Finansinės apskaitos ypatumai statybos įmonėje apastata
5 (100%) 1 vote

Finansinės apskaitos ypatumai statybos įmonėje apastata

FINANSINĖS APSKAITOS ĮPATUMAI STATYBOS ĮMONĖJE „APASTATA“

APSKAITOS KURSINIS DARBAS

TURINYS

ĮVADAS 3

I. BENDRIEJI FINANSINES APSKAITOS DALYKAI 3

1.1 Esmė , tikslai ir uždaviniai 3

1.2 Finansinės apskaitos sudėtis 4

1.3 Finansinės apskaitos elementai 5

1.4 Finansinės apskaitos reikalavimai 9

1.5 Indentifikavimas 10

II. BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI 11

III. ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA 16

III. FINANSINĖS APSKAITOS ORGANIZAVIMAS 18

3.1 Bendrovės dokumentų ir informacijos pateikimo tvarka 18

3.2 Apskaitos organizavimas UAB „Apastata“ 18

3.3 Buhalterinio darbo organizavimas 20

3.4 Informacijos atskleidimas ir komercinių paslapčių išsaugojimas 21

3.5 Visiškos materialinės atsakomybės sutartis 21

3.6 Kasos ir banko operacijų organizavimas. 21

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 22

LITERATŪRA 24

ĮVADAS

Šio kursinio darbo ojektas – finansinės apskaitos įpatumai statybos įmonėje

„Apastata“.Finansinė apskaita yra būtina visų tipų įmonėse, kaip priemonė,

įmonės finansiniai veiklai aspindėti. Apskaita – tai nenutrūkstamo ūkinių

ir finansinių operacijų registravimo, klasifikavimo, apibendrinimo ir

analizės procesas. Šios operacijos paskelbiamos suinteresuotiems asmenims

rengiant finansinias ataskaitas ir šių ataskaitų paaiškinimus.

Bendrieji apskaitos principai. Jie yra bendrai pripažinti ir dėl to beveik

turi įstatymų galią, nors gali būti ir nepatvirtinti ir jokiais

vyriausybiniais patvarkiais. Tai apskaitos taisyklės, kurių laikantis

tvarkoma apskaita visame civilizuotame pasaulyje. Jų svarbą būtų galima

palyginti su žmogaus gebėjimu kalbėti kitiems suprantama kalba. Jei įmonės

vesdamos apskaitą nesilaikys visuotinai pripažintų principų, suformuotos

finansinės informacijos niekas nesupras. Jais vadovaujasi, tvarkydami

apskaitą ir rengdami finansų ataskaitas, visose srityse dirbantys apskaitos

darbuotojai.

Pagrindinis darbo tikslas- finansinės apskaitos organizavimo ir jos

principų išanalizavimas.

Darbo uždaviniai – išnagrinėti apskaitos organizavimo elementus, jų svarbą

apskaitos procese. Išsiaiškinti bendrųjų apskaitos principų taikytinuma

įmonėse.

Metodologija:

• mokslinė literatūra;

• spauda ir internetas.

I. BENDRIEJI FINANSINES APSKAITOS DALYKAI

1.1 Esmė , tikslai ir uždaviniaiPasak Ivanauskienės (1998) Finansinė apskaita yra informacinės sistemos

dalis, teikianti 60 – 80% informacijos apie įmonės ūkinę ir finansinę

veiklą. Beto apskaita pateikia ir kitus papildomus duomenis nepinigine

išraiška. Taigi finansinės apskaitos paskirtis – vykdyti informacines

funkcijas ir sisteminti informaciją mums reikiama kryptimi.

Informacinių funkcijų uždaviniai:

1. Teikti informaciją apie įmonės valdymą (vidinė informacija);

2. Teikti informaciją išoriniams informacijos vartotojams (mokesčių

inspekcijai, statistikos departamentui, ministerijoms, bankams,

teikėjams, pirkėjams, savininkams, kreditoriams ir t.t);

3. Užtikrinti turto apsaugą, laikytis ūkinę veiklą reguliuojančių teisės

normų.Anot V. Bagdžiūnienės (2004 ) apskaita – duomenų rinkimas, tvarkymas,

saugojimas.

