Fizinis aktyvumas1
5 (100%) 1 vote

Fizinis aktyvumas1

Sveikatos samprata

Sveikata – tai fizinė, psichikos ir socialinė gerovė , o ne šiaip sau ligos ar negalios buvimas. Ji susideda iš daugelio komponentų: kur žmonės gyvena, turi ar neturi darbą, kokiomis paslaugomis ir parama gali naudotis, kokios būklės yra juos supanti aplinka. Visi šie veiksniai ekonominiame ir socialiniame kontekste sukuria įvairias sveikatos būsenas.

Sveikata – tai nėra veikla. Tai nėra liuoksėjimas, gera mityba, nerūkymas ar gyvenimas sveikoje aplinkoje, ar darbo turėjimas. Ji greičiau yra visos šios ir kitokios veiklos išdava. Žmonės yra daugiau ar mažiau sveiki pagal jų kasdieninio gyvenimo išteklius. Sveikata yra šių veiksnių visuma individų ir bendruomenių gyvenime.

Norint sukurti veiksmingus sveikatos gerinimo planus vietose, reikia gerai suprasti, kokio tipo veiksmai būtini. Vienos sistemos, išreiškiančios šią koncepciją , pavyzdys yra sveikatos trikampis. Geros sveikatos ir gerovės galima pasiekti per daugelį hierarchinių pakopų. Veikla, susijusi su trikampio viršūne, neleidžia pasiekti geros sveikatos, jeigu ji nevykdoma ir žemesniuose sluoksniuose. Veiksmų balansas turi atspindėti vietinės bendruomenės bruožus.Dauguma mano, kad sveikatos politika turi rūpintis medicinos darbuotojai. Tačiau šiuo metu dauguma nacionalinės sveikatos apsaugos priemonių skirtos ligoms gydyti ir tik nedaugelis – sveikatos kokybei gerinti apskritai. Tačiau sudėtingi sveikatai įtakos turinčių veiksnių tarpusavio santykiai ir negalėjimas jų reguliuoti laikantis vien tik medicininių pozicijų – vis geriau suprantami. Suvokiama , kad sveikatingumo vystymo politikos principus galima vystyti raginant gerinti sveikatą per sveikos visuomenės politiką, kuriant sveiką aplinką, stiprinant bendruomenės veiklą, ugdant asmeninius įgūdžius ir perorientuojant sveikatos paslaugas.

Fizinis aktyvumas – visuma aktyvių judesių, kuriuos padaro raumenys ir sąnariai. Judesiai reikalingi ne tik praktiniams tikslams pasiekti, bet ir fiziniam pajėgumui, sveikatai stiprinti. Taigi, būti fiziškai aktyviu reiškia, jog nebūtina užsiiminėti aktyviu sportu, būtina tik judėti, kad pasiekti optimalios sveikatos, sunormalizuoti kūno svorį, stiprinti ir treniruoti visas organizmo sistemas, tarp jų ir imuninę.

Tikslinga pabrėžti, jog:

• dėl fizinio aktyvumo stokos žmogus dažnai serga lėtinėmis ligomis (ypač širdies ir kraujagyslių sistemos), mažėja jo darbingumas, gyvybingumas;

• per mažas fizinis aktyvumas neigiamai veikia centrinę nervų sistemą;

• dėl per didelio fizinio aktyvumo, kai žmogus neįvertina savo galimybių, gali sutrikti organizmo funkcijų darna ir pablogėti sveikata;

• tinkamas fizinis aktyvumas didina organizmo fizinį pajėgumą. Medicininėje literatūroje nurodoma, kad teigiamas fizinių pratimų poveikis sveikatai pasireiškia ne tik gerėjant fizinėms ypatybėms. Dėl tinkamo fizinio aktyvumo mažėja sergamumas , gerėja savijauta , miegas , apetita. Taigi galima konstatuoti, jog fizinis aktyvumas yra bazinis sveikatos pamatas, apimantis gerą gyvenimo kokybę (gerbūvį) ir sergamumo mažėjimo tendenciją.



Fizinis aktyvumas yra labai svarbus gerinant ir stiprinant žmogaus sveikatą bei mažinant riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Judėjimo aktyvumo ir jo įtakos fizinei būklei masiniai tyrimai rodo, kad optimali judėjimo norma kasdien yra 3 – 4 valandos.

