Finansinės atskaitomybės parengimas ir vadovo atsakomybė
5 (100%) 1 vote

Finansinės atskaitomybės parengimas ir vadovo atsakomybė

Turinys

Įvadas 3

1.Metinės finansinės atskaitomybės parengimas ir vadovo atsakomybė 4

2.Metinės finansinės atskaitomybės struktūra 5

2.1.Įmonės apskaitos politika 5

2.2.Balansas 6

2.3.Pelno (nuostolio) ataskaita 6

2.4.Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita 7

2.5.Pinigų srautų ataskaita 8

2.6.Paaiškinamasis raštas 8

3.Kokią naudingą informaciją teikia finansinė atskaitomybė 9

3.1.Finansinės atskaitomybės duomenų analizė 10

4.Metinė ataskaita kaip įvaizdžio formavimo priemonė 11

4.1.Aprašomoji dalis 12

4.2.MDA analizė 13

4.3.Finansinė dalis 13

4.4.Dizainas – įmonės vizitinė kortelė 13

4.5.Metinė ataskaita – efektyvi komunikacijos priemonė 14

5.Įmonės vadovo statusas ir materialinė atsakomybė 15

5.1.Įmonės vadovo atsakomybės ribos 16

6.Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos tvarkymą 18

6.1.Aplaidus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas 19

6.2.Apskaitos duomenų neišsaugojimas 19

6.3.Apgaulingas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas 20

6.4.Atsakomybės subjektai 21

7. Atskaitomybės parengimas ir vadovo atsakomybė Vilniaus miškų urėdijoje 23

Išvados 25

Naudotos literatūros sąrašas 26

Priedai 27

Įvadas

Rengiant finansinę atskaitomybę svarbu ne tik suvokti apskaitos objektų esmę, bet ir suprasti pačios apskaitos sąvoką. Buhalterinę apskaitą supanti itin sudėtinga ir nuolat kintanti aplinka formuoja poreikius apskaitos informacijai, apskaitai, jos vedimo metodams bei procedūroms. Keičiantis apskaitą formuojančiai aplinkai, neišvengiamai turi keistis ir apskaita, jos prioritetai netgi apskaitos darbuotojų ir verslininkų mąstymo būdas. Apskaitos metamorfozės – jos virsmo iš pasyvios ūkinių procesų registravimo priemonės aktyvia sudedamąja ūkinių procesų dalimi – verčia geriau suprasti buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės teiginius. Tai sudaro visas prielaidas tinkamam apskaitos duomenų panaudojimui viduje – gauti sprendimams priimti būtiną informaciją, kuri savo ruožtu padės pasiekti aukščiausią įmonėje gaunamo pelno lygį.

Taip pat labai svarbu suvokti apskaitos ir jos teikiamos informacijos svarbą ir įtaką momentiniams valdymo sprendimams. Apskaitos principų realizavimas praktinėje veikloje – sudaro visas prielaidas sėkmingam įmonės darbui. Įmonė, siekdama sėkmingo darbo, vadovaujasi bendraisiais apskaitos principais, apskaitos metodais ir taisyklėmis, skirtomis ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti. Ūkio subjekto vadovas pasirenka apskaitos politiką ir ją įgyvendina, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais.

Taigi, sėkmingas apskaitos tvarkymas priklauso nuo įmonėje vedamos apskaitos politikos, kurią savo įsakymais turi reglamentuoti įmonės vadovai.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti finansinės atskaitomybės parengimo tvarką, pagrįstą įstatymais, jos struktūrą, principus, sistemą, metodus, paskelbimą vartotojams ir parodyti, kaip už šiuos visus aspektus yra atsakingas įmonės vadovas. Įrodymus pagrįsti konkrečios įmonės pavyzdžiu.

