tvermes_desniai_pagal_Piaget
Įvadas(
J. Piaget (1896-1980)- kognityvinės psichologijos perspektyvos
autorius. Jis sukūrė intelektinio vystymosi teoriją. Jo nuomone pažintiniai
procesai ir mąstymo raida yra ne tiek pastiprinimo iš aplinkos rezultatas
ar išmoktų dalykų kiekio atspindys, bet daugiau priklauso nuo kokybiškai
pasikeitusių vaiko sugebėjimų. Piaget išskyrė sensomotorinį intelektą (nuo
gimimo iki 2 metų), kurio dėka vaikas jau sugeba išskirti save iš kitų
objektų, pastebi ryšį tarp veiksmo ir jo pasekmių, suvokia , kad daiktai
egzistuoja ir tada, kai jų nematai. Vaikas aplinkai pažinti naudoja jutimus
ir motorinius sugebėjimus. Laikotarpis nuo dvejų iki septynerių metų
amžiaus yra ikioperacinė intelekto vystymosi stadija. Vaikas kalba ir mąsto
egocentriškai, nesugeba suprasti kito žmogaus suvokimo, objektus
klasifikuoja pagal vieną požymį, spalvą. Pasauliui pažinti naudoja
simbolinį mąstymą ir kalbą. 7-11 metų vaikai jau išmoksta logiškai mąstyti,
suvokia masę, svorį, klasifikuoja objektus pagal kelis požymius. Šis etapas
vadinamas konkrečių operacijų intelekto stadija. 12 metų vaikas pasiekia
formalių operacijų intelekto stadiją, būdingą ir suaugusiems. Jie sugeba
kelti hipotezes, logiškai ir abstrakčiai mąstyti, prognozuoti, dažnai
pervertina savo sugebėjimus.
Piaget domisi tais atvejais, kai mąstant sukuriamas naujo elgesio
būdas, mažiau analizuoja motyvus ir elgesio pasekmes, dėmesio centre-
kiekvieno žmogaus aktyvus mąstymas. Taip pat tiria tokius psichinius
procesus kaip suvokimas, atmintis, mąstymas, sprendimų priėmimas, problemų
sprendimas ir kitus. Pagrindiniais psichiniais procesais, lemiančiais vaiko
pažintinę raidą, Piaget laiko adaptaciją (kadangi nauja patirtis suteikia
papildomos informacijos, žmogus adaptuoja savo mąstymą, kad galėtų priimti
naujas mintis, tai prisitaikymas), asimiliaciją (tai naujos probleminės
situacijos įjungimas į kitas situacijas, kurias vaikas jau gali išspręsti
nekeisdamas jau turimų veiksmo schemų), akomodaciją (turimų schemų
pakeitimas naujam uždaviniui spręsti) ir vyraujantį principą – pusiausvyrą
( tai toks asimiliacijos ir akomodacijos tarpusavio santykis, kuris įgalina
adaptaciją).
Šis kognityvinės teorijos atstovas sukūrė klinikinį tyrimo metodą-
naują psichinių reiškinių tyrimo būdą, leidžiantį atskleisti kokybines
vaiko mąstymo ypatybes, jis įrodė, kad vaikui būdinga ypatinga mąstymo
logika, kuri kokybiškai skiriasi nuo suaugusiojo logikos. Šiuo klinikiniu
metodu tiriami ne simptomai, o procesai lemiantys simptomų atsiradimą.
Klinikinio metodo esmė- kiekvieną vaiko pateiktą atsakymą galima nagrinėti
bendroje jo vaizdinių sistemoje.
Piaget daugumą savo darbų atliko tyrinėdamas ir stebėdamas vaikus.
Padarė labai didelį įnašą tiriant tvermės dėsnių suvokimą. Suprasti tvermės
dėsnį- tai žinoti, kad kieto kūno ar skysčio masė, svoris tūris nekinta
kintant kūno formai, vietai, skysčio pasiskirstymo konfigūracijai.
Suaugusiems žmonėms visiškai suprantama, kad skysčio kiekis lieka toks pat,
nesvarbu į kokios formos indą jis supilamas. Tačiau mažam vaikui tai nėra
visiškai akivaizdu ir suprantama.
Autoriaus nuomone, skirtingi tvermės dėsniai įsisąmoninami tam tikra
tvarka, nes vienoms tvermės problemoms spręsti reikia schemų, naudojamų
kitoms problemoms spręsti. Paprastai anksčiau suprantama kiekio (skaičiaus)
tvermė, ir daugelis šešiamečių išsprendžia tokius uždavinius, bet apimties
tvermės principų vaikai nesupranta net iki dešimties metų. Masės tvermę
pradeda suprasti sulaukę maždaug penkerių metų, tūrio- septynerių metų
vaikai. Tačiau 1-2 metus balansuojama tarp naujos patirties ir senų mąstymo
schemų, todėl vaikas negali pilnutinai naudotis šiomis sąvokomis.
Tyrimo objektas: 4 – 12 metų vaikų tvermės dėsnių suvokimo eiliškumas.
