Fobijos1
5 (100%) 1 vote

Fobijos1

Fobijos kaip reiškiniai išties labai paplitę ir buvo aprašomi nuo

seniausių laikų. Fobijų rūšių – apie 500, bet pažanga reguliariai pametėja

„malkų“ į šį liepsnojantį laužą.

Kuo skiriasi baimė ir fobija?

Paprastą baimę žmogus paprastai gali nugalėti. Kartais lengvai,

kartais didelėmis valios pastangomis, bet savarankiškai. Tarkim, jūs

baiminatės važinėtis elektriniais traukiniais, bet važinėti labai reikia.

Su fobija susidoroti kur kas sunkiau. Jos rūšių esama daug: tai žmogų

persekiojantys priminimai, potraukiai, lūkesčiai, abejonės, lydimi

begalinių patikrinimų: ar išjungtos namie dujos, užgesinta šviesa,

uždaryti langai, užrakintos durys…šie reiškiniai gali būti paplitę ir

tarp sveikų žmonių, todėl, įtarus turint ką nors panašaus nereikėtų imtis

diagnozės.

Tad fobijos skiriasi nuo visų kitų baimių ypatingo stiprumo jėga ir

žmonių negalėjimu ją įveikti savo pačių jėgomis. Tiesa, fobijos apimtas

žmogus puikiai suvokia asmeninės padėties kvailumą ir pats kritiškai į šia

padėtį žvelgia. Todėl fobijas bandoma nuslėpta.

Jokie visuomenės padėties skirtumai, joks išsilavinimo dydis neturi

įtakos fobijoms. Nuo jų gali kentėti tiek itin intelektualūs asmenys, tiek

ir mažai raštingi garsūs veikėjai ir paprasti juokeliai. Išsilavinusiems

netgi sunkiau, kadangi jie aštriau jaučia, kokios nesąmoningos jų baimės

ir stipriau išgyvena savo negalavimą… tam tikro vyriškumo reikalauja

apsilankymas pas psichiatrą.

Ar galima pasakyti, kad į fobija yra linkę tik atitinkami asmenybės

tipai. Išties, yra įtarių, drovių, lengvai pažeidžiamų žmonių, kurie nuo

vaikystės jaučia įvairiausių baimių. Jeigu baimės netrukdo žmogui

adaptuotis prie įvairių gyvenimo sąlygų, o tik pasireiškia tam tikrais

charakterio keistumais, galima kalbėti apie ypatingesnę jo asmenybės

struktūrą. Dažniausiai tokie žmonės griežtai reglamentuoja savo gyvenimą

ir prisitaiko prie savo keistumų taip, kad jo niekas ir nepastebi.

Jei kalbam apie tai, jog žmogus negali prisitaikyti prie gyvenimo

arba palaipsniui, atsiduodamas fobijoms, iš gyvenimo iškrenta, mes jau

galime kalbėti apie psichopatiją. Esama juk psichopatų, kurie stengiasi

pasislėpti nuo supančio pasaulio lįsdami į savo kiautą (vienas iš

ryškesnių atstovų – literatūrinis personažas plačiai žinomas Oblomovas).

Yra žmonių, kurie nuolat baiminasi dėl smulkmenų. Štai jiems

dažniausiai ir išsivysto stipriausios fobijos. Gydytojai taiko pačias

įvairiausia fobijų gydymo formas: psichoterapija, grupinius ir

individualius užsiėmimus, hipnozę. Kartais psichologinė treniruotė

derinama su medikamentine terapija. Kai liga tik prasidėjo, žmogui padėti

lengviau. Jei laikas jau praleistas, baimės pradeda plėstis, „apauga“

simboliniais apsauginiais ritualais, atsiranda visko vengiantis elgesys.

Pavyzdžiui, kardiofobija – (širdies ligų baimė) sergantis žmogus bijos

važinėt transportu. Baimei stiprėjant, jis gali netgi nustoti vaikščioti į

darbą netgi numirt ir padėti jam kur kas sunkiau.

Jeigu save gerai pažystate, galite palaipsniui treniruotis patys.

Štai vienai moteriai, jautusiai transporto fobijai, pasirodė pakanka

turėti su savimi raminančią tabletę. Ji ją spausdavo delne: jautė, kad

užėjus panikos priepuoliui, jos pagalba pavyks išvengti baimės. Tabletes

ji nepanaudojo – baimė pamažu pasitraukė pati. Daugeliui padeda pačių

susikurti ritualai, tarpais keliantis juoką aplinkiniams, bet

sumažinančiais baimę. Vieni drąsinasi: jeigu prieš išeidamas iš namų 3

kartus pašokinėsiu ant vienos kojos, baimės nebus. Kiti pažvelgę į

laikrodį atitinkamą kartą skaičių, treti ploja delnais. Nederėtų kurti

pernelyg sudėtingų ritualų, nes atlikinėsite juos visą mielą dienelę.

Fobijos klasifikuojamos. Pavyzdžiui, esama nozofobijų – įkyrių baimių

susirgti sunkiomis ligomis: vėžiu, infarktu, pasiutlige, AIDS ir panašiai.

Štai garsusis rusų tribūnas Vladimiras Majakovskis visą gyvenimą kišenėje

nešiodavosi gabalą muilo. Jo tėvas, dirbdamas su popieriais, įsidūrė

piršta ir numirė nuo kraujo užkrėtimo. Tai itin paveikė sūnų ir jis

plaudavosi rankas bet kurią pasitaikiusią progą.

