Finansiniai koeficientai ir jų analizė
5 (100%) 1 vote

Finansiniai koeficientai ir jų analizė

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

PANEVĖŽIO INSTITUTAS

VADYBOS IR ADMINISTRAVIMO FAKULTETAS

Finansiniai koeficientai ir jų analizė

Kursinis darbas

Atliko: PA-0/4 gr. stud. Ž. Ratkus

Tikrino: vyr. asist. Gaidžiūnaitė

Panevėžys, 2002

TURINYS

ĮVADAS 3

1. Koeficientų reikšmė, privalumai, trūkumai, pasirinkimas 4

1.1. Finansinių koeficientų reikšmė ir privalumai 4

1.2. Kaip pasirinkti santykinius rodiklius? 4

1.3. Koeficientų trūkumai 6

2. Finansiniai koeficientai ir jų grupės 7

2.1. Finansinių koeficientų grupavimas 7

2.2. Pelningumo koeficientai 7

2.3. Likvidumo rodikliai 8

2.4. Finansų struktūros rodikliai 9

2.5. Turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) koeficientai 10

2.6. Rinkos vertės koeficientai 10

3. Du Pont’o analizė 12

IŠVADOS 13

LITERATŪRA 14

ĮVADAS

Finansinės analizės metu yra apskaičiuojami įvairūs absoliutūs ir

santykiniai rodikliai, kurių pagrindu yra sprendžiama apie įmonės

pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.

Nė viena finansinė analizė neapsieina be finansinių koeficientų arba

santykinių rodiklių panaudojimo. Tai grindžiama tuo, kad koeficientai

parodo santykį tarp tam tikrų dydžių, ko negali parodyti absoliutūs

rodikliai.

Šiame kursiniame projekte ir siekiama detaliai išnagrinėti finansinius

koeficientus: jų reikšmingumą, privalumus bei trūkumus, pasirinkimo bei

grupavimo problematiką bei apibūdinti pagrindinius praktikoje akcinių

bendrovių analizei naudojamus finansinius koeficientus.

Darbo pabaigoje taip pat pateikiama speciali Du Pont’o analizės

metodologija, kuri remiasi santykinių rodiklių panaudojimu akcinio kapitalo

rentabilumo nustatymui.

1. Koeficientų reikšmė, privalumai, trūkumai, pasirinkimas

1.1. Finansinių koeficientų reikšmė ir privalumai

Analizė, panaudojant finansinius rodiklius, yra labai plačiai

paplitusi atliekant tarpįmoninę bei tam tikro laikotarpio analizę.

Vartodami finansinius rodiklius, galime nesunkiai palyginti skirtingų

įmonių finansines ataskaitas bei jų veiklos rezultatyvumą įvairiais

požiūriais, taip pat vienos įmonės skirtingų laikotarpių finansinius

rodiklius, nustatyti jų kitimo tendencijas.

Prieš analizės atlikimą, būtina įsitikinti, ar pasirinktos ataskaitos

yra suderintos metodiniu bei struktūriniu požiūriu. Visus rodiklius

tikslinga sugrupuoti į dvi grupes: vidinius ir išorinius. Vidiniai

rodikliai yra tie, kurių apskaičiuojamieji elementai, t.y. skaitikliai ir

vardikliai, gali būti apskaičiuojami paimant duomenis iš finansinių

ataskaitų. Išoriniais laikytini tokie, kurių viena dalis neatsispindi

finansinėse ataskaitose.

Ūkinėje praktikoje dauguma vadovų sugeba laisvai operuoti absoliučiais

dydžiais, pavyzdžiui, žmonių skaičiumi, tonomis, valandomis, kilometrais ir

t.t., ir nepakankamai – santykiniais dydžiais. Tačiau kyla klausimas, kodėl

reikia nagrinėti santykinius dydžius? Atsakymas toks: joks skaičius negali

būti akivaizdus ir reikšmingas nepalyginus jo su kitu skaičiumi. Kad

suteiktume skaičiui reikšmę, reikia jį palyginti su kitu, ypač jeigu norime

įvertinti įmonės ūkinės veiklos būklę ar tam tikrą asmeninio gyvenimo

situaciją. Taigi santykinis dydis, gautas palyginus du skaičius, yra daug

akivaizdesnis negu absoliutus dydis. Pavyzdžiui, izoliuotai žiūrint į

išlaidas, dar negalima padaryti apibendrinančios išvados, bet palyginus jas

su rezultatu ar nauda, gauta padarius tas išlaidas, tai padaryti jau

galima.

