Fiziniai asmenys1
5 (100%) 1 vote

Fiziniai asmenys1

11213141516171

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………3

JURIDINIAI ASMENYS……………………………………………………………………………4

JURIDINIŲ ASMENŲ ĮSTEIGIMAS…………………………………………………………11

JURIDINIO ASMENS TEISNUMAS. TEISNUMO TURINYS……………………..24

JURIDINIO ASMENS ORGANAI……………………………………………………………..27

IŠVADOS.APIBENDRINIMAS…………………………………………………………………31

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………32

ĮVADAS

Civilinio teisinio santykio subjektai yra tie asmenys, tarp kurių susidaro civilinis teisinis santykis. Kiekviename civiliniame teisiniame santykyje dalyvauja mažiausiai du subjektai (santykio dalyviai): vienas turintis teisę, o kitas – teisinę pareigą. Pirmasis turi subjektinę teisę veikti (elgtis) pagal civilinės teisės normą ir reikalauti tam tikro veiksmo (elgesio) iš kito – įpareigotojo santykio subjekto, o šis privalo įvykdyti tam tikrą teisinę pareigą pirmojo naudai. Teisiniame santykyje vieno subjekto teisę turi atitikti kito subjekto pareiga. Kartu reikia pažymėti, kad civiliniame santykyje vieną arba kitą šalį gali sudaryti ne vienas, o keletas asmenų.

Civilinės teisės subjektai civiliniuose santykiuose atlieka įvairias funkcijas. Jie gali būti teisių turėtojai ir tada jau vadinami aktyviais subjektais. Tačiau labai dažnai civilinio teisinio santykio dalyviai turi teises ir pareigas, todėl yra aktyvūs ir pasyvūs subjektai.

Civilinės teisės subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, dalyvaujantys civiliniuose, teisiniuose santykiuose. Juridiniai asmenys-tai savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga, organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme.

JURIDINIAI ASMENYS

Juridiniais asmenimis vadinami kolektyviniai žmonių junginiai ir tam tikrais įstatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie turi atskirą turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovai ir atsakovai teisme, arbitraže ar trečiųjų teisme.

Juridiniai asmenys yra ūkio subjektai, tokie kaip įmonės, bankai ir kredito įstaigos. draudimo organizacijos, kitos įstaigos (valstybinės valdžios ir valdymo, mokslo ir kt.}, visuomeninės organizacijos, partijos. Jie vykdo labai įvairią ūkinę komercinę, kultūrinę, visuomeninę, politinę veiklą.

1994 m. pirmą kartą Lietuvos teisės istorijoje nustatyta, kad juridinį asmenį gali steigti vienas asmuo (fizinis arba juridinis asmuo). Tokią galimybę – vienam asmeniui steigti juridinį asmenį – numatė LR akcinių bendrovių įstatymas. Taigi akcines bendroves, turinčias juridinio asmens teises gali steigti vienas asmuo. Kitų rūšių įmonių, turinčių juridinio asmens teises vienas asmuo steigti neturi teisės.

Juridinių asmenų steigimo, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką nustato LK CK 2.33-2.131 str., kai kurie įstatymai: LR įmonių 1991 m. gegužės 8 d. įstatymas (Valst. žinios. 1990. Nr. 14- 395) su papildymais ir pakeitimais, kai kurių rūšių įmonių įstatymai, LR įmonių rejestro 1990 m liepos 31 d. įstatymas (Valst. žinios. 1990. Nr.24-599), Lietuvos banko 2001 kovo 13 d. įstatymas (Valst. žinios. 2001. Nr.28-890), LR komercinių bankų 1994 m. gruodžio 21 d. įstatymas (Valst. žinios. 1995. Nr.2-33), LR draudimo 1996 m. liepos 10 d. įstatymas (Valst. žinios. 1996. Nr.73-1742) LR visuomeninių organizacijų 1998 m. birželio l l d. įstatymas (Valst. ži nios. 1998. Nr.59 1653), LR politinių partijų 1990 m. rugsėjo 25 d. įstatymas (Valst. žinios. 1990. Nr.29 692).

