Turinys
I. Įvadas.
II. Literatūros šaltinių analizė darbo tema.
1. Vertinimo sąvoka.
2. Vertinimo ir pažymio santykis.
3. Vertinimo būdai.
3.1. Formalus vertinimas.
3.2. Neformalus vertinimas.
4. Vertinimo sistema.
4.1. Apibrėžimas.
4.2. Lietuvos mokyklų vertinimo sistema.
5. Pažymių poveikis mokiniams.
5.1. Mokinių apklausos rezultatai (O.Tijūlėnienė “Pažymys 4 kl. mokinių
gyvenime” 1996m.)
6. Tėvų požiūris į formalų ir neformalų vertinimą.
6.1. Tėvų požiūris į formalų vertinimą.
6.2. Tėvų požiūris į neformalų vertinimą.
7. Vertinimo metodika.
7.1. Formalaus vertinimo metodika.
7.2. Neformalaus vertinimo metodika.
8. Vertinimo būdų pakeitimo ir tobulinimo pavyzdžiai.
8.1. Formalaus vertinimo tobulinimo pavyzdžiai.
8.2. Formalaus vertinimo pakeitimo į neformalų pavyzdžiai.
III. Tyrimų medžiaga, anketų analizė.
IV. Išvados.
V. Priedai.
VI.Literatūra.
I. Įvadas
Lietuvoje, remiantis demokratines tradicijas turinčių šalių patirtimi,
rekomenduojama pradinėse klasėse mokinių žinių nevertinti pažymiais.
Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintame dokumente “1997-
1998m.m. bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų mokymo planai”
pasakyta:”Mokyklos tarybos sprendimu visų pradinių klasių moksleivių
pasiekimai gali būti nevertinami pažymiais. Apie vaikų sėkmę ir pasiekimus
mokytojas turi nuolat informuoti moksleivių tėvus. Baigiant ketvirtą klasę,
visų dalykų moksleivių pasiekimai įvertinami.” Ši mokyklos reformos
naujovė sukėlė mūsų šalies mokyklose nemaža sumaišties. Visiems
(pedagogams, tėvams, moksleiviams, ir be abejo būsimiems mokytojams) rūpi
opi, sudėtinga ir prieštaringa vertinimo pažymiais ar kitais žymenimis
problema. Pedagogų nuomonė šiuo klausimu labai skiriasi. Viena kraštutinybė
– visiškas pažymių atmetimas, kita – reikalavimas kuo dažniau mokinius
testuoti ir griežčiau vertinti pažymiais. Bendraujant su mokytojais tenka
išgirsti tokių nuomonių:
1)”Mokytojai yra tam, kad padėtų išmokti,o ne gąsdintų pažymiais.”
“Vargu bau verta pažymiais skatinti pavydą ir lenktyniavimą.”
“Nevertindami pažymiais iki 10-11 vaiko gyvenimo metų brandiname psichiškai
sveiką žmogų.”
2)”Jei nerašome mokiniams pažymių klasė tampa kurortu.”
“Nevertintą pažymiais pradinuką užgrius pažymių lavina 5
klasėje.”(“Mokytoja, parašyk man 10”// “Mokykla”, ‘94m., nr.7)
Be to ši problema aktuali ir daugeliui tėvų. Jie prašo ir net reikalauja
pažymių. Tai jiems labai svarbi informacija apie “atžalą”. Kai mokoma be
pažymių tėvai pajunta nerimą. Nors vaikai ir mokosi gerai, bet kai kuriems
tėvams atrodo, kad jei būtų rašomi pažymiai, jie mokytųsi dar geriau. Tėvai
pageidauja, kad visų mokomųjų dalykų žinios būtų vertinamos pažymiais, nes
taip patogu kasdien kontroliuoti, kaip vaikas mokosi Vaikai auga labai
skirtingomis sąlygomis ir į mokyklą ateina nevienodai pasirengę. Toli gražu
ne visi ikimokyklinukai gauna aukščiausią pasirengimo mokyklai įvertinimą.
