Fizikos konspektai
5 (100%) 1 vote

Fizikos konspektai

1. Fizikos įvadas

Fizikos objektas. Fizika yra vienas iš gamtos mokslų ( pats žodis ‘physis’ graikų kalboje reiškia gamtą ), tiriantis bendriausias medžiagos ir lauko savybes, struktūrą ir judėjimo dėsningumus. Sąlyginai ji skirstoma į struktūrinę fiziką, sąveikų arba laukų fiziką ir judėjimo fiziką.

Pirmoji tiria visus žinomus medžiagos struktūrinius elementus-elementariąsias daleles, atomus, molekules ir jų darinius ( plazmą, dujas, skysčius, kietuosius kūnus ). Antroji tiria lauką kaip sąveikos perdavimo mechanizmą. Žinomi keturi sąveikų tipai: stiprioji, elektromagnetinė, silpnoji ir gravitacinė. Trečioji apima klasikinę mechaniką ( Niutono ), Einšteino reliatyvistinę mechaniką, nereliatyvistinę ir reliatyvistinę kvantinę mechaniką. Didelius mikrodalelių sambūrius tiria statistinė fizika. Šių klausių nagrinėjimas ir sudarys fizikos kurso turinį.

Fizikos ryšys su kitais mokslais

Fizika yra fundamentalusis mokslas, nagrinėjantis pagrindinius gamtos dėsnius, o technikos mokslai yra taikomieji. Jie sprendžia praktines problemas, susijusias su visuomenės poreikiais. Taikomieji mokslai, tarp jų ir techniškieji, yra savo laiku atsiskyrrę nuo fizikos. Jie remiasi fundamentaliųjų mokslų atrastais dėsniais, todėl būtent fizika yra technikos mokslų teorinis pagrindas. Mokslo istorija žino daug pavyzdžių, kai fizikos atradimai sukėlė technikos revoliuciją ( pvz., atradus elektromagnetinę indukciją, išsivystė elektrotechnika, išvysčius branduolinę fiziką, tapo įmanoma branduolinė energetika ir t.t. ).

Žinoma, moderni technika, savo ruožtu, padeda fizikos vystymuisi ( modernūs matavimo prietaisai, eksperimento technika, skaičiavimo technika )

Fizikos dėsniai

Dėsniai nusako tarp tam tikrų fizikinių dydžių objektyviai egzistuojančius sąryšius ir juos kiekybišškai išreiškia formulėmis. Tačiau dėsniui nustatyti naudojamasi įvairaus tikslumo faktais, gautais tam tikromis sąlygomis. Dėl to kai kurie fizikos dėsniai nėra absoliučiai teisingi, o tinka tik tam tikromis sąlygomis ( pvz., antrasis Niutono dėsnis gerai tinka tik pastovios masės kūnui, judančiam mažu greičiu, lyginant su šviesos greičiu c ). Visai kitaip, kai dėsnis užrašytas čia kūno, dalelės judesio kiekis. Ši forma tinka klasikinėje, reliatyvistinėje ir kvantinėje fizikoje. Dėsniai, kurių taikymo sritis labai plati, vadinami fundamentaliaisiais dėsniais ( inercijos, judesio kiekio bei jo momento tvermės dėsniai, energijos tvermės dėsnis ir kt. ). Pastarieji ne išvedami, o yra atrasti, jie galioja visuose mums žinomuose procesuose. Nefundamentalieji dėsniai yra pirmųjų atvejai, t.y. jie iš jų išplaukia kaip išvados, taigi jie išvedami.

Fizikinių dydžių matavimo vienetai

Fizikinai dydžiai-tai matuojamos fizikinių objektų ( kūnų, laukų, procesų ) charakteristikos, savybės. Tarp daugumos fizikinių dydžių yra tam tikri ryšiai, kurie nusakomi dėsniais ir užrašomi formulėmis. Todėl vienus fizikinius dydžius galima išreikšti kitais. Fizikiniai dydžiai, kuriais išreiškiami visi kiti dydžiai, vadinami pagrindiniais. Jie pasirenkami laisvai, dažniausiai žiūrint patogumo, tradicijų ir kt. Pasirinkus pagrindinius dydžius ir jų vienetus sudaroma atitinkama vienetų sistema. Visi kiti fizikiniai dydžiai išreiškiami šiais pagrindiniais dydžiais. Tam panaudojami gamtos dėsniai arba turintys prasmę fizikinių dydžių sąryšiai.

1960 m. nustatyta vieninga tarptautinė vienetų sistema – SI. SI pagrindiniai dydžiai yra ilgis, masė, laikas, termodinaminė temperatūra, elektros srovės stipris, šviesos stipris ir medžiagos kiekis. Atitinkami pagrindiniai vienetai – metras, kilogramas, sekundė, Kelvinas, amperas, kandela ir molis. Visų kitų fizikinių dydžių vienetai išvedami.Be paminėtųjų sisteminių vienetų naudojami jų kartotiniai bei daliniai vienetai, kurie sudaromi dauginant ar dalijant tą matavimo vienetą iš 10 atitinkamame laipsnyje.

Be pagrindinių ir išvestinių vienetų dar yra du papildomieji SI vienetai. Jais matuojamas plokščiasis kampas ir erdvinis kampas. Plokščiojo kampo vienetas – radianas ( rad ) – lygus kampui tarp dviejų apskritimo spindulių, išpjaunančių lanką, kurio ilgis l lygus apskritimo spinduliui R. Išreiškus laipsniais 1 rad lygus 57o17¢45’’.

Erdvinio kampo vienetas – steradianas ( sr ) – lygus erdviniam kampui, kurio viršūnė yra sferos cetras ir kurį ribojantis sferinis kūginis paviršius išpjauna sferos plotą S, lygų sferos spindulio kvadratui R2.

2. Slenkamojo ir sukamojo judėjimo kinematika

Mechaniniu judėjimu vadiname kūnų arba jų dalių padėties kitimą erdvėje ir laike. Šį judėjimą tirianti fzikos dalis vadinama mechanika. Makroskopinių kūnų, judančių mažais ( lyginant su šviesos greičiu ) greičiais, judėjimą tiria klasikinė, judančių artimais šviesos greičiui greičiais – reliatyvistinė mechanika. Mechanikos kurse dažnai naudojamos materialiojo taško ir atskaitos sistemos sąvokos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 741 žodžiai iš 2463 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.