Fizikos svyravimai
5 (100%) 1 vote

Fizikos svyravimai

FIZIKA

Programa

Dalyko paskirtis

Vidurinėje mokykloje mokydamiesi fizikos teorijos ir atlikdami eksperimentus, moks-leiviai galės nuodugniau suvokti pagrindines klasikinės ir moderniosios fizikos sritis. Fizikos programa apima svarbiausias fizikos mokslo žinias. Kursas turėtų suteikti sistemingų žinių, įgūdžių ir suformuoti vertybines nuostatas, kurios leistų kiekvienam moksleiviui suvokti es-minius fizikos dėsnius, vyksmus bei reiškinius, jų tarpusavio ryšius, gebėti taikyti šias idėjas aiškinant supančią aplinką. Jis skirtas padėti moksleiviui siekti gamtamokslinio raštingumo, gebėjimo skirti, kas moksliška, o kas ne, suvokti, kad tik visapusiškai išprusęs pilietis gali de-ramai dalyvauti šiuolaikinės visuomenės gyvenime. Esminės žinios plečiamos nuodugniau analizuojant fizikinius reiškinius, mokslines idėjas, atliekant stebėjimus ir bandymus.

Paskutinio vidurinės mokyklos fizikos mokymosi koncentro programa apima ir kai ku-rias fizikos kurso dalis, nagrinėtas ankstesnėse klasėse. Pavyzdžiui, pagrindinėje mokykloje moksleiviai jau mokėsi mechanikos, šiluminių reiškinių, susipažino su elektros bei optikos pradmenimis. Siekiant nuosekliai išdėstyti koncentro temas, programoje nevengta pakartoti esminių tos fizikos dalies terminų, sąvokų ar net dėsnių. Pagrindinio laiko tam nereikėtų skir-ti, pakanka moksleiviams juos priminti. Programa tėra orientyras, gairės mokytojams ir moks-leiviams, pasirenkantiems XI–XII klasėse konkretų fizikos mokymosi kursą. Dėl to prie pro-gramos nebepridedamas rekomenduotinų uždavinių sąrašas.

Vidurinėje mokykloje moksleiviai turi trejopą pasirinkimą: jie gali mokytis fizikos pa-gal bendrojo arba išplėstinio kurso programą, gali visai jos nebesimokyti.

Bendrojoje fizikos programoje numatomi bendrojo ir išplėstinio kurso mokymo(si) uždaviniai ir turinys. Po bendrosios programos pateikiami išsilavinimo standartai, nusakantys moksleivių žinių ir gebėjimų reikalavimus baigiant XII klasę, o ne ką tik išnagrinėjus temą. Mokytojai, atsižvelgdami į moksleivių poreikius bei gebėjimus, mokymo(si) sąlygas mokyk-loje, bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų reikalavimus, pritaiko fizikos ugdymo turinį klasei (mobiliai grupei) ir pavieniams moksleiviams. Individualizuotas ugdymo turinys moky-tojo planuojamas visiems mokslo metams ir trumpesniems laikotarpiams (temai, pamokai). Individualizuojant ugdymo turinį išsilavinimo standartai konkretinami formuluojant moky-mosi uždavinius, kurie nusako moksleivių pasiekimus bei vertinimo kriterijus konkrečiai pa-mokai.

Dalyko struktūra

Moksleiviai, kurie ateityje nenumato studijuoti fizikos ar imtis kitos veiklos, susijusios su šiuo mokslu, tačiau siekia geresnio išsilavinimo šioje srityje, pasirenka bendrojo fizikos kurso programą. Bendrasis kursas, apimantis fizikos pagrindus, suteikia tik minimalų fizikinį išprusimą, būtiną baigiančiajam vidurinę mokyklą, padeda moksleiviui suvokti pagrindinę klasikinės ir moderniosios fizikos problematiką, istorinę šio mokslo raidą ir žmogaus vaidme-nį šiame procese. Šiame kurse nenumatyta nuodugniau analizuoti fizikos klausimus, nereika-laujama ir išsamesnių matematikos žinių bei įgūdžių. Šis kursas galėtų sudominti mokslei-vius, pasirinkusius humanitarinę pakraipą. Bendrajam kursui skiriamos 2 savaitinės pamokos per metus (4 savaitinės pamokos per dvejus metus). Baigdamas mokyklą moksleivis gali lai-kyti mokyklinį egzaminą, kurio programa rengiama remiantis bendrojo kurso išsilavinimo standartais.