Nors ir prieš ateinant į mokyklą tiriami vaiko: socialinė, biologinė
branda, fizinis ir protinis išsivystymas,pirštų koordinacija, kaip vaikas
taria garsus, kaip jis orientuojasi laike, erdvėje, ar raišliai ir
taisyklingai kalba. Taigi kai kurie vaikai atitinka visus brandumo mokyklai
kriterijus, kai kurie ne visai, tačiau šiaip ar taip dauguma septynmečių,
aštuonmečių ateina į mokyklą. Jeigu nuo pirmųjų mokymosi mėnesių pradedame
vertiniti mokinių žinias, vaikus tarsi surūšiuojame. Vadinasi taip
pažeidžiame “mažojo žmogaus” savigarbą, slopiname jo pasitikėjimą savo
jėgomis. Nuolat lygindami vieno vaiko subebėjimus su kitais, kasdien
rašydami pažymius ir juos komentuodami, kai kuriems vaikams išugdysime
nepilnavertiškumo kompleksą visam gyvenimui. Taip pat pavydą ir neapykantą
geresnius pažymius gaunantiems, nuolat giriamiems klasės draugams.
Manau, kad pedagogai, kurie pritaria formaliam vertinimui, ir tie, kurie
nepritaria, sutinka su tuo, kad vaikas turi teisę mokykloje jaustis saugus,
ramus, nepažemintas. Taigi kyla klausimas, kaip panaikiti mokinių įtampą
dėl pažymių ir kitų įvertinimų? Ar ši mokyklos reforma naudinga mokiniams,
jų tėvams ir mokytojams? Tai ir bus plačiau nagrinėjama darbe.
Darbo struktūra:
I.Įvadas- jame atskleidžiamas temos aktualumas.
II.skyrius-išdėstoma literatūros šaltinių analizė darbo tema.
III. skyrius- tyrimų medžiaga, anketų analizė.
IV.Išvados- išvados, apibendrinančios visą darbą.
V.Priedas-pateikiamos mokytojų pildytos anketos.
II. Literatūros šaltinių analizė
1.Vertinimo sąvoka
Mokymo rezultatų vertinimas – tai žinių, mokėjimų ir įgūdžių, kuriuos
apibrėžia atitinkamos mokymo programos, taip pat mokinių asmenybės raidos
lygio nustatymas tam tikrais simboliais (pažymiais,balais), vertinamaisiais
sprendimais ir kitais būdais. Mokytojas, organizuodamas mokymo procesą,
visą laiką stebi mokinių darbą, o
atskirais mokymo proceso etapais duoda
specialias užduotis ir šitaip renka informaciją apie mokymo rezultatus,
siekia nustatyti mokinių išsilavinimo lygį, t.y.vertina.
2.Vertinimo ir pažymio santykis.
Terminas “vertinimas” neretai tapatinamas su terminu “pažymys” (“balas”).
Tačiau vertinimas ir pažymys – ne tos pačios sąvokos, nes vertinimas yra
platesnis. Jis reiškia santykį tarp to, ką moka mokinys, ir to, ką turėtų
mokėti vertinimo momentu. O pažymys tėra viena iš šio santykio, t.y.
vertinimo, išraiškos formų, bet ne vienintelė. Tiesa, pažymys vaidina itin
svarbų vaidmenį, kadangi laikomas mokinių, ir mokytojo veiklos rodikliu –
jis svariai sąlygoja mokytojo ir mokinių santykius, emocinę atmosferą
pamokoje. Vertinimas pirmiausia parodo mokytojo požiūrį į mokinio mokymosi
rezultatus.Vertinimas yra ir procesas ir rezultatas. Kaip procesas, jis
įeina į tikrinimą (mokytojo vertinimas formuojasi palaipsniškai, tiriant
tai, ką mokinys išmoko); kaip rezultatas, jis užbaigia tikrinimą.
