aptarti finansinės analizės reikšmę

įmonės ūkinėje komercinėje veikloje, plačiau išanalizuoti santykinių

rodiklių esmę, jų vietą įmonės veiklos analizėje.Sau užsibrėžiau tokius kursinio darbo uždavinius:

1. Aptarti finansinės analizės vietą, funkcijas ir rūšis.

2. Išnagrinėti santykinių rodiklių reikšmę ir jų teikiamus privalumus

atliekant finansinę analizę.

3. Įvertinti menamos įmonės veiklos rezultatų pokyčius per dvejus

finansinius metus, atliekant vertikalią, horizontalią ir santykinę

analizes.Šių uždavinių nagrinėjimas atsiskleidžia kursinio darbo struktūroje, kuri

susideda iš trijų dalių: „Finansinės analizės vieta ir funkcijos“,

„Santykiniai rodikliai ir jų pasirinkimo principai“ ir „Santykinių rodiklių

skaičiavimas. Įmonės veiklos analizė“. Darbo gale pateiktos pagrindinės

atliktos finansinės analizės išvados. Skaičiavimus kursiniame darbe

atliksiu pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ dviejų metų duomenis, kurie

pateikti prieduose. Prieduose taip pat pateiktos įmonės balanso bei pelno

ir nuostolio ataskaitų vertikali ir horizontali analizės bei Du Ponto turto

pelningumo ir nuosavo kapitalo pelningumo piramidinės analizės.Rinkdama medžiagą kursiniam darbui susidūriau su tuo, kad literatūroje

autoriai vartojama įvairias sąvokas tam pačiam rodikliui apibūdinti. Be to,

pasitaiko, kad į lietuvių kalbą vienas ir tas pats rodiklis verčiamas

įvairiai. Dėl to sunkiau suvokti finansinės būklės rodiklių esmę ir jų

apskaičiavimo metodiką. Šiame darbe daugiausia remsiuosi J.Mackevičiaus ir

D. Poškaitės knygoje Finansinė analizė pateikta rodiklių skaičiavimo

metodika ir analizavimo principais.

1. FINANSINĖS ANALIZĖS VIETA IR FUNKCIJOS

1.1. Finansinės analizės reikšmė ir uždaviniai

Įmonės veikloje susiduriama su daugybe informacijos, kuri nuolatos kinta.

Todėl itin svarbu tinkamai ir objektyviai ją įvertinti. Tik tuomet galima

priimti racionalius valdymo sprendimus. Finansinė analizė yra vienas iš

objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją. Be to, finansinė

analizė padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, o

svarbiausia – priimti racionalius ir tikslius valdymo sprendimus. Finansinė

analizė yra betarpiškai susijusi su apskaita, kontrole, planavimu ir

prognozavimu. Ji yra svarbiausias valdymo sistemos elementas. Jei analizė

atlikta netinkamai, pažeidžiamas visos valdymo sistemos vientisumas ir

valdymo ciklo uždarumas.Finansinė analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus,

įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Visa tai itin svarbu

nuolat besikeičiančiomis rinkos sąlygomis. Jos informacija padeda

patikrinti, ar praeityje priimti sprendimai tikslūs, taip pat pagrįsti

esamus ir būsimus valdymo sprendimus. Retrospektyvinės analizės metu

nustatoma ir įvertinama esama ekonominė situacija, o perspektyvinės

analizės – priimamų valdymo sprendimų ir būsimųjų projektų prasmė ir

efektyvumas.Finansinė analizė padeda nustatyti, ar įmonės teisingai pasirinko veikimo

kryptį. Ji itin svarbi nustatant įmonės pelningumą bei jos plėtimosi

galimybes. Svarbu sugebėti suvokti įmonės finansines ataskaitas ir
tinkamai

interpretuoti jų duomenis. Finansinė analizė atliekama siekiant gauti

reikšmingą informaciją apie įmonės veiklą, jos efektyvumą, pelningumą bei

rizikos laipsnį.Pagrindinis finansinės analizės uždavinys – suteikti tokią informaciją,

