Finansinė analizė naudojant santykinius rodiklius
5 (100%) 1 vote

Finansinė analizė naudojant santykinius rodiklius

Turinys

ĮVADAS 3

1. FINANSINĖS ANALIZĖS VIETA IR FUNKCIJOS 51.1. Finansinės analizės reikšmė ir uždaviniai 5

1.2. Finansinės analizės rūšys 7

2. SANTYKINIAI RODIKLIAI IR JŲ PASIRINKIMO PRINCIPAI 10

2.1. Santykinių rodiklių reikšmė ir pasirinkimo principai 10

2.2. Santykinių rodiklių privalumai 13

2.3. Santykinių rodiklių trūkumai 15

2.4. Santykinių rodiklių vertinimas 17

3. SANTYKINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMAS. ĮMONĖS VEIKLOS ANALIZĖ 20

3.1. Santykinių rodiklių grupavimas 20

3.2. Menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ veiklos finansinė analizė 21

3.2.1. Įmonės horizontali ir vertikali analizė 22

3.2.2. Įmonės santykinių rodiklių analizė 26

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 32

LITERATŪRA 34

PRIEDAI 35

ĮVADASFinansinė analizė – tai buvusių įmonės vadovybės sprendimų, esamos rinkos

situacijos ir įmonės perspektyvos įvertinimas, remiantis atskaitomybės

dokumentais, specialiais tyrimais, duomenų bazėmis ir kitais informacijos

šaltiniais. Tam, kad nuodugniai įvertintų įmonės veiklą, jos vadovai turėtų

analizuoti ne tik finansinės atskaitomybės duomenis, bet ir palyginti juos

tarpusavyje, apskaičiuoti įvairius įmonės veiklos efektyvumo rodiklius.

Tokiu būdu įmonės vadovas, finansų analitikas ar kitas finansinės analizės

vartotojas gali suvokti pilną vaizdą.

Kadangi finansinė analizė yra labai plati tema, tai šiame kursiniame darbe

plačiau panagrinėsiu santykinių rodiklių reikšmę, jų teikiamus privalumus

bei trūkumus. Santykinių rodiklių analizės neįmanoma atlikti, kartu

neapžvelgus vertikalios bei horizontalios įmonės balanso bei pelno ir

nuostolio ataskaitų analizės rezultatų, todėl jos bus naudojamos atliekant

skaičiavimus.

Taigi, šio kursinio darbo tikslas aptarti finansinės analizės reikšmę

įmonės ūkinėje komercinėje veikloje, plačiau išanalizuoti santykinių

rodiklių esmę, jų vietą įmonės veiklos analizėje.Sau užsibrėžiau tokius kursinio darbo uždavinius:

1. Aptarti finansinės analizės vietą, funkcijas ir rūšis.

2. Išnagrinėti santykinių rodiklių reikšmę ir jų teikiamus privalumus

atliekant finansinę analizę.

3. Įvertinti menamos įmonės veiklos rezultatų pokyčius per dvejus

finansinius metus, atliekant vertikalią, horizontalią ir santykinę

analizes.Šių uždavinių nagrinėjimas atsiskleidžia kursinio darbo struktūroje, kuri

susideda iš trijų dalių: „Finansinės analizės vieta ir funkcijos“,

„Santykiniai rodikliai ir jų pasirinkimo principai“ ir „Santykinių rodiklių

skaičiavimas. Įmonės veiklos analizė“. Darbo gale pateiktos pagrindinės

atliktos finansinės analizės išvados. Skaičiavimus kursiniame darbe

atliksiu pagal menamos įmonės UAB „Pirmadienis“ dviejų metų duomenis, kurie

pateikti prieduose. Prieduose taip pat pateiktos įmonės balanso bei pelno

ir nuostolio ataskaitų vertikali ir horizontali analizės bei Du Ponto turto

pelningumo ir nuosavo kapitalo pelningumo piramidinės analizės.Rinkdama medžiagą kursiniam darbui susidūriau su tuo, kad literatūroje

autoriai vartojama įvairias sąvokas tam pačiam rodikliui apibūdinti. Be to,

pasitaiko, kad į lietuvių kalbą vienas ir tas pats rodiklis verčiamas

įvairiai. Dėl to sunkiau suvokti finansinės būklės rodiklių esmę ir jų

apskaičiavimo metodiką. Šiame darbe daugiausia remsiuosi J.Mackevičiaus ir

D. Poškaitės knygoje Finansinė analizė pateikta rodiklių skaičiavimo

metodika ir analizavimo principais.

