TURINYS:
Įvadas 3
Fleksografinės spaudos principas 4
Fleksografinės spaudos formos 5
Fleksografinės spaudos mašinos 6
Satelitinės (planetinės) fleksografijos mašinos 6
Agregatinės fleksografijos mašinos 11
Linijinės fleksografijos mašinos 14
Fleksografijos privalumai ir trūkumai 16
Išvados 17
Literatūros sąrašas 18
ĮVADAS
Fleksografija yre vienas iš spaudos būdų labai artimas iškiliajai spaudai, kadangi spausdinimo formos spaudmenys (spausdinamieji elementai) yra išsidėstę viename lygyje aukščiau už tarpinius elementus. Ilgą laiką šis spaudos budas buvo mažai naudojamas ir tik labai žemos kokybės produkcijos, daugiausisi pakuotės, spausdinimui. Tačiau paskutinių dešimtmečių progresas – kompiuteriniai originalų paruošimo metodai, atsižvelgiant į fleksografijos ypatumus, efektyvios spausdinimo plokštės, nauji labai aukštos kokybės dažai bei pagalbinės medžiagos, aniloksinai (rastriniai) cilindrai dažų aparate, kameriniai dažų aparatai – sąlygojo iš tiesų revoliucinius pokyčius fleksografijoje. Spausdinimo kokybė pakilo iki plokščiosios ir giliosios spaudos lygio.
Fleksografija yra pakankamai lankstus spausdinimo procesas, kurį galima pritaikyti spausdinant labai įvairią produkciją:
Pakuotes
Leidybinę produkciją (knygas, laikraščius, žurnalus ir pan.)
Reklaminę medžiagą
Verslo spaudinius
Etiketes
Lipdukus
Skrajutes ir t.t.
FLEKSOGRAFINĖS SPAUDOS PRINCIPAS
Fleksografinė spauda – iškiliosios spaudos rūšis. Fleksogafiniam spaudos būdui būdinga tai, kad dažai ant spaudos formos yra užnešami rastriniu velenu, todėl rastrinio veleno liniatiūra turi būti 3-5 kartus didesnė už spaudos formos liniatiūrą. Šiuo metu dažniausiai yra naudojamos 140 linijų/cm liniatiūros rastras, pasuktas 45º kampu. Spausdinant aukštos kokybės pustoninius atvaizdus yra naudojamas 170 linijų/cm ir daugiau liniatiūros rastras. Rastrinio veleno akutės gali būti įvairių formų: trikampės, trapecinės, apskritos, kvadratinės, šešiakampės ir kitokios geometrinės formos.
1 pav. Fleksografinio proceso schema: 1-spaudos forma, 2-forminis cilindras, 3-rastrinis velenas, 4-duktorinis (dažų perdavimo) velenas, 5-rakelis, 6-spausdinamoji medžiaga, 7-spaudos cilindras, 8-dažų vonelė
Dažų perdavimo velenas 4 dažus paduoda ant rastrinio veleno 3. Rakelis 5 nubraukia dažų perteklių nuo rastrinio veleno (dažai lieka tik akutėse), kuris dažus perneša ant spaudos formos. Dažai nuo spaudos formos užnešami ant spausdinamos medžiagos. Dėl spaudos formų elastingumo, spaudos zonoje gaunamas nedidelis slėgis, todėl galima spausdinti ant lengvai besideformuojančių medžiagų. Fleksografinės spaudos technologija pasižymi paprastumu, nedidelėmis išlaidomis (palyginus su giliaspaude ir ofsetu) ir dideliu našumu, o gaunami atspaudai yra kokybiški. Šio tipo mašinų dažų aparatas yra gana paprastas ir nereikalauja nuolatinio dažų reguliavimo spaudos procese. Fleksografinės mašinos pasižymi dideliu greičiu, be to galima spausdinti ant įvairių ruloninių medžiagų, įskaitant ir neįgeriančias dažų medžiagas. Šiose mašinose iš karto atspaudus galima lakuoti, daryti įspaudimus ir iškirtimą. Todėl fleksografija plačiai naudojama pakuočių, etikečių ir net gi laikraščiųspausdinimui.
FLEKSOGRAFINĖS SPAUDOS FORMOS
Fleksografinių spaudos formų savybės visu pirma priklauso nuo to iš kokios medžiagos jos pagamintos. Pagal tai jas galima skirstyti į:
Gumines
Fotopolimerines
Fotopolimerinės spaudos formos skirstomos i dvi grupes:
1. Skirtos spaudai ant plonų lanksčių medžiagų (lipnaus popieriaus, celofano ir t.t.).
2. Skirtos spaudai ant nelygių paviršių, storų medžiagų (kartono, gofruoto kartono, dešrų apvalkalų ir t.t.
Pagal sluoksnių skaičių formos skirstomos į vienasluoksnes ir daugiasluoksnes. Visas formų gamybos procesas susideda iš penkių etapų:
1. Formos atvirkštinės pusės eksponavimas.
3. Darbinės pusės eksponavimas (su negatyvu).
4. Plovimas.
5. Džiovinimas.
6. Formos paruošimas spaudai.
Šiuo metu vakarų Europoje fotopolimerines formas fleksografijoje naudoja apie 30 %, pasaulyje – 40 %, o kai kuriose šalyse, pvz. Vokietijoje 50 % spaustuvių. Lietuvoje guminių spaudos formų dėl jų sudėtingo gaminimo, beveik niekas nenaudoja. Dažniausiai naudojamos firmos DuPont Cyrel fotopolimerinės spaudos formos. Lyginant su guminėmis, fotopolimerinės spaudos formos lengviau paruošiamos ir reikalauja mažiau investicijų.
Fotopolimerinės spaudos formos yra gaunamos eksponuojant UV spinduliais (350 – 400 nm ilgio bangomis) negatyvinę fotoformą, uždėtą ant fotopolimerinės plokštės. Eksponuojant, spausdinamųjų elementų vietose, vyksta, šviesai jautraus sluoksnio, fotopolimerizacija, t.y. sluoksnio kietėjimas. Po eksponavimo nesukietėję ploteliai yra išplaunami ir gaunamas reljefinis paviršius. Kad spaudos forma galutinai sukietėtų, ji papildomai eksponuojama UV spinduliais.