Fizinis darbo krūvis ir darbingumą lemiantys faktoriai ab mažeikių nafta
5 (100%) 1 vote

Fizinis darbo krūvis ir darbingumą lemiantys faktoriai ab mažeikių nafta

TURINYS

ĮVADAS 3

1. DARBO APLINKOS KLASIFIKACIJA 4

2. KENKSMINGI DARBO APLINKOS VEIKSNIAI 4

3. DARBO VIETŲ HIGIENINIS ĮVERTINIMAS 5

4. BENDROSIOS APSAUGINĖS PRIEMONĖS 6

5. ŽMOGUS IR DARBO APLINKOS POVEIKIS 7

6. DARBO FIZIOLOGIJA 10

7. DARBO APLINKOS PROJEKTAVIMAS 12

7.1. Mikroklimatas 13

7.2. Cheminė aplinka 13

7.3. Apšvieta 16

7.4. Triukšmas 17

7.5. Vibracija 19

7.6. Elektromagnetinė spinduliuotė 20

7.7. Šiluma 20

8. PROFESINIŲ SUSIRGIMŲ PRIEŽASTYS IR KLASIFIKACIJA 23

9. TYRIMŲ IR HIGIENINIO ĮVERTINIMO METODINIS NORMINIS PAGRINDIMAS 24

10. VIDUTINĖS DARBO DIENOS CHRONOMETRAŽAS 26

IŠVADOS 28

LITERATŪROS SĄRAŠAS 29

ANOTACIJA 30

PRIEDAI

ĮVADAS

Šiuolaikinėje gamyboje darbo sąlygos būna labai įvairios ir sudėtin¬gos. Nepaisant darbų saugos bei technologijos reikalavimų, užtikrinančių darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo aplinka neretai būna ne tik nepa¬lanki dirbančiųjų sveikatai, bet kenksminga ir net pavojinga. Pavyzdžiui, darbo vietose išsiskiria daug šilumos, drėgmės, dulkių, kenksmingų ir nuodingų medžiagų, susidaro intensyviai cirkuliuojantys oro srautai, didelį triukšmą sukelia įvairūs mechanizmai, mašinos, staklės, presai, dirbančiuosius gali veikti rentgeno, radioaktyvūs spinduliai, elek¬tromagnetinis, elektrostatinis laukas. Patalpose kartais gali susidaryti sąlygos, keliančios gaisro arba sprogimo pavojų. Dirbančiuosius neretai veikia įvairūs cheminių medžiagų kvapai, sukeliantys alerginius susirgi¬mus, o dirbant drėgnoje aplinkoje vystosi grybelinės odos ligos; atlie¬kant suvirinimo darbus gali nukentėti akys ir t.t. Tokie veiksniai didina bendrą darbuotojų sergamumą, gamybinį traumatizmą, todėl labai svarbu įvertinti jų kenksmingumą, nustatyti esamus rizikos veiksnius ir imtis priemonių jiems sumažinti.

LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas darbo sąlygas vertina pagal tai, kaip darbo aplinka darbo vietose, darbo pobūdis, darbo ir poil¬sio rėžimas atitinka šio įstatymo bei kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Darbdavys, tai įvertinęs, užpildo įmonės dar¬buotojų saugos ir sveikatos būklės pasą.

Darbo tikslas – trumpai apžvelgti fizinį darbo krūvį bei darbingumą lemiančius faktorius, jų neigiamą poveikį žmogui bei ištirti jų kenksmingumą AB „Mažeikių nafta“.

Darbo uždaviniai:

• Išanalizuoti darbo sąlygas AB „Mažeikių nafta“.

• Išsiaiškinti kenksmingų faktorių įtaką darbuotojų sveikatai.

• Išanalizuoti ar kenksmingi faktoriai ir fizinis darbo krūvis atitinka higienos normas.

• Sudaryti vidutinės darbo dienos chronometražą.