1. FINANSINĖS ANALIZĖS VIETA IR FUNKCIJOS

1.1. Finansinės analizės reikšmė ir uždaviniai

Įmonės veikloje susiduriama su daugybe informacijos, kuri nuolatos kinta.

Todėl itin svarbu tinkamai ir objektyviai ją įvertinti. Tik tuomet galima

priimti racionalius valdymo sprendimus. Finansinė analizė yra vienas iš

objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją. Be to, finansinė

analizė padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, o

svarbiausia – priimti racionalius ir tikslius valdymo sprendimus. Finansinė

analizė yra betarpiškai susijusi su apskaita, kontrole, planavimu ir

prognozavimu. Ji yra svarbiausias valdymo sistemos elementas. Jei analizė

atlikta netinkamai, pažeidžiamas visos valdymo sistemos vientisumas ir

valdymo ciklo uždarumas.Finansinė analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus,

įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Visa tai itin svarbu

nuolat besikeičiančiomis rinkos sąlygomis. Jos informacija padeda

patikrinti, ar praeityje priimti sprendimai tikslūs, taip pat pagrįsti

esamus ir būsimus valdymo sprendimus. Retrospektyvinės analizės metu

nustatoma ir įvertinama esama ekonominė situacija, o perspektyvinės

analizės – priimamų valdymo sprendimų ir būsimųjų projektų prasmė ir

efektyvumas.Finansinė analizė padeda nustatyti, ar įmonės teisingai pasirinko veikimo

kryptį. Ji itin svarbi nustatant įmonės pelningumą bei jos plėtimosi

galimybes. Svarbu sugebėti suvokti įmonės finansines ataskaitas ir
tinkamai

interpretuoti jų duomenis. Finansinė analizė atliekama siekiant gauti

reikšmingą informaciją apie įmonės veiklą, jos efektyvumą, pelningumą bei

rizikos laipsnį.Pagrindinis finansinės analizės uždavinys – suteikti tokią informaciją,

kuria remiantis galima būtų numatyti perspektyvas ir daryti racionalius

valdymo sprendimus, susijusius tiek su vidiniu įmonės gyvenimu, tiek su jos

išorine veikla. Siekiant išspręsti šį uždavinį, labai svarbu ieškoti

įvairių ekonominių rodiklių tarpusavio ryšių, identifikuoti faktus ir

reiškinius, kurie gali sutrukdyti pasiekti numatomas perspektyvas.Finansinė analizės metodika labai daug priklauso nuo analitiko

kvalifikacijos ir kompetencijos. Apskaitos tvarkymas grindžiamas

tarptautiniais ir nacionaliniais standartais, norminiais aktais, nurodymais

ir nuostatais, o finansinėje analizėje tokių ją reglamentuojančių dokumentų

daugelyje šalių apskritai nėra. Finansinėje ir valdymo apskaitoje

operuojama tiksliais dokumentais, o finansinėje analizėje dažniausiai

vartojami apytiksliai duomenys. Pažymėtinas tas faktas, kad nors finansinės

ataskaitos sudaromos tiksliai, bet vis vien nėra visiškos garantijos, jog

jos atitinka tikrovę. Tačiau apytikriai finansinės analizės duomenys yra

gana vertingi ir jais labai sėkmingai naudojasi įvairūs vartotojai.Plačiąja prasme finansinės analizės tikslas yra teikti objektyvią

informaciją vartotojams, padėti įmonių vadovams didinti veiklos efektyvumų.

Šiam tikslui pasiekti keliami konkretūs uždaviniai. J.Mackevičius ir D.

Poškaitė savo knygoje „Finansinė analizė“ apibendrina užsienio autorių

literatūrą ir pateikia tokius svarbiausius finansinės analizės

uždavinius[1]:

1. Sukurti finansinės informacijos sistemą, atitinkančią įmonės politiką.2. Palyginti faktinę padėtį su planais, standartais ir kitais

parametrais.