Pagal LR CK 2.33 str. juridiniu asmeniu gali būti laikomas toks koleklyvinis fizinių asmenų junginys ar vieno fizinio asmens darinys, kuris turi šiuos požymius:

a) organizacinį vieningumą, įtvirtintą norminiame akte, juridinio asmens įstatuose, nuostatuose, statutuose;

b) turto atskyrimą nuo jo steigėjų turto;

c) turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgijimą savo vardu;

d) savarankišką atsakomybę už savo prievoles.

LR CK 2.34 str. numato, kad juridiniai asmenys yra dviejų rūšių: l) viešieji juridiniai asmenys, kurie yra įsteigti valstybės ar savivaldybės, ar kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau ir turinčių tikslą tenkinti viešuosius interesus (valstybė ir savivaldybės, religinės bendruomenės, profesinės sąjungos ir kt.);

2)privtlieji juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.

Tradicinės religinės bendruomenės turi juridinio asmens statusą, tačiau kitos turi būti įsteigtos laikantis bendros juridinių asmenų steigimo tvarkos. Profesinės sąjungos gali būti pripažintos juridiniais asmenimis, jeigu jos yra įsteigtos ne mažiau kaip 30 steigėjų ir profesinių sąjungų įstatai patvirtinti profesinės sąjungos susirinkime, be to, turi būti išrinkti valdymo organai ir patenkintos kitos sąlygos. Tada profesinės sąjungos įgyja juridinio asmens statusą (CK 2.38 str.)

JURIDINIO ASMENS POŽYMIAI:

– savas pavadinimas

– savarankiško turto valdymas nuosavybės ar patikėjimo teise

– atsakomybė pagal prievoles savo
turtu

– galėjimas savo vardu įgyti ir turėti turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas

– galėjimas būti ieškovu ar atsakovu teisme

JURIDINIŲ ASMENŲ RŪŠYS (CK 2.34-2.38 str.):

• Viešieji j. a. yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti j.a., kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, profesinės sąjungos ir kt.)

• Privatieji j.a. yra j.a., kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.

Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į j.a. turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į j.a. turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su j.a.

JURIDINIŲ ASMENŲ TEISNUMAS (II kn. VI sk.):

-atsiranda nuo įsteigimo momento

-pasibaigia likvidavus ar reorganizavus

• Viešieji j.a. gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams

•Privatieji j.a. gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bet giminystė

•Kai kurių veiklos rūšių, nustatytų įstatymuose, j.a. galima imtis tik gavus licenciją (leidimą).

FILIALAI IR ATSTOVYBĖS (CK 2.53-2.58 str.):

Filialas – struktūrinis j.a. padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį j.a. funkcijų.

Atstovybė -j.a. padalinys, turintis savo buveinę ir teisę atstovauti j.a. interesams, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus j. a. vardu.

Filialai ir atstovybės:

•nėra juridiniai asmenys

•veikia pagal j.a. patvirtintus nuostatus

•gauna turtą iš juos įsteigusio j.a

•turi būti nurodyti steigimo dokumentuose

Valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys, taip pat ir institucijos, kurias numato LR Konstitucija. Valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais, kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Šie subjektai įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas. Valstybė ir savivaldybė, kaip juridiniai asmenys, gali turėti tik tokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. LR CK 2.80 str. draudžia valstybės ar vietos savivaldos institucijoms įstatymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą.

Valstybė, o kai kuriais atvejais ir savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose gali dalyvauti pagal LR CK 5.62 str, numatytą paveldėjimo teisę. Pagal LR CK 4.62 str. valstybės nuosavybės teisė atsiranda, jeigu per nustatytą laiką nepaaiškėjo radinio savininkas, o radusysis nenori atlyginti su daikto saugojimu susijusių išlaidų.

Valstybė ir savivaldybės taip gali dalyvauti įvairiuose prievoliniuose santykiuose, pavyzdžiui, privatizacijos, nuosavybės grąžinimo ir kt.

LR CK 2.39 2.43 str. numato, kad juridinis asmuo privalo turėti pavadinimą, kuris yra juridinio asmens nuosavybė ir negali prieštarauti viešajai tvarkai, gerai moralei ir klaidinti visuomenės. Šis pavadinimas turi būti sudarytas laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Kadangi pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, todėl įstatymas draudžia įgyti teises ir pareigas prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu.

