Fizinis aktyvumas
5 (100%) 1 vote

Fizinis aktyvumas

11213141

TURINYS:

1. Įvadas 3

2. Fizinio aktyvumo esmė 4

3. Fizinio aktyvumo reikšmė žmogaus gyvenime 8

4. Fizinis aktyvumas ir sveikata 10

5. Fizinių pratimų įtaka žmogaus organizmui 11

6. Išvados 14

7. Literatūra: 15

1. Įvadas

Fizinis ugdymas – ugdymo dalis, padedanti formuoti auklėtinių higieninį, dorovinį, estetinį, kūno kultūros santykį su savo kūnu. (Jovaiša)

Fizinis ugdymas turi būti privalomas kiekvienoje mokykloje, ir negali taip būti, kad mokinys dėl kažin kokių priežasčių negali dalyvauti fizinėje veikloje. Jeigu jis negali pilnavertiškai sportuoti su visais mokiniais, jam turi būti individualizuojamas krūvis pagal jo galimybes, arba gydytojo rekomendacijas. Vaikai, kurie nedalyvauja fizinėje veikloje, dažniau serga, būna užsidarę savyje, jiems blogiau sekasi mokslas, serga įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, kankina antsvoris.

Čia pasistengsiu išnagrinėti dvi visiems aktualias problemas:

a) netaisyklinga laikysena ir stuburo iškrypimas,

b) fizinio aktyvumo rekšmė kūnui.

Daugelis susimąsto rūpintis savo išvaizda, kai jau būna per vėlu. Todėl reikia fiziškai treniruotis, mankštintis nuo pat jaunystės, nuo pradinių klasių. Vaikas kuris aktyviai sportuoja nuo pirmos klasės nesiskundžia nei stuburo iškrypimais, nei kitais negalavimais.

Tikslas – skatinti paauglius treniruotis ir palaikyti kūno proporcijas.

Uždaviniai:

o lavinti taisyklingą kūno laikyseną;

o skatinti savarankiško mankštinimosi poreikį;

o ugdyti atsakomybę už savo sveikatą, skatinti suvokti kūno kultūros naudą.

2. Fizinio aktyvumo esmė

Visi kalba apie sportą. Kalba – tik, ar sportuoja? Tuo tarpu kiekvienas gydytojas pasakys, kad kaip tik augančiam vaikui būtina sportuoti. Negana apsivilkti sportinę aprangą ir atlikti apšilimo pratimų, tik rimtai imantis sprtinės veiklos, susilauksime teigiamų poslinkių gyvenime.

Mūsų dienomis mokslas jau neieško universalaus amžiaus jaunystės eleksyro, jau seniai įrodyta, kad geriausias jaunystės, žvalumo ir jėgos eleksyras- geras fizinis kūno grūdinimas, judėjimas. Mes judame savo raumenų dėka. Raumenys sudaro 35-40% viso kūno masės, todėl labai svarbu, kad jie būtų stiprūs. Jei žmogus nejuda, jo raumenys ima nykti- plonėja skaidulos, jų vietoje išsivysto riebalinis ir jungiamasis audinys, susilpnėja jėga, sumažėja raumenų apimtis ir elastingumas, žmogus pasidaro neveiklus, suglemba. Tik fizinis darbas, fiziniai pratimai, sportas neleidžia šiems neigemiems reiškiniams vystytis. Treniruotuose raumenyse būna kur kas daugiau kapilerų, kurie geriau raumenis aprūpina maisto medžiagomis, deguonimi. Sportuojantis žmogus išsiugdo gražias kūno formas bei laikyseną, sugeba gražiai ir plastiškai judėti. Štai kodėl taip svarbu sportuoti nuo vaikystės.

Daugelį kamuoja klausimas, kokią sporto šaką geriausia pasirinkti?

Trylikamečiui nuobodu treniruotis ant skersinio, lygiagrečių, jį labiau traukia sportiniai žaidimai. Ten daugiau laisvės, išradingumo.

