KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
PANEVĖŽIO INSTITUTAS
VADYBOS IR ADMINISTRAVIMO FAKULTETAS
Finansiniai koeficientai ir jų analizė
Kursinis darbas
Atliko: PA-0/4 gr. stud. Ž. Ratkus
Tikrino: vyr. asist. Gaidžiūnaitė
Panevėžys, 2002
TURINYS
ĮVADAS 3
1. Koeficientų reikšmė, privalumai, trūkumai, pasirinkimas 4
1.1. Finansinių koeficientų reikšmė ir privalumai 4
1.2. Kaip pasirinkti santykinius rodiklius? 4
1.3. Koeficientų trūkumai 6
2. Finansiniai koeficientai ir jų grupės 7
2.1. Finansinių koeficientų grupavimas 7
2.2. Pelningumo koeficientai 7
2.3. Likvidumo rodikliai 8
2.4. Finansų struktūros rodikliai 9
2.5. Turto panaudojimo efektyvumo (apyvartumo) koeficientai 10
2.6. Rinkos vertės koeficientai 10
3. Du Pont’o analizė 12
IŠVADOS 13
LITERATŪRA 14
ĮVADAS
Finansinės analizės metu yra apskaičiuojami įvairūs absoliutūs ir
santykiniai rodikliai, kurių pagrindu yra sprendžiama apie įmonės
pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.
Nė viena finansinė analizė neapsieina be finansinių koeficientų arba
santykinių rodiklių panaudojimo. Tai grindžiama tuo, kad koeficientai
parodo santykį tarp tam tikrų dydžių, ko negali parodyti absoliutūs
rodikliai.
Šiame kursiniame projekte ir siekiama detaliai išnagrinėti finansinius
koeficientus: jų reikšmingumą, privalumus bei trūkumus, pasirinkimo bei
grupavimo problematiką bei apibūdinti pagrindinius praktikoje akcinių
bendrovių analizei naudojamus finansinius koeficientus.
Darbo pabaigoje taip pat pateikiama speciali Du Pont’o analizės
metodologija, kuri remiasi santykinių rodiklių panaudojimu akcinio kapitalo
rentabilumo nustatymui.
1. Koeficientų reikšmė, privalumai, trūkumai, pasirinkimas
1.1. Finansinių koeficientų reikšmė ir privalumai
Analizė, panaudojant finansinius rodiklius, yra labai plačiai
paplitusi atliekant tarpįmoninę bei tam tikro laikotarpio analizę.
Vartodami finansinius rodiklius, galime nesunkiai palyginti skirtingų
įmonių finansines ataskaitas bei jų veiklos rezultatyvumą įvairiais
požiūriais, taip pat vienos įmonės skirtingų laikotarpių finansinius
rodiklius, nustatyti jų kitimo tendencijas.
Prieš analizės atlikimą, būtina įsitikinti, ar pasirinktos ataskaitos
yra suderintos metodiniu bei struktūriniu požiūriu. Visus rodiklius
tikslinga sugrupuoti į dvi grupes: vidinius ir išorinius. Vidiniai
rodikliai yra tie, kurių apskaičiuojamieji elementai, t.y. skaitikliai ir
vardikliai, gali būti apskaičiuojami paimant duomenis iš finansinių
ataskaitų. Išoriniais laikytini tokie, kurių viena dalis neatsispindi
finansinėse ataskaitose.
Ūkinėje praktikoje dauguma vadovų sugeba laisvai operuoti absoliučiais
dydžiais, pavyzdžiui, žmonių skaičiumi, tonomis, valandomis, kilometrais ir
t.t., ir nepakankamai – santykiniais dydžiais. Tačiau kyla klausimas, kodėl
reikia nagrinėti santykinius dydžius? Atsakymas toks: joks skaičius negali
būti akivaizdus ir reikšmingas nepalyginus jo su kitu skaičiumi. Kad
suteiktume skaičiui reikšmę, reikia jį palyginti su kitu, ypač jeigu norime
įvertinti įmonės ūkinės veiklos būklę ar tam tikrą asmeninio gyvenimo
situaciją. Taigi santykinis dydis, gautas palyginus du skaičius, yra daug
akivaizdesnis negu absoliutus dydis. Pavyzdžiui, izoliuotai žiūrint į
išlaidas, dar negalima padaryti apibendrinančios išvados, bet palyginus jas
su rezultatu ar nauda, gauta padarius tas išlaidas, tai padaryti jau
galima.