. Kita plačiai paplitusi fobijų rūšis – erdvinės fobijos. Tai

klaustrofobija – uždarų patalpų baimė, agorafobija – atvirų patalpų baimė,

kenofogija – tuščių patalpų baimė, hefirofobija – baimė vaikščioti per

tiltą, amaksofogija – ratinio transporto baimė…

Populiarios yra sociofobijos, kurioms priklauso lalofobija – baimė

viešai pasisakyti, antropofobija – baimė bendrauti su žmonėmis,

ginekofobija – baimė bendrauti su moterimis, ereitofobija – baimė

parausti, sitofobija – baimė užspringti, miksefobija – baimė pasirodyti

nepajėgiu lytinio artumo metu.

Kitoms fobijų rūšims priklauso arachnofobija – vorų baimė,

ailorofobija – kačių baimė,
tachofobija – baimė būti negyvam palaidotam.

Dažnai būtent tokios, neįprastinės fobijos, ypač jeigu kenčia garsi

asmenybė, tampa plačiai žinomos visai visuomenei. Pavyzdžiui Maiklui

Džeksonui yra būdinga miofobija – tai yra negali pakęsti sliekų, aktorius

Antonijus Banderas siaubingai kenčia nuo baimės gyvatėms, Naomi Kembel

liguistai neperneša purvo ir dulkių. Daugelį pasaulio galingųjų persekioja

baimė būti nunuodytiems, o Šonas Koneris vaidindamas agentą 007 paprašė

dublerį kadrui, kai per jo veidą turėjo peršliaužti kažkoks bjaurus, bet

nenuodingas šliužas, nors jis buvo pasirengęs bet kokiems triukams

išskyrus šį.

SOCIALINĖ FOBIJA. Didžiausia vertybė žmogui yra bendravimas. Žmogus žmogui

yra ir didžiausias dirgiklis. Vienam iš 7 – 14 žmonių gyvenimą sunkina

socialinė fobija, pasireiškianti susiduriant su žmonėmis už artimiausio

bendravimo rato. Tai nepaaiškinama, nepraeinanti, perdėta dažnai

neįveikiama socialinių kontaktų ir uždavinių atlikimo baimė ir nerimas,

verčiantis vengti situacijų, kur galima atkreipti į save dėmesį ir

sudaryti apie save neigiamą įspudį. Žmogui įgimta reaguoti nerimu ir

sudėtingas naujas gyvenimio situacijas. Tam tikra nerimo dozė yra normali

ir būtina prisitaikant, bet nerimo perteklius asmenybės vystymuisi ir

funkcionavimui tampa stabdžiu. Socialinė fobija, arba tiksliau – nerimas

socialinėse situacijose, kaip rekomenduoja Tarptautinė depresijos ir

nerimo konsenso grupė (1998 m.), yra paplitęs ir ribojantis darbingumo

sindromas, bet daugeliui kenčiančiųjų nediagnozuojamas. Visuomenė laiko

tai tiesiog charakterio bruožu, paprasčiuasių drovumu. Paciantams neateina

i galvą, kad šį jų patiriama sunkumą apskritai galima gydyti. Patys

pacientai dėl bendravimo sunkumo jais nesiskundžia ir tuo labiau jų

nepasbeti pediatrai ir bendrosios praktikos gydytojai. Ilgainiui pacientas

prie savo sutrikimo pripranta, patologiškai prisitaiko, bet tai

nelaikytina nerimastingo (vengiančio) vengiančio tipo asmenybės sutrikimu.

Šis sutrikimas prasideda anksti – vaikystėje ir paauglystėje, jo

priežastys dažnai šeimoje, jį nulemia aplinka, paveldėjimas, o negydomas

jis neleidžia žmogui išvystyti savo galimybių, dėl sosialinio

užsisklendimo, neigyto išsimokslinimo, neprisitaikymo darbe, depresijos ir

alkoholizmo. 80 proc atvejų socialinis nerimas pasireiškia kartu su

obsesiniu – kompulsiniu sutrikimu, didžiąją depresija, panios sindromu,

priklausomybėmis nuo įvairių psichoaktyvių medžiagų (dependencijomis),

asmenybės patologija, hipertenzija, ir visa tai dar labiau sunkina ligos

prognoze.

Socialinio nerimo kamuojami asmenys bijo įvairių viešų situacijų: kalbėti

su turinčiais valdžią, dalyvauti vakarėliuose, pirmam pradėti pokalbį

telefonu, valgyti kitų akivaizdoje, užeiti į tualetą. Būdami vieni ar su

artimu žmogumi, jie paprastai nejaučia nerimo. Baimę keliančiose

situacijose kyla nemažai nerimo simptomų: jie rausta (tai ypač būdinga),

jaučia sustiprėjusį ir padažnėjusį širdies plakimą, prakaituoja, dreba ir

net šąla, negali pratarti žodžio. Nerimą sustiprina jaudulys, kad

aplinkiniai atkreips dėmesį į šiuos simptomus, be to, pacientus kamuoja

suvokimas, kad kitiems jie atrodo kvaili, keisti, varginantys.

Socialinių situacijų vengimas yra būdingas ir socialiniam nerimui ir

agorafobijai.

Patologinis, socialinis nerimas skiriasi nuo normalaus. Normaliai

jaučiamas nerimas pasiekia savo aukščiausią tašką viešos kalbos minutėmis

ir gali padėti žmogui geriau pasireikšti, tuo tarpu socialinis nerimas

nepraiedamas ir stiprėdamas labai trugdo kalbėti, o svarbiausia – toks

nerimas būna ne tik sakant kalbą, bet ir daugelyje socialinių situacijų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1270 žodžiai iš 4207 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.