Penkiolikmečiui dėl jau žinomų vystymosi ypatumų draugų pasiūlytas tempas ne visuomet priimtinas, todėl jo netraukia sportinai žaidimai, jis mieliau pasirenka tas sporto šakas, kur labiau gali pasireikšti individualios savybės, kur krūvį gali pasirinkti pagal savo išgaliais. Jausdami savo kūno netobulumą, šio amžiaus jaunuoliai daug vilčių deda į atletizmą. Neskubėk! Tavo organizmas dar neprisitaikęs prie padidinto apkrovimo. Dėl pernelyg ištįsusio skeleto tavo šidis ir plaučiai nepakankamai aprūpins deguonimi smarkiai apkrautus raumenis.

Septynioliktieji, devynioliktieji metai – laikas, kai raumenys įgyja savybę diferencijuotis, kai ji sugeba susidorti su didesniu fiziniu krūviu, kai juos geriau, negu bet kada, galima “išmokyti” koordinuotumo.

Dėl neproporcingai didelio fizinio krūvio gali per anksti sukalkėti kaulų augimo zonos ir sutrikti skeleto augimas. Paprastai skeleto kaulėjimas baigiasi tik apie 25-26 metus.

Nors ir kiek besitreniruotum sunkiojoje atletikoje, grakščių judesių neišsiugdysi, jei neišmoksi lengvai ir laisvai slidinėti, nusileisti nuo stataus kalno, nesugebėsi grakščiaia čiuošti. Na ir būtinai reikia išmokti plaukti.

Tokiame amžiuje svarbiausia visapusiškumas. Tinka ir sportiniai žaidimai, ir legvoji atletika, ir gimnastika, ir boksas, imtynės, plaukymas, žodžiu, tos sporto šakos, kurios į darbą įjungia visas raumenų grupes, sudaro palankias sąlygas ir vidaus organams, ypač širdžiai bei plaučiams tobulėti.

Geriausias yra vandens sportas, ypač plaukimas. Čia vienodai į darbą įsitraukia visi raumenys, gerai treniruojasi plaučiai, dėl to smarkiai padidėja gyvybinė plaučių talpa, sustiprėja širdies darbas, be to, vanduo ramina tavo amžiuje įaudrintą nervų sistemą.

Dviratis smarkiai apkrauna kojas, netreniruoja rankų ir varžo kvėpavimą, taigi jis yra vienpusiškas.

Pastabumas ir žaibiška reakcija, drąsa ir ryžtas, kovojant dėl pergalės,- štai teigiami bruožai boksą iškelia virš kitų spoto šakų. Tačiau boksas turi ir neigemų pusių.

“Nekaltas” nogdaunas ar nokautas (pagal medicininę terminologiją smegenų surėtimas ar sumušimas) reikalauja rimto gydymo.

Po pakartotinų, negydytų, smegenų sukrėtimų pradeda kamuoti beveik nulatiniai galvos skausmai, sutrinka darbingumas, nusilpsta
atmintis, atbunka protiniai sugebėjimai. Žodžiu beieškant sveikatos tampama ligoniu.

Negana būti fiziškai tobulam. Jei nori būti pilnavertis visuominės narys, privalai išugdyti kolektyviškumo jausmą. Ir tai pasieksi, jei būsi kad ir nedidelio sporinio kolektyvo narys. Individualiai dirbdamas, tu niekada nepasieksi tokių laimėjimų, kokius įgysi sportuodamas būryje.

Mokyklose nuo pirmųjų klasių turėtų būti skatinamas sportinis aktyvumas. Fizinis krūvis moksleiviams diferencijuojamas pagal lytį, amžių, fizinio parengimo laipsnį. Rankinį, tenisą, tinklinį, krepšinį gali žaisti visi. Šie žaidimai apima ir bėgiojimo ir mėtymo judesius, čia vikrumas svarbesnis už jėgą. Bėgimo sportas rekomenduotinas taip pat visiems- jis tolygiai ir sistemingai treniruoja širdį. Labai naudinga važinėti dviračiu, tai sportas skatinantis žarnyno peristaliką ir medžiagų apykaitą.

