Formalus ir neformalus vertinimas
5 (100%) 1 vote

Formalus ir neformalus vertinimas

Turinys

I. Įvadas.

II. Literatūros šaltinių analizė darbo tema.

1. Vertinimo sąvoka.

2. Vertinimo ir pažymio santykis.

3. Vertinimo būdai.

3.1. Formalus vertinimas.

3.2. Neformalus vertinimas.

4. Vertinimo sistema.

4.1. Apibrėžimas.

4.2. Lietuvos mokyklų vertinimo sistema.

5. Pažymių poveikis mokiniams.

5.1. Mokinių apklausos rezultatai (O.Tijūlėnienė “Pažymys 4 kl. mokinių

gyvenime” 1996m.)

6. Tėvų požiūris į formalų ir neformalų vertinimą.

6.1. Tėvų požiūris į formalų vertinimą.

6.2. Tėvų požiūris į neformalų vertinimą.

7. Vertinimo metodika.

7.1. Formalaus vertinimo metodika.

7.2. Neformalaus vertinimo metodika.

8. Vertinimo būdų pakeitimo ir tobulinimo pavyzdžiai.

8.1. Formalaus vertinimo tobulinimo pavyzdžiai.

8.2. Formalaus vertinimo pakeitimo į neformalų pavyzdžiai.

III. Tyrimų medžiaga, anketų analizė.

IV. Išvados.

V. Priedai.

VI.Literatūra.

I. Įvadas

Lietuvoje, remiantis demokratines tradicijas turinčių šalių patirtimi,

rekomenduojama pradinėse klasėse mokinių žinių nevertinti pažymiais.

Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintame dokumente “1997-

1998m.m. bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų mokymo planai”

pasakyta:”Mokyklos tarybos sprendimu visų pradinių klasių moksleivių

pasiekimai gali būti nevertinami pažymiais. Apie vaikų sėkmę ir pasiekimus

mokytojas turi nuolat informuoti moksleivių tėvus. Baigiant ketvirtą klasę,

visų dalykų moksleivių pasiekimai įvertinami.” Ši mokyklos reformos

naujovė sukėlė mūsų šalies mokyklose nemaža sumaišties. Visiems

(pedagogams, tėvams, moksleiviams, ir be abejo būsimiems mokytojams) rūpi

opi, sudėtinga ir prieštaringa vertinimo pažymiais ar kitais žymenimis

problema. Pedagogų nuomonė šiuo klausimu labai skiriasi. Viena kraštutinybė

– visiškas pažymių atmetimas, kita – reikalavimas kuo dažniau mokinius

testuoti ir griežčiau vertinti pažymiais. Bendraujant su mokytojais tenka

išgirsti tokių nuomonių:

1)”Mokytojai yra tam, kad padėtų išmokti,o ne gąsdintų pažymiais.”

“Vargu bau verta pažymiais skatinti pavydą ir lenktyniavimą.”

“Nevertindami pažymiais iki 10-11 vaiko gyvenimo metų brandiname psichiškai

sveiką žmogų.”

2)”Jei nerašome mokiniams pažymių klasė tampa kurortu.”

“Nevertintą pažymiais pradinuką užgrius pažymių lavina 5

klasėje.”(“Mokytoja, parašyk man 10”// “Mokykla”, ‘94m., nr.7)

Be to ši problema aktuali ir daugeliui tėvų. Jie prašo ir net reikalauja

pažymių. Tai jiems labai svarbi informacija apie “atžalą”. Kai mokoma be

pažymių tėvai pajunta nerimą. Nors vaikai ir mokosi gerai, bet kai kuriems

tėvams atrodo, kad jei būtų rašomi pažymiai, jie mokytųsi dar geriau. Tėvai

pageidauja, kad visų mokomųjų dalykų žinios būtų vertinamos pažymiais, nes

taip patogu kasdien kontroliuoti, kaip vaikas mokosi Vaikai auga labai

skirtingomis sąlygomis ir į mokyklą ateina nevienodai pasirengę. Toli gražu

ne visi ikimokyklinukai gauna aukščiausią pasirengimo mokyklai įvertinimą.