1. DARBO APLINKOS KLASIFIKACIJA

Darbo aplinka klasifikuojama taip:

1) optimali darbo aplinka – darbo aplinka, kurioje nėra kenksmingų veiksnių, neigiamai veikiančių darbuotojų savijautą, darbingumą, sveikatą;

2) normali darbo aplinka – kai darbo aplinkoje esantys kenksmingi veiksniai arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai neviršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nurodytų leistinų ribinių dydžių;

3) kenksminga darbo aplinka – kai darbo aplinkos vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, sumi¬niai dydžiai darbo dienos metu atskirais laiko tarpais viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius. Dirbant tokioje aplinkoje, turi būti sudaromos sąlygos darbuotojų sveikatai išsaugoti;

4) labai kenksminga darbo aplinka – kai darbo aplinkos vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai darbo dienos metu nuolat viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus ribinius dydžius. Tokioje darbo aplinkoje gali būti dirbama tik išimtiniais atvejais ir turi būti sudaromos sąlygos darbuotojų sveikatai išsaugoti;

5) pavojinga darbo aplinka – darbo aplinka, kuri gali susidaryti dėl darbo metu į darbo aplinką išsiskiriančių ypač pavojingų cheminių medžiagų ar jų preparatų, aerozolių ar dulkių, taip pat naudojant pavojingas sprogiąsias medžiagas. Tokiais atvejais darbo priemonės, darbo ir technologiniai procesai turi užtikrinti, kad pavojingos cheminės medžiagos nepateks į darbo aplinką arba pateks tik riboti jų kiekiai, t. y. leistini ribiniai dydžiai, kuriuos numato darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkos apsaugos teisiniai aktai [11 – 88 p.].

2. KENKSMINGI DARBO APLINKOS VEIKSNIAI

Kenksmingi ir pavojingi darbo aplinkos veiksniai skirstomi į fizikinius, cheminius, biologinius, fiziologinius (psichofiziologinius) ir kitus.

Prie fizikinių veiksnių priskiriami mechaniniai veiksniai (nukritimas iš aukščio, smūgis, atsitrenkimas, suspaudimas, prispaudimas, įdūrimas, įpjovimas, įdrėskimas, paslydimas, vibracija); aukšta ar žema tempera¬tūra; elektros įtampa, elektrostatinis ir elektromagnetinis laukas; jonizuojantieji ir nejonizuojantieji (šviesos, ultravioletiniai, infraraudonieji, lazeriniai ir pan.) spinduliai; triukšmas, ultragarsas ir infragarsas.

Cheminius veiksnius sukuria įvairūs aerozoliai (dulkės, plaušai, dū¬mai); skysčiai (apliejimas, apipylimas), čiurkšlės, purslai (tiškalai); dujos ir garai, kurie neretai sudaro chemiškai aktyvią, agresyvią darbo aplinką.

Biologiniai veiksniai – tai
įvairūs mikroorganizmai, kenksmingos bakterijos, virusai, grybeliai ir baltyminiai preparatai bei natūralūs or¬ganizmo komponentai, tokie kaip amino rūgštys, vitaminai ir kt.

Prie fiziologinių veiksnių („Darbo vietų higieninio įvertinimo nuo¬statuose“ jie vadinami psichofiziologiniais veiksniais) priklauso sunkus fizinis darbas ir nepatogi, neatitinkanti ergonomikos reikalavimų dar¬buotojo darbo poza, didinanti nervinę bei emocinę įtampą.

Būtina vertinti ir kitus veiksnius, pvz.: nepastebimumą, deguonies stoką (jeigu ore deguonies lieka apie 18%, žmogus jau gali netekti są¬monės) ir t.t. Kartais darbo aplinkoje aptinkama ir kitų veiksnių, neįtrauktų į šį sąrašą. Tokiais atvejais sąrašas papildomas pagal konkrečių darbo vietų tyrimo ir jų higieninio įvertinimo rezultatus [11 – 89 p.].