3. Padėti formuoti finansų valdymo ir apskaitos politiką.

4. Padėti įmonių vadovams kontroliuoti ūkinę ir finansinę veiklą;

5. Padėti išvengti bankroto ir kitų finansinių sukrėtimų;

6. Nustatyti pelningiausias veiklos sritis;

7. Padėti koordinuoti visas veiklos sferas ir funkcinių padalinių darbą;

8. Padėti išlaikyti kreditų linijas su bankais ir kt.Rinkos ekonomikos šalyse finansinei analizei keliami uždaviniai dažniausiai

siejami su vartotojų poreikiais. Įmonių vadovus labiausiai domina įmonės

plėtimosi perspektyvos, pelningumas, veiklos efektyvumas ir strategija.

Todėl finansų analitikas, atlikdamas įmonės veiklos analizę, turi nuolat

kelti sau šį uždavinį. Investuotojus daugiausia domina įmonės likvidumas,

pelno, dividendų dydis. Todėl analitikas privalo apskaičiuoti atitinkamus

koeficientus, rodančius likvidumo, pelno ir dividendų lygį. Bankus ir

kreditorius labai domina įmonių finansinis pastovumas ir mokumas. Be to,

finansinės analizės teikiama informacija domisi ir kiti vartotojai, kurie

turi savo specifinių tikslų ir poreikių.Verslo aplinkoje visus finansinės informacijos vartotojus, pagal

informacinių poreikių patenkinimą ir informacijos detalumo lygį galima

suskirstyti į vidinės ir išorinės finansinės informacijos vartotojus.

Pagrindiniai skirtumai vidinės finansinės analizės nuo išorinės yra tie,

kad joje galima panaudoti papildomus informacijos šaltinius, didesnė ir

naudojamų metodų įvairovė. Be to, vidinė analizė atliekama kompleksiškai,

t.y. sujungiama apskaita, analizė, planavimas ir sprendimų priėmimas. Taip

pat svarbu, kad tokios analizės rezultatai išliktų konfidencialūs.

1.2. Finansinės analizės rūšys

Vakarų šalių įmonių finansinių rodiklių analizė atliekama dažniausiai

naudojant 3-5, o kartais net 10 paskutinių metų duomenis. Tai įgalina

nustatyti įmonės veiklos kitimą ir tendencijas, todėl tokios analizės

duomenys labai reikalingi vidiniams ir išoriniams informacijos vartotojams.

Dažnai analizės metu atskleistais duomenimis labai domisi įmonės

pagrindiniai konkurentai, taip pat bankininkai, tiekėjai ir kiti. Patyręs

konkurentas, turintis atitinkamos informacijos, sugeba geriau suprasti bei

įvertinti atitinkamą situaciją ir jį supančią aplinką, todėl jo nuojauta

pasako, kokį jam reikia daryti sprendimą. Žinoma, finansinės analizės

rezultatais daugiausia turi domėtis įmonės vadovybė. Taigi, literatūroje

dažniausiai minimos ir visuotinai plačiai naudojamos šios trys finansinės

analizės rūšys:

1. Horizontalioji analizė. Tai dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų

duomenų palyginimas. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių

dinamiką, kuri apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, t.y.

nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių (žr. 1 ir 3 priedas). Vakarų

autoriai atkreipė dėmesį į tai, kad labai svarbu lyginimui parinkti

bazinius rodiklius. Jie nurodo, kad lyginimui paimta bazė neturėtų būti

lygi nuliui arba neigiamam skaičiui. Jeigu taip atsitinka, tai neturi

būti skaičiuojami nukrypimai procentais[2]. Pavyzdžiui, jei praėjusiais

įmonė gavo 3000Lt nuostolių, o ataskaitiniais metais – 5000Lt

pelno, tai 8000Lt (-3000 + 5000) nukrypimas negali būti išreikštas

procentais. Horizontaliosios analizės pagrindinis trūkumas tas, kad ji

netiria rodiklių pasikeitimo priežasčių. Tai atlieka kitos analizės

rūšys. Horizontalioji analizė dažnai naudojama analizuojant balanso,

pelno ir nuostolių, kitų finansinių ataskaitų duomenis.❖ Tam tikra horizontaliosios analizės atmaina yra laikoma trendo

analizė. Nors kai kurie autoriai ją laiko savarankiška finansinės

analizės rūšimi. Jos pagrindinis tikslas – nustatyti ilgesnio

laikotarpio rodiklių kitimo pagrindines tendencijas ir dėsningumus.