Nors ir prieš ateinant į mokyklą tiriami vaiko: socialinė, biologinė

branda, fizinis ir protinis išsivystymas,pirštų koordinacija, kaip vaikas

taria garsus, kaip jis orientuojasi laike, erdvėje, ar raišliai ir

taisyklingai kalba. Taigi kai kurie vaikai atitinka visus brandumo mokyklai

kriterijus, kai kurie ne visai, tačiau šiaip ar taip dauguma septynmečių,

aštuonmečių ateina į mokyklą. Jeigu nuo pirmųjų mokymosi mėnesių pradedame

vertiniti mokinių žinias, vaikus tarsi surūšiuojame. Vadinasi taip

pažeidžiame “mažojo žmogaus” savigarbą, slopiname jo pasitikėjimą savo

jėgomis. Nuolat lygindami vieno vaiko subebėjimus su kitais, kasdien

rašydami pažymius ir juos komentuodami, kai kuriems vaikams išugdysime

nepilnavertiškumo kompleksą visam gyvenimui. Taip pat pavydą ir neapykantą

geresnius pažymius gaunantiems, nuolat giriamiems klasės draugams.

Manau, kad pedagogai, kurie pritaria formaliam vertinimui, ir tie, kurie

nepritaria, sutinka su tuo, kad vaikas turi teisę mokykloje jaustis saugus,

ramus, nepažemintas. Taigi kyla klausimas, kaip panaikiti mokinių įtampą

dėl pažymių ir kitų įvertinimų? Ar ši mokyklos reforma naudinga mokiniams,

jų tėvams ir mokytojams? Tai ir bus plačiau nagrinėjama darbe.

Darbo struktūra:

I.Įvadas- jame atskleidžiamas temos aktualumas.

II.skyrius-išdėstoma literatūros šaltinių analizė darbo tema.

III. skyrius- tyrimų medžiaga, anketų analizė.

IV.Išvados- išvados, apibendrinančios visą darbą.

V.Priedas-pateikiamos mokytojų pildytos anketos.

II. Literatūros šaltinių analizė

1.Vertinimo sąvoka

Mokymo rezultatų vertinimas – tai žinių, mokėjimų ir įgūdžių, kuriuos

apibrėžia atitinkamos mokymo programos, taip pat mokinių asmenybės raidos

lygio nustatymas tam tikrais simboliais (pažymiais,balais), vertinamaisiais

sprendimais ir kitais būdais. Mokytojas, organizuodamas mokymo procesą,

visą laiką stebi mokinių darbą, o
atskirais mokymo proceso etapais duoda

specialias užduotis ir šitaip renka informaciją apie mokymo rezultatus,

siekia nustatyti mokinių išsilavinimo lygį, t.y.vertina.

2.Vertinimo ir pažymio santykis.

Terminas “vertinimas” neretai tapatinamas su terminu “pažymys” (“balas”).

Tačiau vertinimas ir pažymys – ne tos pačios sąvokos, nes vertinimas yra

platesnis. Jis reiškia santykį tarp to, ką moka mokinys, ir to, ką turėtų

mokėti vertinimo momentu. O pažymys tėra viena iš šio santykio, t.y.

vertinimo, išraiškos formų, bet ne vienintelė. Tiesa, pažymys vaidina itin

svarbų vaidmenį, kadangi laikomas mokinių, ir mokytojo veiklos rodikliu –

jis svariai sąlygoja mokytojo ir mokinių santykius, emocinę atmosferą

pamokoje. Vertinimas pirmiausia parodo mokytojo požiūrį į mokinio mokymosi

rezultatus.Vertinimas yra ir procesas ir rezultatas. Kaip procesas, jis

įeina į tikrinimą (mokytojo vertinimas formuojasi palaipsniškai, tiriant

tai, ką mokinys išmoko); kaip rezultatas, jis užbaigia tikrinimą.