Juridinis asmuo veikia remdamasis savo įstatais (jei jų nėra, gali būti steigimo sandoris, bendrieji nuostatai) ar nuostatais, statutais, kuriuose nurodomas juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė (ta vieta, kurioje yra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas), organas, kuriam jis pavaldus, juridinio asmens veiklos tikslai, turtinė bazė, struktūra, valdymo tvarka, organai ir jų kompetencija, juridinio asmens veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas, ir kt. Įstaigos ir kitokios valstybinės organizacijos, išlaikomos iš valstybinio biudžeto, o įstatymu numatytais atvejais taip pat ir kitos orga-nizacijos gali veikti remdamosi bendrais tos rūšies organizacijų nuostatais, pavyzdžiui, mokyklos, ligoninės ir pan. Juridiniai asmenys turtą naudoja, valdo bei disponuoja juo nuosavybės arba patikėjimo teise. Šis turtas nuosavybės teise priklauso juridinio asmens steigėjui ar dalyviui. Juridinis asmuo gali būti įsteigtas ribotam ir neribotam laikotarpiui. Ši sąlyga turi būti nurodyta jo steigimo dokumentuose.

Juridinis asmuo civilines teises ir pareigas įgyja ir jas įgyvendina savo organus ir dalyvius. Juridinio asmens organas yra įstatymo ar įstatų (nuostatų) numatytas vienasmenis vadovas (direktorius, vedėjas ir pan.) ar kolegija (visuotinis susirinkimas, valdyba, taryba ir pan.) ir dalyvių susirinkimas. Valstybinių juridinių asmenų organai paprastai yra vienasmeniai. Visuomeninės organizacijos turi renkamuosius kolegialius organus, o kai kuriais atvejais – vienasmenius organus, pavyzdžiui, pirmininkų, prezidentą ir pan. Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir kt.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą arba kuris nors ir neišsaugo teisių į juridinio asmens turtą., bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu (C’K
2.45 str.).

Juridiniai asmenys turi civilinį teisnumą ir veiksnumą. Juridinių asmenų teisnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento, o pasibaigia juos likvidavus ar reorganizavus. Kitaip negu piliečių teisnumas, kuris visiems piliečiams yra lygus, juridinių asmenų teisnumas yra specialus. Tai reiškia, kad privatus juridinis asmuo gali turėti ir įsigyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė. Viešieji juridiniai asmenys gali turėti tik tokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Atskirų veiklos rūšių, nustatytų įstatymuose, juridiniam asmeniui galima imtis lik gavus licenciją (prekiauti alkoholiu, tabaku). Kiekvienai įstatymų nustatytai licencijuojamai veiklos rūšiai Vyriausybė tvirtina licencijavimo taisykles, jeigu kiti įstatymai nenumato ko kita. Licencija išduodama neterminuotam laikui.

Juridinių asmenų veiksnumas atsiranda kartu su teisnumu.

Juridinis asmuo dalyvauja civilinėje apyvartoje savo vardu. Dėl to kiekvienas juridinis asmuo privalo turėti individualų pavadinimą, kuris išskirtų jį iš kitų vienarūšių juridinių asmenų.

Juridiniai asmenys, gavę atitinkamų organų leidimą, turi teisę, steigti savo filialus ir atstovybes.

Filialu (skyriumi, kontora, agentūra ir t.t.) vadinama juridinio asmens struktūrinė dalis, turinti savo buveinę ir atliekanti visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Filialas nėra juridinis asmuo. Atstovybė yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsteigusių atstovybę, arba su ja susijusių įmonių, įstaigų ar organizacijų ir atstovybės. Filialą ir atstovybę sieja tai, kad šie abu juridinio asmens padaliniai nėra juridiniai asmenys, veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus, gauna turtą iš juos įsteigusio juridinio asmens, turi būti nurodyti steigimo dokumentuose. Juridinio asmens filialo bei atstovybės nuostatuose turi būti nurodyta jų pavadinimas, buveinė, veiklos tikslai, valdymo organas ir jo kompetencija, veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas, ir kt.

Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 str.). Juridinis asmuo neatsako už jo dalyvių prievoles, taip pat ir juridinio asmens dalyvis neatsako už juridinio asmens prievoles. Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Neribotos civilinės atsakomybės asmenys yra individuali įmonė bei ūkinė bendrija (CK 2.50 str. 4 d.).

