Fizinės bausmės prieš vaikus
5 (100%) 1 vote

Fizinės bausmės prieš vaikus

112131

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………………. 3

1.1 Fizinės bausmės auklėjime ir jų apibrėžimas …………………………………………………………………4

1.2 Fizinių bausmių kilmė………………………………………………………………………………………………..5

1.3 Fizinių bausmių priežastys ir pasekmės…………………………………………………………………………6

1.4 Fizinių bausmių įtaka vaiko raidai………………………………………………………………………………..7

Išvados……………………………………………………………………………………………………………………………9

Literatūra……………………………………………………………………………………………………………………….10

Įvadas

Prievarta prieš vaikus egzistavo per amžius. Jos vertinimas ir supratimas skyrėsi ir skiriasi priklausomai nuo laikmečio, socialinio, kultūros – ekonominio lygmens. Visuomenėje pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama prievartos ir žiaurumo atvejų skaičiaus didėjimui. Pastaruoju metui vis dažniau viešumon iškyla, nors tik reti ir atskiri, prievartos prieš vaikus atvejai. Mūsų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje akcentuojama, kad viena svarbiausių vaikų teisių – teisė gyventi be prievartos, žiaurumo, pažeminimo. Čia galime rasti: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę… Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais… Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“. Tačiau kuo toliau tuo labiau didėja tokių apraiškų kaip fizinis smurtas, bausmės, prievarta, pasityčiojimas, agresija prieš vaikus.

Fizinės bausmės ir nepriežiūra – labiausiai paplitusios smurto formos, neįtraukiamos į jokią statistiką. Drauge su padidėjusiu dėmesiu vaikų prievartai, vis daugiau imama dėmesio skirti ir fizinių bausmių taikymui vaikų auklėjime, kurios mūsų visuomenėje yra laikomos įprasta ir priimtina vaikų auklėjimo strategija. Patirtas smurtas gali turėti tiesioginių pasekmių vaiko fizinei sveikatai, bet žala bręstančios asmenybės psichikai labai didelė, nors ją ir sunku įvertinti. Daugelis tėvų iš visų galimų poveikio priemonių auklėjime pirmenybę teikia būtent fizinėms bausmėms, jas laikydami adekvačia, vaiko nežalojančia auklėjimo priemone. Savo baudžiančio, agresyvaus elgesio tėvai nesieja su savo vaikų agresyvumu, vystymosi ir adaptaciniais sunkumais. Tokia klaidinga visuomenės dalies nuomonė trukdo kurti tokią aplinką vaikams, kokioje jų vystymuisi būtų sudaromos tinkamiausios sąlygos.

Vis labiau tampama aktualu tirti fizinių bausmių taikymo priežastis ir pasekmes įvairaus amžiaus vaikams ir net suaugusiems. Fizinės bausmės moko tik daugiau prievartos – dalyko, kurio mūsų visuomenė taip stengiasi vengti. Taip pat tyrimai rodo, kad vaikai, kurie buvo baudžiami fiziškai, yra labiau linkę nepasitikėti savimi, dažniau serga depresija, o užaugę gauna prastesnį atlyginimą. Gaunami prieštaringi rezultatai ir vienareikšmiškų atsakymų į iškylančius klausimus pateikti negalima. Kuo pasižymi vaikai, baudžiami dažnomis fizinėmis bausmėmis, kodėl taikomos, kokias pasekmes jiems turėjo fizinės bausmės, kiek ir kaip tos pasekmės pasireiškia vaikų elgesyje, ar turi įtakos vaiko raidai? Tai klausimai, kurie bus mėginami apžvelgti šioje mano pasirinktoje temoje.

