FINANSINĖS APSKAITOS ĮPATUMAI STATYBOS ĮMONĖJE „APASTATA“
APSKAITOS KURSINIS DARBAS
TURINYS
ĮVADAS 3
I. BENDRIEJI FINANSINES APSKAITOS DALYKAI 3
1.1 Esmė , tikslai ir uždaviniai 3
1.2 Finansinės apskaitos sudėtis 4
1.3 Finansinės apskaitos elementai 5
1.4 Finansinės apskaitos reikalavimai 9
1.5 Indentifikavimas 10
II. BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI 11
III. ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA 16
III. FINANSINĖS APSKAITOS ORGANIZAVIMAS 18
3.1 Bendrovės dokumentų ir informacijos pateikimo tvarka 18
3.2 Apskaitos organizavimas UAB „Apastata“ 18
3.3 Buhalterinio darbo organizavimas 20
3.4 Informacijos atskleidimas ir komercinių paslapčių išsaugojimas 21
3.5 Visiškos materialinės atsakomybės sutartis 21
3.6 Kasos ir banko operacijų organizavimas. 21
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 22
LITERATŪRA 24
ĮVADAS
Šio kursinio darbo ojektas – finansinės apskaitos įpatumai statybos įmonėje
„Apastata“.Finansinė apskaita yra būtina visų tipų įmonėse, kaip priemonė,
įmonės finansiniai veiklai aspindėti. Apskaita – tai nenutrūkstamo ūkinių
ir finansinių operacijų registravimo, klasifikavimo, apibendrinimo ir
analizės procesas. Šios operacijos paskelbiamos suinteresuotiems asmenims
rengiant finansinias ataskaitas ir šių ataskaitų paaiškinimus.
Bendrieji apskaitos principai. Jie yra bendrai pripažinti ir dėl to beveik
turi įstatymų galią, nors gali būti ir nepatvirtinti ir jokiais
vyriausybiniais patvarkiais. Tai apskaitos taisyklės, kurių laikantis
tvarkoma apskaita visame civilizuotame pasaulyje. Jų svarbą būtų galima
palyginti su žmogaus gebėjimu kalbėti kitiems suprantama kalba. Jei įmonės
vesdamos apskaitą nesilaikys visuotinai pripažintų principų, suformuotos
finansinės informacijos niekas nesupras. Jais vadovaujasi, tvarkydami
apskaitą ir rengdami finansų ataskaitas, visose srityse dirbantys apskaitos
darbuotojai.
Pagrindinis darbo tikslas- finansinės apskaitos organizavimo ir jos
principų išanalizavimas.
Darbo uždaviniai – išnagrinėti apskaitos organizavimo elementus, jų svarbą
apskaitos procese. Išsiaiškinti bendrųjų apskaitos principų taikytinuma
įmonėse.
Metodologija:
• mokslinė literatūra;
• spauda ir internetas.
I. BENDRIEJI FINANSINES APSKAITOS DALYKAI
1.1 Esmė , tikslai ir uždaviniaiPasak Ivanauskienės (1998) Finansinė apskaita yra informacinės sistemos
dalis, teikianti 60 – 80% informacijos apie įmonės ūkinę ir finansinę
veiklą. Beto apskaita pateikia ir kitus papildomus duomenis nepinigine
išraiška. Taigi finansinės apskaitos paskirtis – vykdyti informacines
funkcijas ir sisteminti informaciją mums reikiama kryptimi.
Informacinių funkcijų uždaviniai:
1. Teikti informaciją apie įmonės valdymą (vidinė informacija);
2. Teikti informaciją išoriniams informacijos vartotojams (mokesčių
inspekcijai, statistikos departamentui, ministerijoms, bankams,
teikėjams, pirkėjams, savininkams, kreditoriams ir t.t);
3. Užtikrinti turto apsaugą, laikytis ūkinę veiklą reguliuojančių teisės
normų.Anot V. Bagdžiūnienės (2004 ) apskaita – duomenų rinkimas, tvarkymas,
saugojimas.