Išplėstinio fizikos kurso programa suteikia fizikinį išprusimą, pakankamą mokslei-viams, studijuosiantiems gamtamokslinės ar inžinerinės pakraipos specialybes aukštojoje mo-kykloje. Mokydamasis pagal išplėstinio kurso programą moksleivis suvoks klasikinę ir mo-derniąją fiziką. Mokyklinės fizikos išplėstiniame kurse, lyginant su bendruoju kursu, reikalau-jama geriau išmanyti fiziką ir aiškiau suvokti jos ryšį su kitais gamtos mokslais. Susipažin-dami su fizikos raida moksleiviai privalo suvokti mokslinio tyrimo paskirtį, mokslo svarbą vi-suomenei bei individui. Šis kursas galėtų sudominti realinį ar technologinį profilį pasirinku-sius moksleivius. Išplėstiniam kursui skiriamos 3,5 savaitinės pamokos per metus (7 savaiti-nės pamokos per dvejus metus). Baigdamas mokyklą moksleivis gali laikyti valstybinį egza-miną, kurio programa rengiama remiantis išplėstinio kurso išsilavinimo standartais.

Tiek bendrojo, tiek išplėstinio kurso programą sudaro 9 skyriai:

1. Metodologiniai fizikos klausimai;

2. Medžiagų sandara;

3. Judėjimas ir jėgos;

4. Molekulinė fizika ir termodinamika;

5. Elektra ir magnetizmas;

6. Svyravimai ir bangos;

7. Dalelių fizika, kvantai;

8. Šiuolaikinės astronomijos pagrindai;

9. Rekomenduojami laboratoriniai darbai.

Programoje pateikiamos rekomenduojamų frontalių ir individualių laboratorinių darbų temos. Pasirinkusiems bendrąjį fizikos kursą siūloma atlikti 4–6 laboratorinius darbus, o iš-plėstinį – 6–10 laboratorinių darbų, iš kurių vieną – kompiuteriu (pavyzdžiui, naudojantis kompiuterių programomis „Interactive physics“, „Crocodile Clips“ ar „Crocodile Technolo-gy“).

Bendrasis kursas

Uždaviniai:

• tiriant ir analizuojant fizikos reiškinius ugdytis mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą
požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę;

• mokytis modeliuoti paprasčiausius gamtos reiškinius bei procesus, spręsti prakti-nius fizikos mokslo uždavinius, pritaikant kitų mokomųjų dalykų žinias bei gebėjimus;

• mokytis formuluoti hipotezes, planuoti stebėjimus ir bandymus joms patikrinti, apibendrinti gautus duomenis, daryti išvadas, patraukliai pateikti rezultatus, vertinti jų tikslu-mą ir patikimumą, matavimo paklaidas, pastebėti ir ištaisyti klaidas;

• aiškintis fizikos mokslo ir jo laimėjimais kuriamų technologijų vaidmenį žmonijos gyvenime, jų ryšį su gamtine, socialine ir kultūrine aplinka ir taikyti įgytas fizikos mokslo ži-nias ir gebėjimus sprendžiant įvairias kasdienio gyvenimo, aplinkotyros, aplinkosaugos ir su-balansuotosios plėtros problemas;

• susipažinti su fizikos ir astronomijos istorine raida, šiuolaikinės fizikos tyrimų kryptimis.

Tematika

1. Metodologiniai fizikos klausimai

Fizikos ir kitų gamtos mokslų vieta modernios visuomenės gyvenime. Fizika ir naujos technologijos.

Fizikinių tyrimo metodų pagrindai, šių metodų galimybės, jų nauda, galimi pavojai ir žala gamtai, įtaka socialinei, kultūrinei aplinkai.

Mikroskopinis ir makroskopinis pasaulis. Supančio pasaulio įvairovė.