kuria remiantis galima būtų numatyti perspektyvas ir daryti racionalius

valdymo sprendimus, susijusius tiek su vidiniu įmonės gyvenimu, tiek su jos

išorine veikla. Siekiant išspręsti šį uždavinį, labai svarbu ieškoti

įvairių ekonominių rodiklių tarpusavio ryšių, identifikuoti faktus ir

reiškinius, kurie gali sutrukdyti pasiekti numatomas perspektyvas.Finansinė analizės metodika labai daug priklauso nuo analitiko

kvalifikacijos ir kompetencijos. Apskaitos tvarkymas grindžiamas

tarptautiniais ir nacionaliniais standartais, norminiais aktais, nurodymais

ir nuostatais, o finansinėje analizėje tokių ją reglamentuojančių dokumentų

daugelyje šalių apskritai nėra. Finansinėje ir valdymo apskaitoje

operuojama tiksliais dokumentais, o finansinėje analizėje dažniausiai

vartojami apytiksliai duomenys. Pažymėtinas tas faktas, kad nors finansinės

ataskaitos sudaromos tiksliai, bet vis vien nėra visiškos garantijos, jog

jos atitinka tikrovę. Tačiau apytikriai finansinės analizės duomenys yra

gana vertingi ir jais labai sėkmingai naudojasi įvairūs vartotojai.Plačiąja prasme finansinės analizės tikslas yra teikti objektyvią

informaciją vartotojams, padėti įmonių vadovams didinti veiklos efektyvumų.

Šiam tikslui pasiekti keliami konkretūs uždaviniai. J.Mackevičius ir D.

Poškaitė savo knygoje „Finansinė analizė“ apibendrina užsienio autorių

literatūrą ir pateikia tokius svarbiausius finansinės analizės

uždavinius[1]:

1. Sukurti finansinės informacijos sistemą, atitinkančią įmonės politiką.2. Palyginti faktinę padėtį su planais, standartais ir kitais

parametrais.

3. Padėti formuoti finansų valdymo ir apskaitos politiką.

4. Padėti įmonių vadovams kontroliuoti ūkinę ir finansinę veiklą;

5. Padėti išvengti bankroto ir kitų finansinių sukrėtimų;

6. Nustatyti pelningiausias veiklos sritis;

7. Padėti koordinuoti visas veiklos sferas ir funkcinių padalinių darbą;

8. Padėti išlaikyti kreditų linijas su bankais ir kt.Rinkos ekonomikos šalyse finansinei analizei keliami uždaviniai dažniausiai

siejami su vartotojų poreikiais. Įmonių vadovus labiausiai domina įmonės

plėtimosi perspektyvos, pelningumas, veiklos efektyvumas ir strategija.

Todėl finansų analitikas, atlikdamas įmonės veiklos analizę, turi nuolat

kelti sau šį uždavinį. Investuotojus daugiausia domina įmonės likvidumas,

pelno, dividendų dydis. Todėl analitikas privalo apskaičiuoti atitinkamus

koeficientus, rodančius likvidumo, pelno ir dividendų lygį. Bankus ir

kreditorius labai domina įmonių finansinis pastovumas ir mokumas. Be to,

finansinės analizės teikiama informacija domisi ir kiti vartotojai, kurie

turi savo specifinių tikslų ir poreikių.Verslo aplinkoje visus finansinės informacijos vartotojus, pagal

informacinių poreikių patenkinimą ir informacijos detalumo lygį galima

suskirstyti į vidinės ir išorinės finansinės informacijos vartotojus.

Pagrindiniai skirtumai vidinės finansinės analizės nuo išorinės yra tie,

kad joje galima panaudoti papildomus informacijos šaltinius, didesnė ir

naudojamų metodų įvairovė. Be to, vidinė analizė atliekama kompleksiškai,

t.y. sujungiama apskaita, analizė, planavimas ir sprendimų priėmimas. Taip

pat svarbu, kad tokios analizės rezultatai išliktų konfidencialūs.

1.2. Finansinės analizės rūšys

Vakarų šalių įmonių finansinių rodiklių analizė atliekama dažniausiai

naudojant 3-5, o kartais net 10 paskutinių metų duomenis. Tai įgalina

nustatyti įmonės veiklos kitimą ir tendencijas, todėl tokios analizės

duomenys labai reikalingi vidiniams ir išoriniams informacijos vartotojams.