Finansinės atskaitomybės paskirtis – teikti įvairiems vartotojams,
priimantiems įvairius ekonominius sprendimus, naudingą informaciją apie
finansinę įmonės būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Finansinių
ataskaitų vartotojai domisi, ar įmonė:
a) sugeba uždirbti pinigų ir jų ekvivalentų
b) sugebe jų uždirbti stabiliai
c) veikla pelninga
d) sugeba pelningai panaudoti išteklius
e) sugeba įvykdyti finansinius įsipareigojimus, atėjus terminui
Finansinė apskaita – apskaitos sritis, kurios tikslas susisteminti ūkines
operacijas, taip, kad būtų galima pateikti finansinę informaciją (pelną,
nuostolius, turtą, įsipareigojimus ir pan.) suinteresuotiems asmenims
(priedas nr 1).
Finansinių ataskaitų vartotojų skirtingi tikslai, pavyzdžiui:
a) investuotojams reikia informacijos, leidžiančios nuspręsti, ar pirkti,
parduoti, ar laikyti akcijas.Juos domina informacija apie tai, ar
įmonė gali mokėti dividendus;
b) darbuotojus domina darbdavio stabilumas ir pelningumas. Jiems svarbi
informacija apie įmonės mokumą, nes tikisi laiku gauti atlyginimus,
pensijas ir kt. Išmokas;
c) kreditoriams įdomu, ar laiku bus grąžintos paskolos ir sumokėtos
palūkanos;
d) tiekėjams ir kitiems prekybos kreditoriams įdomi informacija, ar bus
atsiskaityta nustatytais terminais už neapmokėtas prekes. Jie domisi
įmonės veiklos tęstinumu, ypač tada, kai jie būna susiję ilgalaikiais
ryšiais ir yra nuo jos priklausomi;
e) vyriausybę ir jos
institucijas domina mokesčių mokėjimas, išteklių
panaudojimas ir statistinė informacija;
f) visuomenę domina įmonės veiklos tendencijos, naujausi pokyčiai.
Mokesčių apskaita – apskaitos sritis, kurios tikslas apskaičiuoti
apmokęstinimo bazę ir įrodyti apskaičiuotų mokesčių teisingumą.
1.2 Finansinės apskaitos sudėtis
K. Valužis(1999) teigia, kad Valdymo apskaita – skirta valdymo sprendimų
priėmimui. Ji registruoja visus reikšmingus įmonės ekonominius įvykius.
Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija uždarytų apskaitos
(suvestinių) sąskaitų forma: (ūkinių operacijų registracija nepateikiama):
1. turtas,
2. nuosavas kapitalas,
3. įsipareigojimai,
4. pajamos ir sąnaudos,
5. pinigų srautai.
Finansinę atskaitomybę sudaro šios tarpusavyje susijusios ataskaitos:
a) balansas, parodantis įmonės turtą (išteklius, kuriuos įmonė valdo,
jais disponuoja, juos naudoja savo veikloje finansinės atskaitomybės
sudarymo datą) ir nuosavybę (šių išteklių finansavimo šaltinius;
b) pelno (nuostolių) ataskaita, parodanti pajamas ir sąnaudas bei iš jų
apskaičiuojamą pelną ar nuostolius (veiklos rezultatą);
c) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, suteikianti žinių apie visą
nuosavo kapitalo judėjimą;
d) pinigų srautų ataskaita, teikianti informaciją apie pinigų patekimą į
įmonę ir jų išėmimą;
e) aiškinimasis raštas, atskleidžiantis finansinės atskaitomybės sudarymo
prncipus, bei detalizuojantis reikšmingas finansinių ataskaitų sumas.
Apskaitos lygybė. Turtas = Savininkų nuosavybė + skolintojų nuosavybė.
1.3 Finansinės apskaitos elementai
Grupavimas
Grupavimas.Įmonėse atliekamos ūkinės operacijos ir įvykiai pagal ekonominę
prasmę grupuojami į stambias grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitų
elementais, naudojamais įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams
įvertinti.
a) Balanse pateikiami elementai – turtas, įsipareigojimai ir nuosavas
kapitalas – apibūdina finansinę įmonės būklę.
b) Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiami elementai – pajamos ir
sąnaudos – naudojami veiklos rezultatams įvertinti.