Santykinis rodiklis gali būti patobulintas ieškant galimybių pakeisti

vieną iš jo sudedamųjų dalių arba apskaičiuojamų elementų (skaitiklį,

vardiklį arba abu). Ūkines operacijos gali būti vykdomos didinant

pardavimus, esant toms pačioms sąnaudoms, arba mažinant sąnaudas,

tenkančias tai pačiai pardavimų apimčiai. Tolygus veiksnių poveikis tiek

skaitikliui, tiek ir vardikliui yra vienas iš santykinių rodiklių

privalumų. Taigi santykinių rodiklių naudojimas eliminuoja absoliutinių

rodiklių trūkumus. Pavyzdžiui, absoliutus išlaidų augimas daro įspūdį, kad

jas reikia mažinti, kai jos gali būti sąlygojamos gamybos apimties augimo.

Tokios klaidingos išvados nepadarysime jeigu apskaičiuosime santykinį

rodiklį.

Galima paminėti santykinių rodiklių privalumus, palyginti su

absoliutiniais dydžiais, pateikiant šiuos pavyzdžius.

Transportas. Kai kalbama apie jo efektyvumą, galima pasakyti, kad

automobilis į paskyrimo vietą nuvažiuoja per n val. Bet tai mes
galime

apibūdinti objektyviai tik tada, jeigu žinome transporto priemonės greitį,

t.y. km per valandą.

Produkcija. Pavyzdžiui, dvi įmonės per tą patį laikotarpį pagamino po

2000 staklių. Tačiau abu šie rodikliai neparodo, ar įmonės dirbo

efektyviai. Tarkime, kad pirmoji įmone gamino produkciją su 50 darbuotoju,

o antroji – su 100. Galima daryti išvadą, kad pirmoji įmonė dirbo

efektyviau negu antroji. Pirmosios įmones našumas 40 staklių vienam žmogui,

o antrosios – tik 20. Žinoma, pirmoji įmone gali būti nerentabili, bet tai

jau kitas klausimas.

Pelnas. Abi įmones gavo po 5000 Lt pelno. Kuri įmone pelningesnė?

Jeigu A įmone gavo šį pelną, gavusi 50 000 Lt pajamų, tai A įmone bus

pelningesne tuo atveju, jeigu jos pelningumas bus 10% pardavimų sumos, o B

įmones -1%.

1.2. Kaip pasirinkti santykinius rodiklius?

Mokslinėje-metodinėje literatūroje yra aprašoma šimtai skirtingų

finansinių koeficientų. Kiekvienas jų yra tinkamas tam tikroms įmonių

rūšims (akcinėms bendrovėms, bankams, investiciniams fondams, draudimo

bendrovėms ir pan.), tam tikriems ekonomikos sektoriams ir pan. Taigi

iškyla finansinių rodiklių pasirinkimo problemą. Žemiau aptarsime

pagrindinius momentus, į kuriuos būtina atsižvelgti, konkrečiai įmonei

renkanti tam tikrą finansinių rodiklių grupę arba sąranką.

Prieš pasirenkant įmonei vertinimo santykinius rodiklius, reikia

nustatyti analizės tikslus ir įmonės vystymosi perspektyvas. Bet kokios

veiklos, tame tarpe ir analizės atlikimo, pagrindas yra konkrečių tikslų

nustatymas. Taigi būtina nustatyti, ar siekiama atlikti kompleksinę įmonės

veiklos analizę, ar įvertinti jos pelningumą, o gal sugebėjimą padengti

savo finansinius įsipareigojimus ir pan.

Jeigu žinoma, ko įmonė nori pasiekti, tada vartojant santykinius

rodiklius, galima nustatyti, kiek ji yra pažengusi ta kryptimi, pavyzdžiui,

žinodami, jog įmonė siekia dešimties procentų dydžio grynojo pelningumo iš

kiekvieno pardavimų lito, tai atlikta pelningumo analizė parodys realią

situaciją ir neatitikimą iškeltiems tikslams.

Jeigu įmonė turi keletą tikslų, tada reikia nustatyti jų reikšmingumą

(rangą). Kai vienas tikslas pasiekiamas, kitas tampa pagrindinis. Tačiau

prioritetai irgi keičiasi priklausomai nuo išorinių veiksnių. Pasirenkant

santykinius rodiklius, taip pat reikia žinoti, kokie įmonės padaliniai

prisidėjo prie tų tikslų siekimo ir kokie yra tų padalinių poskyriai.

Kiekvienam padaliniui turi būti nustatytas specifinis tikslas, suderintas

su bendrais įmonės tikslais. Taigi, pasirenkant santykinius rodiklius,

reikia vadovautis tokiais principais:

1. Jeigu įmanoma, tikslinga išrinkti vieną santykinį rodiklį, kuris

apibūdintų laimėjimų lygį, taip pat kartu su kitais rodikliais

parodytų, kokiu būdu laimėjimai galėtų būti patobulinti.

2. Pasirenkami rodikliai turėtų būti logiškai ar matematiškai tarpusavyje

susieti ir kad tai galima būtų įrodyti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1024 žodžiai iš 3407 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.