Dažnai analizės metu atskleistais duomenimis labai domisi įmonės

pagrindiniai konkurentai, taip pat bankininkai, tiekėjai ir kiti. Patyręs

konkurentas, turintis atitinkamos informacijos, sugeba geriau suprasti bei

įvertinti atitinkamą situaciją ir jį supančią aplinką, todėl jo nuojauta

pasako, kokį jam reikia daryti sprendimą. Žinoma, finansinės analizės

rezultatais daugiausia turi domėtis įmonės vadovybė. Taigi, literatūroje

dažniausiai minimos ir visuotinai plačiai naudojamos šios trys finansinės

analizės rūšys:

1. Horizontalioji analizė. Tai dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų

duomenų palyginimas. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių

dinamiką, kuri apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, t.y.

nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių (žr. 1 ir 3 priedas). Vakarų

autoriai atkreipė dėmesį į tai, kad labai svarbu lyginimui parinkti

bazinius rodiklius. Jie nurodo, kad lyginimui paimta bazė neturėtų būti

lygi nuliui arba neigiamam skaičiui. Jeigu taip atsitinka, tai neturi

būti skaičiuojami nukrypimai procentais[2]. Pavyzdžiui, jei praėjusiais

įmonė gavo 3000Lt nuostolių, o ataskaitiniais metais – 5000Lt

pelno, tai 8000Lt (-3000 + 5000) nukrypimas negali būti išreikštas

procentais. Horizontaliosios analizės pagrindinis trūkumas tas, kad ji

netiria rodiklių pasikeitimo priežasčių. Tai atlieka kitos analizės

rūšys. Horizontalioji analizė dažnai naudojama analizuojant balanso,

pelno ir nuostolių, kitų finansinių ataskaitų duomenis.❖ Tam tikra horizontaliosios analizės atmaina yra laikoma trendo

analizė. Nors kai kurie autoriai ją laiko savarankiška finansinės

analizės rūšimi. Jos pagrindinis tikslas – nustatyti ilgesnio

laikotarpio rodiklių kitimo pagrindines tendencijas ir dėsningumus.

Todėl finansinių ataskaitų duomenys analizuojami kelių ar net

keliolikos metų (dažniausiai 5-10 metų). Norint nustatyti vieno ar

kito rodiklio kitimo tendencijas, labai svarbu tirti jį susijusį su

kitais rodikliais. Šiuo atveju klasikinis pavyzdys galėtų būti

realizacijos ir pelno kitimo dinamikos palyginimas. Jeigu, sakykime,

realizacijos ir pelno rodikliai per penkerius metus keitėsi

nevienodai, būtina nustatyti tokio reiškinio priežastis ir veiksnius.2. Vertikalioji analizė. Vertikaliosios analizės esmę sudaro tai, kad

atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu

tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio

procentais (žr. 2 ir 3 priedas). Dažniausiai kitiems daliniams rodikliams

apskaičiuoti baziniai dydžiai yra bendra aktyvų, pasyvų, pelno, grynosios

realizacijos suma ir pan. Taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam

tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą. Jeigu atliekama keleto

metų analizė, tai ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet

ir kokios tų pasikeitimų priežastys.3. Santykinė analizė. Ši analizė literatūroje dar vadinama koeficientų

analize. Jos esmę sudaro tai, kad nustatomas finansinės ataskaitos

atitinkamų rodiklių tarpusavio ryšys. Santykinės analizės rezultatai

dažniausiai atvaizduojami suma, procentais arba santykiu (koeficientu).

Pavyzdžiui, santykiu gali būti išreikštas 10000Lt ir 2000Lt sumų sąryšis.

Šis sąryšis gali būti atvaizduotas kaip 5 santykis su 1. Šį sąryšį galima

įsivaizduoti kaip penkis kartus. Tai reikštų, kad didesnioji suma (10

000) yra 5 kartus didesnė už mažesniąją sumą (2000).Šį sąryšį galima

įsivaizduoti ir kaip koeficientą 5.Santykinė analizė labai svarbi įmonės veikloje, ji patogi savo rodiklių

gausa ir įvairove, galimybe įvertinti įmonę pagal įvairius parametrus.

Taigi, toliau šiame darbe bus aptariama santykinių rodiklių reikšmė ir

pasirinkimo principai bei nagrinėjami jų teikiami trūkumai ir privalumai.