Finansinės atskaitomybės paskirtis – teikti įvairiems vartotojams,

priimantiems įvairius ekonominius sprendimus, naudingą informaciją apie

finansinę įmonės būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Finansinių

ataskaitų vartotojai domisi, ar įmonė:

a) sugeba uždirbti pinigų ir jų ekvivalentų

b) sugebe jų uždirbti stabiliai

c) veikla pelninga

d) sugeba pelningai panaudoti išteklius

e) sugeba įvykdyti finansinius įsipareigojimus, atėjus terminui

Finansinė apskaita – apskaitos sritis, kurios tikslas susisteminti ūkines

operacijas, taip, kad būtų galima pateikti finansinę informaciją (pelną,

nuostolius, turtą, įsipareigojimus ir pan.) suinteresuotiems asmenims

(priedas nr 1).

Finansinių ataskaitų vartotojų skirtingi tikslai, pavyzdžiui:

a) investuotojams reikia informacijos, leidžiančios nuspręsti, ar pirkti,

parduoti, ar laikyti akcijas.Juos domina informacija apie tai, ar

įmonė gali mokėti dividendus;

b) darbuotojus domina darbdavio stabilumas ir pelningumas. Jiems svarbi

informacija apie įmonės mokumą, nes tikisi laiku gauti atlyginimus,

pensijas ir kt. Išmokas;

c) kreditoriams įdomu, ar laiku bus grąžintos paskolos ir sumokėtos

palūkanos;

d) tiekėjams ir kitiems prekybos kreditoriams įdomi informacija, ar bus

atsiskaityta nustatytais terminais už neapmokėtas prekes. Jie domisi

įmonės veiklos tęstinumu, ypač tada, kai jie būna susiję ilgalaikiais

ryšiais ir yra nuo jos priklausomi;

e) vyriausybę ir jos
institucijas domina mokesčių mokėjimas, išteklių

panaudojimas ir statistinė informacija;

f) visuomenę domina įmonės veiklos tendencijos, naujausi pokyčiai.

Mokesčių apskaita – apskaitos sritis, kurios tikslas apskaičiuoti

apmokęstinimo bazę ir įrodyti apskaičiuotų mokesčių teisingumą.

1.2 Finansinės apskaitos sudėtis

K. Valužis(1999) teigia, kad Valdymo apskaita – skirta valdymo sprendimų

priėmimui. Ji registruoja visus reikšmingus įmonės ekonominius įvykius.

Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija uždarytų apskaitos

(suvestinių) sąskaitų forma: (ūkinių operacijų registracija nepateikiama):

1. turtas,

2. nuosavas kapitalas,

3. įsipareigojimai,

4. pajamos ir sąnaudos,

5. pinigų srautai.

Finansinę atskaitomybę sudaro šios tarpusavyje susijusios ataskaitos:

a) balansas, parodantis įmonės turtą (išteklius, kuriuos įmonė valdo,

jais disponuoja, juos naudoja savo veikloje finansinės atskaitomybės

sudarymo datą) ir nuosavybę (šių išteklių finansavimo šaltinius;

b) pelno (nuostolių) ataskaita, parodanti pajamas ir sąnaudas bei iš jų

apskaičiuojamą pelną ar nuostolius (veiklos rezultatą);

c) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, suteikianti žinių apie visą

nuosavo kapitalo judėjimą;

d) pinigų srautų ataskaita, teikianti informaciją apie pinigų patekimą į

įmonę ir jų išėmimą;

e) aiškinimasis raštas, atskleidžiantis finansinės atskaitomybės sudarymo

prncipus, bei detalizuojantis reikšmingas finansinių ataskaitų sumas.

Apskaitos lygybė. Turtas = Savininkų nuosavybė + skolintojų nuosavybė.

1.3 Finansinės apskaitos elementai

Grupavimas

Grupavimas.Įmonėse atliekamos ūkinės operacijos ir įvykiai pagal ekonominę

prasmę grupuojami į stambias grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitų

elementais, naudojamais įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams

įvertinti.

a) Balanse pateikiami elementai – turtas, įsipareigojimai ir nuosavas

kapitalas – apibūdina finansinę įmonės būklę.

b) Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiami elementai – pajamos ir

sąnaudos – naudojami veiklos rezultatams įvertinti.