1.1 Fizinės bausmės auklėjime ir jų apibrėžimas

Kokios yra efektyviausios vaikų auklėjimo, disciplinos palaikymo strategijos ir apie tai kas svarbiausia, auklėjant vaiką, yra diskutuojama ir tiriama iki šiol. Šią temą ne tik pedagogai nagrinėja, bet ir psichologai, paskutiniu metu atliekantys vis daugiau tyrimų apie skirtingų disciplinų strategijų ir apskritai auklėjimo poveikį vaiko raidai bei jų sėkmingai socialinei adaptacijai (Bauman, Ennet, et al., 2001; Desbois, Konstantareas, 2001; Dodge, Pinderhughes, 2000; Hoza, Owens, 2000; ir kt.).

Efektyvi disciplinos sistema turi apimti tris pagrindinius elementus, kurių buvimu arba nebuvimu ir vertinamas disciplinos sistemos efektyvumas: 1) atitinkamai organizuotą mokomąją aplinką, kuri charakterizuojama pozityviais ir palaikančiais vaiko-tėvų santykiais; 2) sistemingo mokymo ir auklėjimo sistemą bei 3) nenorimo elgesio mažinimo ar pašalinimo strategiją (American Academy of Pediatrics, 1998).

Fizinės bausmės tai bausmės taikomos kūnui. Baudimas yra apibrėžiamas kaip negatyvių stimulų pateikimas siekiant sumažinti ar panaikinti tam tikrą elgesį. Dažniausiai yra išskiriamos dvi baudimo arba bausmių formos: žodinės bausmės, apimančios žodinius papeikimus ir nepritarimą ir fizinės bausmės, neretai vadinamos kūno bausmėmis. (American Academy…, 1998; Belsky J., 1990; Mussen, Conger et al., 1969 ir kt.). Įvairių tyrimų duomenimis JAV fizines bausmes savo vaikų auklėjime naudoja nuo 85 % iki 97
% , vėliau fizinių bausmių taikymas kiek mažesnis – paauglius baudžia apie 65% tėvų.

Apie konstruktyvųjį vaikų aukėjimą yra prirašyta daug knygų, šiais klausimais galima pasitarti ir su psichologu, ir net patys vaikai gali būti geriausi mūsų mokytojai. Jei tik mes sugebėsime juos išklausyti ir suprasti. Jei tiktai nepabijosime pripažinti savo klaidų ir išdrįsime pakviesti kartu ieškoti visiems priimtino sprendimo. Svarbiausia nepamiršti, kad vaikai labiau paskatinami gerai elgtis ne tuomet, kai jie yra kritikuojami ar baudžiami, o padrąsinami eiti tuo keliu, kuris priimtinas ir kitiems šalia esantiems žmonėms. Atrodo taip paprasta, bet ir net suaugusiems tai sunku, sprendžiant pagal įvairius tyrimų duomenis apie taikomas fizines bausmes. Nereikia nei tyrimų apsidairykime, galų gale už daugiabučių kaimynų sienų, girdime apie tėvų santykius su savo vaikais, galime net ir įsivaizduoti apie bausmių pritaikymą. Manau pirmiausia tėvams reikia pradėti nuo savęs, savo elgesio su vaikais, aplinkiniais analizavimo.

Yra tūkstančiai kitokių būdų, nei fizinės bausmės kaip nubrėžti vaikui ribą tarp leistino ir nepageidaujamo elgesio. Tačiau jų taikymas pareikalaus iš tėvų nemažai kantrybės, nuoseklumo, išradingumo ir lankstumo. Nedaugelis tai sugebėtų, nes mums suaugusiems taip trūksta tos kantrybės ir supratimo.

Kalbant apie fizines bausmes ir jų taikymą vaikų auklėjime, svarbu tai, kaip fizinės bausmės yra apibrėžiamos. Pats paprasčiausias apibrėžimas, kurį pateikia Benatar (1998), išplaukiantis iš pačios fizinių bausmių sąvokos, yra toks: fizinės bausmės – tai bausmės

taikomos kūnui.