Bus pateikta ir kai kurių apskaičiuotų rodiklių analizė.

2. SANTYKINIAI RODIKLIAI IR JŲ PASIRINKIMO PRINCIPAI

2.1. Santykinių rodiklių reikšmė ir pasirinkimo principai

Santykinė analizė labai plačiai naudojama verslo įmonėse. Įmonių finansinei

būklei įvertinti naudojama gana daug rodiklių. Jie skiriasi panaudojimo

tikslais ir svarba. Kai kurie rodikliai pateikia kritinės svarbos

informaciją einamajai, trumpalaikei įmonės veiklai užtikrinti. Šie

rodikliai dažniausiai nagrinėjami tuomet, kai įmonės vadovybė neturi

ilgalaikių ją dominančių perspektyvų. Tačiau paprastai nagrinėjama ilgo

laikotarpio planai. Šiuo atveju apskaičiuojami ir analizuojami įmonės

rodikliai, galintys padėti priimti perspektyvinius sprendimus, numatyti

įmonės veiklos strategiją ir pan. Kadangi finansinės būklės rodiklių yra

daug, tai kai kurie autoriai juos klasifikuoja į grupes. Tačiau nėra

bendros rodiklių klasifikavimo grupes sistemos.Santykiniai rodikliai gali būti naudojami įvairiose sferose. Todėl itin

svarbu suvokti, kokius rodiklius ir kada tikslingiausia įmonės vadovams bei

kitiems suinteresuotiems asmenims naudoti. Santykinių rodiklių naudojimas

aktualus, kai įmonė, jos veiklos rezultatai lyginama skirtingų šakos įmonių

veika, taip pat kai atliekama vienos įmonės tam tikro laikotarpio analizė.Svarbu prieš pasirenkant santykinius rodiklius įmonei įvertinti, nustatyti

analizės tikslus ir įmonės vystymosi perspektyvas. Jeigu yra žinoma, kokie

įmonės strateginiai planai, tada santykinių rodiklių pagalba galima

nustatyti, kaip sekasi tuos planus įgyvendinti, ar nereikia daryti

pakeitimų. Jeigu įmonė turi keletą tikslų, tada reikia nustatyti, kurie yra

svarbiausi. Tam paranku pasinaudoti tikslų rangavimu ar tikslų medžio

sudarymu. Tikslus reikia peržiūrėti, kintant verslo sąlygoms, kadangi gali

pakisti įmonės prioritetai. Dažniausiai, kai vienas tikslas pasiekiamas,

kitas tampa pagrindiniu.Taigi, įmonė turi nustatyti, kokiam rodikliui reikia skirti daugiau

dėmesio, kaip jį interpretuoti. Dažnai vienas kokybinis rodiklis būna

svarbesnis negu keli kiekybiniai rodikliai. Kad įmonė sėkmingai plėtotų

savo veiklą, ji turi siekti gerinti svarbiausius rodiklius
(mokumą,

pelningumą, efektyvumą ir kt.). Atitinkamame veiklos etape įmonė turi iš

daugelio rodiklių išskirti svarbiausią, jam skirti daugiausia dėmesio.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad daugelis rodiklių kinta ir nustatyti jų

pasikeitimo veiksnius ir priežastis yra nelengva.Didelių sunkumų sukelia ir pagrindinio rodiklio nustatymas bei jo

interpretavimas. Kaip pavyzdį galima panagrinėti koeficientą, rodantį

grynojo pelno ir pardavimų santykį. Jei pelnas ir pardavimai sumažėjo

vienodai, tai jų santykis nepakis. Bet jei pelnas vienu metu sudarė 2,4 %

pardavimų, o vėliau -1,8%, vadinasi, pelnas sumažėjo daugiau negu

pardavimai. Pelningumo koeficiento sumažėjimas gali būti vertinamas

skirtingai, priklausomai nuo įmonės planų. Jei įmonė siekia gauti kuo

didesnį pelną, tai šis rezultatas yra blogas. Bet yra kitų priežasčių, kai

pelningumo rodiklį reikia įvertinti kitaip. Pavyzdžiui, kai kitose įmonėse

grynojo pelno ir pardavimų santykio rodikliai yra blogesni, tai mūsų įmonę,

vertinant pagal šį rodiklį, galima laikyti stipria. Kita vertus, įmonė gali

siekti pagerinti kitus finansinės veiklos rodiklius, todėl pelningumo

sumažėjimas yra visiškai pagrįstas. Vadinasi, tik atlikus išsamią

kompleksinę analizę, nustačius atitinkamų rodiklių pasikeitimo veiksnius ir

priežastis, galima padaryti tikslias išvadas ir apibendrinimus.Pasirenkant santykinius rodiklius, taip pat reikia žinoti, kokie įmonės