JURIDINIŲ ASMENŲ ĮSTEIGIMAS

Juridiniai asmens steigėjai ir dalyviai

Juridinių asmenų steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (tiek viešieji, tiek privatieji). J.a. gali steigti ir vienas asmuo, pavyzdžiui, akcinę bendrovę, individualią įmonę. Įstatymai gali numatyti atvejus, kai viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones tam tikrų juridinių asmenų steigėju ar dalyviu negali būti užsienio juridinis asmuo ar kita organizacija arba užsienietis (CK 2.60 str.). Įstatymuose gali būti numatyti tam tikri reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti steigiant juridini asmenį (būti Lietuvos Respublikos piliečiu steigiant politinę partiją, dirbti steigiant profesinę sąjungą ir kt.).

Juridinio asmens steigėjas yra: asmuo, sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį, valstybė, priėmusi atitinkamą įstatymą ar kitą teisės aktą, jei įstatymas numato, taip pat savivaldybė, valstybės ir vietos savivaldos institucijos, jeigu įstatymai tai numato, priėmusios atitinkamą teisės aktą, kuriuo remiantis įsteigiamas viešasis juridinis asmuo.

Steigėjai, juridinį asmenį įregistravus, tampa jo dalyviais, jeigu kitaip nėra numatyta steigimo dokumentuose.

Juridinio asmens dalyvis pagal CK 2.45 straipsnį yra asmuo (akcininkas, narys, dalininkas ir kt.), turintis nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris, nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Specialiuosiuose įstatymuose, reglamentuojančiuose atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis, dalyviai įvardijami skirtingai. Akcininko apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnyje:

Akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų“ .

Viešųjų įstaigų įstatyme yra dalininko, Visuomeninių organizacijų įstatyme – nario, o Ūkinių bendrijų įstatyme – tikrojo nario, komanditoriaus sąvoka . Pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą dalyvis yra laikomas savininku. Dažniausiai juridinio asmens dalyvis neišsaugo nuosavybės teisės i turtą. Priešingas pavyzdys – kai steigėjas yra valstybė ar savivaldybė, jos turtas juridiniam asmeniui perduodamas patikėjimo, o ne nuosavybės
Dalyvių statusą, konkrečių

teisių turinį nustato specialus atitinkamos teisines formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai.

Juridinio asmens steigimo pagrindas

Juridinio asmens steigimo pagrindas yra juridinio asmens steigėjų valios išreiškimo aktas, kuriuo siekiama įsteigti juridinį asmenį. Tai steigimo aktas, steigimo sutartis, įstatymas arba kitas teisės aktas, jei numato įstatymas.

Asmens sandoris įsteigti juridinį asmenį yra juridinis faktas, kuris sukuria teisinius santykius: 1) tarp steigėjų, kai jų yra daugiau nei du; 2) tarp steigėjų ir valstybės institucijų, kontroliuojančių juridinių asmenų steigimą; 3) tarp steigėjo(jų) ir juridinių asmenų registro. Santykiai tarp steigėjų užsimezga juridinio asmens steigimo laikotarpiu pasirašant steigimo sutartį, rengiant ir priimant juridinio asmens įstatus, formuojant juridinio asmens organus ir nustatant jų kompetencija, sudarant sandorius dėl juridinio asmens turto suformavimo, dalyviams sudarant sandorius “ juridinio asmens vardu ir dėl jo interesų. Santykiai tarp steigėjų ir valstybės institucijų užsimezga, kai valstybės institucijos turi kontroliuoti juridinio asmens steigimo teisėtumų. Pavyzdžiui, steigiant draudimo įmone kontrolę atlieka Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba. Santykiai tarp steigiamo juridinio asmens ir juridinių asmenų registro užsimezga pateikus steigimo dokumentus juridinį asmenį įregistruoti juridinių asmenų registre. Visi juridiniai asmenys, išskyrus nurodytus CK 2.35 straipsnyje, 2.37 straipsnio l dalyje bei 2.38 straipsnyje, privalo pateikti steigimo dokumentus juridinį asmenį įregistruoti juridiniu asmenų registre.

