Fobijos
5 (100%) 1 vote

Fobijos

1121

tvermes_desniai_pagal_Piaget

Įvadas(

J. Piaget (1896-1980)- kognityvinės psichologijos perspektyvos

autorius. Jis sukūrė intelektinio vystymosi teoriją. Jo nuomone pažintiniai

procesai ir mąstymo raida yra ne tiek pastiprinimo iš aplinkos rezultatas

ar išmoktų dalykų kiekio atspindys, bet daugiau priklauso nuo kokybiškai

pasikeitusių vaiko sugebėjimų. Piaget išskyrė sensomotorinį intelektą (nuo

gimimo iki 2 metų), kurio dėka vaikas jau sugeba išskirti save iš kitų

objektų, pastebi ryšį tarp veiksmo ir jo pasekmių, suvokia , kad daiktai

egzistuoja ir tada, kai jų nematai. Vaikas aplinkai pažinti naudoja jutimus

ir motorinius sugebėjimus. Laikotarpis nuo dvejų iki septynerių metų

amžiaus yra ikioperacinė intelekto vystymosi stadija. Vaikas kalba ir mąsto

egocentriškai, nesugeba suprasti kito žmogaus suvokimo, objektus

klasifikuoja pagal vieną požymį, spalvą. Pasauliui pažinti naudoja

simbolinį mąstymą ir kalbą. 7-11 metų vaikai jau išmoksta logiškai mąstyti,

suvokia masę, svorį, klasifikuoja objektus pagal kelis požymius. Šis etapas

vadinamas konkrečių operacijų intelekto stadija. 12 metų vaikas pasiekia

formalių operacijų intelekto stadiją, būdingą ir suaugusiems. Jie sugeba

kelti hipotezes, logiškai ir abstrakčiai mąstyti, prognozuoti, dažnai

pervertina savo sugebėjimus.

Piaget domisi tais atvejais, kai mąstant sukuriamas naujo elgesio

būdas, mažiau analizuoja motyvus ir elgesio pasekmes, dėmesio centre-

kiekvieno žmogaus aktyvus mąstymas. Taip pat tiria tokius psichinius

procesus kaip suvokimas, atmintis, mąstymas, sprendimų priėmimas, problemų

sprendimas ir kitus. Pagrindiniais psichiniais procesais, lemiančiais vaiko

pažintinę raidą, Piaget laiko adaptaciją (kadangi nauja patirtis suteikia

papildomos informacijos, žmogus adaptuoja savo mąstymą, kad galėtų priimti

naujas mintis, tai prisitaikymas), asimiliaciją (tai naujos probleminės

situacijos įjungimas į kitas situacijas, kurias vaikas jau gali išspręsti

nekeisdamas jau turimų veiksmo schemų), akomodaciją (turimų schemų

pakeitimas naujam uždaviniui spręsti) ir vyraujantį principą – pusiausvyrą

( tai toks asimiliacijos ir akomodacijos tarpusavio santykis, kuris įgalina

adaptaciją).

Šis kognityvinės teorijos atstovas sukūrė klinikinį tyrimo metodą-

naują psichinių reiškinių tyrimo būdą, leidžiantį atskleisti kokybines

vaiko mąstymo ypatybes, jis įrodė, kad vaikui būdinga ypatinga mąstymo

logika, kuri kokybiškai skiriasi nuo suaugusiojo logikos. Šiuo klinikiniu

metodu tiriami ne simptomai, o procesai lemiantys simptomų atsiradimą.

Klinikinio metodo esmė- kiekvieną vaiko pateiktą atsakymą galima nagrinėti

bendroje jo vaizdinių sistemoje.

Piaget daugumą savo darbų atliko tyrinėdamas ir stebėdamas vaikus.

Padarė labai didelį įnašą tiriant tvermės dėsnių suvokimą. Suprasti tvermės

dėsnį- tai žinoti, kad kieto kūno ar skysčio masė, svoris tūris nekinta

kintant kūno formai, vietai, skysčio pasiskirstymo konfigūracijai.

Suaugusiems žmonėms visiškai suprantama, kad skysčio kiekis lieka toks pat,

nesvarbu į kokios formos indą jis supilamas. Tačiau mažam vaikui tai nėra

visiškai akivaizdu ir suprantama.

Autoriaus nuomone, skirtingi tvermės dėsniai įsisąmoninami tam tikra

tvarka, nes vienoms tvermės problemoms spręsti reikia schemų, naudojamų

kitoms problemoms spręsti. Paprastai anksčiau suprantama kiekio (skaičiaus)

tvermė, ir daugelis šešiamečių išsprendžia tokius uždavinius, bet apimties

tvermės principų vaikai nesupranta net iki dešimties metų. Masės tvermę

pradeda suprasti sulaukę maždaug penkerių metų, tūrio- septynerių metų

vaikai. Tačiau 1-2 metus balansuojama tarp naujos patirties ir senų mąstymo

schemų, todėl vaikas negali pilnutinai naudotis šiomis sąvokomis.

Tyrimo objektas: 4 – 12 metų vaikų tvermės dėsnių suvokimo eiliškumas.