padaliniai dalyvauja tų tikslų įgyvendinime, kokie yra tų padalinių

poskyriai. Kiekvienam padaliniui turi būti nustatytas specifinis tikslas,

suderintas su bendrais įmonės tikslais. Taigi, pasirenkant santykinius

rodiklius, J.Mackevičius siūlo vadovautis tokiais principais[3]:

1. Jeigu įmanoma, tikslinga išrinkti vieną santykinį rodiklį, kuris

apibūdintų laimėjimų lygį, taip pat kartu su kitais rodikliais

parodytų, kokiu būdu laimėjimai galėtų būti patobulinti.

2. Pasirenkami rodikliai turėtų būti logiškai ar matematiškai tarpusavyje

susieti ir kad tai galima būtų įrodyti.

3. Reikia vengti pseudosantykinių rodiklių. (Pseudosantykiniai

rodikliai[4] – tai tie, kurie apskaičiuojami dalijant tarpusavyje

logiškai nesusietus dydžius, nors matematiškai panašius į santykinius

rodiklius, pavyzdžiui, sumokėtų palūkanų ir pardavimų santykis (%).

Sumokėtos palūkanos, ypač jei mokamos už pastovią paskolą, nepriklauso

nuo realizacijos apimties, todėl palūkanų procentas gali būti

lyginamas ne su realizacijos apimtimi, o su skolos dyžiu. Pardavimai,

tenkantys vienam gamybos darbuotojui, irgi nėra geras santykinis

rodiklis, nes įmonė gali parduoti ne tik savo gamybos, bet ir pirktus

gaminius, kas nėra jų darbo rezultatas.)

4. Vadovui neturi būti pateikiami tie rodikliai, kurių pasikeitimui

vadovas negali turėti įtakos, t.y. daryti poveikio.

5. Santykinis rodiklis turi įvertinti materialų veiksnį, o ne trivialų.

6. Santykinis išlaidų rodiklis turi teikti informaciją apie naudą, kad

vadovas visada tai turėtų mintyje.

7. Santykinių rodiklių, kuriuos gauna vadovas, skaičius turi būti

minimalus. Be to, reikia atminti, kad nėra idealios santykinių

rodiklių sistemos, kuri patenkintų visų įmonių vadovus, tiktų visoms

ūkio šakoms ir visiems laikams.Su paskutiniu teiginiu yra susiję dar trys rodiklių sudarymo principai:

❖ Įvairioms šakoms, ir įmonėms, jeigu jos funkcionuoja skirtingai,

reikalingi skirtingi santykiniai rodikliai.

❖ Įmonės viduje, skirtingiems valdymo lygmenims irgi reikalingi

skirtingi santykiniai rodikliai, nes vadovų atsakomybė yra nevienoda.

❖ Vadovo poreikis specifiniams rodikliams keičiasi, jeigu keičiasi jo

problemos.Visi išvardinti principai rodo, kad kiekvienas vadovas turėtų apskaičiuoti

tam tikrus rodiklius ir nebenaudoti tų, kurie nesuteikia jam reikalingos

informacijos, valdymo sprendimams priimti. Besikeičiančiomis rinkos

sąlygomis informacijos srautai nuolat didėja, tačiau tos informacijos

kokybė gali gerėti tik tada, kai jos kiekis nuolat yra mažinamas. Svarbu,

kad vadovas sugebėtų atsirinkti tik svarbiausius duomenis, reikalingus

įmonės veiklos įvertinimui. Todėl labai svarbu, jog norint pasiekti ,,gerą

ir norimą“ rodiklį, nebūtų užkertamas kelias tokiai įmonės veiklai, kuri

duotų naudos arba kad geras rodiklis netaptų tokių veiksmų padariniu, kuris

neduoda įmonei naudos. Pirmos situacijos rizika atsiranda tada, kai,

pavyzdžiui, sąnaudos atsiranda ir yra pripažįstamos viename laikotarpyje, o

nauda neparodoma iki kito laikotarpio pradžios. Antros situacijos rizika

atsiranda dažniausiai tada, kai pagalbinio santykinio rodiklio lygį

atspindi veiksmas, darantis teigiamą įtaką tik daliai įmonės veiklos, bet

galintis sukelti visos įmonės nuosmukį. Taigi, negali būti siekiama norimo

santykinio rodiklio dydžio įmonės gerovės sąskaita.