3. DARBO VIETŲ HIGIENINIS ĮVERTINIMAS

Dirbančio žmogaus organizmas reaguoja į daugelį dirgiklių: darbo operacijų trukmę, jų sunkumą, daiktų pažinimo, atskyrimo sąlygas, ner¬vinės bei psichinės įtampos, klausos, regėjimo, uoslės ar lytėjimo or¬ganų poveikį ir t.t. Laikui bėgant, didėjant profesiniam stažui, jie gali sukelti įvairius lėtinius profesinius susirgimus. Per didelis nuovargis, ne¬palanki darbo aplinka susilpnina darbuotojų dėmesį, kas neretai tampa gamybinių avarijų ir nelaimingų atsitikimų priežastimi.

Siekdama gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą, LR Vyriausybė patvirtino „Darbo vietos higieninio įvertinimo nuostatus“, kurie reglamentuoja darbo vietų tyrimo organizavimą, jų higieninį įvertinimą bei gautų rezultatų taikymą tolimesniam darbo sąlygų gerinimui. Įvertinami darbo aplinkoje veikiantys fizikiniai, cheminiai, biologiniai ir psichofiziologiniai veiksniai bei jų ribinė vertė darbo aplinkos ore, kai darbuotojai dirba įprastiniu rėžimu, kai veikia visa technologinė įranga pagal technologijos proceso reikalavimus. Kenksmingumas vertinamas balais (normalios sąlygos – 0 balų, kenksmingos – 1 balas, labai kenksmingos – 2 balai). Faktinis kenksmingumas nustatomas kenksmingo veiksnio santykinį veikimo laiką padauginus iš kenksmingumo balų. Suminį kenksmingų aplinkos veiksnių balų dydį sudaro visų tiriamų veiks¬nių faktinio kenksmingumo balų suma. Pavyzdžiui, kai per darbo pa¬mainą surenkama ne daugiau kaip 1 balas – darbo sąlygos yra norma¬lios, kai surenkama nuo 1 iki 4 balų – darbo sąlygos laikomos kenksmingomis, o jeigu daugiau kaip 4 balai – labai kenksmingomis.

Naujose, rekonstruotose, pakeitusiose technologiją įmonėse darbo vietų higieninis įvertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo gamybos pradžios. Įmonėse, kuriose technologinis procesas nesikeičia, toks vertinimas atliekamas kas 5 metai, tačiau jeigu dirbama su I ar II kenksmingumo klasės medžiagomis (ypatingai pavojingomis ir labai pavojingomis), kai per metus fiksuojami jų ribinės vertės viršijimai, darbo vietų higieninis įvertinimas atliekamas kasmet [11 – 90 p.].

4. BENDROSIOS APSAUGINĖS PRIEMONĖS

Bendrosios apsauginės priemonės apsaugo darbuotojus nuo kenksmingų aplinkos veiksnių bei sudaro optimalias ar bent normalias darbo sąlygas nepriklausomai nuo pačių dar¬buotojų noro. Kad gamyboje būtų mažiau traumatizmo, o darbuotojai nesusirgtų profesinėmis ligomis, turi būti taikomi moksliškai pagrįsti profilaktikos ir bendros (kolektyvinės) apsaugos metodai ir priemonės.

Pagal savo paskirti bendrosios apsauginės priemonės, užtikrinančios kolektyvinę apsaugą, skirstomos į keletą pagrindinių grupių:

a) gamybinių patalpų ir darbo vietų aplinkos oro normalizavimo priemonės (santykinės drėgmės palaikymas, kenksmingų medžiagų koncentracijos ore kontrolė, temperatūros reguliavimas ir kt.);

b) apšvietimo optimizavimas (papildomi šviesos šaltiniai, šviesos filtrai, gaisro ir sprogimo atžvilgiu saugūs šviestuvai ir pan.);

c) priemonės, apsaugančios nuo padidinto gamybinio triukšmo, vibracijos (garso slopintuvai, garsą izoliuojantys ir sugeriantys įrenginiai, apmušalai, nuotolinis įrenginių valdymas, amortizatoriai ir t.t);

d) apsaugos nuo elektros priemonės (įrenginių įžeminimas, įnulinimas, automatinio atjungimo aparatai, izoliuojantys paviršiai, nelaidžios elektros srovei grindys ir pan.);

e) priemonės, apsaugančios nuo per daug aukštų arba žemų temperatūrų (ventiliacija, šildymas, vėdinimas);

f) priemonės, apsaugančios nuo cheminių medžiagų poveikio (ventiliacija, ištraukiamosios spintos, toksinių medžiagų šalinimas, nukenksminimo įrenginiai, oro filtrai ir pan.);

g) priemonės, apsaugančios nuo padidintos jonizuojančios spinduliuotės, magnetinio, elektromagnetinio, elektrostatinio lauko, lazerinio spinduliavimo, ultragarso ir t.t.

