Tokios ir tokios vid. m-klos
Xa klasės mokinės VArdenes pavardenes
Referatas
„Dangaus mažieji kūnai“
Fizikos mokytojai V.Pavardenei
2007 m.
Asteroidai
( gr. aster – žvaigždė, eidos – pavidalas)
• Asteroidai – tai mažosios planetos, kurių skersmuo nuo 1-1000 km.
• Asteroidų kilmė nežinoma, gal būt tai dalys kokios vienos suskilusios planetos.
• Daugiausia (95%) asteroidų skrieja tarp Marso ir Jupiterio orbitų vadinamame asteroidų žiede.
Marso palydovai Fobas ir Deimas yra asteroidai
• Sandaros požiūriu asteroidai yra beveik apskriti arba netaisyklingos formos luitai, kosminės uolos, įvairiai atspindinčios šviesą.
• Didžiausi asteroidai: Cerera, Paladė, Vesta, Higėja, Eunomija, Junona.
• Pirmasis asteroidas atrastas 1801 metais ir pavadintas Cerera. Jo skersmuo siekia 1000 km.
Iki 1988 sukataloguota ~5500 asteroidų
Dabar kasdien atrandama ir užregistruojama 150 – 200 naujų asteroidų, kurių dydis nuo 1km iki 1000 km.
Jiems suteikiamas eilės numeris ir įžymaus žmogaus, valstybės ar miesto vardas.
Trys mažosios planetos turi lietuviškus vardus: 2420 Čiurlionis, 2577 Lietuva, 3072 Vilnius.
Žiūrint pro teleskopą asteroidai atrodo kaip šviečiantys taškai. 2000 m. vasario mėn. teleskopu nufotografuotas maždaug 20 km skersmens kūnas, skriejantis aplink 140 km dydžio asteroidą 762 Pulcova
Asteroidų pavojingumo skalė
Kaip ir žemės drebėjimams, taip asteroidų kritimams galima sudaryti skalę, pagal kurią galima nustatyti, kiek pavojingas dangaus kūnas artėja į tam tikrą žemės paviršių. Taip vadinamą Turunišką skalę 1999 m sukūrė amerikiečių astronomas R. Binzelis.
2. Kometos
gr. kometes aster-
uodegota žvaigždė
• Kometos – mažos masės ir mažo tankio kosminiai dangaus šviesuliai su uodegomis.
• Kometą sudaro branduolys, galva ir uodega.
• Branduolys yra 1-50 km skersmens vientisas luitas, susidedantis iš negaruojančių silikatų, metalų dulkių ir sušalusių į ledą lengvai garuojančių medžiagų.
• Kometų išvaizda priklauso nuo nuotolio iki Saulės. Kai kometos branduolys priartėja prie Saulės, sušąlusios dujos (metanas, amoniakas, vanduo ir kt.) ima sparčiai garuoti, branduolys apsisiaučia dujų skraiste, ir susidaro kometos galva (jos skersmuo iki 100 000 km).
• Saulės vėjas ir trumpabangiai spinduliai išstumia iš galvos dalį dujų ir dulkių. Taip susidaro viena ar kelios kometos uodegos, kurios ištįsta per milijonus km (taip kometos medžiaga pamažu sklaidosi tarpplanetinėje erdvėje).
• Jei kometa daug kartų sugrįžta prie Saulės, jos masė pastebimai sumažėja, ir pagaliau kometa kartais visai išyra.
• Kometos švyti jų atspindėta saulės šviesa. Skraistės ir uodegos dujos, gavusios saulės spindulių energijos, ima spinduliuoti pačios.
• Tikimybė, kad Žemė susidurs su kometa yra viena per 100 000 metų. Dažniausiai pasitaiko atvejų kai Žemė patenka į kometos uodegą. 1910 m. pro Halio kometos uodegą pranėrusiai Žemei nieko neatsitiko. Ši kometa grįžta prie Žemės kas 76 metus.
• Pastebėtos naujos kometos pavadinamos jų atradėjo pavarde ir pažymimas eilės numeris. 1980 m. liepos 31 d. pirmieji kometą pastebėjo ir Vilniaus universiteto studentai Kazimieras Černis ir Jovaras Petrauskas. Ši kometa pavadintas Černio-Petrausko kometa. K.Černius vėliau atrado dar dvi kometas.
• Šiuo metu yra žinoma maždaug tūkstantis kometų.
• Kometos skrieja aplink saulę įvairiomis orbitomis.
• Tos kometos, kurių praskriejimo periodas yra trumpesnis nei 200 metų, vadinamos trumpaperiodėmis, o kurių ilgesnis – ilgaporiodėmis ir net vienkartinėmis.