Todėl finansinių ataskaitų duomenys analizuojami kelių ar net

keliolikos metų (dažniausiai 5-10 metų). Norint nustatyti vieno ar

kito rodiklio kitimo tendencijas, labai svarbu tirti jį susijusį su

kitais rodikliais. Šiuo atveju klasikinis pavyzdys galėtų būti

realizacijos ir pelno kitimo dinamikos palyginimas. Jeigu, sakykime,

realizacijos ir pelno rodikliai per penkerius metus keitėsi

nevienodai, būtina nustatyti tokio reiškinio priežastis ir veiksnius.2. Vertikalioji analizė. Vertikaliosios analizės esmę sudaro tai, kad

atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu

tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio

procentais (žr. 2 ir 3 priedas). Dažniausiai kitiems daliniams rodikliams

apskaičiuoti baziniai dydžiai yra bendra aktyvų, pasyvų, pelno, grynosios

realizacijos suma ir pan. Taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam

tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą. Jeigu atliekama keleto

metų analizė, tai ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet

ir kokios tų pasikeitimų priežastys.3. Santykinė analizė. Ši analizė literatūroje dar vadinama koeficientų

analize. Jos esmę sudaro tai, kad nustatomas finansinės ataskaitos

atitinkamų rodiklių tarpusavio ryšys. Santykinės analizės rezultatai

dažniausiai atvaizduojami suma, procentais arba santykiu (koeficientu).

Pavyzdžiui, santykiu gali būti išreikštas 10000Lt ir 2000Lt sumų sąryšis.

Šis sąryšis gali būti atvaizduotas kaip 5 santykis su 1. Šį sąryšį galima

įsivaizduoti kaip penkis kartus. Tai reikštų, kad didesnioji suma (10

000) yra 5 kartus didesnė už mažesniąją sumą (2000).Šį sąryšį galima

įsivaizduoti ir kaip koeficientą 5.Santykinė analizė labai svarbi įmonės veikloje, ji patogi savo rodiklių

gausa ir įvairove, galimybe įvertinti įmonę pagal įvairius parametrus.

Taigi, toliau šiame darbe bus aptariama santykinių rodiklių reikšmė ir

pasirinkimo principai bei nagrinėjami jų teikiami trūkumai ir privalumai.

Bus pateikta ir kai kurių apskaičiuotų rodiklių analizė.

2. SANTYKINIAI RODIKLIAI IR JŲ PASIRINKIMO PRINCIPAI

2.1. Santykinių rodiklių reikšmė ir pasirinkimo principai

Santykinė analizė labai plačiai naudojama verslo įmonėse. Įmonių finansinei

būklei įvertinti naudojama gana daug rodiklių. Jie skiriasi panaudojimo

tikslais ir svarba. Kai kurie rodikliai pateikia kritinės svarbos

informaciją einamajai, trumpalaikei įmonės veiklai užtikrinti. Šie

rodikliai dažniausiai nagrinėjami tuomet, kai įmonės vadovybė neturi

ilgalaikių ją dominančių perspektyvų. Tačiau paprastai nagrinėjama ilgo

laikotarpio planai. Šiuo atveju apskaičiuojami ir analizuojami įmonės

rodikliai, galintys padėti priimti perspektyvinius sprendimus, numatyti

įmonės veiklos strategiją ir pan. Kadangi finansinės būklės rodiklių yra

daug, tai kai kurie autoriai juos klasifikuoja į grupes. Tačiau nėra

bendros rodiklių klasifikavimo grupes sistemos.Santykiniai rodikliai gali būti naudojami įvairiose sferose. Todėl itin

svarbu suvokti, kokius rodiklius ir kada tikslingiausia įmonės vadovams bei

kitiems suinteresuotiems asmenims naudoti. Santykinių rodiklių naudojimas

aktualus, kai įmonė, jos veiklos rezultatai lyginama skirtingų šakos įmonių

veika, taip pat kai atliekama vienos įmonės tam tikro laikotarpio analizė.Svarbu prieš pasirenkant santykinius rodiklius įmonei įvertinti, nustatyti