CK 2.46 straipsnis numato, kad steigimo dokumentai, juridinių asmenų registrui juridinio asmens nepateikti per šešis mėnesius nuo jų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino, netenka galios. Šiuos santykius reglamentuoja tiek viešosios, tiek privatinės teisės normos.

Juridinio asmens steigimo tvarka

Atsižvelgiant į tai, kiek valstybė dalyvauja juridiniam asmeniui atliekant steigimo procedūras ir registravimą, galima skirti keturis juridinio asmens įsteigimo būdus (tvarką): potvarkinį, leidiminį, pareikštinį, pareikštinį-normatyvinį.

Juridinius asmenis potvarkine tvarka administraciniu aktu arba įstatymu steigia valstybės institucijos, numatytos įstatyme. Potvarkine tvarka steigiami juridiniai asmenys taip pat turi būti įregistruoti juridinių asmenų registre ir nuo to momento įgyja juridinio asmens teises, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kai juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo.

Juridinio asmens steigimas leidimine tvarka reiškia, kad steigiant tokį juridinį asmenį būtina gauti įstatymo numatytos institucijos leidimą. Gavus leidimą steigti juridinį asmenį, būtina sudaryti steigimo sandorį ar priimti teisės aktą ir įregistruoti steigiamą juridinį asmenį juridinių asmenų registre.

Steigiant juridinius asmenis pareikštine tvarka pakanka steigėjo valios pareiškimo. Tam, kad atsirastų juridinis asmuo, registracija juridinių asmenų registre nebūtina. Valstybė pripažįsta ypatingą šių juridinių asmenų autonomiškumą. Profesinės sąjungos yra juridiniai asmenys, kai įvykdo sąlygas, numatytas CK 2.38 straipsnio 2 dalyje (turi numatytą steigėjų skaičių, profesinės sąjungos susirinkime yra patvirtinti jos įstatai bei išrinkti valdymo organai). Tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos yra juridiniai asmenys nuo to momento, kai pagal kanonus ar kitas normas jos yra įsteigtos (žr. CK 2.37 str. I ir 3 d.). Tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos, norėdamos būti įtrauktos į juridinių asmenų registrą, perduoda duomenis apie jų įsteigimą. Profesinėms sąjungoms CK numato pareigą pateikti juridinių asmenų registrui dokumentus, patvirtinančius, kad yra įvykdyti CK 2.38 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimai. Neregistruojamos juridinių asmenų registre ir savivaldybės bei valslybė (žr. CK 2.35 str. l ir 3 d.).

Juridinius asmenis steigiant pareikštine-normatyvine tvarka nebūtinas leidimas, o registruojant juridini asmenį patikrinama, ar steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus. Šią funkciją gali vykdyti ne tik juridinių asmenų registro įstaiga, bet ir notaras ar Teisingumo ministerija . Pareikštine-normatyvine tvarka juridinių asmenų Lietuvoje steigiama daugiausia.

Juridinio asmens steigimo dokumentai

Juridinio asmens steigimo dokumentai yra: įstatai, steigimo sandoris (steigimo aktas arba steigimo sutartis) arba įstatymų numatytais atvejais- bendrieji nuostatai, steigiant ūkinę bendriją -jungtinės veiklos sutartis.

CK 2.46 straipsnis numato, kad steigimo dokumentai, juridinių asmenų registrui juridinio asmens nepateikti per šešis mėnesius nuo jų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino, netenka galios. Šiuos santykius reglamentuoja tiek viešosios, tiek privatinės teisės normos.

Juridinio asmens steigimo tvarka

Atsižvelgiant į tai, kiek valstybė dalyvauja juridiniam asmeniui atliekant steigimo procedūras ir registravimą, galima skirti keturis juridinio asmens įsteigimo būdus (tvarką): potvarkinį, leidiminį, pareikštinį, pareikštinį-normatyvinį.

Juridinius asmenis potvarkine tvarka administraciniu aktu arba įstatymu steigia valstybės institucijos,
įstatyme. Potvarkine tvarka steigiami juridiniai asmenys taip pat turi būti įregistruoti juridinių asmenų registre ir nuo to momento įgyja juridinio asmens teises, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kai juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo.

