Fiziologija
5 (100%) 1 vote

Fiziologija

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

SVEIKATOS MOKSLŲ FAKULTETAS

BIOFIZIKOS KATEDRA

Autonominė nervų sistema

Referatas

KLAIPĖDA, 2006

TURINYS

ĮVADAS 3

1 AKIES SANDARA 4

2 ŽMOGAUS AKIES DIOPTRINIS APARATAS 9

1.1.1. 2.1 Dioptrinis aparatas 9

1.1.2. 2.2 Laužiamoji galia ir židinio nuotolis 10

1.1.3. 2.3 Akomodacija 11

1.1.4. 2.4 Vaizdo apdorojimas tinklainėje 12

1.1.5. 2.5 Fotonų ir rodopsino sąveika 14

1.1.6. 2.6 Regos takai 15

3 AKIŲ LIGOS 17

IŠVADOS 20

LITERATŪRA 21

PAVEIKSLĖLIŲ TURINYS

1 pav. 1Akies sandara 4

1 pav. 2 Akies obuolio raumenys 8

1 pav. 3 Žmogaus akies dioptrinis aparatas ir pagrindiniai taškai 10

1 pav. 4Akomodacija ir akomodacijos plotis 12

1 pav. 5Tinklainėje informacija perduodama vertikaliais ir horizontaliais kanalais 13

1 pav. 6Rodopsino lokalizacija ir struktūra 14

1 pav. 7Rodopsino membranų Na+ laidumas 15

1 pav. 8Regėjimo kanalų mechanizmas 16

1 pav. 9Sferiniai refrakcijos sutrikimai ir jų korekcija 17

LENTELIŲ TURINYS

1 lentelė. 1Akies rodikliai 11ĮVADAS

Regos sistema, kuriai priklauso akis ir jos neuroniniai ryšiai, pateikia greitą, labia jautrų ir platų aplinkos erdvinį (trimatį) suvokimą: nuo betarpės artumos iki begalybės. Akis yra svarbiausias porinis jutimo organas, regos analizatoriaus dalis, kuri priima iš aplinkos daugiausia informacijos. Jos pagalba žmogus orientuojasi aplinkoje, pažįsta pasaulį, mokosi. Regos organo veikla paremta šviesos, spalvos, formos, dydžio ir kitų požymių analize. Jos adekvatus dirgiklis yra šviesos fotonai, kuriuos dioptrinis aparatas fokusuoja į abiejų akių tinklainę, o fotoreceptoriai paverčia elektriniais signalais.

Regos organą sudaro akies obuolys su akies priediniais organais. Akies obuolyje priimami tam tikro ilgio šviesos bangų dirgikliai. Tai šviesos elektromagnetinės bangos, kurių ilgis yra nuo 400 iki 700 nm. Regai priskiriamas regimasis nervas, kuriuo nerviniai impulsai sklinda į nervinius regos centrus galvos smegenyse. Regos analizavimo centrai yra vidurinėse ir tarpinėse smegenyse bei galvos smegenų žievės pakaušinėje skiltyje.

Akių ir galvos judesiai išplečia greitai suvokiamos aplinkos vaizdą.

Referato tikslas – pateikti žmogaus regėjimo organo akies sandarą, veikimo principus, ir trūkumus.

Referato uždaviniai:

aptarti vieną svarbiausių žmogaus jutimo organo akies morfologiją

1. aptarti sudedamąsias akies dalis

2. pateikti regos dioptrines ypatybes

3. nurodyti regos sutrikimus.1 AKIES SANDARA

Regėjimo organas guli kaukolės akiduobėje. Jis susideda iš periferijoje esančio akies obuolio su regėjimo nervu ir iš pagalbinio aparato, t.y. obuolį apsaugančios ir judinančios struktūros.1 pav. 1Akies sandara

Akies obuolys yra netaisyklingo rutulio formos, jo skersmuo yra apie 24 cm. Jis saugiai guli kaukolės akiduobėje. Akies sandara ir veikimas panašus į fotoaparato, akis automatiškai reaguoja į stebimo objekto apšvietimą ir nuotolį iki jo taip, kad objektas būtų ryškiai matomas.