Kai bendrosiomis apsaugos priemonėmis nepavyksta išvengti rizikos ar pakankamai ją apriboti, naudojamos asmeninės apsauginės prie¬monės [11 – 92 p.].

5. ŽMOGUS IR DARBO APLINKOS POVEIKIS

Atskirus organus veikiantys darbo aplinkos veiksniai:

• Širdis. Labiausiai paplitusias širdies ligas – aterosklerozę ir miokardo infarktą, gali sąlygoti daug veiksnių – tiek genetinių, tiek sukeliamų aplinkos bei žalingų įpročių. Miokardo infarktą skatina įvairūs su darbu susiję rizikos faktoriai – nuolatinė emocinė įtampa, dažnas fizinis pervargimas, nuobodus, monotoniškas darbas, bedarbystė,
darbų kaita, naktinis darbas, viršvalandžiai, vienetinis darbas, triukšmas, išsilavinimas, socialiniai faktoriai. Dažniausiai atskirai paimtas kuris nors vienas rizikos faktorius neturi žymesnės įtakos, tačiau bendras kelių faktorių veikimas gali būti lemtingas.

• Kraujotaka. Viena iš pavojingiausių kraujotakos sistemos ligų – leukemija arba kraujo vėžys, kurį gali sukelti darbo aplinkoje esantys organiniai tirpikliai, įvairios išmetamosios dujos, garai, degalai ir pan. Cheminiai junginiai tam tikromis sąlygomis sukeliantys vėžį yra vadinami kancerogeninėmis medžiagomis arba kancerogenais, kurių yra pramonės įmonių, vidaus degimo variklių išmetamosiose dujose, tabako dūmuose, dažuose, dervose, tepaluose (pvz.: aromatiniai angliavandeniliai, asbestas, arseno junginiai, nitroaminai, aromatiniai aminai). Kraujo vėžį gali sukelti vienkartinė kancerogeninių medžiagų dozė, tačiau dažniausiai jis išsivysto tik po 15 – 30 metų, gaunant nedideles kancerogeninių medžiagų dozes. Viena iš medžiagų, galinčių sukelti kraujo vėžį – benzenas. Kita didelę įtaka kraujui daranti medžiaga – švinas bei jo junginiai. Jis gali sukelti anemiją (mažakraujystę). Švinas jungiasi su proteinais ir gali slopinti tam tikrų enzimų veiklą, o tai trikdo hemoglobino gamybą. Anemiją gali sukelti ir jonizuojantys spinduliai.

• Kepenys. Kepenyse neutralizuojasi iš žarnyno patekusios nuodingosios medžiagos. Dažniausiai kepenis pažeidžia ir jų veiklą sutrikdo piktnaudžiavimas alkoholiu, apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis. Alkoholių poveikis gali būti laikinas (kepenų funkcijos atsistato), jeigu laiku pašalinamos priežastys. Tokios medžiagos kaip anglies tetrachloridas, chloroformas, vinilchloridas taip pat neigiamai veikia kepenis ir gali sukelti kepenų cirozę. Arseno junginiai bei vinilchloridas gali sukelti kepenų vėžį. Tačiau šių medžiagų leistinosios koncentracijos darbo aplinkoje yra labai žemos ir griežtai kontroliuojamos.

• Inkstai. Inkstai yra labai jautrūs įvairiems kenksmingiems veiksniams. Net mažos cheminių medžiagų (tirpiklių) koncentracijos gali neigiamai paveikti inkstų funkcijas. Paveikus didelėmis tirpiklių dozėmis (pvz.: uostant, kai uždaroje patalpoje yra didelė chemikalų koncentracija), inkstai gali nustoti funkcionuoti per 24 h. Todėl yra labai svarbu laikytis saugos reikalavimų dirbant plastmasės, dažų pramonėje, kur darbo aplinkoje gali būti įvairių tirpiklių (stireno, tolueno, ksileno, terpentino). Pats pavojingiausias inkstams tirpiklis – anglies tetrachloridas, nors jis naudojamas gana retai. Inkstų funkcijas trikdo ir sunkieji metalai: švinas ir kadmis.