Juridinio asmens steigimas leidimine tvarka reiškia, kad steigiant tokį juridinį asmenį būtina gauti įstatymo numatytos institucijos leidimą. Gavus leidimą steigti juridinį asmenį, būtina sudaryti steigimo sandorį ar priimti teisės aktą ir įregistruoti steigiamą juridinį asmenį juridinių asmenų registre.

Steigiant juridinius asmenis pareikštine tvarka pakanka steigėjo valios pareiškimo. Tam, kad atsirastų juridinis asmuo, registracija juridinių asmenų registre nebūtina. Valstybė pripažįsta ypatingą šių juridinių asmenų autonomiškumą. Profesinės sąjungos yra juridiniai asmenys, kai įvykdo sąlygas, numatytas CK 2.38 straipsnio 2 dalyje (turi numatytą steigėjų skaičių, profesinės sąjungos susirinkime yra patvirtinti jos įstatai bei išrinkti valdymo organai). Tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos yra juridiniai asmenys nuo to momento, kai pagal kanonus ar kitas normas jos yra įsteigtos (žr. CK 2.37 str. I ir 3 d.). Tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos, norėdamos būti įtrauktos į juridinių asmenų registrą, perduoda duomenis apie jų įsteigimą. Profesinėms sąjungoms CK numato pareigą pateikti juridinių asmenų registrui dokumentus, patvirtinančius, kad yra įvykdyti CK 2.38 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimai. Neregistruojamos juridinių asmenų registre ir savivaldybės bei valslybė (žr. CK 2.35 str. l ir 3 d.).

Juridinius asmenis steigiant pareikštine-normatyvine tvarka nebūtinas leidimas, o registruojant juridini asmenį patikrinama, ar steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus. Šią funkciją gali vykdyti ne tik juridinių asmenų registro įstaiga, bet ir notaras ar Teisingumo ministerija . Pareikštine-normatyvine tvarka juridinių asmenų Lietuvoje steigiama daugiausia.

Juridinio asmens steigimo dokumentai

Juridinio asmens steigimo dokumentai yra: įstatai, steigimo sandoris (steigimo aktas arba steigimo sutartis) arba įstatymų numatytais atvejais- bendrieji nuostatai, steigiant ūkinę bendriją -jungtinės veiklos sutartis.

Įstatymų numatytais atvejais juridiniai asmenys gali veikti ir pagal bendruosius nuostatus. CK Antrosios knygos komentare nurodoma, kad

„… gali veikti tie juridiniai asmenys, kurių veiklos tikslai yra tapatūs ir atitinka įstatymo, reglamentuojančio tokią juridinio asmens teisinę formą, nustatytus reikalavimus, taip pat nesiskiria organų kompetencija ir jų veiklos tvarka, nurodyta CK 2.47 straipsnio l dalyje. Tokie įstatai neturi prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms, tačiau gali neatitikti bendrųjų nuostatų“.

Viešieji juridiniai asmenys taip pat gali veikti neturėdami įstatų. CK 2.46 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad viešieji juridiniai asmenys gali veikti pagal įstatymus ar, jei įstatymai numato, pagal valstybės ar savivaldybių institucijos priimtą teisės aktą dėl viešojo juridinio asmens steigimo, jei toks aktas nenumato, kad viešasis juridinis asmuo veikia pagal valstybės ar savivaldybių institucijos patvirtintus įstatus.

Steigiamo juridinio asmens steigimo dokumentus rengia ir pasirašo steigėjai. Įstatus pasirašo steigėjai arba įgaliotas tai padaryti fizinis asmuo. Juos pasirašiusių fizinių asmenų parašų tapatumą turi patvirtinti notaras , išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Akcinių bendrovių Įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad bendrovės įstatus pasirašiusių asmenų parašų tapatumas notaro netvirtinamas.

Juridinių asmenų steigimo dokumentai yra ne tik teisinis faktas bei santykių tarp steigėjų reglamentavimas, bet jie atlieka ir informacine funkcija, nes šie steigimo dokumentai pateikiami juridinių asmenų registrui. Čia jie yra saugomi.

