Fiziniai asmenys
5 (100%) 1 vote

Fiziniai asmenys

FIZINIAI ASMENYS

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 2

1. FIZINIAI ASMENYS 3

2. FIZINIŲ ASMENŲ TEISNUMAS 4

2.1 Civilinio teisnumo sąvoka 4

2.2 Civilinio teisnumo turinys 6

2.3 Civilinio teisnumo atsiradimas ir išnykimas 8

2.4 Civilinis teisnumas senovės Romoje 10

3. FIZINIŲ ASMENŲ VEIKSNUMAS 11

3.1 Civilinio veiksnumo sąvoka 11

3.2 Visiškas, santykinis, dalinis veiksnumas 11

3.2.1 Visiškas veiksnumas 11

3.2.2 Santykinis veiksnumas 12

3.2.3 Dalinis veiksnumas 13

3.3 Civilinio veiksnumo atsiradimas 14

3.3.1 Emancipacija 15

3.4 Civilinio veiksnumo išnykimas 16

3.5 Civilinis veiksnumas senovės Romoje 20

3.6 Civilinio teisnumo ir veiksnumo neribotumas 21

3.7 Gyvenamoji vieta 22

IŠVADOS 24

LITERATŪROS SĄRAŠAS 25

ĮVADAS

Žmonių bendruomenėje egzistuojantys santykiai tarp žmonių vadinami visuomeniniais santykiais. Išskiriami visuomeniniai santykiai, kurie sureguliuoti teisės normomis. Tai – teisiniai santykiai. Išskiriamos dvi teisės rūšys: pozityvioji teisė, prigimtine teisė. Pozityvioji teisė – tai taisyklės, kurių laikymasis yra sankcionuotas valstybės prievarta. Jau senovės Romos teisininkai visas pozityviosios teisės normas skirstė į dvi dideles grupes: į viešąją teisę ir privatinę teisę. Svarbiausia privatinės teisės šaka – civilinė teisė. Civilinė teisė – tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja lygių ir vienas kitam nepavaldžių subjektų visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius.

Kaip ir kiekviena teisės šaka, civilinė teisė turi savo subjektus. Civilinės teisės subjektų sistemos pagrindas yra žmogus – natūralus subjektas (fizinis asmuo). Visi kiti civilinės teisės subjektai yra sukurti žmogaus remiantis viešosios ir privatinės (civilinės) teisės normomis, kurie gali būti pripažinti juridiniais asmenimis arba tokiais nelaikomi. Šiame referate apžvelgiami fiziniai asmenys kaip civilinės teisės subjektai ir jų civilinio teisinio subjektiškumo elementai: teisnumas ir veiksnumas.

Trijose stambiose dalyse pateikiama esminė informacija, apibrėžtos pagrindinės sąvokos, padedančios geriau suprasti šią temą, kuri yra labai svarbi eiliniam piliečiui, kadangi ji tiesiogiai liečia jo teises ir pareigas.

Jau Romos šaltiniuose buvo teigiama, kad teisė egzistuoja tik dėl žmogaus, kuris ir yra tikrasis bei natūralus jos subjektas (hominum causa ius constitutum est). Taigi matome, kad jau senovės Romos teisininkai išskyrė žmogų kaip civilinės (privatinės) teisės subjektą ir apibrėžė jo teisnumą ir veiksnumą. Todėl šiame darbe atskiruose skirsniuose pateikiamos žinios iš Romėnų teisės: apibūdinamos fizinio asmens teisnumo ir veiksnumo ypatybės. Iš esmės jos yra panašios lyginant su dabartinėmis. Tai tik įrodo, kad iki šiolei romėnų teisė yra civilinės teisės pagrindas visame pasaulyje.

Taigi šis referatas – išsamiai supažindina su senovės Romos ir Lietuvos civilinės teisės subjektų subjetiškumo elementais, remiantis žiniomis iš senovinių pergamentų ir iš Lietuvos Civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d.), kurio straipsniai pateikiami su ženklu  CK ir pateikia glaustą informaciją – yra tarsi įvadas kiekvienam skirsniui.

1. FIZINIAI ASMENYS

Civilinio teisinio santykio subjektu gali būti kiekvienas asmuo – fizinis ar juridinis, kuriam civilinės teisės normos suteikia galimybę būti civilinių teisių ir pareigų turėtoju, jeigu teisės normos leidžia tam asmeniui turėti civilinį teisinį subjektiškumą.

Fiziniai asmenys – individai, turintys civilinės teisės subjektiškumą..