Akies obuolys sudarytas iš kapsulės ir branduolio. Kapsulę sudaro 3 sluoksniai: išorinis – skaidulinis dangalas, vidurinis – kraujagyslinis dangalas, o vidinis – tinklainė. Akies branduolį sudaro skaidrios, šviesos spindulius laužiančios terpės (stiklakūnis, lęšis ir priekinė bei užpakalinė akies kameros bei jas užpildantis skystis).

Stiklakūnis yra bestruktūris, skaidrus, drebučių pavidalo kūnas. Jis yra rutulio formos su nedideliu įdubimu lęšiukui priekyje. Stiklakūnis užpildo akies ertmę tarp tinklainės ir lęšio užpakalinio paviršiaus. Pagrindinė funkcija – atraminė, jis palaiko akies formą. Be to, praleidžia ir nedaug laužia šviesos spindulius.

Lęšis yra abipus išgaubtas, skaidrus organas. Priekinis jo paviršius atsisukęs į rainelę, o užpakalinis – į stiklakūnį. Lęšį dengia homogeninė kapsulė. Lęšiukas ekvatorialiniu kraštu yra prisitvirtinęs prie krumplyno raumenų tam tikru žiedo pavidalo raiščiu. Todėl lęšis gali keisti išgaubtumą priklausomai nuo krumplyno raumenų įsitempimo. Taip reguliuojamas spindulių laužimas ir prisitaikoma ryškiai matyti daiktus (akomodacija). Jei lęšis netenka elastingumo, darosi sunkiau matyti artimus daiktus.

Skaidulinis akies dangalas sudarytas iš jungiamojo audinio skaidulų. Jis padeda išlaikyti akies formą. Skiriamos dvi skaidulinio dangalo dalys, kurios pereina viena į kitą: priekyje yra skaidri permatoma ragena, o likusioji dalis – nepermatoma odena.

Ragena – tai labiausiai išgaubta į priekį skaidri skaidulinio dangalo dalis. Į ją pirmiausia patenka šviesos spindulys. Ragena panaši į apvalų išgaubtą laikrodžio stiklelį. Jos skersmuo – apie 10-12 mm, centre jos storis yra apie 0,5-0,8 mm, o kraštuose – 1-1,2 mm. Ragena yra stipriausiai šviesą laužianti akies struktūra, jos optinė galia sudaro du trečdalius visos akies optinės galios. Ragena sudaryta iš 5 sluoksnių: išorinis sluoksnis – tai daugiasluoksnis neragėjantis epitelis, gilesni sluoksniai sudaryti iš jungiamojo audinio skaidulų, o vidinis sluoksnis – tai vienasluoksnis epitelis, pro kurį į rageną patenka vanduo iš akies kamerų skysčio. Iš išorės rageną nuolat vilgo plonytis ašarų sluoksnis, saugantis nuo išdžiūvimo, užkrato ir dulkių. Sveika ragena yra skaidri ir blizganti.

Odena (sklera) sudaro pagrindinę skaidulinio
dangalo dalį. Ji primena virto kiaušinio baltymą, todėl dar vadinama akių baltymu. Odena nepermatoma. Priekyje matomą odenos dalį iškloja junginė. Užpakalinė odenos dalis yra plona ir puri, pro angutes į akies obuolį įeina kraujagyslės ir nervai.

Kraujagyslinis dangalas yra tarp skaidulinio dangalo ir tinklainės. Tai minkštos konsistencijos, tamsus akies sienos sluoksnis, sudarytas iš akies obuolio kraujagyslių. Jį sudaro trys struktūriškai ir funkciškai skirtingos dalys: rainelė, krumplynas ir didžiausia užpakalinė dalis – gyslainė.