1.Metinės finansinės atskaitomybės parengimas ir vadovo atsakomybė

Kiekvienų metų pradžioje įmonių buhalterijose pradedamas didelis ir atsakingas darbas – rengiama įmonės metinė finansinė atskaitomybė, kuri parodo, kaip įmonei sekėsi verslas praėjusiais ūkiniais (finansiniais) metais. Įmonių akcininkai, būdami pagrindiniai atskaitomybės duomenų vartotojai, remdamiesi jais vertina savo paskirtos įmonės administracijos tų metų darbą, kartu sprendžia pelno paskirstymo bei įvairius strateginius veiklos klausimus. Akcininkų sprendimai šiais klausimais nemažai priklauso nuo to, kaip bus parengtos finansinės ataskaitos, kaip išsamiai jose bus atspindėta įmonės veikla bei jos rezultatai ir kokia bus atskaitomybėje pateiktos informacijos kokybė bei patikimumas.

Pagal šiuo metu galiojančio Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus (ir uždarųjų akcinių) bendrovių savininkai turi susirinkti ir apsvarstyti praėjusių ūkinių metų veiklos rezultatus, patvirtinti tų metų finansinę atskaitomybę bei atlikti kitas įstatyme numatytas su tuo susijusias procedūras ne vėliau kaip per 4 mėnesius pasibaigus eiliniams ūkiniams metams. Taigi, jeigu įmonės ūkiniai (finansiniai) metai sutampa su kalendoriniais, tai reikia atlikti iki einamųjų metų balandžio 30 d. tačiau pagal to paties įstatymo nuostatas akcininkams metinė finansinė atskaitomybė turi būti prieinama susipažinti ne vėliau kaip likus 30 kalendorinių dienų iki metinio ataskaitinio susirinkimo. Todėl pati metinė finansinė atskaitomybė gali būti parengta vėliausiai kovo pabaigoje. Valstybinės mokesčių inspekcijos atitinkamiems regioniniams skyriams įmonės savo metinę finansinę atskaitomybę, jau patvirtintą akcininkų susirinkime, turi pateikti iki einamųjų metų balandžio 30 d.

Jeigu įmonės metinė finansinė atskaitomybė yra įstatymų numatyta tvarka audituojama nepriklausomo auditoriaus, tai įmonės akcininkai turi gauti jau auditoriaus patikrintą atskaitomybę kartu su auditoriaus išvada. Taip metinei atskaitomybei parengti skiriamas laikas dar labiau sutrumpėja, nes, savaime suprantama, auditorius
parengtos ir jam pateiktos finansinės atskaitomybės duomenų tikrumo ir teisingumo nei per dieną, nei per savaitę nepatikrins. Todėl ,norint, kad metinės finansinės atskaitomybės parengimas praeitų sklandžiai, tai yra visi rengimo darbai būtų atlikti tinkamai ir laiku, šių darbų organizavimui reikia skirti gana daug dėmesio. Tuo turi būti tiesiogiai suinteresuotas ne tik įmonės vyriausiasis buhalteris, bet ir įmonės vadovas, nes galiausiai juk jis ir pagal įstatymus atsako už finansinės atskaitomybės parengimą. Be abejo, pats vadovas nei rengia finansinę atskaitomybę, nei ją tikrina, tačiau jis turi sudaryti atitinkamas sąlygas buhalterijos darbuotojams, kad šie galėtų kokybiškai atlikti jiems pavestus darbus.

Kaip minėta, akcininkai gali įvertinti savo paskirtos administracijos darbą per ataskaitinius metus iš esmės tik remdamiesi gautos metinės finansinės atskaitomybės duomenimis. Atitinkamose metinės atskaitomybės ataskaitose pateikiami įvairūs įmonės veiklos rodikliai, kurie komercinių paslapčių išsaugojimo tikslais yra gana apibendrinti. Tačiau akcininkams tokių apibendrintų duomenų apie įmonę ir jos veiklos rezultatus ir turi pakakti, nes jie juk nedalyvauja einamajame įmonės valdyme.