2.2. Santykinių rodiklių privalumai

Norint įvertinti įmonės veiklą ir jos
vien analizuoti

paskutinio laikotarpio finansines ataskaitas. Kiekvienas skaičius turi būti

analizuojamas tam tikrame kontekste, jis turi būti lyginamas su kitais.

Tačiau realioje įmonės veikloje dauguma vadovų gali laisvai naudoti

absoliučius dydžius, pavyzdžiui, žmonių skaičius, tonos, valandos,

kilometrai ir panašiai. Tačiau santykiniai rodikliai yra naudojami

nepakankamai.

Iš pagrindinių finansinių ataskaitų rodiklių galima apskaičiuoti daug

santykinių rodiklių, nusakančių įvairius veiklos aspektus. Santykinius

rodiklius lengva apskaičiuoti, kai kurie gali būti išreikšti kaip santykis,

kiti – procentais ar pan. Nepaisant to, kaip jie išreikšti, įvairių

koeficientų reikšmę galima greitai suvokti.

Nepaisant to, kur yra panaudojama santykinė analizė, daugeliu atvejų

santykiniai rodikliai yra daug pranašesni palyginti su absoliučiais

rodikliais. Tokia analizė reikalinga, kadangi paprasčiausias skaičius

negali būti akivaizdus ir reikšmingas nepalyginus jo su kitu skaičiumi.

Taigi, santykinis dydis, gautas palyginus du skaičius, yra daug

akivaizdesnis negu absoliutus dydis. Pavyzdžiui, tiesiog nagrinėjant

parduotų prekių savikainos pokyčius, dar negalima padaryti apibendrinančios

išvados, tačiau palyginus juos su atitinkamų laikotarpių pardavimų apimčių

pokyčiais, tai padaryti jau galima.Jei įmonės personalas nuolatos skaičiuoja pagrindinius santykinius

rodiklius, tai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, vadovai nesunkiai gali

įvertinti įmonės veiklą per praėjusius metus. Be to, jie įgalina palyginti

įmonės veiklą su konkurentų pasiekimais toje pačioje pramonės šakoje,

bendra situacija rinkoje bei baziniais tokios veikos rodikliais. Tokiu būdu

nesunku pastebėti įmonės būklės pagerėjimą ar numatyti problemines veiklos

sritis. Santykiniai rodikliai svarbūs ir bankų bei kitų kreditorių

veikloje, kadangi jie atspindi įmonės finansinius pajėgumus bei galimybes

grąžinti paskolą, padeda apspręsti kredito dydį.Galima paminėti tokius santykinių rodiklių privalumus, pateikiant tokius

lengvai suvokiamus pavyzdžius:[5]

1. Transportas. Kai kalbama apie transporto priemonės efektyvumą, galima

pasakyti, kad automobilis į paskyrimo vietą nuvažiuoja per n val. Bet tai

galima apibūdinti objektyviai tik tada, jeigu žinome transporto priemonės

greitį, t.y. km per valandą. Analogiškai galime nagrinėti ir sunaudojamo

kuro kiekį. Nuspręsime, kuris automobilis labiau ekonomiškas tik gavę

žinių apie suvartojimo kuro kiekį šimtui kilometrų.

2. Produkcija. Pavyzdžiui, dvi įmonės per tą patį laikotarpį pagamino po

2000 staklių. Tačiau abu šie rodikliai neparodo, ar įmonės dirbo

efektyviai. Tarkime, kad pirmoji įmonė gamino produkciją su 50

darbuotojų, o antroji – su 100. Galima daryti išvadą, kad pirmoji įmonė

dirbo efektyviau negu antroji. Pirmosios įmonės našumas 40 staklių vienam

žmogui, o antrosios – tik 20. Žinoma, pirmoji įmonė gali būti

nerentabili, bet tai jau kitas klausimas.

