Fizinė tarša
5 (100%) 1 vote

Fizinė tarša



Įvadas ……………………………… 1

Profesinės Ligos ……………… 1

Triukšmas ………………….. 2

Vibracija ……………………. 3

Radiacinis spinduliavimas …. 4

Išvada ……………………………… 5

Įvadas

Kasdien i atmosfera išmetama daug nuodingu ir sveikatos sutrikimus sukeliančiu medžiagų. Šis veiksmas turi terminą kaip „Ekologine tarša“. Tačiau išskyrus ši faktą yra ir dar vienas – Fizine tarša. Antruoju atveju į atmosfera neišmetamos nuodingos bei kitos medžiagos. Šios taršos faktorius yra tam tikri veiksniai. Jie gali būti keliami technikos ar kitokiu daiktu veikimo metu ir veikti aplinkui esančius gyvus organizmus. Nuolatinis ir ilga laika trūkstantis šis poveikis gali sukelti sveikatos sutrikimų. Todėl yra labai svarbu žinoti kas tai yra ir kaip nuo to galima apsisaugoti.

Taip pat tuos veiksmus gali sukelti kiti daiktai ir net gyvi organizmai. Tačiau dažniausiai tai būna žmogaus sukurta technika. Kaip jau darosi aišku, jai ta technika buvo sukurta kažkam, ja kažkas turi valdyti ir įprastai būtent tie žmonės yra veikiami neigiamais faktoriais. Pavyzdžiui sraigtasparnių lakūnai, traktorių bei buldozeriu vairuotojai ir kt. Visi jie veikiami vibracijos. Taip pat žmonės gali būti veikiami triukšmo, elektros lauko bei radiacijos spinduliavimu ir kitokiais veiksniais. Įprastai tai būna profesionalai, dirbantis savo darbą todėl vertėtu paminėti ir juos. Tačiau ši problema gali paliesti ir visai nekaltus žmones. Pavyzdžiui, jai jus gyvenate arti geležinkelio pervažos, jus gali veikti kaip triukšmas, taip ir vibracijos poveikis. Prie to gali būti ir metalo elementai kurie nusitrynė nuo traukinio ratų kuri laika randasi ore, ir patekti i kvėpavimo takus. Tačiau tai yra sunkiosios medžiagos kurios greit nusėda, o po kiek laiko veikdami erozijos tampa nebepavojingi sveikatai. Jeigu jūsų namas randasi arti elektros linijos kuria teka aukštos įtampos srove, jus gali veikti elektros spinduliavimas kuris yra taip pat labai pavojingas.

Prie šių veiksnių žmogaus organizmas gana greitai įpranta todėl juos yra sunkiau pastebėti. Tarkim jai jus randatės vietoje kur nuo užteršto vandens jaučiasi nemalonus kvapas, ar jai prie važiojamos dalies kur vyksta intensyvus eismas jaučiasi išmetamųjų dūmų kvapas, jums tai dar ilga laika gali kelti nemalonu jausmą ir jus tiksliai žinosite jo atsiradimo priežastį. Bet jai jus nuolat veikia nedidele vibracija, jus galiausiai prie jos priprantate ir vėliau jos galite nepastebėti. Jus galite toliau dirbti ta pati darbą ir neįtarti, kad viską ką jus darote sukelia pavoju sveikatai. Todėl reikėtų žinoti apie tos veiksnius, tam kad galėtume laiku juos pastebėti ir laiku sustabdyti jų neigiama poveiki arba bent jau sumažinti trukmes laiką.

Profesinės Ligos

Dažnai girdime: „Dirbti sveika!“ Pridurkime: „Tik saugioje ir švarioje aplinkoje“. Žmonės, dirbantys užterštose patalpose, naudojantys prastą techniką, nesilaikantys sanitarinių ir higienos reikalavimų, suserga profesinėmis ligomis. Sveikatai kenkia gamybos dulkės, vibracija, triukšmas, sunkių daiktų kilnojimas, dideli temperatūros svyravimai, Įvairūs spinduliai, cheminės medžiagos, infekcinių ligų sukėlėjai.