Fizikinis pasaulio pažinimas: fizikinės sąvokos, stebėjimas, bandymas, hipotezė, teori-ja, modeliai. Mokslinių žinių absoliutumas ir sąlygiškumas.

Svarbiausių pasaulio fizikos atradimų istorija. Moksliniai atradimai ir asmenybė. Lie-tuvos mokslininkų vaidmuo ir vieta fizikos mokslo raidoje.

2. Medžiagų sandara

Medžiagos makroskopinių savybių ir jos mikroskopinės struktūros ryšys. Dujinė, skystoji ir kietoji medžiagos būsenos.

Atomai ir jų sandara. Molekulės.

Subatominės dalelės. Branduolinės jėgos. Stabilios medžiagos formos mikroskopinio vaizdo požiūriu. Planetinis atomo modelis ir jo ribotumas.

3. Judėjimas ir jėgos

Kūnų judėjimas: kelias, greitis, pagreitis, trajektorija. Judėjimas tiese ir apskritimu.

Jėgos mechanikoje. Jėgų klasifikacija pagal jų prigimtį ir pasireiškimą: trinties, kelia-moji, sunkio, svorio, varos, tamprumo. Jėga kaip judėjimo kitimo priežastis. Kūno masė. Niu-tono dėsniai, jų taikymas sprendžiant paprasčiausius uždavinius. Jėgos impulsas. Judesio kie-kio tvermės dėsnis. Įcentrinė jėga. Dinamikos dėsniai kasdienės patirties pavyzdžiuose.

Mechaninis darbas ir galia. Potencinė ir kinetinė energija. Energijos tvermė mechani-koje.

Jėga kaip deformacijos priežastis ir pasekmė. Mechaninės kūnų savybės ir molekulinė struktūra.

Visuotinė (gravitacijos) trauka. Dangaus kūnų judėjimas. Kosminių skrydžių mecha-nikos pradmenys. Nesvarumas.

Reliatyvumo teorijos atsiradimo prielaidos ir pasireiškimo pavyzdžiai. Šviesos greitis – ribinis greitis.

4. Molekulinė fizika ir termodinamika

Šiluminė kūnų energija. Vidinė kūnų energija, jos rūšys. Temperatūra. Mechaninio darbo ir šilumos ryšys.

Molekulinės kinetinės teorijos pradmenys. Idealiųjų dujų lygtis. Termodinamikos pradmenys. Pirmasis ir antrasis termodinamikos dėsniai. Šiluminės mašinos ir jų naudingumo koeficientas. Šilumos perdavimo dėsningumai, jų svarba technikoje ir kasdieniame gyvenime.

5. Elektra ir magnetizmas

Dvi elektros krūvių rūšys. Elektros krūvio dalumas. Elektronas ir elementarusis krūvis. Įelektrintų kūnų sąveika. Elektrinis laukas. Krūvio tvermės ir Kulono dėsniai.

Elektrinė talpa. Kondensatoriai.

Nuolatinė srovė. Įtampa. Srovės stipris ir elektrinė varža. Omo dėsnis. Laidininkų jun-gimo būdai. Paprasčiausių grandinių matavimai. Elektros šaltiniai, jų rūšys. Srovės darbas ir galia. Šilumos kiekis, išsiskiriantis laidininke, kuriuo teka srovė. Trumpasis jungimas. Sau-gikliai.

Elektros srovė įvairiose terpėse.

Elektros srovės magnetinis laukas. Magnetinių reiškinių kilmė. Elektromagnetinės in-dukcijos reiškinys. Elektrinių ir magnetinių reiškinių vienovė. Nuolatiniai magnetai. Planetų magnetiniai laukai.

6. Svyravimai ir bangos

Mechaniniai svyravimai ir juos apibūdinantys dydžiai. Bangos skysčiuose, dujose ir kietuosiuose kūnuose. Garsas. Ultragarsas ir jo taikymas.

Kintamoji elektros srovė, jos taikymas buityje ir technikoje, elektrosauga.