Nuosavybė – teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų

teisių, valdyti, naudoti, juo disponuoti teisine prasme.

Turtas. Materialios, nematerialios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir

naudoja įmonė, siekianti gauti ekonominės naudos teikdama paslaugas arba

gamindama prekes. Jas pardavus, tikimasi gauti pinigų daugiau negu buvo

išleista.Turtas gali teikti ekonominės naudos jį ne tik parduodant, bet ir

keičiant į kitą turtą, perleidžiant įsipareigojimams padengti. Turtas gali

ir neturėti materialaus pavidalo. Ekonominės naudos gavimas ne visada

siejamas su nuosavybės teise. Įmonė gali gauti ekonominės naudos iš turto,

kuris teisiškai jai nepriklauso, bet privalo jį rodyti finansinės

atskaitomybės ataskaitose.

Įsipareigojimas –prievolė, už kurią reikės atsiskaityti turtu ir jos dydį

galima įvertinti.

Įsipareigojimai.Prievolės, atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų ir

ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti

ateityje turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti. Pagrindinis

įsipareigojimo požymis tas, kad įmonė turi skolą. Įsipareigojimai gali

būti esami ir būsimi. Finansinėje apskaitoje paprastai registruojami esami

įsipareigojimai, kai įmonė įsipareigoja sumokėti už jau gautą turtą arba

sudaro neatšaukiamą susitarimą įsigyti turtą. Esamieji įsipareigojimai gali

būti vykdomi sumokant pinigus, perleidžiant turtą, suteikiant paslaugas,

pakeičiant kitais įsipareigojimais, perkeliant įsipareigojimus į nuosavą

kapitalą. Būsimi įsipareigojimai vadinami atidėjimais. Atidėjimai tokie

įsipareigojimai, kurie nustatomi subjektyvaus skaičiavimo būdu būsimiems

įsipareigojimams padengti.

Nuosavas kapitalas. Tai įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus

įsipareigojimus ir priklausanti įmonės savininkams. Jis sudaro iš šių

šaltinių:

a) Apmokėjus išleistas akcijas ar pajus;

b) Gavus apmokėtų akcijų priedus ar kitus papildomus savininkų įnašus;

c) Perkainavus ilgalaikį turtą;

d) Uždirbus įmonei pelną (nuostolius).

Sverbiausias įmonės veikos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas. Jis

dažniausiai yra kitų veiklos rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Pagrindiniai

pelno apskaičiavimo elementai yra pajamos ir sąnaudos.

Pajamos. Ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto (arba jo

vertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų

sumažėjimu, dėl kurios padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus

savininkų įnašus.

Sąnaudos. Ekonominės naudos sumažėjimas, pasireiškiantis turto arba jo

vertės sumažėjimu ar įsipareigojimų prisiėmimu per ataskaitinį laikotarpį,

kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.

Pripažinimas

Finansinės atskaitomybės elemento pripažinimas – jo atitikimo nustatytiems

kriterijams ir piniginės vertės nustatymas

Finansinių ataskaitų elementų pripažinimas yra
ataskaitos

straipsnių, atitinkančių numatytus pripažinimo kriterijus, parodymas.

Pripažįstamas straipsnis apibūdinamas žodžiais ir įkainojamas pinigais, o

nustatyta suma rodoma balanso arba pelno (nuostolio) ataskaitos bendrose

sumose. Jeigu minėti straipsniai negali būti pripažįstami, to nepakeis nei

taikomos apskaitos politikos apibūdinimas, nei aiškinamasis raštas.

Finansinės atskaitomybės ataskaitos straipsnis turėtų būtipripažįstamas,

jei:

a) Tikėtina, kad su straipsniu susijusi kokia tai būsima ekonominė nauda,

kurią įmonė gaus arba atiduos;

b) Straipsnis turi kainą arba vertę, kurią galima patikimai įvertinti.

Vertinant, ar straipsnis atitinka minėtus kriterijus ir ar jis turi būti

parodytas finansinėse ataskaitose, reikia nustatyti jo reikšmingumą.