1 pav. Fizinių asmenų, kaip civilinių santykių subjektų, skirstymas

2. FIZINIŲ ASMENŲ TEISNUMAS

2.1 Civilinio teisnumo sąvoka

CK 2.1 straipsnis. Fizinių asmenų civilinio teisnumo samprata

Galėjimas turėti civilines teises ir pareigas (civilinis teisnumas) pripažįstamas visiems fiziniams asmenims.

Teisnumas yra bendroji teisės kategorija, apibūdinanti asmens teisinį statusą. Tik teisnus asmuo yra teisinių santykių subjektas. Asmuo, kuriam nebūdingas teisnumas yra tarsi „už įstatymo ribų“, nes teisės požiūriu neteisnus žmogus negali turėti teisių ir pareigų, t.y. negali būti teisinių santykių subjektas.

Teisnumas nėra įgimta žmogaus savybė. Tai tam tikra socialinė ekonominė savybė, kurią asmeniui, kaip teisės subjektui, savo įstatymais suteikia ir pripažįsta valstybė. Teisnumas – tai antstatinis reiškinys, teisiškai išreiškiantis individo visuomeninę padėtį, paskiausiai sąlygotą egzistuojančių toje visuomeninėje formacijoje gamybinių santykių ir bazės. Todėl teisės ir pareigos, kurias vienu ar kitu ekonominės formacijos vystymosi laikotarpiu gali turėti teisės subjektai, yra nevienodos. Pavyzdžiui, vergvaldinėje ekonominėje formacijoje vergai nebuvo teisės subjektai, todėl jie neturėjo teisnumo. Feodalinėje visuomenėje viešpataujančios klasės atstovai – feodalai – turėjo neribotą teisnumą, o valstiečių teisumas priklausė nuo pastarųjų valios (Lietuvoje išleisti trys Statutai (1529, 1566, 1588) įtvirtino iš pradžių didikų, o netrukus (nuo Antrojo Statuto) ir viso bajorų luomo viešpatavimą. Miestiečių ir ypač valstiečių teisės bei laisvės liko suvaržytos. Valstiečiai, vykdant Lietuvos valstybėje žemės
reformą, vadinamą Valakų reforma, verčiami baudžiauninkais). Nugalėjus buržuazinėms revoliucijoms, buvo paskelbtas lygus visos buržuazinės visuomenės narių teisnumas. Tačiau realiam teisnumui būtinos realios ekonominės, politinės ir teisinės garantijos. Apie lygų teisnumą galima kalbėti tik turint realias galimybes valdyti gamybos priemones. Teisnumo garantijų sistemoje ekonominėms teisnumo garantijoms tenka pagrindinis vaidmuo.

Civilinio teisnumo būdingas bruožas visada turi būti jo realumas. Galimybę būti įstatymo numatytų teisių ir pareigų subjektu kiekvienam žmogui turi garantuoti pagrindinis valstybės įstatymas – Konstitucija. Tačiau realų įstatyme numatytų teisių ir pareigų įgyvendinimą visose ekonominėse formacijose garantuoja toje ekonominėje formcijoje egzistuojanti gamybos priemonių nuosavybės forma bei visa ūkio sistema. Bet kokios kliūtys, ribojančios galimybę turėti įstatyme numatytas civilines teises ir pareigas, kiekvienoje civilizuotoje valstybėje turi būti šalinamos, panaudojant valstybinės prievartos priemones. Civiliniam teisnumui būdingas lygybės principas, kurio esmė ta, kad visi privalo turėti vienodas galimybes įgyti visas įstatyme numatytas teises ir pareigas, tačiau negali turėti jokių privilegijų. Galiojanti Konstitucija visiems piliečiams numato lygias teises, o kartu ir tokį pat teisnumą, nepaisant asmens amžiaus, jo sveikatos būklės, nacionalinės ar socialinės kilmės, socialinės padėties, išpažįstamos religijos, lyties, rasės, tautybės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, šeimyninės padėties, gimimo vietos, priklausymo vienai ar kitai politinei partijai ar kitokio statuso ir kitokių aplinkybių. Tačiau tam tikrais atvejais galėjimas turėti tam tikrų teisių i pareigų gali būti siejamas su tam tikromis žmogų apibūdinančiomis savybėmis: giminyste, amžiumi ir panašiai. Pavyzdžiui, įpėdinis pagal įstatymą gali būti ne bet kuris, o tik susijęs su palikėju kraujo giminystės ar santuokiniais ryšiais asmuo (CK 5.5, 5.11, 5.13 str). Atsižvelgiant į einamas pareigas, kai kurie asmenys neturi teisės sudaryti dovanojimo sutarčių (CK 6.470 str 4-5 d.). Tačiau šie ir kitokie panašūs atvejai nelaikytini teisnumo ribojimu, o yra tik tam tikrų, konkrečių civilinių teisių ar pareigų turėjimo sąlygos (prielaidos).