2.Metinės finansinės atskaitomybės struktūra

Metinę finansinę bendru atveju sudaro tokios ataskaitos: balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita, finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita ir paaiškinamasis raštas. Įmonėms, kurių turtas nesiekia 5 mln. litų, grynosios pardavimų pajamos per ataskaitinius metus – 10 mln. litų, o per metus išmokėtų darbuotojams atlyginimų suma yra mažesnė nei 6 000 minimalių atlyginimų, leidžiama rengti sutrumpintą metinę finansinę atskaitomybę. Ją sudaro sutrumpintos formos (tai yra dar labiau agreguoti) balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita ir glaustesnis nei pirmuoju atveju paaiškinamasis raštas. Jeigu bent du iš išvardintų trijų įmonės veiklą išreiškiančių kriterijų dvejus metus iš eilės viršija nurodytus dydžius, tokia įmonė turi rengti visą, o ne sutrumpintą, metinę finansinę atskaitomybę. Pilnai atskaitomybei parengti reikia aukštesnės buhalterių kvalifikacijos nei rengiant sutrumpintą atskaitomybės variantą. Be to, pirmuoju atveju atskaitomybės parengimas yra ir darbo imlesnis.

2.1.Įmonės apskaitos politika

Sudarant finansinę atskaitomybę turi būti vadovaujamasi bendraisiais apskaitos principais, paskaitos vedimo tvarką reglamentuojančiais norminiais aktais ir įmonės apskaitos politika. Įmonės apskaitos politika – tai įmonės pasirinkti ir atitinkamu būdu pasitvirtinti apskaitos metodai ir taisyklės, skirti įmonės buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei parengti. Tai reiškia, kad pasirengtoje apskaitos politikoje įmonė turi galimybę pati nuspręsti, kokiais apskaitos principais, metodais ir taisyklėmis bus vadovaujamasi sudarant finansinę atskaitomybę. Tačiau pačių nusistatyto apskaitos vedimo taisyklės, savaime suprantama, negali prieštarauti bendriesiems apskaitos principams ir buhalterinės apskaitos informacijai atitinkamuose norminiuose aktuose keliamiems reikalavimams. Atsižvelgiant į buhalterinės apskaitos vedimo taisyklų pasirinkimą, gali būti išvesti visiškai skirtingi tos pačios įmonės atitinkamo laikotarpio veiklos rezultatai. Todėl finansinėje atskaitomybėje pateiktos informacijos vartotojai turėtų žinoti, kokiais principais, metodais ir taisyklėmis įmonė vadovaujasi registruodama ūkines operacijas buhalterinėje apskaitoje ir sudarydama finansinę atskaitomybę. Įmonės vadovai turi skirti pakankamą dėmesį, nes būtent jie pagal įstatymą yra atsakingi už įmonės apskaitos politikos patvirtinimą.

2.2.Balansas

Pagrindinė finansinės atskaitomybės ataskaita – įmonės balansas – jo duomenys vartotojams parodo, kokio dydžio (ir struktūros) ilgalaikės bei trumpalaikės paskirties turtą įmonė turėjo ataskaitinių metų pradžioje bei pabaigoje. Taip pat balanse parodomos įmonės įsipareigojimų tiekėjams sumos, įsipareigojimai valstybinėms institucijoms, darbuotojams, kitiems asmenims, skolos bankams bei kiti įmonės piniginiai įsipareigojimai. Balanso savininkų nuosavybės dalyje pateikiamas akcinio kapitalo dydis, skirstant pelną sudaryti rezervai, gautas finansavimas subsidijų ar dotacijų forma, įmonės suformuoti atidėjimai būsimų laikotarpių išlaidoms bei kai kurie savininkų nuosavybei priskirtini rodikliai. Visi šie balanse atskaitinių metų pradžioje ir pabaigoje pateikiami rodikliai leidžia savininkams, neturintiems galimybės gauti išsamesnių duomenų apie įmonę, gana greitai (be išsamios analizės) susidaryti bendrą vaizdą apie įmonės finansinę būklę, jos stabilumą, ar, pavyzdžiui, pakanka jai turto piniginiams įsipareigojimams padengti ir pan. Balanso, kaip nė vienos kitos finansinės ataskaitos, duomenys dažniausiai ir plačiausiai naudojami įvairiems santykiniams rodikliams apskaičiuoti, pavyzdžiui, mokumo rodikliams, savininkų nuosavybės ir skolų santykio bei kitiems rodikliams, kurie dažnai būna įdomūs (neretai jie būna labiau įdomūs nei realiai naudingi kokiems nors sprendimams priimti) įmonių savininkams.