Rainelė yra priekinė kraujagyslinio dangalo dalis. Tai disko formos statmena plokštelė. Ji persišviečia pro rageną ir sudaro priekinės akies kameros užpakalinę sienelę. Išorinis rainelės kraštas tiesiogiai pereina į krumplyną. Užpakalinis rainelės paviršius priglunda prie lęšio. Šis paviršius yra išklotas pigmentinėmis ląstelėmis, kurios suteikia akims spalvą. Dažniausiai abiejų akių rainelės spalva vienoda, tačiau kartais būna ir skirtingų spalvų. Albinosų rainelėse pigmento nėra, todėl jų rainelė yra rausva nuo persišviečiančių kraujagyslių. Rainelės centre yra apvali anga – vyzdys. Vyzdžio skersmuo keičiasi priklausomai nuo patenkančios šviesos intensyvumo. Prietemoje vyzdys išsiplečia, o ryškiai apšviestas susitraukia. Tai atlieka vyzdį sutraukiantis ir plečiantis raumenys, tai nevalingas procesas. Be to, vyzdžio skersmuo kinta susijaudinus, vartojant tam tikrus vaistus ar narkotines medžiagas.

Krumplynas sudarytas iš jungiamojo audinio, lygiųjų raumenų, kraujagyslių, nervų ir pigmentinių ląstelių tinklo. Svarbi jo dalis yra krumplyninis raumuo, šį raumenį sudaro trimis kryptimis išsidėsčiusios raumeninės skaidulos. Prie krumplyno tvirtinasi lęšio pakabinamasis raištis. Krumplyno raumenims susitraukiant įtempiamas arba atpalaiduojamas lęšio raištis, todėl kinta lęšio išgaubtumas ir kartu jo laužiamoji geba. Taip prisitaikoma ryškiai matyti įvairiu atstumu esančius daiktus (šis procesas vadinamas akies akomodacija). Pvz., žiūrint iš arti, krumplyno raumuo susitraukia, lęšis stipriau išsigaubia ir stipriau laužia šviesą. Krumplyno kapiliarų kamuolėliai gamina specifinį skystį, kuris užpildo akies obuolio kameras.

Gyslainė sudaro šoninę ir užpakalinę kraujagyslinio akies obuolio dalį. Odeną sudaro kraujagyslių ir nervų tinklas, kurio tarpus užpildo jungiamasis audinys ir pigmentinės ląstelės. Pastarosios suteikia odenai tamsiai rudą spalvą.

Tinklainė – tai vidinis akies obuolio dangalas, išklojantis akį nuo vyzdžio krašto iki regos nervo išėjimo vietos. Tai plona plėvelė, apšviesta atrodo rausva. Tinklainę sudaro du skirtingi sluoksniai: išorinis pigmentinis ir vidinis smegeninis. Pastarajame išsidėsto šviesai jautrios ląstelės – lazdelės ir kolbelės. Tai nervinių ląstelių, esančių sekančiame, gilesniame tinklainės sluoksnyje, ataugos. Jose šviesos bangų dirgikliai virsta nerviniais impulsais. Lazdelių yra daugiau, jos išsisklaidę po visą tinklainę. Kolbelių yra mažiau, jos susitelkę centrinėje tinklainės dalyje. Kolbelės suvokia tik ryškią šviesą, padeda skirti smulkias detales ir spalvas. Kolbelėse yra specifinio fotoreagento – rodopsino. Lazdelės pritaikytos matyti tamsoje, jomis spalvų neskiriame, bet įžiūrime objekto formą. Tamsoje spalvų nematome. Dėl kolbelių veiklos sutrikimo žmogus gali neskirti vienos ar kelių spalvų (dažniausiai raudonos arba žalios). Tai paveldima liga – daltonizmas. Ji diagnozuojama specialiu spalvų testu.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1260 žodžiai iš 3768 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.