Elektromagnetinis laukas, jo sklidimas terpėse. Elektromagnetinės bangos ir jų skalė, jų taikymas telekomunikacijoje, moksle, pramonėje.

Šviesos bangos. Šviesos šaltiniai. Šviesos spindulys, tiesiaeigis šviesos sklidimas. Šviesos atspindys. Šviesos atspindžio dėsniai. Plokščiasis veidrodis. Šviesos lūžimas. Lęšiai. Lęšio formulė. Optiniai prietaisai buityje, moksle ir technologijoje.

Šviesos greitis, bangos ilgis. Šviesos dispersija. Šviesos interferencija. Šviesos difrak-cija. Banginių šviesos savybių taikymai. Vaivorykštė.

7. Dalelių fizika, kvantai

Klasikinės fizikos raida. Reiškiniai, kurių nepaaiškina klasikinė fizika. Mikropasaulio dėsningumai, jų ryšys su makroskopiniais reiškiniais.

Šviesos kvantinės savybės. Fotonai. Fotoefekto dėsningumai. Šviesos dualizmas. Da-lelės kaip bangos, jų pasireiškimas mikro- ir makropasaulyje.

Atomo branduolys ir jo ryšio energija. Branduolinės reakcijos. Elementariosios dale-lės. Branduolinės energijos ištekliai. Radioaktyvumas. Biologinis jonizuojančiosios spindu-liuotės
Apsauga nuo radiacijos.

Grandininė reakcija. Branduolinis reaktorius. Branduolinė energetika. Termobranduo-linės reakcijos. Branduolinė tarša.

8. Šiuolaikinės astronomijos pagrindai

Fizikos ir kitų mokslų, tiriančių Žemę ir Visatą (geologijos, geografijos, astronomijos, kosmologijos ir kt.), ryšys.

Žemės vieta Saulės sistemoje ir Visatoje. Pagrindinės fizikinės Žemės charakteristi-kos, jos gelmių ir atmosferos sandara, magnetinis laukas. Žemės palydovo Mėnulio įtaka Že-mei.

Saulės sistema. Planetos, jų palydovai, kometos ir kiti kosminiai kūnai. Planetų sanda-ra. Žvaigždynai, žvaigždės, žvaigždžių sandara. Žvaigždžių energijos šaltiniai.

Paukščių Tako ir kitos galaktikos, jų sistemos.

Visatos evoliucija. Gyvybė Visatoje. Kosmoso tyrimas. Kosminės kelionės.

9. Rekomenduojami laboratoriniai darbai

1. Tolygiai greitėjančio kūno pagreičio matavimas.

2. Spyruoklės standumo matavimas.

3. Slydimo trinties koeficiento matavimas.

4. Mechaninės energijos tvermės dėsnio tyrimas.

5. Laidininko savitosios varžos nustatymas.

6. Laisvojo kritimo pagreičio nustatymas svyruokle.

7. Šviesos lūžio rodiklio nustatymas.

8. Atvaizdų gavimas lęšiu. Lęšio židinio nuotolio ir laužiamosios gebos nustatymas.

Išplėstinis kursas

Uždaviniai:

• tiriant ir analizuojant fizikos reiškinius ugdytis mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę, plėsti ir gilinti žemesnėse klasėse įgytus gebėjimus ir žinias, įtvirtinti kritinį mąstymą, realių mokslo galimybių suvokimą, savarankiškumą, plėtoti kūry-bingumą ir vaizduotę, mokytis suvokti fizinio pasaulio vientisumą;

• mokytis spręsti praktinius uždavinius ir įvairias kasdienio gyvenimo, aplinkotyros, aplinkosaugos ir subalansuotosios plėtros problemas, pritaikant fizikos ir kitų mokomųjų da-lykų žinias bei gebėjimus;

• mokytis formuluoti hipotezes, planuoti stebėjimus ir bandymus joms patikrinti, modeliuoti gamtos reiškinius bei procesus, apibendrinti gautus duomenis, daryti išvadas, pat-raukliai pateikti rezultatus, vertinti jų tikslumą ir patikimumą, matavimo paklaidas, pastebėti ir ištaisyti klaidas;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1723 žodžiai iš 5689 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.