2.3.Pelno (nuostolio) ataskaita

Kitoje ne mažiau
finansinės atskaitomybės ataskaitoje – pelno (nuostolio) ataskaitoje – pateikiami duomenys apie įmonės per ataskaitinius metus uždirbtas grynąsias pardavimų pajamas iš jos pagrindinės arba, kitaip tariant, tipinės veiklos (pagamintos produkcijos ar perparduoti nusipirktų prekių pardavimų bei paslaugų klientams teikimo) bei apie šioms pajamoms tiesiogiai tenkančias sąnaudas (parduotų prekių bei suteiktų paslaugų savikainą). Taip pat šioje ataskaitoje matyti, kokios buvo ataskaitiniais metais įmonės pardavimų veiklos sąnaudos (sąnaudos, patirtos reklamuojant ir parduodant ataskaitiniais metais prekes ir paslaugas) bei kokios bendrosios ir administravimo sąnaudos. Paprastai būtent pastarasis rodiklis dėl savo dydžio bei nepakankamai apibrėžtos paskirties įmonės savininkams kelia nerimą, o kartais net ir nepasitenkinimą. Tai normalu, nes paprastai bendrosios ir administravimo sąnaudos sudaro santykinai nemažas sumas, o savininkams nėra lengva suprasti, kokią konkrečią naudą įmonei duoda tų sąnaudų darymas. Todėl vadovai turėtų būti pasiruošę tinkamai argumentuoti tokių sąnaudų reikalingumą įmonės veiklai. Be to, jie turi stengtis optimizuoti šias sąnaudas, atitinkamai organizuodami įmonės ir atskirų jos padalinių veiklą.

Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami duomenys apie iš netipinės įmonės veiklos, taip pat iš įmonės finansinės bei investicinės veiklos uždirbtas pajamas bei tas veiklas vykdant patirtas sąnaudas. Paprastai šios sumos sudaro nedidelį lyginamąjį visų įmonės pajamų bei sąnaudų svorį. Jeigu minėtų pajamų ir/ar sąnaudų lyginamasis svoris gerokai išaugo, tai dažniausiai signalizuoja apie negerus pokyčius įmonės veikloje. Kitaip tariant, net ir reikšmingas pajamų iš kitos nei pagrindinė veiklos lyginamojo svorio visose pajamose išaugimas (kartu padidėjus ir absoliučiai tokių pajamų sumai), gali tik atrodyti kaip teigiamas dalykas, nes iš tiesų tai reiškia, kad įmonės pagrindinė veikla (kuriai vykdyti įmonė ir buvo įkurta) akivaizdžiai silpnėja ir įmonė pradeda „gyventi“ iš šalutinės (neretai atsitiktinio pobūdžio) veiklos. Tai rodo, kad įmonės vadovai nebesugeba vykdyti akcininkų numatytos įmonės veiklos strategijos. Kartu su minėtais rodikliais pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami tarpiniai bei galutiniai įmonės ataskaitinių metų veiklos rezultatus atspindintys rodikliai: bendrasis pelnas (ar nuostolis), apibendrinančiai rodantis įmonės pagrindinės veiklos pelningumą, veiklos pelnas (ar nuostolis), parodantis įmonės veiklos pelningumą, įvertinus ir pardavimų bei įmonės bedrąsias, ir administravimo sąnaudas, ir galiausiai pelno (nuostolio) prieš apmokestinimą bei grynojo pelno (nuostolio) rodikliai, parodantys, kiek per ataskaitinius metus padidėjo savininkams priklausantis turtas.