Civilinis teisnumas – tai galėjimas turėti ne tik civilines teises, bet ir civilines pareigas. Teisė be pareigos neegzistuoja. Todėl teisių ir pareigų tarpusavio ryšys yra neatskiriamas civilinio teisnumo bruožas. Galimybei turėti civilines teises visada adekvati galimybė turėti civilines pareigas. Civilinis teisnumas yra bendriausia teisinė abstarkcija, tik padedanti nustatyti, kalbama apie apie civilinės teisės subjektą ar ne. Todėl teiginys, kad asmuo pasižymi civiliniu teisnumu, dar nereiškia, kad jis turi konkrečių civilinių teisių ar pareigų. Kokių civilinių teisių ir pareigų asmuo įgys ir ar apskritai jų igys, priklauso nuo kitų teisinių aplinkybių. Konkrečių civilinių teisių ir pareigų įgyjama tam tikrų juridinių faktų, pavyzdžiui, sandorių (CK 1.63 str.), pagrindu. Be to, tam tikrų civilinių teisių ar pareigų asmuo gali įgyti tik teisės normų numatytomis sąlygomis arba tik teisės normų nustatyta tvarka. Tokias sąlygas ar tvarką gali nustatyti tiek privatinės, tiek viešosios teisės normos. Pavyzdžiui, ar asmuo taps šaunamojo ginklo savininku, priklauso nuo to, ar bus įvykdytos visos 1996 m. birželio 16 d. Įsakyme Nr. 259 nustatytos sąlygos.

Civilinis teisnumas glaudžiai susijęs su subjektine teise. Vis dėlto tarp šių dviejų teisinių kategorijų egzistoja esminis skirtumas. Subjektinė teisė – tai valstybės saugomo leistino asmens (teisės subjekto) elgesio rūšis ir apimtis, taip pat galimybė reikalauti tokio elgesio iš įpareigoto asmens. Subjektinė teisė – tai konkreti teisė, priklausanti konkrečiam teisinio santykio subjektui. Kiekviena subjektinė teisė yra trijų galimybių vienybė:

a) subjektinės teisės turėtojo leistino elgesio rūšis (ir apimtis);

b) galimybė reikalauti atitinkamo elgesio (vykdyti tam tikrus veiksmus arba, atvirkščiai, susilaikyti nuo veiksmų) iš kitų įpareigotų asmenų;

c) galimybė būtinais atvejais prašyti valstybinio aparato paramos antrąjai galimybei įgyvendinti.

Skirtingai nuo subjektinės teisės, teisnumas – tai bendra abstrakti galimybė būti subjektu visų teisių ir pareigų, kurias pripažįsta ir leidžia įstatymai. Taigi šios abstrakčios galimybės pagrindu, esant tam tikriems juridiniams faktams, ir atsiranda subjektinė teisė. Teisnumą visuomet (kiek jis neapribotas teismo) turi fiziniai asmenys, o tuo tarpu konkrečių subjektinių teisių jie gali ir neturėti. Pavyzdžiui, į teisnumo turinį įeina galimybė turėti nuosavybės teisę. Tačiau subjektinė teisė į tam tikrą turtą gali atsirasti priklausomai nuo daugelio juridinių faktų (ar šis asmuo turi lėšų įsigyti vieną ar kitą turtą ir t.t.). taigi teisnumas – tai bendra prielaida, kurios pagrindu gali atsirasti konkreti subjektinė teisė. Paprastai teisnumas realizuojamas per subjektinę teisę. Priešingai subjektinei teisei, kur vieno asmens teisėms koresponduoja atitinkamos pareigos, teisnumui nekoresponduoja kokių nors asmenų pareigos. Subjektinę teisę galima perleisti kitam asmeniui, o
teisnumo perleisti (taip pat atimti) negalima (galiojantys įstatymai nenumato galimybės atsisakyti teisnumo, apriboti jį, perduodant dalį galimybių turėti civilines teises ir pareigas kitiems asmenims), nes pasakymas, kad asmeniui būdingas civilinis teisnumas, reiškia, kad jis, įgydamas konkrečių teisių ir pareigų gali tapti konkrečių civilinių teisinių santykių subjektu, taigi civilinis teisnumas yra neatskiriamas žmogaus teisinio statuso elementas. 2.2 Civilinio teisnumo turinys