Patį tiksliausią ir dažniausiai naudojamą fizinių bausmių apibrėžimą pateikė vienas

ryškiausių šios srities tyrinėtojų, kurio indėlis į fizinių bausmių taikymo, jo psichologinių

efektų tyrimus yra labai didelis tai A.Murray Straus. Pasak Straus: „fizinės bausmės tai fizinės jėgos panaudojimas, suteikiantis vaikui fizinį skausmą, bet fiziškai nežalojantis, siekiant modifikuoti ar kontroliuoti tam tikrą vaiko elgesį” (Flynn, 1999, Kantor, Straus, 1994; Straus, 1999; ir kt.).

Kiek kitokį apibrėžimą pateikia Amerikos pediatrų akademija: fizinės bausmės – tai fizinio skausmo sukėlimas, atsakant į nepageidaujamą elgesį (American Academy…, 1998).

Aš manau, kad fizinėsbausmės turėtų būti taikomos nebent tik tada, kai kitos auklėjimo priemonės kaip pabarimas, griežtas pokalbis ar kitokios švelnios bausmės neduoda rezultatų. Labai svarbu, kad nubaustume už tyčinį neklausymą ar tėvų autoriteto nepaisymą, o ne už tai , kaip vaikišką nežinojimą, negabumą, nesugebėjimą, mokytis. Nes tikrai ne visiems vaikams duota dovana gerai mokintis. Visiškai sutinku, kad yra negabių mokslams vaikų.Tačiau galbūt tokie vaikučiai puikiai gali realizuoti save kitoje veikloje, tai gali būti būreliai pagal pomėgius, įvairi mokyklinė veikla. Pas mus priimta, kad pažymys viską lemia, negabiems vaikams tai pražūtis.

Perskaičiau straipsnį, kuriame patariama kaip tėvams veikti prieš panaudojant smurtą, tai: nusiraminti, viską gerai apgalvoti pieš suduodant smūgį; suteikti sau laiko ir susimąstyti apie tai ką ruošiatės daryti ir galbūt užteks pasivaikščioti; reikia būti geram, bet griežtam; paprasčiausiai vaikui suteikti pasirinkimą, dėl kurio galbūt apsigalvosite ir nebausite; laikytis logiško priežasties ir pasekmės ryšio; leiskite vaikui išpirkti kaltę; atsitraukti nuo konflikto; informuoti vaiką iš anksto, kokios bus pasekmės.

1.2 Fizinių bausmių kilmė

Norint atsakyti į klausimą kokie veiksniai įtakoja fizinių bausmių taikymą, paskutiniu metu yra atliekama labai daug tyrimų, tiriančių fizinių bausmių taikymo priežastis, tėvų, taikančių fizines bausmes ypatybes. Ir vis dėl to vieningos nuomonės šiais klausimais kol kas nėra prieita.

Šis klausimas svarbus fizinių bausmių, o taip pat ir fizinės prievartos kilmei atskleisti, o taip pat jis praplečia ir pačią šių fenomenų sampratą. Todėl egzistuoja keletas teorinių požiūrių į tai, kas skatina tėvus taikyti fizines bausmes, neretai peraugančias į prievartą:

1. Psichologinis požiūris

Šio modelio centre yra tėvų, taikančių savo vaikams fizines bausmes asmenybė ir jos

ypatybės bei šių tėvų šeimos istorija. Psichologinėje literatūroje yra minima, jog dažniausiai su

vaiku žiauriai elgiasi tie tėvai, kuriems yra būdingas impulsyvumas, nesavarankiškumas,

prislėgtumas, polinkis į depresyvumą, priklausomybes, kuriems trūksta savigarbos, savitvardos