2.4.Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita

Kitoje metinės finansinės atskaitomybės ataskaitoje – pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje – pateikiami duomenys apie ataskaitinių metų galutinį veiklos rezultatą (pelną arba nuostolį), skirtą paskirstymui, šio rezultato paskirstymą rezervams, tantjemoms, dividendams bei kitiems tikslams ir likusį po paskirstymo rezultatą – nepaskirstytą pelną (arba nepadengtą nuostolį). Ši ataskaita parengiama pagal visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus sprendimus dėl uždirbto pelno paskirstymo (ar patirto nuostolio kompensavimo). Pačiam akcininkų susirinkimui parengiamas ir pateikiamas svarstyti administracijos siūlomas pelno paskirstymo (nuostolio padengimo) projektas, kurį savininkai turi patvirtinti, esant reikalui, prieš tai jį pakoregavę pagal savo norus (tai normalu, nes skirstyti uždirbtą pelną ar spręsti, kaip padengti patirtus nuostolius, yra įmonės savininkų reikalas).

2.5.Pinigų srautų ataskaita

Paskutinė iš pagrindinių finansinės atskaitomybės ataskaitų – pinigų srautų ataskaita – apibendrintai rodo piniginių lėšų judėjimą (įplaukas ir išlaidas) per ataskaitinius metus atskiruose įmonės veiklos baruose. Šiaip tokia ataskaita yra labai naudinga ne tik išoriniams atskaitomybės informacijos vartotojams, bet ir patiems įmonės vadovams, nes iš jos vaizdžiai matyti, iš ko įmonė gauna pinigų ir kam juos išleidžia. Bėda tik ta, kad dabartinė valdžios patvirtinta pinigų srautų ataskaitos forma yra nelabai vykusi, nes joje pateikiama informacija yra sunkiai suprantama jos vartotojams. Be specialaus pasirengimo dabar įmonių pildomų tokių ataskaitų daugelio straipsnių apskritai neįmanoma suvokti. Nemažai reikšmingos informacijos apie judėjimą šioje ataskaitoje pasislepia „tarp eilučių), todėl be specialių komentarų nagrinėti tokią ataskaitą, galima sakyti, net neprasminga. Todėl įmonių vadovams, norintiems akivaizdžiai pamatyti, kaip įmonėje juda pinigų srautai, reikia užsakyti iš savo vyriausiojo buhalterio parengti vidinėms reikmėms skirtą pinigų srautų ataskaitą, sudarytą vadinamuoju tiesioginiu būdu (valdžios patvirtinta forma pildoma netiesioginiu būdu) – šiuo būdu parengta ataskaita yra gerokai informatyvesnė.

2.6.Paaiškinamasis raštas

Dažnai anksčiau aptartų pagrindinių finansinių ataskaitų duomenų nepakanka norint sudaryti teisingą vaizdą apie įmonės veiklos efektyvumą ataskaitiniais metais ir jos finansinę būklę. Todėl, siekiant
kompensuoti, visi reikšmingi papildomi duomenys apie įmonės veiklą atspindimi paaiškinamajame rašte prie finansinės atskaitomybės. Šio dokumento struktūra ir turinys yra tik iš dalies reglamentuoti atitinkamuose norminiuose aktuose. Visą paaiškinamąjį raštą galima suskirstyti į dvi dalis: valdžios patvirtintos formos pažymų (tam tikros formos ir struktūros lentelių) rinkinį bei pastabas, kuriose pačios įmonės pasirinkta forma pateikiami kiti reikšmingi duomenys apie įmonę. Pirmojoje paaiškinamojo rašto dalyje (pažymose) pateikiami detalesni nei pagrindinėse ataskaitose duomenys apie įmonės turimą ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, finansinį turtą, akcinį kapitalą, įmonės skolas tretiesiems asmenims, įmonės turimas teise ir jos įsipareigojimus, kurie apskritai neatspindimi balanse (pavyzdžiui, įmonės laidavimai už kitus asmenis jų kreditoriams), bei labiau detalizuojami kai kurie kiti įmonės veiklos rodikliai.