3.Vertinimo būdai

Vertinimas yra mokymo rezultatų pilnumo bei kokybės matas: jis informuoja,

visos ar ne visos užduotys atliktos, gerai ar blogai jos įvykdytos. Šių

darbo rezultatų pilnumo bei kokybės matą galima įvairiais būdais išreikšti.

3.1.Formalus vertinimas

Mokyklai, tėvams ir patiems mokiniams reikia vertinimų, kurie būtų

fiksuojami dokumentuose ir parodytų bendrą mokinių laimėjimų kokybę – jų

žinių, mokėjimų ir įgūdžių, jų asmenybės raidos lygį. Juos turi žinoti ne

tik mokiniai, bet ir jų tėvai,- jiems reikia informacijos, kiek sėkminga

individuali jų vaiko raida ir kiek jo išsilavinimas atitinka bendruosius

valstybės standartus. Vadinasi, privalu mokymo rezultatus vertinti balais.

O tai ir yra formalusis vertinimas. Taikant šį vertinimą naudojami įvairūs

mokymo rezultatų tikrinimo metodai. Pažymiai, kaip tam tikri simboliai,

įrašomi į klasės žurnalą, mokinių pažymių knygutes ir kitus dokumentus,

todėl jie išlieka ilgam. Per ilgesnį laiką gauti pažymiai parodo mokinio

mokymosi rezultatų dinamiką, kuri leidžia spręsti apie jo intelekto raidą.

3.2. Neformalus vertinimas.

Nuolatinį mokytojo reagavimą viso mokymo proceso metu, įvairiai

bendraujant su mokiniais ir stebint jų mokymąsi, jų pastangas atlikti

įvairias užduotis, tikslinga vadinti neformaliu vertinimu. Šiuo atveju

gaunamos tik bendriausios žinios apie mokinį, mokytojas mokytojas

dažniausiai nieko neužsirašo, informaciją laiko atmintyje. Šitaip jis

susidaro nuomonę apie savo mokinius, jų gebėjimus, darbingumą ir pan., kuri

nėra išsami ir visapusiška, todėl negali būti nuolatinė. Neformalus

vertinimas dažniausiai išreiškiamas vertinamaisiais sprendimais žodžiu arba

raštu.

4.Vertinimo sistema

4.1.Apibrėžimas

Vertinimo sistema – tai mokinių mokymo rezultatų išreiškimo ir įforminimo

tvarkos organizavimas. Vertinimo sistemą turi suprasti ne tik mokytojai ir

mokiniai, bet ir tėvai, visuomenė. Todėl kaip ir visas mokymo organizavimas

priklauso nuo kiekvienos šalies tradicijų, valstybės raidos, jos socialinių

ekonominių sąlygų, taip šios sąlygos ir lemia ir mokymo rezultatų vertinimo

sistemą; ji atskirose šalyse specifiška.

4.2.Lietuvos mokyklų vertinimo sistema

Atkūrus Lietuvos valstybę 1918m., iki 1940m. mokinių mokymosi rezultatai

buvo vertinami penkiabale skaitmenine sistema, papildant ją pliusais ir

minusais. Tai iš esmės 17 balų sistema (prie vieneto pliusų ar minusų

nebuvo). O ypač geri mokymosi rezultatai vertinami 5+.

Iki 1993m. rugsėjo 1d. Lietuvoje laikytasi penkiabalės skaitmeninės

vertinimo sistemos, o tiksliau keturbalės, nes vienetai buvo rašomi itin

retai. Mokytojai dažnai papildomai naudodavosi pliusais ar minusais, ypač

tais atvejais, kai vertinimus žymėdavosi savo sąsiuviniuose.

Pažymys “5” (labai gerai) rašomas tada, kai mokinys programos mokomąją

medžiagą moka išsamiai ir tvirtai,labai gerai ją supranta; į klausimus

atsako teisingai, tvirtai, žinias savarankiškai taiko praktikoje.