3.Vertinimo būdai
Vertinimas yra mokymo rezultatų pilnumo bei kokybės matas: jis informuoja,
visos ar ne visos užduotys atliktos, gerai ar blogai jos įvykdytos. Šių
darbo rezultatų pilnumo bei kokybės matą galima įvairiais būdais išreikšti.
3.1.Formalus vertinimas
Mokyklai, tėvams ir patiems mokiniams reikia vertinimų, kurie būtų
fiksuojami dokumentuose ir parodytų bendrą mokinių laimėjimų kokybę – jų
žinių, mokėjimų ir įgūdžių, jų asmenybės raidos lygį. Juos turi žinoti ne
tik mokiniai, bet ir jų tėvai,- jiems reikia informacijos, kiek sėkminga
individuali jų vaiko raida ir kiek jo išsilavinimas atitinka bendruosius
valstybės standartus. Vadinasi, privalu mokymo rezultatus vertinti balais.
O tai ir yra formalusis vertinimas. Taikant šį vertinimą naudojami įvairūs
mokymo rezultatų tikrinimo metodai. Pažymiai, kaip tam tikri simboliai,
įrašomi į klasės žurnalą, mokinių pažymių knygutes ir kitus dokumentus,
todėl jie išlieka ilgam. Per ilgesnį laiką gauti pažymiai parodo mokinio
mokymosi rezultatų dinamiką, kuri leidžia spręsti apie jo intelekto raidą.
3.2. Neformalus vertinimas.
Nuolatinį mokytojo reagavimą viso mokymo proceso metu, įvairiai
bendraujant su mokiniais ir stebint jų mokymąsi, jų pastangas atlikti
įvairias užduotis, tikslinga vadinti neformaliu vertinimu. Šiuo atveju
gaunamos tik bendriausios žinios apie mokinį, mokytojas mokytojas
dažniausiai nieko neužsirašo, informaciją laiko atmintyje. Šitaip jis
susidaro nuomonę apie savo mokinius, jų gebėjimus, darbingumą ir pan., kuri
nėra išsami ir visapusiška, todėl negali būti nuolatinė. Neformalus
vertinimas dažniausiai išreiškiamas vertinamaisiais sprendimais žodžiu arba
raštu.
4.Vertinimo sistema
4.1.Apibrėžimas
Vertinimo sistema – tai mokinių mokymo rezultatų išreiškimo ir įforminimo
tvarkos organizavimas. Vertinimo sistemą turi suprasti ne tik mokytojai ir
mokiniai, bet ir tėvai, visuomenė. Todėl kaip ir visas mokymo organizavimas
priklauso nuo kiekvienos šalies tradicijų, valstybės raidos, jos socialinių
ekonominių sąlygų, taip šios sąlygos ir lemia ir mokymo rezultatų vertinimo
sistemą; ji atskirose šalyse specifiška.
4.2.Lietuvos mokyklų vertinimo sistema
Atkūrus Lietuvos valstybę 1918m., iki 1940m. mokinių mokymosi rezultatai
buvo vertinami penkiabale skaitmenine sistema, papildant ją pliusais ir
minusais. Tai iš esmės 17 balų sistema (prie vieneto pliusų ar minusų
nebuvo). O ypač geri mokymosi rezultatai vertinami 5+.
Iki 1993m. rugsėjo 1d. Lietuvoje laikytasi penkiabalės skaitmeninės
vertinimo sistemos, o tiksliau keturbalės, nes vienetai buvo rašomi itin
retai. Mokytojai dažnai papildomai naudodavosi pliusais ar minusais, ypač
tais atvejais, kai vertinimus žymėdavosi savo sąsiuviniuose.
Pažymys “5” (labai gerai) rašomas tada, kai mokinys programos mokomąją
medžiagą moka išsamiai ir tvirtai,labai gerai ją supranta; į klausimus
atsako teisingai, tvirtai, žinias savarankiškai taiko praktikoje.