Gimnastika, lengvoji atletika skatina širdies darbą, daro žmogų lankstesnį ir vikresnį. Sportas mus suartina su gamta. Mokyklose reikėtų suinteresuoti mokinius domėtis sportine veikla, tai priklauso nuo pedagogų- sporto specialistų, bei turimo sportinio inventoriaus. Sudominti jaunimą sportuoti turint modernius treniruoklius, šiolaikiškai įrengtas sporto sales, yra kurkas lengviau.

Būdamas stadione, sporto aikštelėje ar sporto salėje, ne kartą grožėjasi dailiu sportuojančių sudėjimu, gražia jų laikysena, grakščiais judesiais. Gal slapčiomis net jiems pavydėjai, jeigu pats tuo pasigirti negali. Bet ir toks gali būti, jei tik panorėsi. Daugelis į tave panašių jaunuolių neblogai nuaugę, tačiau ne visi moka gerai laikytis, ne visi savo kūną harmoningai išlavinę. Atidžiau pasižiūrėjęs į savo draugus, pamatysi, kad daugelis jų sėdi susikūprinę, nuleidę pečius, įtraukę krūtinę, persikreipę, eina nunarinę galvą, šlitinuodami. Matai, kokia negraži, negrakštinga jų laikysena ir eisena. Prie netaisyklingos padėties gana greitai įprantama.

Nelavinami, neišsivystę, silpni raumenys, negali išlaikyti kūno taisyklingoje padėtyje, jie greitai pavargsta, todėl jaunuolis ir ieško savo kūnui “patogesnių” pozų. amžiaus jaunuoliai ypač greit pasiduoda neigemiems poveikiams, nes ilgas sėdėjimas suole ir įvairios asimetriškos, “palengvinančios” padėtys padeda formuotis blogai laikysenai, kuri vėliau labai sunkiai ištaisoma.

Taisyklinga laikysena svarbi ne tik estetiniu, bet ir sveikatos požiūriu. Kai laikysena taisyklinga, gerai išsivysto ir normaliai dirba vidaus organai (širdis, plaučiai, skrandis, žarnynas ir kt.), o kai ji bloga, šie organai suspaudžiami ir dėl to net gali pradėti nenormaliai veikti. Kaip tik dėl to tu turi rūpintis savo laikysena nuo pat jaunystės. Sėdėdamas, stovėdamas, vaikščiodamas visada laikyk nugarą tiesiai, pilva- įtrauk, krūtinę- atstatyk pirmyn, galvą- pakelk, o ne nuleisk. Jei esi jaunesnio mokyklinio amžiaus, knygas nešiok kuprinėje, o pamokas ruošdamas, sėdėk tiesiai, prie tavo ūgiui pritaikytų baldų.

Mankšta turi būti svarbi dienos dalis. Tik kai iš nemalonios prievolės, ji tampa malonumu mes galime pradėti ir baigti diena subalansuota mankšta. Ką nors vertingo gyvenime galime sukurti tik tuo atveju, kai organizmas gerai funkcionuoja. Valdomas kūnas tampa gracingas ir laisvas. Gimnastika pamažu pratina kūną taisyklingai judėti.

Rytinė mankšta pirmiausiai būtina išjudinti sustingusius sąnarius, suintencyvinti kraujo cirkuliavima raumenyse. Rytinę mankštą daro tik 33 % žmonių. Taip pat naudinga kartkartėmis per dieną atlikti kvėpavimo pratimus, kurių tikslas- išvėdinti plaučius. Mokiniai, didžiąją dienos dalį sėdi susilenkia prie stalo, kvėpuoja negiliai. Pamokos metu reikia 2-3 kartus išvėdinti plaučius giliai kvėpuojant.

JAV kas penktas vaikas turi ansvorio. Australijoje kas ketvirtas. Vaikų su antsvoriu vis daugėja. Statistikos duomenimis, per dvidešimt metų nutukusių vaikų padaugėjo netgi du kartus.