Nuosavybė – teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų
teisių, valdyti, naudoti, juo disponuoti teisine prasme.
Turtas. Materialios, nematerialios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir
naudoja įmonė, siekianti gauti ekonominės naudos teikdama paslaugas arba
gamindama prekes. Jas pardavus, tikimasi gauti pinigų daugiau negu buvo
išleista.Turtas gali teikti ekonominės naudos jį ne tik parduodant, bet ir
keičiant į kitą turtą, perleidžiant įsipareigojimams padengti. Turtas gali
ir neturėti materialaus pavidalo. Ekonominės naudos gavimas ne visada
siejamas su nuosavybės teise. Įmonė gali gauti ekonominės naudos iš turto,
kuris teisiškai jai nepriklauso, bet privalo jį rodyti finansinės
atskaitomybės ataskaitose.
Įsipareigojimas –prievolė, už kurią reikės atsiskaityti turtu ir jos dydį
galima įvertinti.
Įsipareigojimai.Prievolės, atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų ir
ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti
ateityje turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti. Pagrindinis
įsipareigojimo požymis tas, kad įmonė turi skolą. Įsipareigojimai gali
būti esami ir būsimi. Finansinėje apskaitoje paprastai registruojami esami
įsipareigojimai, kai įmonė įsipareigoja sumokėti už jau gautą turtą arba
sudaro neatšaukiamą susitarimą įsigyti turtą. Esamieji įsipareigojimai gali
būti vykdomi sumokant pinigus, perleidžiant turtą, suteikiant paslaugas,
pakeičiant kitais įsipareigojimais, perkeliant įsipareigojimus į nuosavą
kapitalą. Būsimi įsipareigojimai vadinami atidėjimais. Atidėjimai tokie
įsipareigojimai, kurie nustatomi subjektyvaus skaičiavimo būdu būsimiems
įsipareigojimams padengti.
Nuosavas kapitalas. Tai įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus
įsipareigojimus ir priklausanti įmonės savininkams. Jis sudaro iš šių
šaltinių:
a) Apmokėjus išleistas akcijas ar pajus;
b) Gavus apmokėtų akcijų priedus ar kitus papildomus savininkų įnašus;
c) Perkainavus ilgalaikį turtą;
d) Uždirbus įmonei pelną (nuostolius).
Sverbiausias įmonės veikos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas. Jis
dažniausiai yra kitų veiklos rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Pagrindiniai
pelno apskaičiavimo elementai yra pajamos ir sąnaudos.
Pajamos. Ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto (arba jo
vertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų
sumažėjimu, dėl kurios padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus
savininkų įnašus.
Sąnaudos. Ekonominės naudos sumažėjimas, pasireiškiantis turto arba jo
vertės sumažėjimu ar įsipareigojimų prisiėmimu per ataskaitinį laikotarpį,
kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.
Pripažinimas
Finansinės atskaitomybės elemento pripažinimas – jo atitikimo nustatytiems
kriterijams ir piniginės vertės nustatymas
Finansinių ataskaitų elementų pripažinimas yra
ataskaitos
straipsnių, atitinkančių numatytus pripažinimo kriterijus, parodymas.
Pripažįstamas straipsnis apibūdinamas žodžiais ir įkainojamas pinigais, o
nustatyta suma rodoma balanso arba pelno (nuostolio) ataskaitos bendrose
sumose. Jeigu minėti straipsniai negali būti pripažįstami, to nepakeis nei
taikomos apskaitos politikos apibūdinimas, nei aiškinamasis raštas.
Finansinės atskaitomybės ataskaitos straipsnis turėtų būtipripažįstamas,
jei:
a) Tikėtina, kad su straipsniu susijusi kokia tai būsima ekonominė nauda,
kurią įmonė gaus arba atiduos;
b) Straipsnis turi kainą arba vertę, kurią galima patikimai įvertinti.
Vertinant, ar straipsnis atitinka minėtus kriterijus ir ar jis turi būti
parodytas finansinėse ataskaitose, reikia nustatyti jo reikšmingumą.