Pažymys “4” (gerai) rašomas tada, kai mokinys visą programos reikalaujamą
medžiagą moka tvirtai, ją gerai supranta, į klausimus atsako tvirtai,
taisyklinga literatūrine klaida, žinias moka taikyti praktikoje, tačiau
daro nedideles klaidas.
Pažymys “3” (patenkinamai) rašomas tada, kai mokinys moka pagrindinę
programos mokomąją medžiagą,taikydamas žinias praktikoje, susiduria su kai
kuriais sunkumais, kuriuos nugali tik padedant mokytojui, daro medžiagos
dėstymo ir kalbos klaidų.
Pažymys “2” rašomas tuomet, kai mokinys nemoka didesnės dalies programos
medžiagos, atsako dažniausiai tik į pagalbinius mokytojo klausimus ir
netvirtai, daro daug stambių klaidų.
Pažymys “1” (labai blogai) rašomas tada, kai mokinys visai nemoka
nagrinėjamos mokomosios medžiagos.
Nuo 1993m. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose taikoma dešimties balų
mokymo rezultatų vertinimo sistema. Teigiami vertinimai – 10-4 balai,
neigiami-3-1 balas. 10 balų rašoma tada, kai
obulai žino atitinkamą
programos medžiagą, laisvai operuoja jos teiginiais, pasakoja sklandžiai,
logiškai, teorines žinias geba taikyti praktiškai, jas sieja su savo
patirtimi, t.y. yra visiškai įvaldęs žinias; 9 balai-kai įvaldęs 90 proc.
mokomosios medžiagos, 8 balai- kai įvaldęs 80 proc. mokomosios medžiagos ir
t.t. Vadinasi, teigiamam vertinimui mokinys privalo žinoti bent 40 proc.
mokomosios medžiagos, o tai nustatyti nėra lengva.
Aukštosiose mokyklose 4 balai – neigiamas vertinimas.
5. Pažymių poveikis mokiniams
Mokymo rezultatų vertinimui bet kurio amžiaus mokiniai nėra abejingi,
todėl šiam klausimui reikia skirti ypatingą dėmesį. Nuo seno pedagoginėje
literatūroje reikalaujama,kad vertinti reikia kuo objektyviau, vertinimą
grįsti kuo nuodugnesniu mokinio individualybės pažinimu, padėti mokiniui
suvokti savo mokymosi rezultatus, skatinti tobulėti. Mokymo rezultatų
vertinimas mokiniams parodo jų darbo sėkmę. Drauge tai yra priemonė, kuria
mokytojas skatina mokinius geriau mokytis, sąmoningai perimti žinias,
mokėjimus bei įgūdžius. Vertinimas auklėja ir moko, nuodugniai paliečia
mokinio sąmonę ir jausmus. Mokymo rezultatų vertinimas dažnai lemia
mokytojo ir mokinių santykius, kurie savo ruožtu turi įtakos mokinių
požiūriui į atskirą dalyką ir apskritai į mokymąsi.
Pažymiai gali būti paskata mokytis. Tačiau vieną ar kitą užduoties
atlikimą gali skatinti ne tik pažymiai, bet ir kiti veiksniai. Vienas iš
svarbesnių veiksnių yra tai , ar užduotis yra įdomi ir savaime
skatinanti.`Tačiau tai nereiškia, kad išoriniai apdovanojimai nėra būtini.
Jų reikia toms užduotims,kurioms nebūdinga didelė motyvacija.
Pažymių poveikis priklauso ir nuo to, kaip mokiniai suvokia tuos
pažymius, siedami juos su atliktu darbu. Kai kurie mokiniai savo sėkmės ar
nesėkmės priežastimi laiko atsitiktinumą.
Ankstesni mokinio pažymiai taip pat gali turėti įtakos. Pvz. gaudavę
gerus pažymius mokiniai, tikriausiai susiformavo teigiamą požiūrį į save,
ir toliau sieks bei dirbs, kad gautų gerus pažymius. Kita vertus tie