Pakankamas fizinis aktyvumas yra naudingas:

-saugo nuo aterosklerozės;

-padeda reguliuoti kraujospūdį;

-mažina pavojų susirgti išemine širdies liga ir insultu;

-padeda išvengti nutukimo;

-lėtina osteoporozės progresavimą;

-treniruoja raumenis; reguliuoja virškinimą.

Tinkamas fizinis aktyvumas ramina nervų sistemą, padeda įveikti stresus, depresiją. Gerėja miegas, greičiau užmiegame ir miegame visą naktį, todėl didėja darbingumas. Įvairi fizinė veikla padeda puikiai praleisti laisvalaikį su šeima ir draugais.Dažnai sakome, jog esame per daug užsiėmę, kad skirtume laiko mankštai.Žmogus, norintis būti sveikas iki pat senatvės, turi aukoti dalį savo laiko. Mankštindamiesi 2 – 3 kartus per savaitę po 30 min., Jūs galite 15 proc. pagerinti savo fizinį pajėgumą ir sustiprinti sveikatą. Tokiu būdu Jūs galite 10 – 15 metų sumažinti savo biologinį amžių. Fizinį aktyvumą geriau didinti kasdien pavyzdžiui eiti pėsčiomis į darbą ir namo. Jeigu į darbą važiuojate visuomeniniu transportu, bent dalį kelio eikite pėsčiomis. Nesinaudokite liftu, lipkite laiptais. Savo mašiną statykite ne prie įėjimo į namą, o kiek toliau. Darbe darykite aktyvias pertraukėles – atsistokite, lengvai pasimankštinkite, per pietų pertrauką pasivaikščiokite. Namų ruošos darbus atlikite greitai ir energingai. Nevažiuokite į artimiausią parduotuvę mašina, o eikite pėsčiomis. Vakarais, užuot gulėję prieš televizorių, geriau pasivaikščiokite. Jei turite šunį, tai kuo ilgiau vaikščiokite ir bėgiokite su juo.

Pradėti mankštintis niekada nevėlu. Kiekvienas gali pasirinkti tinkamą mankštos rūšį, kuri stiprins fizinę jėgą, didins lankstumą ir ištvermę.

Ši lentelė gali padėti pasirinkti tinkamiausią sporto šaką.

Fizinis aktyvumas Ištvermė Lankstumas Jėga

Badmintonas © © © © © ©

Bėgimas ristele © © © © © © © ©

Dviratis © © © © © © © © ©

Futbolas © © © © © © ©
© ©

Golfas © © © ©

Greitas ėjimas © © © ©

Joga © © © © © ©

Lipimas laiptais © © © © © ©

Plaukymas © © © © © © © © © © © ©

Sunkumų kilnojimas © © © ©

Šokinėjimas © © © © © © ©

Tenisas © © © © © © ©Reikšmės: © © © © puikiai vystosi;

© © © labai gerai;

© © gerai,

© mažai naudos.

Keletas patarimų nusprendusiems pradėti mankštintis:

– Jeigu Jūs nežinote savo fizinio pajėgumo, turite sveikatos sutrikimų, prieš pradėdami mankštintis pasitikrinkite sveikatą sveikatos kabinete ar pas šeimos gydytoją. Gydytojas gali patarti, kokia fizinio aktyvumo rūšis labiausiai Jums tinka pagal būdą ir pomėgius;

– mankštinkitės apsirengę patogiais ir laisvais drabužiais bei apsiavę sportiniais bateliais;

– nesimankštinkite 2 val. gausiai pavalgę; mankštą visuomet pradėkite apšilimu;

– fizinį krūvį didinkite pamažu;

– jei silpna, svaigsta galva ar trūksta oro, kurį laiką nesimankštinkite;

– baigdami treniruotę padarykite keletą atsipalaidavimo pratimų;

– mankšta turi būti intensyvi.

Iš pradžių kiekvieno užsiėmimo metu stenkitės pasiekti pulso dažnį, kuris sudaro pusę, o po keleto mėnesių iki 75 proc. maksimalaus dažnio. Maksimalų pulso dažnį apskaičiuosite, jei iš 220 atimsite savo amžiaus metus;mankštinkitės ne rečiau kaip 2 – 3 kartus per savaitę;mankštos trukmė – nuo 25 iki 60 minučių.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 957 žodžiai iš 1812 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.