Lėtinis gastritas
Pastaraisiais metais „lėtinio gastrito“ sąvoka iš pagrindų pasikeitė. Ankščiau gastritu buvo laikomi tokie atvejai, kai ligonis skųsdavosi:
Pilvo pūtimu;
Apetito stoka;
Rėmeniu;
Pykinimu;
Vėmimu;
Ir kitokiais dispersiniais sutrikimais.
Tai būdavo patvirtinta rentgeniniais tyrimais: sustorėjusios gleivinės raukšlės, dantyta didžioji kreivė ir panašūs pokyčiai. Taikant gastroskopiją ir tiesioginę biopsiją, randamas visai kitoks vaizdas: esant gastrito klinikiniams simptomams, pakitimų nebūna ir, priešingai, uždegimui būdingi histologiniai pakitimai, nesant jokių subjektyviųjų gastrito požymių. Taigi kas ankščiau buvo laikoma gastritu, tėra funkciniai skrandžio gleivinės pakitimai.
Paplitimas:
A tipas – 5 proc.;
B tipas – 85 proc.;
C tipas – 10 proc.
Visų lėtinį gastritą turinčių pacientų; 50 proc. virš 50 metų amžiaus turi lėtinį paviršinį B tipo gastritą.
Histologiškai patvirtinus lėtinį gastritą randami įvairūs gleivinės pakitimai, o paskutiniojoje stadijoje – trofinio lėtinio gastrito požymiai. Šiandien lėtinio gastrito priežastimi laikoma bakterijų invazija, tai kartu ir kancerogeninis faktorius. Taikant kombinuotą gydimą sintetiniais vaistais, pavyksta visiškai likviduoti bakterijas.
Dispepsiniai sutrikimai daugiausia sąlygojami funkcinių ir psichosomatinių ligų. Tai funkcinis skrandžio dirglumas arba nervinė gastropatija. Ypač pasireiškia „nerviniai“ arba funkciniai skrandžio sutrikimai dėl baimės, vidinių išgyvenimų ir netikrumo jausmo. Tokiais atvejais fitoterapija turi itin didelią reikšmę. Nors augaliaivaistai negali įtakoti gastrito proceso eigos, tačiau gali žymiai sumažinti funkcinius sutrikimus veikdamas psichinę ir vegetacinę sistemą.
Visiškai kitokią skrandžio ligos forma šiandien yra įvairių vaistų sukeltas gastritas. Ypač tą sukelia salocilatai ir nesteroidiniai priešreumatiniai vaistai. Jie dažnai būna vartojami be pagrindo ir ilgą laiką, todėl pirma terapinė pagalba jų vartojimo nutraukimas. Po to galima skirti gydimą ramunių ar pipirmėčių arbatomis, šildomaisiais kompresais ir kurį laiką skirti dietą. Dažniausiai sutrikimai gana greitai praeina.
Fitoterapiniais vaistais daugiausia tenka gydyti lėtinius dispepsinius sutrikimus, taip pat ir motorikos sutrikimus. Tokius konstitucinių ir alimentarių aplinkos bei vidinių psichikos veiksnių sąlygojamus lėtinius dispepsinius sutrikimus gerai veikia paprasti augaliniai vaistai.
Tokiems sutrikimams galima priskirti lėtines cholecistopatijas, pasireiškiančias dispersiniais simptomais, nesiliaujančiais skausmais pilvo viršutinėje dalyje. Skiriant augalinius vaistus, reikia remtis tuo, kokios priežastys sukėlė negalavimus. Lėtiniai skrandžio negalavimai kartais susidaro po ūminių infekcinių ligų pvz., po gripo dizenterijos. Šiais atvejais taip pat taikomi fitoterapiniai vaistai. Jų tikslas yra trejopas:
Skatinti skrandžio rūgšių gamybą ir sekreciją;
Saugoti įdegusią gleivinę;
Antispazminis ir pilvo pūtimą slpoinantis veikimas.
Tokiai terapijai skiriamos dvi didelės gydomųjų augalų grupės: kartumynai ir gleivingos medžiagos, kurios sugo skrandžio gleivinę ir slopina uždegimą.
Gydomieji augalai
Tonizuojamieji kartumynai (Amara tonica)
Skėtinė širdažolė (Centaurium minus)
Centaurii herba – žievė
Geltonasis gencijonas (Gentiana lutea)
Gentiane radix – šaknis
Enziagil Magenplus kapsulės
įv. kombinuoti preparatai
Vaistinis kondurangas ( Marsdenia condurango)
Marsdeniae cortex – žievė
Trilapis pupalaiškis (Menyanthes trifoliata)
Menyanthis folium – lapai
Raudonasis chininmedis (Cinchona pubescens)
Tinctura Chinae – tinktūra
Karčiavaisis citrinmedis (Citrus aurantium)
Tinctura Aurantii – tinktūra Aštrieji kartumynai (Amara acria)
Tikrasis imbieras (Zingiber officinalis)
Zingiberis rhizoma – šakniastiebiai
Vaistinė alpinija (Alpinia officinarum)
Galangae rhizoma – šakniastiebiai
Kalgano tabletės
Gleivingos medžiagos (Mucilaginosa)
Islandinė kerpena (Cetraria islandica)
Kerpena (Lichen islandicus)
Kedenė (Usnea barbata)
Usnea barbata
Sėjamasis linas (Linum usitatissimum)
Lini semen – sėmenys
Linusit
Aromatiniai kartumynai (Amara aromatica)
Vaistinis skudutis ( Angelica archangelica)
Angelicae radix – šaknis
Kartusis šventadagis (Cnicus benedictus)
Cnici benedicti herba – žolė
Baltasis ajeras (Acorus calamus)
Calami rhizoma – šakniastiebis
1. Kartumynai (Amara)
Labai daugelio augalų sudėtyje yra karčiųjų medžiagų. Priskiriami tokie augalai, kurių veiksmas pagrįstas karčiosiomis medžiagomis ir turi atitinkamas gydymo indikacijas. Labai daug karčiųjų augalų turi ir kitų veikliųjų medžiagų.
Klinikiniu ir praktiniu požiūriu kartumynai skirstomi į:
• tonizuojamuosius;
• aromatinius;
• aštriuosius.
Farmakologija
Stipriausios kartumynų medžiagos yra ararogentinas (gencijono) ir absintinas (kiečio). Taip pat yra alkaloidinių karčiųjų medžiagų (chininas). Kartumynai skatina sekreciją veikdami liežuvio skonio receptorius ir pačią skrandžio gleivinę. Gastritas stimuliuoja motorika viršutinėje virškinimo trakto dalyje ir skatina tulžies bei kasos
sulčių gamybą. Karčiosios medžiagos geriau veikia išgėrus ja 5-30 min. prieš valgį.