analizės tikslus ir įmonės vystymosi perspektyvas. Jeigu yra žinoma, kokie

įmonės strateginiai planai, tada santykinių rodiklių pagalba galima

nustatyti, kaip sekasi tuos planus įgyvendinti, ar nereikia daryti

pakeitimų. Jeigu įmonė turi keletą tikslų, tada reikia nustatyti, kurie yra

svarbiausi. Tam paranku pasinaudoti tikslų rangavimu ar tikslų medžio

sudarymu. Tikslus reikia peržiūrėti, kintant verslo sąlygoms, kadangi gali

pakisti įmonės prioritetai. Dažniausiai, kai vienas tikslas pasiekiamas,

kitas tampa pagrindiniu.Taigi, įmonė turi nustatyti, kokiam rodikliui reikia skirti daugiau

dėmesio, kaip jį interpretuoti. Dažnai vienas kokybinis rodiklis būna

svarbesnis negu keli kiekybiniai rodikliai. Kad įmonė sėkmingai plėtotų

savo veiklą, ji turi siekti gerinti svarbiausius rodiklius
(mokumą,

pelningumą, efektyvumą ir kt.). Atitinkamame veiklos etape įmonė turi iš

daugelio rodiklių išskirti svarbiausią, jam skirti daugiausia dėmesio.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad daugelis rodiklių kinta ir nustatyti jų

pasikeitimo veiksnius ir priežastis yra nelengva.Didelių sunkumų sukelia ir pagrindinio rodiklio nustatymas bei jo

interpretavimas. Kaip pavyzdį galima panagrinėti koeficientą, rodantį

grynojo pelno ir pardavimų santykį. Jei pelnas ir pardavimai sumažėjo

vienodai, tai jų santykis nepakis. Bet jei pelnas vienu metu sudarė 2,4 %

pardavimų, o vėliau -1,8%, vadinasi, pelnas sumažėjo daugiau negu

pardavimai. Pelningumo koeficiento sumažėjimas gali būti vertinamas

skirtingai, priklausomai nuo įmonės planų. Jei įmonė siekia gauti kuo

didesnį pelną, tai šis rezultatas yra blogas. Bet yra kitų priežasčių, kai

pelningumo rodiklį reikia įvertinti kitaip. Pavyzdžiui, kai kitose įmonėse

grynojo pelno ir pardavimų santykio rodikliai yra blogesni, tai mūsų įmonę,

vertinant pagal šį rodiklį, galima laikyti stipria. Kita vertus, įmonė gali

siekti pagerinti kitus finansinės veiklos rodiklius, todėl pelningumo

sumažėjimas yra visiškai pagrįstas. Vadinasi, tik atlikus išsamią

kompleksinę analizę, nustačius atitinkamų rodiklių pasikeitimo veiksnius ir

priežastis, galima padaryti tikslias išvadas ir apibendrinimus.Pasirenkant santykinius rodiklius, taip pat reikia žinoti, kokie įmonės

padaliniai dalyvauja tų tikslų įgyvendinime, kokie yra tų padalinių

poskyriai. Kiekvienam padaliniui turi būti nustatytas specifinis tikslas,

suderintas su bendrais įmonės tikslais. Taigi, pasirenkant santykinius

rodiklius, J.Mackevičius siūlo vadovautis tokiais principais[3]:

1. Jeigu įmanoma, tikslinga išrinkti vieną santykinį rodiklį, kuris

apibūdintų laimėjimų lygį, taip pat kartu su kitais rodikliais

parodytų, kokiu būdu laimėjimai galėtų būti patobulinti.

2. Pasirenkami rodikliai turėtų būti logiškai ar matematiškai tarpusavyje

susieti ir kad tai galima būtų įrodyti.

3. Reikia vengti pseudosantykinių rodiklių. (Pseudosantykiniai

rodikliai[4] – tai tie, kurie apskaičiuojami dalijant tarpusavyje

logiškai nesusietus dydžius, nors matematiškai panašius į santykinius

rodiklius, pavyzdžiui, sumokėtų palūkanų ir pardavimų santykis (%).

Sumokėtos palūkanos, ypač jei mokamos už pastovią paskolą, nepriklauso

nuo realizacijos apimties, todėl palūkanų procentas gali būti

lyginamas ne su realizacijos apimtimi, o su skolos dyžiu. Pardavimai,

tenkantys vienam gamybos darbuotojui, irgi nėra geras santykinis

rodiklis, nes įmonė gali parduoti ne tik savo gamybos, bet ir pirktus

gaminius, kas nėra jų darbo rezultatas.)

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2478 žodžiai iš 8247 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.