Informacija reikšminga kai jos nepateikimas arba klaidingas pateikimas gali

turėti įtakos priimamiems ekonominiams sprendimams, kurie priimami

remiantis finansinėmis ataskaitomis. Reikšmingumas priklauso nuo straipsnio

arba kalidos dydžio, kuris nustatomas kiekvienu konkrečiu informacijos

nepateikimo arba klaidingo pateikimo atvieju atskirai.

Reikšmingumas yra slenkstis arba riba, ties kuria informacija tampa

naudinga. Elementų tarpusavio ryšys reiškia, kad jei vienas straipsnis

atitinka konkretaus elemento apibrėžimą ir pripažinimo kriterijus,

pavyzdžiui, turto, iš karto turi būti pripažįstamas ir kitas elementas,

kaip antai, pajamos arba įsipareigojimas.Būsimos ekonominės naudos tikėtinumas reiškia, kad įmonės veikloje yra tam

tikras laipsnis neaiškumo dėl būsimos ekonominės naudos gavimo arba

netekimo. Jo laipsnis yvertinamas rementis įrodymais, kuriuos galima gauti

tuo metu, kai rengiamos finansinės ataskaitos. Pavyzdžiui, kai tikėtina,

kad įmonei priklausanti gautina suma turi būti rodoma kaip turtas.

Visdėlto numatomas tam tikras kiekis gautinų sumų, kurios gali būti

nesumokėtos, ir pripažįstama numatoma sąnaudų suma, kuri atspindi tikėtiną

ekonominės naudos sumažėjimą.

Įverinimo patikimumas reiškia, kad finansinės atskaitomybės elementas turi

kainą arba vertę, kurią galima patikimai įvertinti. Kartais kainą arba

vertę reikia nustatyti, taigi pagrįstų įvertinimų taikymas yra svarbi

finansinių ataskaitų rengimo dalis, nesumažinanti jų patikimumo. Kai

patikimai įvertinti neįmanoma, straipsnis nėra rodmas balanse arba pelno

(nuostolio) ataskaitoje. Pavyzdžiui, iš teismo bylos pajamos laukiamos,

nors jos atitinka turto ir pajamų apibrėžimą bei tikėtinumo kriterijų, bet

ieškinio neįmanoma patikimai įvertinti, negali būti pripažįstamos kaip

turtas apba pajamos. Vis dėlto informacija apie ieškinį turi būti pateikta

aiškinamąjame rašte, aiškinamojoje medžiagoje ar papildomuose dokumentuose.

Turto pripažinimas balanse reiškia, kad tikėtina, jog įmonė gaus

ekonominės naudos, ir kai turtas turi kainą arba vertę, kurią galima

patikimai įvertinti, bet nepripažįstamas, kai buvo patirtos išlaidos, dėl

kurių nebesitikima gauti būsimos ekonominės naudos ataskaitiniam

laikotarpiui pasibaigus. Toks sandoris sukuria sąnaudas, kurios rodomos

pelno (nuostolio) ataskaitoje, jei tikimybė, kad įmonė gaus ekonominės

naudos ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus, yra per maža.

Įsipareigojimų pripažinimas balanse reiškia, jog tikimasi, kad juos

vykdydama įmonė neteks įšteklių, įkūnijančių būsimą ekonominę naudą, ir kai

įsipareigojimų vertė dalima patikimai įvertinti.

Pajamų pripažinimas reiškia, kad pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai, kai

padidėja būsima ekonominė nauda, susijusi su turto padidėjimu arba

įsipareigojimų sumažėjimu, ir kai šį padidėjimą galima patikimai

įvertinti. Tai reiškia, kad pajamos pripažįstamos tuo pačiu metu, kai

pripažįstamas turto padidėjimas arba įsipareigojimų sumažėjimas

(pavyzdžiui, grynansis turto padidėjimas, kurį sukuria prekių ar paslaugų

pardavimas, arba įsipareigojimų sumažėjimas, kai atsisakoma pretenzijų į

mokėtiną sumą).

Sąnaudų pripažinimas reiškia, kad jos rodomos pelno (nuostolių)

ataskaitoje, kai sumažėja būsima ekonominė nauda, susijusi su turto

sumažėjimu arba įsipareigojimų padidėjimu ir tokį sumažėjimą galima

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1892 žodžiai iš 6284 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.