 CK 2.4 straipsnis. Fizinių asmenų civilinio teisnumo turinys

1. Fiziniai asmenys vadovaujantis įstatymais gali turėti turtą, kaip privačios nuosavybės objektą, teisę verstis ūkine komercine veikla, steigti įmones ar kitokius juridinius asmenis, paveldėti turtą ir palikti jį testamentu, pasirinkti veiklos rūšį ir gyvenamąją vietą, turėti išradimo, pramoninio pavyzdžio autoriaus teises, taip pat turėti kitokias turtines ir civilinės teisės saugomas asmenines neturtines teises.

2. Fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais.

3. Kiekvienas asmuo, kuris verčiasi verslu ar profesine veikla, privalo tvarkyti savo turtą ir visa kita, kas susiję su jo verslu ar profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą, verslą ar profesinę veiklą taip, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas.

Fizinio asmens civilinio teisnumo turinys – tai jo glimų utrėti civilinių teisių ir pareigų visuma. Civiliniame Kodekse pateikiamas tik pavyzdinis, o ne baigtinis asmens civilinių teisių sąrašas. Asmens civilinės teisės ir pareigos numatytos:

a) Civiliniame Kodekse;

b) Konstitucijoje;

c) Nuosavybės pagrindų įstatymas;

d) Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje;

e) 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje;

f) 1966 m. gruodžio 16 d. Jungtinių tarptautiniame civilinių ir politinių laisvių pakte;

g) 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje;

h) Kituose tarptautiniuose ir vidaus teisės aktuose.

Remiantis bendraisiais civilinės teisės principais (CK 1.2, 1.5, 3.3 str.), fiznis asmuo gali tapti bet kokių civilinių santykių subjektu ir įgyti bet kokių civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai nepažeidžia imperatyvių teisės normų ir teisės principų (CK 1.136 str.). Kiekviena iš suteikiamų teisių – tai įstatymais garantuota galimybė įgyti konkrečią subjektinę teisę.

Fizinis asmuo civilinių teisinių santykių subjektas gali būti turėdamas dvejopą teisinį statusą: civilinių teisinių santykių dalyvis jis gali būti kaip vartotojas (CK 1.136 str.) arba kaip verslininkas. Fizinio asmens teisę verstis verslu garantoja Konstitucijos 46 ir 48 straipsniai. CK 2.4 straipsnio 2 dalyje pateikta fizinio asmens – verslininko samprata. Pagal šią normą verslininkas – tai fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine, komercine veikla. Fizinis asmuo įstatyme numatytų rūšių ūkine komercine veikla gali verstis nesteigdamas įmonės, o įstatyme numatyta tvraka gavęs patentą ar kitokiu būdu įteisinęs savo ūkinę komercinę veiklą. Kadangi ūkinė, komercinė veikla susijusi su turtine, fizine rizika, verslininku gali būti tik visiškai veiksnus asmuo (CK 1.5, 2.9 str.). Ūkinė komercinė veikla – nuolatinė, savarankiška, t.y. savo rizika plėtojama asmens veikla, susijusi su daiktų pirkimu – pardavimu ar paslaugų teikimu kietiems asmenims už atlyginimą, siekiant pelno. Tačiau kai kurių profesinių paslaugų teikimas nėra laikomas ūkine komercine veikla, todėl, pavyzdžiui, advokatas nėra laikomas verslininku. Tačiau jis nėra ir vartotojas. Todėl jiems taikomi tokie patys jų profesinės veiklos fiansinių operacijų apskaitos (CK 2,4 str. 3d.) ir kiti reikalavimai.

Kiekvienoje ekonominėje formacijoje civilinio teisnumo turinys yra skirtingas. Fizinių asmenų civilinio teisnumo turinį ir pobūdį sąlygoja toje ekonominėje formacijoje susiklostę gamybiniai santykiai. Mūsų respublikoje galiojantys įstatymai suteikia galimybę visiems turėti lygias civilines teises ir pareigas, nepriklausomai nuo lyties, rasės, politinių ir religinių įsitikinimų. Galimybė turėti civilines teises ir pareigas yra neatskiriama žmogaus savybė, tenkinanti savo materialinius ir kultūrinius poreikius. Turėdami civilinį teisnumą, žmonės gali dalyvauti įvairiuose teisiniuose santykiuose. Pagal galiojančią Konstituciją ir civilinius įstatymus mūsų respublikoje civilinį teisnumą turi visi Lietuvos piliečiai, taip pat užsieniečiai ir asmenys be pilietybės be jokių skirtumų, nes CK 2.1 str. (žr. 2.1 Civilinio teisnumo sąvoka), vartojama sąvoka „fiziniai asmenys“, o ne piliečiai. Tačiau įstatymas gali numatyti išimtis, kai užsienio piliečių ar asmenų be pilietybės civilinis teisnumas gali būti ribojamas.