Antrojoje paaiškinamojo rašto dalyje (pastabose) pateikiama reikšminga informacija apie įmonę ir jos veiklą praėjusiais ataskaitiniais metais bei naujų ataskaitinių metų pradžioje (laikotarpiu tarp paskutinės praėjusių ataskaitinių metų dienos ir visuotinio akcininkų susirinkimo datos). Be to, šiose pastabose dar turi būti trumpai aprašyta ir įmonės vykdoma apskaitos politika, už kurios patvirtinimą įmonėje pagal įstatymus irgi atsako administracijos vadovas. Taip pat šioje paaiškinamojo rašto dalyje įmonės administracija, jei reikia, gali atitinkamai aprašyti visus ankstesnėse ataskaitose nepaminėtus akcininkams reikšmingus faktus, atspindinčius įmonės vadovų priimtų vadybos sprendimų poveikį įmonės veiklai, jos rezultatams ir perspektyvoms. Tokie faktai gali būti labai įvairūs, pavyzdžiui, naujų pardavimo taškų įsteigimas, reikšmingas parduodamų prekių asortimento pakeitimas ar praplėtimas, esminis prekybos formų pakeitimas ir pan. Pateikiant visą šią informaciją paaiškinamajame rašte, viena vertus, reikia suteikti savininkams kuo daugiau jiems svarbios informacijos apie įmonę, antra vertus, stengtis neatskleisti įmonės komercinių paslapčių.

Kaip minėta, metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikiami tiki ganėtinai apibendrinti įmonės veiklos duomenys, be to, dauguma jų yra dar ir pasenę, tai yra nebeatitinkantys tų duomenų svarstymo metu esančios padėties. Todėl pagal metinėje finansinėje atskaitomybėje esančią informaciją ir tegalima priimti tik gana apibendrintus, strateginius sprendimus dėl įmonės veiklos. Tačiau tai visiškai atitinka akcininkų vaidmenį įmonės valdymo procese. Įmonės vadovams ir vadybininkams einamųjų (taip pat ir tam tikrų strateginių) sprendimų priėmimui skirti visai kitos – menedžmento (arba vadybos) apskaitos duomenys, kurie atspindimi įmonės vidinėje atskaitomybėje. Šios atskaitomybės duomenys yra visai kitokio pobūdžio, suformuoti pagal kitus principus nei finansinėje atskaitomybėje, be to, jie yra visiškai slapti, todėl jokiu būdu neturi būti prieinami įmonėje nedirbantiems asmenims, kartu ir įmonės savininkams.

3.Kokią naudingą informaciją teikia finansinė atskaitomybė

Įmonės finansiniams metams pasibaigus, parengiama metinė finansinė atskaitomybė, kurioje pateikiama informacija apie tai, kaip įmonė dirbo visus metus, ko pasiekė, ką prarado, kaip pasikeitė jos finansinė padėtis. Finansinė atskaitomybė gali atsakyti į daugelį investuotojus dominančių klausimų, tik reikia mokėti tinkamai interpretuoti jos duomenis. Tačiau dar nedažnas finansinės atskaitomybės vartotojas gali tvirtai pasakyti, kad teisingai supranta visų finansinės atskaitomybės ataskaitų straipsnių reikšmes ir geba iš jų gauti reikiamą informaciją apie įmonės veiklos efektyvumą. Taigi, čia aptarsiu kaip naudotis pagrindinių finansinės atskaitomybės ataskaitų rodikliais, siekiant gauti daugiau naudingos informacijos apie įmonės veiklą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2756 žodžiai iš 8879 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.