Steigimo dokumentuose – įstatuose, o tais atvejais, kai įstatų neturi, – steigimo sandoryje, bendruosiuose nuostatuose, teisės akte įsteigti viešąjį juridinį asmenį turi būti nurodyta: juridinio asmens pavadinimas; juridinio asmens teisinė forma; juridinio asmens buveinė; juridinio asmens veiklos tikslai; juridinio asmens dalyvių susirinkimo kompetencija ir šaukimo tvarka; juridinio asmens organai ir jų kompetencija bei skyrimo ir atšaukimo tvarka arba, jei organai nesudaromi, o juridinis asmuo savo teises įgyvendina per juridinio asmens dalyvį, -juridinio asmens dalyvis; juridinio asmens steigimo dokumentų keitimo tvarka; juridinio asmens veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas; kitos įstatymų, juridinio asmens steigėjo ar dalyvio nustatytos nuostatos. Pažymėtina, kad nurodytos juridinių asmenų dalyvių susirinkimo kompetencijos ir šaukimo tvarkos, kitų juridinio asmens organų kompetencijos bei skyrimo ir atšaukimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu ji nesiskiria nuo įstatymuose nustatytos, ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose (CK 2.47 str. 3 d.), taip pat nebūtina nurodyti, kad juridinis asmuo įsteigtas neribotam laikui. CK 2.51 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija: jei juridinio asmens steigimo dokumentuose nenurodyta, kad juridinis asmuo įsteigtas ribotam laikui, laikoma, kad toks juridinis asmuo yra įsteigtas neribotam laikui.

Privatieji juridiniai asmenys taip pat neprivalo
nurodyti veiklos rūšių, kurias jie ruošiasi vykdyti. To nereikalauja ir Europos Sąjungos teisė.

Juridinio asmens pavadinimo sudarymas, registravimas ir apsauga

CK 2.39 straipsnio l dalyje numatyta imperatyvi norma, kad juridinis asmuo turi turėti pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Juridinio asmens pavadinimas yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 str. l d.) ir intelektinės nuosavybės objektas. Jo apsauga numatyta Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 8 straipsnyje. Juridinis asmuo gali naudoti bet kokį pavadinimą, jeigu: šio pavadinimo nenaudoja kiti juridiniai asmenys; pavadinimas sudarytas laikantis CK ir kitų teisės aktų reikalavimų (pvz., Komercinių bankų įstatymas numato sąlygas, kada galima pavadinime vartoti žodį „bankas“); pavadinimas nepažeidžia kitų asmenų teisių, pavyzdžiui, teisės į prekės ženklus. Kai juridinio asmens pavadinime norima vartoti Lietuvos vardą, būtinas atitinkamas leidimas, nes Lietuvos vardas yra valstybės nematerialusis turtas (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo 3 str. 3 d. l p.). Be to, jo vartojimas suteikia asmeniui išskirtines valstybę reprezentuojančias funkcijas. Iki 2004 m. sausio l d. Lietuvos vardo vartojimą firmų varduose reglamentavo Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymo 4 straipsnio 6 dalis: „Lietuvos Respublikos oficialusis ar tradicinis (trumpasis) pavadinimas firmos varde gali būti vartojamas Vyriausybės nustatyta tvarka“, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 7 d. nutarime Nr. 1128 „Dėl Firmų vardų registro nuostatų patvirtinimo“ „buvo numatyta, kad norint firmos varde vartoti Lietuvos vardą reikia gauti Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą leidimą. Leidimą išduoda Teisingumo ministras, įgaliotas 2001 m. vasario 12 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 155 „Dėl įgaliojimų, susijusių su leidimo vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ir tradicinį (trumpąjį) valstybės pavadinimą, herbą, vėliavą ar kitus valstybės heraldikos objektus ar juos mėgdžiojantį žymenį, taip pat garantinius ir prabos ženklus, anspaudus, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklus prekių ženkluose bei Lietuvos Respublikos oficialųjį ar tradicinį (trumpąjį) pavadinimą firmų varduose suteikimo“ 4 punktu.

Juridinis asmuo, jo steigėjas(-ai) pasirinkdamas(-i) pavadinimą turi laikytis šių taisyklių:

1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę, laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Šios taisyklės gali būti nesilaikoma tuo atveju, kai juridinio asmens pavadinimas sudaromas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Taip pat juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą. Pavyzdžiui, Akcinė bendrovė bankas „NORD/LB Lietuva“.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4042 žodžiai iš 7986 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.