3. Pelnas. Abi įmonės gavo po 5000 Lt pelno. Kuri įmonė pelningesnė? Jeigu

A įmonė gavo šį pelną, gavusi 50 000 Lt pajamų, tai A įmonė bus

pelningesnė tuo atveju, jeigu jos pelningumas bus 10% pardavimų sumos, o

B įmonės -1%.Santykiniai rodikliai gali būti patobulinti ieškant galimybių pakeisti

vieną iš sudedamųjų dalių arba apskaičiuojamų elementų (skaitiklį, vardiklį

arba abu). Ūkinės operacijos gali būti vykdomos didinant pardavimus, esant

toms pačioms sąnaudoms, arba mažinant sąnaudas, tenkančias tai pačiai

pardavimų apimčiai. Tolygus veiksnių poveikis tiek skaitikliui, tiek ir

vardikliui yra vienas iš santykinių rodiklių privalumų. Taigi, santykinių

rodiklių naudojimas eliminuoja absoliutinių rodiklių trūkumus. Pavyzdžiui,

absoliutus išlaidų augimas daro įspūdį, kad jas reikia mažinti, kai jos

gali būti sąlygojamos gamybos apimties augimo. Tam, kad nepadarytume

klaidingų išvadų, reikia apskaičiuoti santykinį rodiklį.Santykiniai rodikliai turi būti apskaičiuojami ir naudojami tinkamai,

svarbu, kad „geras“ rodiklis netaptų pagrindiniu įmonės veiklos tikslu. G.

Kačinskas savo knygoje labai atsargiai ir kritiškai vertina kai kuriuos

santykinius rodiklius: „Nesižavėkite santykiniais rodikliais. Daug skaičių

po kablelio ekonomikoje dažniausiai tėra vien tikslumo iliuzija.

Atsiminkite: dividendai savininkams, atlyginimai darbuotojams išmokami ir

skolos kreditoriams grąžinamos ne koeficientais, kad ir kokie tobuli jie

būtų, bet litais[6]“

2.3. Santykinių rodiklių trūkumai

Kiekvienai įmonės veiklos sferai apibūdinti naudojama daug įvairių

rodiklių. Tačiau ne visada pavyksta tiksliai atitinkamus rodiklius

apskaičiuoti. Pirmiausia tipinėse finansinių ataskaitų formose neretai

trūksta informacijos, ypač priimant operatyvinius valdymo sprendimus ir

prognozuojant ateitį. Kaip ir kitos valdymo priemonės, santykiniai

rodikliai gali būti naudojami klaidingai arba net piktybiškai.
Būna

situacijų, kai netinkamai panaudoti santykiniai rodikliai gali klaidinti.Visus rodiklius reikia mokėti tirti ir vertinti, juos interpretuoti savo

įmonės mastu ir lyginti su kitų įmonių rodikliais. Santykinių rodiklių

skaičiavimui būdingas proporcingumo principas[7], t.y. kad skaitiklis ir

vardiklis nepriklausytų nuo produkcijos ar kitos apimties rodiklio įtakos.

Tačiau ne visada pavyksta tai padaryti. Tais atvejais, kai ignoruojamos

pastovios išlaidos, toks rodiklių atvaizdavimo principas gali būti

pasiektas, tačiau kai atsižvelgiama į pastovias išlaidas (pavyzdžiui,

pelningumo rodiklyje), negalime sakyti, kad pelno pasikeitimas yra

proporcingas pardavimų pasikeitimui.

Išanalizavus literatūrą, galima dar išskirti tokius santykinių rodiklių

trūkumus:

❖ Informacija santykiniams rodikliams apskaičiuoti gali būti gauta tik

pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, t.y. ataskaitose finansinė būklė

parodoma laikotarpio pabaigoje. Todėl santykiniai rodikliai neatvaizduoja

realios situacijos, ypač sezoniškose veiklos sferose. Pavyzdžiui,

atsargos ir gautinos sumos laikotarpio pabaigoje gali labai skirtis nuo

vidutinių sezono metu.

❖ Neigiami skaičiai, naudojami santykiniam rodikliui apskaičiuoti, taip

pat gali suformuoti klaidingą išvadą, nes, dalydami du neigiamus dydžius,

gauname teigiamą santykinį rodiklį.