Santykinis rodiklis gali būti patobulintas ieškant galimybių pakeisti
vieną iš jo sudedamųjų dalių arba apskaičiuojamų elementų (skaitiklį,
vardiklį arba abu). Ūkines operacijos gali būti vykdomos didinant
pardavimus, esant toms pačioms sąnaudoms, arba mažinant sąnaudas,
tenkančias tai pačiai pardavimų apimčiai. Tolygus veiksnių poveikis tiek
skaitikliui, tiek ir vardikliui yra vienas iš santykinių rodiklių
privalumų. Taigi santykinių rodiklių naudojimas eliminuoja absoliutinių
rodiklių trūkumus. Pavyzdžiui, absoliutus išlaidų augimas daro įspūdį, kad
jas reikia mažinti, kai jos gali būti sąlygojamos gamybos apimties augimo.
Tokios klaidingos išvados nepadarysime jeigu apskaičiuosime santykinį
rodiklį.
Galima paminėti santykinių rodiklių privalumus, palyginti su
absoliutiniais dydžiais, pateikiant šiuos pavyzdžius.
Transportas. Kai kalbama apie jo efektyvumą, galima pasakyti, kad
automobilis į paskyrimo vietą nuvažiuoja per n val. Bet tai mes
galime
apibūdinti objektyviai tik tada, jeigu žinome transporto priemonės greitį,
t.y. km per valandą.
Produkcija. Pavyzdžiui, dvi įmonės per tą patį laikotarpį pagamino po
2000 staklių. Tačiau abu šie rodikliai neparodo, ar įmonės dirbo
efektyviai. Tarkime, kad pirmoji įmone gamino produkciją su 50 darbuotoju,
o antroji – su 100. Galima daryti išvadą, kad pirmoji įmonė dirbo
efektyviau negu antroji. Pirmosios įmones našumas 40 staklių vienam žmogui,
o antrosios – tik 20. Žinoma, pirmoji įmone gali būti nerentabili, bet tai
jau kitas klausimas.
Pelnas. Abi įmones gavo po 5000 Lt pelno. Kuri įmone pelningesnė?
Jeigu A įmone gavo šį pelną, gavusi 50 000 Lt pajamų, tai A įmone bus
pelningesne tuo atveju, jeigu jos pelningumas bus 10% pardavimų sumos, o B
įmones -1%.
1.2. Kaip pasirinkti santykinius rodiklius?
Mokslinėje-metodinėje literatūroje yra aprašoma šimtai skirtingų
finansinių koeficientų. Kiekvienas jų yra tinkamas tam tikroms įmonių
rūšims (akcinėms bendrovėms, bankams, investiciniams fondams, draudimo
bendrovėms ir pan.), tam tikriems ekonomikos sektoriams ir pan. Taigi
iškyla finansinių rodiklių pasirinkimo problemą. Žemiau aptarsime
pagrindinius momentus, į kuriuos būtina atsižvelgti, konkrečiai įmonei
renkanti tam tikrą finansinių rodiklių grupę arba sąranką.
Prieš pasirenkant įmonei vertinimo santykinius rodiklius, reikia
nustatyti analizės tikslus ir įmonės vystymosi perspektyvas. Bet kokios
veiklos, tame tarpe ir analizės atlikimo, pagrindas yra konkrečių tikslų
nustatymas. Taigi būtina nustatyti, ar siekiama atlikti kompleksinę įmonės
veiklos analizę, ar įvertinti jos pelningumą, o gal sugebėjimą padengti
savo finansinius įsipareigojimus ir pan.
Jeigu žinoma, ko įmonė nori pasiekti, tada vartojant santykinius
rodiklius, galima nustatyti, kiek ji yra pažengusi ta kryptimi, pavyzdžiui,
žinodami, jog įmonė siekia dešimties procentų dydžio grynojo pelningumo iš
kiekvieno pardavimų lito, tai atlikta pelningumo analizė parodys realią
situaciją ir neatitikimą iškeltiems tikslams.
Jeigu įmonė turi keletą tikslų, tada reikia nustatyti jų reikšmingumą
(rangą). Kai vienas tikslas pasiekiamas, kitas tampa pagrindinis. Tačiau
prioritetai irgi keičiasi priklausomai nuo išorinių veiksnių. Pasirenkant
santykinius rodiklius, taip pat reikia žinoti, kokie įmonės padaliniai
prisidėjo prie tų tikslų siekimo ir kokie yra tų padalinių poskyriai.
Kiekvienam padaliniui turi būti nustatytas specifinis tikslas, suderintas
su bendrais įmonės tikslais. Taigi, pasirenkant santykinius rodiklius,
reikia vadovautis tokiais principais:
1. Jeigu įmanoma, tikslinga išrinkti vieną santykinį rodiklį, kuris
apibūdintų laimėjimų lygį, taip pat kartu su kitais rodikliais
parodytų, kokiu būdu laimėjimai galėtų būti patobulinti.
2. Pasirenkami rodikliai turėtų būti logiškai ar matematiškai tarpusavyje
susieti ir kad tai galima būtų įrodyti.