Informacija reikšminga kai jos nepateikimas arba klaidingas pateikimas gali
turėti įtakos priimamiems ekonominiams sprendimams, kurie priimami
remiantis finansinėmis ataskaitomis. Reikšmingumas priklauso nuo straipsnio
arba kalidos dydžio, kuris nustatomas kiekvienu konkrečiu informacijos
nepateikimo arba klaidingo pateikimo atvieju atskirai.
Reikšmingumas yra slenkstis arba riba, ties kuria informacija tampa
naudinga. Elementų tarpusavio ryšys reiškia, kad jei vienas straipsnis
atitinka konkretaus elemento apibrėžimą ir pripažinimo kriterijus,
pavyzdžiui, turto, iš karto turi būti pripažįstamas ir kitas elementas,
kaip antai, pajamos arba įsipareigojimas.Būsimos ekonominės naudos tikėtinumas reiškia, kad įmonės veikloje yra tam
tikras laipsnis neaiškumo dėl būsimos ekonominės naudos gavimo arba
netekimo. Jo laipsnis yvertinamas rementis įrodymais, kuriuos galima gauti
tuo metu, kai rengiamos finansinės ataskaitos. Pavyzdžiui, kai tikėtina,
kad įmonei priklausanti gautina suma turi būti rodoma kaip turtas.
Visdėlto numatomas tam tikras kiekis gautinų sumų, kurios gali būti
nesumokėtos, ir pripažįstama numatoma sąnaudų suma, kuri atspindi tikėtiną
ekonominės naudos sumažėjimą.
Įverinimo patikimumas reiškia, kad finansinės atskaitomybės elementas turi
kainą arba vertę, kurią galima patikimai įvertinti. Kartais kainą arba
vertę reikia nustatyti, taigi pagrįstų įvertinimų taikymas yra svarbi
finansinių ataskaitų rengimo dalis, nesumažinanti jų patikimumo. Kai
patikimai įvertinti neįmanoma, straipsnis nėra rodmas balanse arba pelno
(nuostolio) ataskaitoje. Pavyzdžiui, iš teismo bylos pajamos laukiamos,
nors jos atitinka turto ir pajamų apibrėžimą bei tikėtinumo kriterijų, bet
ieškinio neįmanoma patikimai įvertinti, negali būti pripažįstamos kaip
turtas apba pajamos. Vis dėlto informacija apie ieškinį turi būti pateikta
aiškinamąjame rašte, aiškinamojoje medžiagoje ar papildomuose dokumentuose.
Turto pripažinimas balanse reiškia, kad tikėtina, jog įmonė gaus
ekonominės naudos, ir kai turtas turi kainą arba vertę, kurią galima
patikimai įvertinti, bet nepripažįstamas, kai buvo patirtos išlaidos, dėl
kurių nebesitikima gauti būsimos ekonominės naudos ataskaitiniam
laikotarpiui pasibaigus. Toks sandoris sukuria sąnaudas, kurios rodomos
pelno (nuostolio) ataskaitoje, jei tikimybė, kad įmonė gaus ekonominės
naudos ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus, yra per maža.
Įsipareigojimų pripažinimas balanse reiškia, jog tikimasi, kad juos
vykdydama įmonė neteks įšteklių, įkūnijančių būsimą ekonominę naudą, ir kai
įsipareigojimų vertė dalima patikimai įvertinti.
Pajamų pripažinimas reiškia, kad pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai, kai
padidėja būsima ekonominė nauda, susijusi su turto padidėjimu arba
įsipareigojimų sumažėjimu, ir kai šį padidėjimą galima patikimai
įvertinti. Tai reiškia, kad pajamos pripažįstamos tuo pačiu metu, kai
pripažįstamas turto padidėjimas arba įsipareigojimų sumažėjimas
(pavyzdžiui, grynansis turto padidėjimas, kurį sukuria prekių ar paslaugų
pardavimas, arba įsipareigojimų sumažėjimas, kai atsisakoma pretenzijų į
mokėtiną sumą).
Sąnaudų pripažinimas reiškia, kad jos rodomos pelno (nuostolių)
ataskaitoje, kai sumažėja būsima ekonominė nauda, susijusi su turto
sumažėjimu arba įsipareigojimų padidėjimu ir tokį sumažėjimą galima