įgūdžių, savikontrolės (Day, Peterson, 1998; Giles-Sims, Straus, 1995; Nikolajeva, 1996). Kai

kurie autoriai teigia, kad fizinių bausmių taikymo tikimybė didėja, jei tėvai patys vaikystėje

kentėjo nuo fizinių bausmių (Herman, 1997; ….., 2000). Tam pritaria ir Widom (1991),

teigdamas, kad šeimos ir auklėjimo modelis yra perteikiamas iš kartos į kartą. Kol kas nėra

vienintelio atsakymo į klausimą, kodėl žiaurus elgesys yra perduodamas iš kartos į kartą, tačiau

vienas iš dažniausių aiškinimų, kad tai sąlygoja modeliavimas – vaikai iš savo tėvų išmoksta

tokio elgesio, laikydami jį priimtinu ir vėliau, suaugę, taiko tokius pačius auklėjimo principus

savo vaikams (McCord, 1996; Benatar,
1998; ….., 2000). Tokiu atveju fizinės bausmės gali

būti vertinamos kaip šeimos tradicija ir jų taikymas tėvams gali atrodyti visai natūralus

dalykas.

2. Situacinis požiūris

Šio požiūrio šalininkai fizinių bausmių taikymo priežasčių ieško žmogų supančioje

aplinkoje. Požiūrio centre – tarpusavio santykiai šeimoje. Svarbu yra nustatyti socialines

sąlygas, dėl kurių susidaro stresinė situacija šeimoje, iššaukianti tėvų žiaurų elgesį vaiko

atžvilgiu, išanalizuoti vidinio šeimos funkcionavimo problemas, vaiko, kuris yra fizinių

bausmių objektas, charakteristikas (Nikolajeva, 1996; ….., 2000). Šio požiūrio šalininkai

teigia, kad fizinių bausmių taikymą neretai gali iššaukti tam tikros vaikų charakteristikos –

mušamas vaikas tėvų paprastai yra matomas, kaip išsiskiriantis iš kitų, pasižymintis pernelyg

dideliu pasyvumu ar aktyvumu ir pan. (Day, Peterson, 1998). Kitas faktorius, galintis įtakoti

fizinių bausmių taikymo tikimybę gali būti nepalankios aplinkybės ar kritinė situacija šeimoje

– darbo praradimas, artimo žmogaus netektis, nepageidautinas nėštumas ir panašiai, pažymi, kad fizinės bausmės ir apskritai prievarta yra dažnesnės tose šeimose, kurios atsiribojusios nuo išorinio pasaulio, yra socialiai izoliuotos (Kempe&Kempe, 1978). G.Craig (2000)

3. Sociokultūrinis požiūris

Fizinių bausmių taikymas analizuojamas, kaip tam tikrų socialinių ir kultūrinių sąlygų išdava. G.Craig (2000) šį požiūrį vadina sociologiniu. Požiūrio šalininkai teigia, kad fizinių bausmių paplitimui, jų taikymo dažnumui įtakos turi tokie sociokultūriniai veiksniai, kaip šalies ekonominė situacija, teisinė sistema ir jos stabilumas/nestabilumas, socialinės paramos sistemos išsivystymas, visuomenės požiūris į vaiko teises, visuomeninės vertybės ir pan. (Nikolajeva, 1996; “Smurtas prieš moteris…”, 1997; ….., 2000).

Fizinės bausmės, kaip ir fizinės prievartos fenomenas, yra sudėtingas, įvairiapusis

reiškinys, sąlygojamas įvairių veiksnių, veikiamas daugybės priežasčių, į kuriuos būtina

atsižvelgti, kalbant apie fizinių bausmių sukeliamus efektus.

1.3 Fizinių bausmių priežastys ir pasekmės

Istoriškai taip susiklostė, kad dauguma kultūrų ne tik pakankamai pakančiai žiūri į fizines bausmes, bet net ir skatina jas. Jos buvo ir yra naudojamos, kaip auklėjimo priemonė, disciplinos palaikymo priemonė ir panašiai. Kai kuriose kultūrose fizinės bausmės yra įgavę gilią simbolinę prasmę ir taikomos tam tikrų ritualų metu. Daugumoje kultūrų tradiciškai vaikai buvo ar net ir yra

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1862 žodžiai iš 3718 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.