Ikebana – gėlių išdėstymo menas vazose. Šiuo metu ikebana plačiai paplitusi visame pasaulyje ir vaidina didelį vaidmenį mene. Ši meno rūšis kildinama iš senojo gėlių padėjimo ant altoriaus, kuris paplito Japonijoje VI a. kartu su budizmu. Tuometinės puokštės dažniausiai buvo daromos senoviniuose bronziniuose induose iš pušies šakelės, kipariso, rožių ar narcizų. Ir šiandien ikebana yra neatsiejama japonų tautos dvasinio gyvenimo dalis, viena gražiausių nacionalinių tradicijų. Ši meno šaka Japonijoje vertinama ne mažiau nei tapyba, poezija, muzika ar kaligrafija. Nors naujosios kultūros smarkiai įtakoja pasikeitimus šiame mene, daugelyje pasaulio šalių iki šiol išliko japoniškosios oranžiruotės bruožų.
Mes su šia meno sritimi susidūrėme pakankamai neseniai. Dėl Vakarų floristikos mokyklų įtakos mūsų šalies floristai pradėjo didesnį dėmesį skirti ikebanai. Ikebanos kompozicijoje dažniausiai vyrauja trys pagrindiniai elementai, apibrėžiantys tris pradžias: dangų, žemę ir žmogų. Šie gali būti išreiškiami gėlės žiedu, šakele ir žole. Jų tarpusavio derinys ir papildomi elementai pagal stilių ir turinį sukuria skirtingus kūrinius.
Gėlių oranžiruotojas savo meno kūrinį kuria iš gyvų augalų, taip kaip tapytojas tapo savo paveikslus, naudodamas daugybę spalvų. Ikebana „dailininkas“ gali atskleisti savo jausmus, nuotaikas, perteikti tam tikrą idėją.
Slenkant amžiams, vykstant visuomeniniams, ekonominiams ir kultūriniams visuomenės gyvenimo pokyčiams, ikebana stipriai pasikeitė. Ikebana demokratiškėjo, paprastėjo jos kūrimo taisyklės, keitėsi kompozicijai naudojamų gėlių apribojimai bei gėlių pateikimo technika vazose. Keitėsi pradiniai stiliai, vystėsi naujieji, steigėsi mokyklos, kurių dabar, pavyzdžiui, Japonijoje galima suskaičiuoti per šimtą. Tačiau septyni pagrindiniai principai vis dėlto išliko, nors, lyginant juos su griežčiausiais ikebanai taikomais reikalavimais, gali atrodyti visiškai demokratiški:
* Asimetrija – dešinioji ir kairioji dalys negali būti vienodos;
* Puokštės dydis (apimtis) – trimatė kompozicija (aukštis, plotis ir gylis);
* Dinamiškumas – gėlės ir augalai turi sudaryti judėjimo įspūdį;