Pavojinga sveikatai ir per didelė proto arba jausmų įtampą (mokslininkams, menininkams), darbo monotoniškumas (dirbantiems prie konvejerio). Muzikantai, grojantys pučiamaisiais instrumentais, kartais suserga nuo kvėpavimo ir kraujotakos organų pervargimo.

Žmonėms, dirbantiems pramonės įmonėse, kenkia į gamybos patalpas arba tiesiai ant žmogaus kūno patenkančios nuodingos medžiagos – pramonės nuodai. Tai skysčiai, dujos, aerozoliai, garai, esantys žaliavose, tarpiniuose ir galutiniuose gamybos produktuose. Pramonės nuodai patenka i organizmą pro kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą ir net pro normalią, sveiką odą. Sunkiausiai apsinuodijama tada, kai kenksmingos medžiagos patenka i žmogaus organizmą pro kvėpavimo takus.

Vieni pavojingiausių ir dažniausiai pasitaikančių pramonės nuodų yra organiniai tirpikliai:benzinas, benzolas, etilo ir metilo spiritai, acetonas ir kt. Jie naudojami gamyklose ir buityje dažams, kaučiukui, vaškui, riebalinėms medžiagoms tirpinti. Organiniai tirpikliai labai lakūs ir greitai garuoja. Pro kvėpavimo takus ir odą jie prasiskverbia į žmogaus organizmą ir, tirpindami riebalines medžiagas, kurių i ypač gausu nerviniame audinyje, pažeidžia nervų sistemą.

Kai iš karto i organizmą patenka daug nuodingos medžiagos, apsinuodijama staigiai ir pasekmės būna akivaizdžios.Tačiau kai mažos nuodo koncentracijos žmogų veikia ilgai, liga sėlina iš lėto ir dažnai pastebima pavėluotai. Lėti, arba chroniški, apsinuodijimai ištinka ne tik pramonės darbuotojus, bet ir žemės ūkio mechanizatorius, dirbančius su pesticidais ar amoniakiniu vandeniu, ypač tuos, kurie nesinaudoja apsaugos priemonėmis (respiratoriais, dujokaukėmis).

Kenksmingus sveikatai garsinius virpesius sukelia lėktuvai, traukiniai, įvairios pramonės įmonės, metalo ir medžio apdirbimo staklės, traktoriai.Traktorininkai, kombainininkai, buldozerininkai, ekskavatorininkai dažnai suserga triukšmalige ir vibracine liga. Šias ligas sukelia triukšmas ir vibracija. Jų simptomai – susilpnėjusi klausa, sutrikusi pusiausvyra, bloga nuotaika.
Triukšmaligė liga dažniausiai pastebimos pavėluotai, kai jas išgydyti labai sunku.

Siekiant apsaugoti žmones nuo neigiamo gamybos sąlygų poveikio ir profesinių ligų, nustatomos didžiausios leistinos cheminių medžiagų koncentracijos, triukšmo stiprumo, temperatūros bei kitos higieninės normos. Tačiau norint išsaugoti švarią darbo aplinką ir sveikus žmones, reikia kurti naujas, švarias technologijas, tobulinti darbo apsaugos priemones.

Triukšmas

Upelio čiurlenimas, vėjo judinamų medžio lapų šlamesys, lakštingalos giesmė – visi šie garsai yra gamtos dalis. Betoną ardančio pneumatinio kūjo dundesys, lėktuvų gausmas, mašinų burzgimas – žmogaus sukeltas triukšmas, atsiradęs kartu su pramone ir naujomis technologijomis.

Garsai gali būti mums malonūs, tačiau gali ir trikdyti, varginti arba gąsdinti. Nuo triukšmo, kaip ir nuo cheminėmis medžiagomis užteršto oro, ypač kenčia didžiųjų miestų gyventojai. Ir kuo toliau, tuo sunkiau jo išvengti. Dieną ir naktį triukšmą kelia automobiliai, lėktuvai, traukiniai. Jis aidi gamyklų cechuose, statybos aikštelėse, pasėlių laukuose ir miško kirtimuose. Dažnai triukšmą sukelia ir nerūpestini žmonės: palieka įjungtus radijo imtuvus, garsiai šūkauja kiemuose, troleibusuose, laiko įjungę stovinčių po namų langai automobilių variklius ir t. t.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1014 žodžiai iš 3147 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.