Pažymys “4” (gerai) rašomas tada, kai mokinys visą programos reikalaujamą

medžiagą moka tvirtai, ją gerai supranta, į klausimus atsako tvirtai,

taisyklinga literatūrine klaida, žinias moka taikyti praktikoje, tačiau

daro nedideles klaidas.

Pažymys “3” (patenkinamai) rašomas tada, kai mokinys moka pagrindinę

programos mokomąją medžiagą,taikydamas žinias praktikoje, susiduria su kai

kuriais sunkumais, kuriuos nugali tik padedant mokytojui, daro medžiagos

dėstymo ir kalbos klaidų.

Pažymys “2” rašomas tuomet, kai mokinys nemoka didesnės dalies programos

medžiagos, atsako dažniausiai tik į pagalbinius mokytojo klausimus ir

netvirtai, daro daug stambių klaidų.

Pažymys “1” (labai blogai) rašomas tada, kai mokinys visai nemoka

nagrinėjamos mokomosios medžiagos.

Nuo 1993m. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose taikoma dešimties balų

mokymo rezultatų vertinimo sistema. Teigiami vertinimai – 10-4 balai,

neigiami-3-1 balas. 10 balų rašoma tada, kai
obulai žino atitinkamą

programos medžiagą, laisvai operuoja jos teiginiais, pasakoja sklandžiai,

logiškai, teorines žinias geba taikyti praktiškai, jas sieja su savo

patirtimi, t.y. yra visiškai įvaldęs žinias; 9 balai-kai įvaldęs 90 proc.

mokomosios medžiagos, 8 balai- kai įvaldęs 80 proc. mokomosios medžiagos ir

t.t. Vadinasi, teigiamam vertinimui mokinys privalo žinoti bent 40 proc.

mokomosios medžiagos, o tai nustatyti nėra lengva.

Aukštosiose mokyklose 4 balai – neigiamas vertinimas.

5. Pažymių poveikis mokiniams

Mokymo rezultatų vertinimui bet kurio amžiaus mokiniai nėra abejingi,

todėl šiam klausimui reikia skirti ypatingą dėmesį. Nuo seno pedagoginėje

literatūroje reikalaujama,kad vertinti reikia kuo objektyviau, vertinimą

grįsti kuo nuodugnesniu mokinio individualybės pažinimu, padėti mokiniui

suvokti savo mokymosi rezultatus, skatinti tobulėti. Mokymo rezultatų

vertinimas mokiniams parodo jų darbo sėkmę. Drauge tai yra priemonė, kuria

mokytojas skatina mokinius geriau mokytis, sąmoningai perimti žinias,

mokėjimus bei įgūdžius. Vertinimas auklėja ir moko, nuodugniai paliečia

mokinio sąmonę ir jausmus. Mokymo rezultatų vertinimas dažnai lemia

mokytojo ir mokinių santykius, kurie savo ruožtu turi įtakos mokinių

požiūriui į atskirą dalyką ir apskritai į mokymąsi.

Pažymiai gali būti paskata mokytis. Tačiau vieną ar kitą užduoties

atlikimą gali skatinti ne tik pažymiai, bet ir kiti veiksniai. Vienas iš

svarbesnių veiksnių yra tai , ar užduotis yra įdomi ir savaime

skatinanti.`Tačiau tai nereiškia, kad išoriniai apdovanojimai nėra būtini.

Jų reikia toms užduotims,kurioms nebūdinga didelė motyvacija.

Pažymių poveikis priklauso ir nuo to, kaip mokiniai suvokia tuos

pažymius, siedami juos su atliktu darbu. Kai kurie mokiniai savo sėkmės ar

nesėkmės priežastimi laiko atsitiktinumą.

Ankstesni mokinio pažymiai taip pat gali turėti įtakos. Pvz. gaudavę

gerus pažymius mokiniai, tikriausiai susiformavo teigiamą požiūrį į save,

ir toliau sieks bei dirbs, kad gautų gerus pažymius. Kita vertus tie

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1782 žodžiai iš 5925 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.