❖ Yra labai sudėtinga apskaičiuoti ir įvertinti didelių tarptautinių

įmonių santykinius rodiklius, kadangi tokios įmonės paprastai plėtoja

verslą keliuose skirtinguose rinkos segmentuose. Be to, sunku nustatyti

tokių įmonių pagrindinius konkurentus ir palyginti jų veiklą.

❖ Tokie kokybiniai rodikliai kaip ekonominė ir politinė šalies padėtis,

vadybininkų ir specialistų patirtis, marketingo politika bei įmonės

žmogiškieji resursai neatsispindi tradicinėse finansinėse ataskaitose.

Todėl sunku nustatyti tikrąjį įmonės finansinį pajėgumą bei

konkurencingumą.

❖ Priimdama tam tikrus finansinius sprendimus, įmonės vadovybė gali

manipuliuoti santykiniais rodikliais, „pagerinti“ juos. Pavyzdžiui,

įmonės mokumo koeficientas metų pabaigoje yra lygus 1,5 (30000 : 20000).

Tačiau, panaudojus 10000 Lt grynųjų pinigų kreditoriniam įsiskolinimui

sumažinti prieš ataskaitos sudarymą, galima padidinti mokumo koeficientą

iki 2 (20000 : 10000). Apskritai kiekviena ūkinė operacija, kuri daro

įtaką santykinio rodiklio skaitikliui ir vardikliui, gali būti panaudota

manipuliavimui. Jeigu rodiklis yra didesnis už vienetą, jis gali būti

padidintas tokia ūkine operacija, dėl kurios reikėtų tą pačią sumą atimti

iš skaitiklio ir vardiklio; jeigu rodiklis mažesnis už vienetą, jis gali

būti padidintas tokia ūkine operacija, dėl kurios reikėtų prie skaitiklio

ir vardiklio pridėti tą pačią sumą.

❖ Ūkinės operacijos, įvykusios metų pabaigoje, taip pat gali iškreipti

santykinį rodiklį.

❖ Reikia atsižvelgti ir į tai, kad visada yra tam tikras laiko tarpas tarp

finansinio laikotarpio pabaigos ir sudarytos metinės ar ketvirtinės

ataskaitos išspausdinimo ir pateikimo. Metinės ataskaitos atveju toks

laiko tarpas gali užtrukti kelis mėnesius.

❖ Kiekviena įmonė pasirenka savo apskaitos politiką, todėl atliekant

įmonių rodiklių palyginimą galimi nukrypimai. Pavyzdžiui, dvi vienodo

dydžio tos pačios šakos įmonės gali pasirinkti skirtingus nusidėvėjimo

skaičiavimo metodus, ar skirtingai įvertinti atsargas.

❖ Santykiniai rodikliai nebūtinai atskleidžia savo elementų sudėtį ir

kokybę. Daugeliui rodiklių, naudojamų lyginant, daro įtaką keletas

veiksnių. Pavyzdžiui, pajamos iš pardavimų yra gaminių kiekio, jų

asortimento, struktūros, kokybės, jų kainų funkcija. Lyginant tokio tipo

dydžius, galima nustatyti bendrą nukrypimą, bet nežinoti, kurie veiksniai

jį nulėmė.

❖ Finansinės ataskaitos yra pagrįstos praeities duomenimis, buvusiomis

atsargų kainomis, todėl analizuojant bei darant prognozes reikia

atsižvelgti į kintančias verslo bei numatomą infliacijos lygį.

Atliekant įmonės santykinių rodiklių analizę, svarbu nepamiršti išvardintų

jos trūkumų ir gautus rezultatus vertinti atsargiai, atsižvelgiant į rinkos

sąlygas, prognozes, apskaitos metodikas.

2.4. Santykinių rodiklių vertinimas

Visi santykiniai rodikliai apskaičiuojami skaitiklį dalijant iš vardiklio,

tačiau santykinio rodiklio dydis gali būti išreikštas įvairiai. Jeigu du

skaičiai, turintys tą patį įvertinimą, sujungiami į santykinį dydį, tai jis

gali būti išreikštas kaip santykis, grynas skaičius, procentas arba

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4132 žodžiai iš 8247 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.