• Virškinimo sistema. Virškinimo sistemos ligos sudaro apie 10 % visų ligų. Dažniausiai šias ligas sukelia įvairių veiksnių kombinacijos. Tokie veiksniai gali būti: genetiniai, psichologiniai ir gyvenimo stilius (įpročiai). Didžiausią įtaką turi genetiniai veiksniai. Psichologinių veiksnių įtaka nėra nuodugniai ištirta, tačiau pastebėta, kad žmonės, nuolatos patiriantys emocinę įtampą, dirbantys nepastovų, naktinį darbą, pervargstantys, dažniau skundžiasi virškinimo sistemos skausmais. Prastas ir nereguliarus maitinimasis, rūkymas, alkoholis, kancerogeninės medžiagos skatina skrandžio vėžį. Kita labai paplitusi liga – skrandžio, dvylikapirštės žarnos opaligė, kurią sukeliančių priežasčių yra daug. Tai įvairūs išgyvenimai (konfliktai, sunki nelaimė, išgąstis, baimė, per didelis darbo krūvis), kenksmingi įpročiai, įvairūs vaistai.

• Plaučiai. Kai kurių medžiagų poveikis plaučiams gali pasireikšti po 6 – 10 h, o kitos gali sukelti kvėpavimo takų ligas ar vėžį net po 10 – 30 metų. Vėžį sukeliančių medžiagų randama tabako dūmuose, suodžiuose, jomis gali būti radono dujos, asbestas, arsenas, chromo junginiai ir kiti chemikalai. Plaučių junginiai yra jautrūs tokioms medžiagoms, kaip silicio dioksido dalelėms, kurios sukelia silikoze (dažniausiai serga kasyklų (rūdų, alavo, aukso, švino, volframo, gyvsidabrio), mašinų gamybos įmonių, keramikos pramonės darbininkai, tunelių tiesėjai, išdirbę 15 – 20 m.). Ilgai kvėpuojant pramoninėmis dulkėmis (anglies, silicio, medvilnės, asbesto) užterštu oru, plaučiuose gali išvešėti jungiamasis audinys ir prasidėti pneumokoniozė. Kita dažnai pasitaikanti liga – astma, kurią gali sukelti įvairūs lakai ir kt. Kitos medžiagos (alergenai) – formaldehidas, sieros dioksidas, ozonas, azoto dujos – dirgina trachėją ir bronchus, nors paprastai rimtesnių sutrikimų nesukelia. Dulkės, dirgindamos trachėją gali sukelti bronchitą. Net mažos daugumos pramonėje naudojamų cheminių medžiagų koncentracijos dirgina įvairius kvėpavimo sistemos organus.

• Regos organai. Akis yra dažnai įvairių aplinkos veiksnių veikiamas ir lengvai pažeidžiamas organas. Išskiriamos kelios rizikos veiksnių grupės: skriejančios metalo, stiklo dalelės, dulkės, netolygus, prastas apšvietimas, prastas darbas, sukeliantis akių nuovargį, cheminės medžiagos ir spinduliavimas. Mechaniškai dažniausiai sužeidžiama akiduobė, akies obuolys ar pagalbinis akies aparatas. Dėl tokių traumų gali susilpnėti rega, o esant stipresniems smūgiams ar užkratui patekus į gilesnius sužeistos akies sluoksnius, galima net apakti. Akių nuovargį darbo aplinkoje
sukelia įvairūs faktoriai: blogas apšvietimas, blogos darbo sąlygos, t.y. ilgalaikis įtemptas darbas (pvz.: prie mikroskopo), monotoniškas darbas arba nepatogi darbinė poza ir padėtis. Pavojingiausi yra cheminių medžiagų – šarmų, rūgščių, tirpiklių – sukelti sužalojimai. Dėl ultravioletinio spinduliavimo (pvz.: atliekant suvirinimo darbus) ragenoje gali atsirasti mažų žaizdelių. Ilgalaikis, intensyvus infraraudonasis spinduliavimas veikia lęšiuką ir gali sukelti kataraktą.