Kaip jau buvo akcentuota, civilinio teisnumo turinį sąlygoja egzistuojantys gamybiniai santykiai, ūkio sistema ir nuosavybės formos. Tai nulemia tą kompleksą civilinių teisių ir pareigų, kurias gali turėti respublikos piliečiai (gyventojai), civilinės teisės subjektai. Keičiantis respublikoje susiklosčiusiems gamybiniams santykiams,
mechanizmui, pereinant prie rinkos santykių, be abejonės, keičiasi ir civilinio teisnumo turinys. 1990 m. vasario 12 d., priėmus Nuosavybės pagrindų įstatymą, civilinio teisnumo turinys buvo išplėstas. Šio įstatymo 2 straipsnis numato, kad Lietuvos piliečiai gali būti privatinės nuosavybės subjektais. Kartu išplečiamos galimybės įgyti subjektinę nuosavybės teisę į daugelį objektų. Lietuvos Respublikos Kostitucijoje nurodoma, kad dalis Lietuvos išimtinės nuosavybės objektų pagal nuosavybės teisę gali priklausyti ir Lietuvos piliečiams, jų grupėms (kolektyvams). Nuosavybės pagrindų įstatymo 12 straipsnyje nurodoma, kad turto ūkinio naudojimo rezultatai – produkcija ir pajamos – priklauso turto savininkui. Taigi šio įstatymo 12 straipsnis numato piliečiui galimybę įgyti civilinę subjektinę teisę į turto ūkinio naudojimo rezultatus – produkciją ir pajamas. Normų, išplečiančių civilinio teisnumo turinį, randame ir kituose įstatymuose.

2.3 Civilinio teisnumo atsiradimas ir išnykimas

 CK 2.2 straipsnis. Fizinių asmenų civilinio teisnumo atsiradimas ir išnykimas

1. Fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta, jam mirus.

2. Teisių, kurias įstatymai pripažįsta pradėtam, bet dar negimusiam vaikui, atsiradimas priklauso nuo jo gimimo.

3. Jeigu negalima nustatyti, ar vaikas gimė gyvas, ar negyvas, preziumuojama, kad jis gimė gyvas.

4. Jeigu tam tikrų civilinių teisinių pasekmių atsiradimas priklauso nuo to, kuris iš fizinių asmenų mirė anksčiau, o nustatyti kiekvieno iš jų mirties momento negalima, preziumuojama, kad tie fiziniai asmenys mirė vienu metu.

Civilinis teisnumas yra neatsiejamas žmogaus teisinio statuso elementas, todėl jis atsiranda kartu su žmogumi. Civilinio teisnumo atsiradimo momentas sutampa su žmogaus gimimo momentu. Tai reiškia, kad gimdamas žmogus automatiškai tampa civilinių teisinių santykių subjektu, t.y., įgyja teisinį teisnumą. Taigi civilinio teisnumo atsiradimas siejamas su fiziologiniu, medicininiu kriterijumi – žmogas gimimu. Gimimo momentas yra pirmas savarankiškas naujagimio įkvėpimas (CK 2.3 str. 1d.). Šiuo atveju nesvarbu, kiek laiko išgyveno kūdikis, taip pat nesvarbu, pirmąkart savarankiškai įkvėpęs, jis vystėsi savarankiškai ar jo gyvybė buvo alaikoma medicinos įranga. Civilinio teisnumo atsiradimui svarbu, kad buvo konstatuota, jog kūdikis gimė gyvas. Tačiau yra išimtys, kada taikoma teisinė apsauga embrionui (draudžiama kurti žmogaus embrionus tyrimo tikslais (Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija, 8 str.), draudžiama klonuoti žmogų (Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 3 str., 3 d.), o CK 3.143 str. numatyta galimybė pripažinti tėvystę pradėto, bet dar negimusio vaiko atžvilgiu).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2663 žodžiai iš 8493 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.