Išlieka didelė tikimybė, kad antsvorį turintį turintis vaikas problemų dėl jo turės visą gyvenimą. Labai svarbus veiksnys, nulemiantis normalų vaiko svorį- fiziniz aktyvumas. Mažą judrumą sąlygoja pasyviai leidžiamas laisvalaikis- nuolatinis televizoriaus žiūrėjimas, žaidimai kompiuteriu ir panašiai. Anot vaikų psihologų, šiuolaikinis berniukas ar mergaitė televizorių žiūri vidutiniškai 25 valandas per savaitę. Pusę šio laiko paskyrus sportavimui, judriems laisvalaikio žaidimams, teigemi pokyčiai pastebimi labai greitai- vaikas sulieknėja, tampa sveikas.

Po pamokinėje veikloje taip pat turėtų dominuoti aktyvus poilsis. Laisvalaikį mokiniai turėtų laisti ne prie kompiuterio ar prie televizoriaus ekrano.Yra nustatyta, kad per diena po 5 valandų praleistų prie akrano, atsiranda “televizijos liga”, jos požymaiai: padidėja nervingumas, pablogėja regėjimas, sutrinka miegas ir apetitas, ima skaudėti pilvą ir nugarą, jaučiamas nuovargis. Tai ypač didelis apkrovimas jaunam organizmui. Užklasinė veikla turėtų būti susėjusi su sportinio aktyvumo propogavimu. Mokiniai turi būti įtraukiami į renginius, susėjusius su fiziniu lavinimu. Yra daugybė fizinių pratimų kuriuos turint laiko galima atlikti namuose ir taip lavinti savo kūną.

Norint teisingai atlikti fizinius pratimus, reikia laikytis šių
taisyklių:

1) pratimo intensyvumas

2) pratimo trukmė

3) poilsio intervalo trukmė

4) poilsio pobūdis

5) pratimo kartojimų skaičius

Pradedant sportuoti reikalingas 6 savaičių įvadinis laikotarpis. Pirmą kartą mankštą sporto salėje reikėtų pradėti 15 min. ėjimu ir gimnastikos pratimais, palaipsniui ilginant ėjimo laiką ir tik po 6 savaičių pabandyti įvertinti savo pajėgumą. Pasibaigus įvadiniam laikotarpiui asmuo gali pasirinkti savo pomėgius atitinkančią sporto šaką.

Visos pratimų klasifikacijos yra parengtos 20-60min. laikui, atsižvelgiant į asmens fizinius sugebėjimus.

Treniruojantis tik 2 treniruotes per savaitę, treniruotumas iš esmės negerėja. Šios treniruotės yra palaikomojo pobūdžio. Treniruojantis 3 kartus per savaitę, jau lavėja funkcinės organizmo galimybės. Poveikis padidėja kai yra 4 treniruotės per savaitę, dar labiau padidėja kai yra5 treniruotės per savaitę. Treniruojantis daugiau nei 5 kartus per savaitę, maksimalus deguonies suvartojimas jau nedidėja. Antra vertus, pastovus vienos ir tos pačios treniruotės priemonės taikymas vargina atitinkamas fiziologines organizmo struktūras. Todėl sveikatai stiprinti nerekomenduotinos dažnesnės ištvermės lavinimo treniruotės kaip 5 kartus per savaitę. Asmenims, mėgstantiems ir pageidaujantiems kasdien atlikti ištvermės lavinimo pratimus, rekomenduojama kaitalioti juos. Pavyzdžiui, keturis kartus per savaitę bėgioti ir tris kartus plaukioti ar pan.

Visi pratimai yra skirstomi į dvi grupes- tai cikliniai ir taikomuosius.