• Klausos organai. Dažniausiai klausos organų funkcijas pažeidžia didelis nuolatinis ar impulsinis triukšmas, vibracija, smūgiai, įvairūs į ausį patekę daiktai. Dėl stipraus smūgio į ausį ar smilkinio sritį taip pat galima prarasti klausą visam laikui. Ilgai trunkantis, smarkus triukšmas gali sukelti triukšmaligę. Tuomet labiausiai pažeidžiami klausos organai, centrinė nervų sistema, širdies bei kraujagyslių sistema.

• Nervų sistema. Nervų sistema yra lengvai pažeidžiama. Dažniausiai ji kenčia nuo įvairių fizinių traumų, smūgių, dėl kurių atsiranda smegenų sutrenkimai. Pavojingiausias nervų sistemai yra organinių tirpiklių bei kai kurių sunkiųjų metalų poveikis. Dažniausiai naudojamos ir nervų sistemą veikiančios cheminės medžiagos yra acetonas, benzenas, toluenas, stirenas, chloroformas, eteris, anglies tetrachloridas, trichloretilenas, metilenas ir t.t. Iš metalų didžiausią neigiamą poveikį daro švinas, gyvsidabris ir manganas. Pagrindiniai organinių tirpiklių poveikio simptomai: nuovargis, užmaršumas, nesugebėjimas susikoncentruoti, galvos skausmai, dirglumas, svaigimas bei nesąmoningumas. Be jau minėtų rizikos veiksnių nervų sistemą veikia alkoholis, virpesiai, triukšmas, elektromagnetiniai laukai. Visi šie veiksniai gali sukelti begalę silpnų negalavimų bei nepagydomų ligų: neurozę, psichikos ligas, paralyžių, polineuritą, radikulitą ir t.t.

• Raumenys. Dažniausias raumenų negalavimas – patempimas, kuomet keliant ar pernešant krovinį patempiamas, sužalojamas raumuo, nesuardant jo anatominio vientisumo. Pagrindinis ergonomikos principas, kurio reikėtų laikytis siekiant išvengti tokių traumų – niekuomet nederinti darbų, kuriuose yra naudojamas tam tikras krūvis, ir darbų, reikalaujančių tikslumo. Dažniausiai pažeidžiamas deltinis raumuo, trigalvis žasto raumuo. Didžiausią pavojų raumenims kelia jėgos reikalaujantys, pasikartojantys, sukamieji judesiai bei judesiai, kuomet ranka tvirtai laiko kokį nors daiktą. Be to, esant didesniems krūviams, besilenkiant, išsitiesiant, sukantis, galima lengvai patempti nugaros raumenis.

• Kaulų sistema. Pagrindinė trauma – kaulų lūžiai, įskilimai, kuriuos gali sukelti vibruojantys įrankiai ar stipriai vibruojantis pagrindas. Pavyzdžiui, rankoje laikomi vibruojantys įrankiai gali įtakoti pasikeitimus riešakauliuose bei riešo sąnariuose. Dėl dažnų sukamųjų judesių gali atsirasti smulkių įtrūkimų. Esant bendrajai kūno vibracijai, dažniausiai skundžiamasi stuburo skausmais (ypač, kai dirbama sėdint). Stuburo, sąnarių skausmais dažnai skundžiasi vairuotojai. Vibracija mažina kaulų elastingumą. Be to, kaulai absorbuoja apie 90% į organizmą patenkančio švino, kurio tik labai mažas kiekis vėliau yra pašalinamas. Taigi, švinas kaupiasi kauluose. Dėl to atsiranda diegliai bei pažeidžiama centrinė nervų sistema. Dėl jonizuojančiojo spinduliavimo galima susirgti kaulų vėžiu.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2657 žodžiai iš 8603 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.