Tyrimo tikslas: patyrinėti 4 – 12 metų vaikų sugebėjimus suvokti tvermės (
masės, tūrio , ilgio, užimamo ploto, kiekio) dėsnius.
Tyrimo uždaviniai:
1. Ištirti kaip 4 – 12 metų vaikai suvokia tvermės dėsnius.
2. Palyginti kaip 4 – 12 metų vaikai suvokia tvermės dėsnius priklausomai
nuo amžiaus.
3. Palyginti berniukų ir mergaičių tvermės dėsnių suvokimą.
Tyrimo hipotezės:
1. 4 – 5 metų vaikai dar nesupranta tvermės dėsnių.
2. 12 metų vaikai jau supranta visus tvermės dėsnius.
Tiriamieji:
Tyrime dalyvavo 58 vaikai 4 – 12 metų amžiaus, gyvenantys pietryčių
Lietuvoje: 6 keturmečiai – 3 berniukai ir 3 mergaitės, 4 penkiamečiai – 3
berniukai ir 1 mergaitė, 7 šešiamečiai – 3 berniukai ir 4 mergaitės, 6
septynmečiai – 3 berniukai ir 3 mergaitės, 6 aštuonmečiai – 3 berniukai
ir trys mergaitės, 4 devynmečiai – 3 berniukai ir 1 mergaitė, 14
dešimties metų vaikų – 7 berniukai ir 7 mergaitės, 5 vienuolikmečiai – 2
berniukai ir 3 mergaitės, 6 dvylikos metų vaikai – 2 berniukai ir 4
mergatės. Iš jų 29mergaitės ir 29
berniukai ( iš Vilniaus 22, iš
Elektrėnų 18, iš Varėnos 18).
Tyrimo metodika:
Tyrimo metu vaikams buvo pateikti J. Piaget tvermės dėsnių pratimai (žr. į
priedus) iš R. Žukauskienės knygos „Raidos psichologija“ (2002, 171 psl.).
Tyrimo metu vaikams buvo individualiai pateikiami tvermės dėsnių
(masės, tūrio, užimamo ploto, ilgio, kiekio) pratimai.
Tyrimo rezultatai:
Atlikus tyrimą buvo gauti tokie rezultatai, kurie pateikiami 1
lentelėje:
TVERMĖS DĖSNIŲ SUVOKIMAS PRIKLAUSOMAI NUO AMŽIAUS IR LYTIES
1 lentelė
|Eil.|Lytis |Amžius |Tvermės dėsniai |
|Nr. | | | |
| | | |Masės |Tūrio |Kiekio |Ilgio |Užimamo ploto|
|1. |Mergaitė|4 m. |- |- |- |- |- |
|2. |Mergaitė|4 m. |- |- |- |- |- |
|3. |Mergaitė|4m. |- |- |- |- |- |
|4. |Berniuka|4 m. |- |- |- |- |- |
| |s | | | | | | |
|5. |Berniuka|4 m . |- |- |- |- |- |
| |s | | | | | | |
|6. |Berniuka|4 m. |- |- |- |- |- |
| |s | | | | | | |
|7. |Mergaitė|5 m. |- |- |- |- |- |
|8. |Berniuka|5 m. |- |- |- |- |- |
| |s | | | | | | |
|9. |Berniuka|5 m. |- |- |- |- |- |
| |s | | | | | | |
|10. |Berniuka|5 m. |- |- |- |- |- |
| |s | | | | | | |
|11. |Mergaitė|6 m. |+ |+ |+ |+ |- |
|12. |Mergaitė|6 m. |- |- |- |- |- |
|13. |Mergaitė|6 m. |+ |- |- |+ |- |
|14. |Mergaitė|6 m. |+ |+ |+ |+ |- |
|15. |Berniuka|6 m. |- |+ |- |+ |- |
| |s | | | | | | |
|16. |Berniuka|6m. |+ |- |+ |+ |- |
| |s | | | | | | |
|17. |Berniuka|6 m. |- |- |+ |+ |- |
| |s | | | | | | |
|18. |Mergaitė|7 m. |+ |+ |+ |+ |- |
|19. |Mergaitė|7 m. |+ |- |+ |+ |- |
|20. |Mergaitė|7 m. |+ |+ |+ |+ |- |
|21. |Berniuka|7 m. |+ |+ |+ |+ |- |
| |s | | | | | | |
|22. |Berniuka|7 m. |+ |- |- |+ |- |
| |s | | | | | | |
|23. |Berniuka|7 m. |+ |- |+ |+ |- |
| |s | | | | | | |
|24. |Berniuka|8 m. |+ |- |+ |+ |- |
| |s | | | | | | |
|25. |Berniuka|8 m. |- |+ |+ |+ |- |
| |s | | | | | | |
|26. |Berniuka|8 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
| |s | | | | | | |
|27. |Mergaitė|8 m. |+ |- |+ |+ |- |
|28. |Mergaitė|8 m. |+ |- |+ |+ |+ |
|29. |Mergaitė|8 m. |- |- |- |- |- |
|30. |Berniuka|9 m. |+ |+ |+ |+ |+ |
| |s | | | | | | |