Visus ciklinius pratimus, taikomus sveikatai stiprinti galima suskirstyti į 2 grupes. Pirmoji grupė – tai pratimai visu kūno svoriu ir antroji grupė – pratimai, atliekami sumažinus kūno svorį. Pavyzdžiui, einant ar bėgant kiekvieną kartą, kai koja paliečia žemę suduodamas stiprus smūgis kojos sąnarių paviršiams, o važiuojant dviračiu, plaukiojant ar irkluojant valtį dalis žmogaus kūno svorio tenka kojų sąnariams, dalis – balneliui ir pan. Per 30 ar 60 minučių treniruotę šių “perkrovų” suma gali sukelti sąnarių skausmą, jų uždegimą ar kt. judamojo atramos aparato pokyčius. Praktika rodo, kad ortopedinių traumų kiekis tarp pradedančiųjų mankštintis tiesiogiai priklauso nuo parinktų pratimų ir intensyvumo. Dėl šių priežasčių, po ilgesnio nejudraus gyvenimo tarpsnio atnaujinantiems fizines pratybas, arba esant sąnarių sutrikimams, rekomenduotina bent užsiėmimų pradžioje dažniau parinkti pratimus kuriems reikia “mažesnio kūno svorio”.

Pauglių fizinis pasirengimas priklauso nuo jų pačių noro ir sporto trenerių sudarytų programų. Daugelis vaikų turi stuburo iškrypimus, bet atkakliai dirbant, galima jų išvenkti ar panaikinti jau esamus.fizinę mankštą galima atlikti ir namuose, darant elementariausius pratimus.Čia buvo kalbama kaip palaikyti fizinę formą ir išvengti ligų ir kitų susirgimų.

Išvada:

o Norint, kad neiškryptų stuburas reikia vaikščioti pakėlus galvą, ištiesus krūtinę, pečius laikyti vienoje plokštumoje. Taisyklingai sėdėti reikia:

Nugara tiesi, sėdima ant visos sėdynės, galva laikoma tiesiai, pečiai vienoje linijoje,

kojos per kelius sulenktos stačiu arba buku kampu.

o Fiziškai pasirengęs paauglys yra dailaus sudėjimo, plastiškai ir taisyklingaijuda, retai serga.

o Norint būti fiziškai tvirtam rikia makštintis ir lankyti atitinkamas fizinio lavinimo treniruotes.

o Tik teisingai atliekant fizinius pratimus kūnas bus dailus, neteisingai atliekant fizinius pratimus galima sužaloti kūną negryžtamai.

3. Fizinio aktyvumo reikšmė žmogaus gyvenime

Technikai išsivysčiusių šalių visuomenėje gamybos mechanizavimas, transporto motoriza-vimas, buities technizavimas bei sėdimas darbas sumažino poveikį judėti. Susidarė objektyvios sąlygos, dėl kurių žmogus buvo priverstas keisti gyvenimo būdą. Paplito pasyvus gyvenimo būdas, netruko pasireikšti ir jo pasėkmės. Aktyvius fizinės veiklos apribojimas pareikalavo iš žmogaus didžiulių protinių pastangų ir nepaprastai padidino psichinę bei nervinę įtampą. Atsirado hipokinezės problema. Ištirta, kad organizmas labai sunkiai pakelia nejudromą. Medicinos statistika rodo, kad ypač paplito širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Pasaulinės sveikatos apsaugos duomenimis apie 40-50 proc. Išsivysčiusių šalių miestų gyventojų yra nutukę.

Nutokusiems paūmėja anksčiau persirgtos ir kitokios ligos. Kai kada nutukimas daro ir psichsocialinį poveikį, nes nutukę žmonės, ypač moterys, tiesiog neestetiškai atrodo. Nutukusieji dažniau suserga ir miokardo infarktu: nustatyta, kad jie šia liga serga beveik dvigubai dažniau negu žmonės, kurių svoris normalus.

Truputi nutukę žmonės, ypač jauni, paprastai jaučiasi esą sveiki. Viršnorminę jų kūno masę galima priliginti sunkumų nešiojimui, treniravimuisi. Dėl padidėjusio krūvio iš pradžių didėja tik raumenų masė, o vėliau raumenys nebesugeba normaliai susitraukti. Taip dažniausiai kinta širdies raumuo, ypač kai suriebėja širdis, sutrinka kraujo apykata. Toks žmogus greičiau pavargsta, suserga, gali tapti net invalidu.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2372 žodžiai iš 4638 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.