Tyrimo tikslas: patyrinėti 4 – 12 metų vaikų sugebėjimus suvokti tvermės (

masės, tūrio , ilgio, užimamo ploto, kiekio) dėsnius.

Tyrimo uždaviniai:

1. Ištirti kaip 4 – 12 metų vaikai suvokia tvermės dėsnius.

2. Palyginti kaip 4 – 12 metų vaikai suvokia tvermės dėsnius priklausomai

nuo amžiaus.

3. Palyginti berniukų ir mergaičių tvermės dėsnių suvokimą.

Tyrimo hipotezės:

1. 4 – 5 metų vaikai dar nesupranta tvermės dėsnių.

2. 12 metų vaikai jau supranta visus tvermės dėsnius.

Tiriamieji:

Tyrime dalyvavo 58 vaikai 4 – 12 metų amžiaus, gyvenantys pietryčių

Lietuvoje: 6 keturmečiai – 3 berniukai ir 3 mergaitės, 4 penkiamečiai – 3

berniukai ir 1 mergaitė, 7 šešiamečiai – 3 berniukai ir 4 mergaitės, 6

septynmečiai – 3 berniukai ir 3 mergaitės, 6 aštuonmečiai – 3 berniukai

ir trys mergaitės, 4 devynmečiai – 3 berniukai ir 1 mergaitė, 14

dešimties metų vaikų – 7 berniukai ir 7 mergaitės, 5 vienuolikmečiai – 2

berniukai ir 3 mergaitės, 6 dvylikos metų vaikai – 2 berniukai ir 4

mergatės. Iš jų 29mergaitės ir 29
berniukai ( iš Vilniaus 22, iš

Elektrėnų 18, iš Varėnos 18).

Tyrimo metodika:

Tyrimo metu vaikams buvo pateikti J. Piaget tvermės dėsnių pratimai (žr. į

priedus) iš R. Žukauskienės knygos „Raidos psichologija“ (2002, 171 psl.).

Tyrimo metu vaikams buvo individualiai pateikiami tvermės dėsnių

(masės, tūrio, užimamo ploto, ilgio, kiekio) pratimai.

Tyrimo rezultatai:

Atlikus tyrimą buvo gauti tokie rezultatai, kurie pateikiami 1

lentelėje:

TVERMĖS DĖSNIŲ SUVOKIMAS PRIKLAUSOMAI NUO AMŽIAUS IR LYTIES

1 lentelė

|Eil.|Lytis |Amžius |Tvermės dėsniai |

|Nr. | | | |

| | | |Masės |Tūrio |Kiekio |Ilgio |Užimamo ploto|

|1. |Mergaitė|4 m. |- |- |- |- |- |

|2. |Mergaitė|4 m. |- |- |- |- |- |

|3. |Mergaitė|4m. |- |- |- |- |- |

|4. |Berniuka|4 m. |- |- |- |- |- |

| |s | | | | | | |

|5. |Berniuka|4 m . |- |- |- |- |- |

| |s | | | | | | |

|6. |Berniuka|4 m. |- |- |- |- |- |

| |s | | | | | | |

|7. |Mergaitė|5 m. |- |- |- |- |- |

|8. |Berniuka|5 m. |- |- |- |- |- |

| |s | | | | | | |

|9. |Berniuka|5 m. |- |- |- |- |- |

| |s | | | | | | |

|10. |Berniuka|5 m. |- |- |- |- |- |

| |s | | | | | | |

|11. |Mergaitė|6 m. |+ |+ |+ |+ |- |

|12. |Mergaitė|6 m. |- |- |- |- |- |

|13. |Mergaitė|6 m. |+ |- |- |+ |- |

|14. |Mergaitė|6 m. |+ |+ |+ |+ |- |

|15. |Berniuka|6 m. |- |+ |- |+ |- |

| |s | | | | | | |

|16. |Berniuka|6m. |+ |- |+ |+ |- |

| |s | | | | | | |

|17. |Berniuka|6 m. |- |- |+ |+ |- |

| |s | | | | | | |

|18. |Mergaitė|7 m. |+ |+ |+ |+ |- |

|19. |Mergaitė|7 m. |+ |- |+ |+ |- |

|20. |Mergaitė|7 m. |+ |+ |+ |+ |- |

|21. |Berniuka|7 m. |+ |+ |+ |+ |- |

| |s | | | | | | |

|22. |Berniuka|7 m. |+ |- |- |+ |- |

| |s | | | | | | |

|23. |Berniuka|7 m. |+ |- |+ |+ |- |

| |s | | | | | | |

|24. |Berniuka|8 m. |+ |- |+ |+ |- |

| |s | | | | | | |

|25. |Berniuka|8 m. |- |+ |+ |+ |- |

| |s | | | | | | |

|26. |Berniuka|8 m. |+ |+ |+ |+ |+ |

| |s | | | | | | |

|27. |Mergaitė|8 m. |+ |- |+ |+ |- |

|28. |Mergaitė|8 m. |+ |- |+ |+ |+ |

|29. |Mergaitė|8 m. |- |- |- |- |- |

|30. |Berniuka|9 m. |+ |+ |+ |+ |+ |

| |s | | | | | | |

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 989 žodžiai iš 1976 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.