Formulės dokumentas
5 (100%) 1 vote

Formulės dokumentas

MechanikaKūno nueitas kelias yra ilgis trajektorijos, kuria juda kūnas. Kūno poslinkiu vadinama kryptinė tiesės atkarpa, jungianti pradinę kūno padėtį su jo galine padėtimi. Poslinkis yra vektorinis dydis, todėl remiantis poslinkiu nustatytas greitis ir pagreitis taip pat yra vektoriniai dydžiai.

Poslinkio modulis atitinka atstumo sąvoką.

Tiesiaeigis judėjimas – toks judėjimas, kai judėjimo trajektorija yra tiesė.

Tolyginio tiesiaeigio judėjimo greičio vektorius



Čia v – greitis, ΔS – kūno nueitas kelias, Δt – judėjimo laikas.

Trajektorija, kelias, poslinkis ir greitis yra reliatyvūs, priklauso nuo ataskaitos sistemos. Tačiau pagreitis yra vienodas ataskaitos sistemose, kurios juda viena kitos atžvilgiu tiesiai ir tolygiai.

Nagrinėjant reliatyvųjį kūnų judėjimą dviejų ataskaitos sistemų atžvilgiu, naudojamos vektorinės poslinkių ir greičių sudėties formulė





Reikia įsidėmėti, kad s ir v – kūno poslinkis ir greitis nejudančios ataskaitos sistemos atžvilgiu, s1 ir v1 – judančios ataskaitos sistemos atžvilgiu, s2 ir v2 – judančios ataskaitos sistemos poslinkis ir greitis nejudančios sistemos atžvilgiu.

Tolygiai kintamas judėjimas – toks judėjimas, kai kūno greitis per lygius laiko tarpus pakinta vienodai. Tiesiaeigio tolygiai kintamo judėjimo greičio ir poslinkio vektorinės lygtys yra

Čia v – greitis, v0 – pradinis greitis, a – pagreitis, t – laikas.

Pagreitis – fizikinis dydis apibūdinantis greičio kitimo spartą. Pagreitis žymimas a.

Čia a – pagreitis, v0 – pradinis grietis, v – galinis greitis, t – laikas.

Laisvojo kritimo dėsniai:

1.Laisvasis kūnų kritimas yra tolygiai greitėjantis judėjimas.

2.Laisvo kritimo pagreitis nepriklauso nuo kūno masės.

3.Visų kūnų laisvojo kritimo pagreitis vienodas ir lygus 9,8 m/s2.

Laisvojo kritimo pagreitis žymimas raide g.

Čia v – greitis, g – laisvojo kritimo pagreitis, t – laikas, h – pakilimo aukštis.

Kūnas nukrinta ant žemės tuo pačiu greičiu, kokiu buvo mestas. Kildamas ir krisdamas kūnas kiekvieną trajektorijos tašką praskrieją to paties didumo greičiu. Kilimo iki kokio nors aukščio ir kritimo iš to paties aukščio laikas vienodas.

Judėjimo nepriklausomumo dėsnis – atskiri kūno judėjimai(pvz., horizontalus ir vertikalus) neturi įtakos vienas kitam.

vs=v0cosα

Čia vs – horizontalus kūno greitis, v0 – kūno greitis kampu i horizontą, cosα – kampas tarp horizontalios linijos ir greičio krypties.

vh=v0sinα

Čia vh – vertikalus kūno greitis, v0 – kūno greitis kampu i horizontą, sinα – kampas tarp vertikalios linijos ir greičio krypties.

s=vst=v0cosα*t



Kreivaeigis judėjimas – toks judėjimas, kurio trajektorija yra kreivė.

Apskritimu judančio kūno momentinis greitis nukreiptas trajektorijos liestinės kryptimi. Tolyginio judėjimo apskritimu momentinis greitis išlieka pastovaus dydžio, nuolatos kintant krypčiai.

Periodas – laikas, per kurį kūnas apsisuka vieną kartą. Periodas žymimas raide T, [T]=1s.



Čia T – periodas, t – laikas, n – apsisukimų skaičius.

Dažnis – dydis, nurodantis apsisukimų skaičių per sekundę. Dažnis žymimas raide f. [f]=s-1.

Čia f – dažnis, t – laikas, n – apsisukimų skaičius.

Čia v – linijinis greitis, R – apskritimo spindulys, T – periodas.

v=2πRf.

Kampinis greitis – kūno posūkio kampo ir laiko,per kurį įvyko tas posūkis, santykis. Posūkio kampas žymimas raide ω. [ω]=ras/s.



Čia φ – fazė.

Radianas – toks centrinis kampas kurio lankas lygus apskritimo spinduliui.

ω=2πf.

v= ωR.

Įcentrinis pagreitis – tolygiai apskritimu judančio kūno pagreitis.

Pirmasis Niutono dėsnis – kiekvienas kūnas išlaiko rimti arba juda tolygiai, jei jo neveikia pašalinės jėgos.

Inercinė ataskaitos sistema – tai tokia sistema kurioje kūnai juda be pagreičio.

Neinercinė ataskaitos sistema – tai tokia sistema, kurioje kūnai juda su pagreičiu. Šioje sistemoje pirmasis Niutono dėsnis negalioja.

Antrasis Niutono dėsnis – Jėga – vieno kūno poveikis kitam. Jėga žymima raide F. [F]=1N.

Kūną veikiant keletui jėgų, kiekviena jų sukelia tokį pagreitį, kokį sukeltų veikdama viena.

Deformacija – kūno formos ar matmenų pakitimas, veikiant jį jėga.

Tamprumo jėga – jėga, kuria deformuotas kūnas veikia kitus kūnus.

Trečiasis Niutono dėsnis – veiksmo jėga lygi atoveikio jėgai, tik yra priešingos krypties.

Jėgos impulsas – jėgos kiekio ir veikimo trukmės sandauga. Jėgos impulsas žymimas FΔt. [FΔt]= 1kg*m/s.

Judėjimo kiekis – kūno masės ir greičio sandauga. Judėjimo kiekis žymimas raide p. [p]=1kg*m/s.

Uždaros sistemos kūnų judėjimo kiekių suma sąveikos metu nekinta:

Kūno svoris – jėga, kuria Žemės traukiamas kūnas veikia atramą.

P = m g.

Nesvarumas – materialiojo kūno būsena, kai kūnas juda veikiamas vien gravitacijos jėgos.

P = m (g – a)

(kūnas leidžiasi žemyn)

P = m (g + a)

(kūnas kyla aukštyn)

Įcentrinė jėga – jėga, sukelianti įcentrinį pagreitį.

Trinties jėga – jėga, atsirandanti vienam kūnui judant kito kūno paviršiumi. Trinties jėgos kryptis yra priešinga judėjimo
krypčiai.Trinties koeficientas žymimas raide k.

Darbas ir energija

A = F S cos α.

Čia A – darbas, [A]=1J, S – nueitas kelias, cosα – kampas tarp darbo krypties ir horizontalios linijos

Čia N – galia, [N]=1w, t – laikas.

N=Fv.

Čia F – jėga, v – greitis,

Naudingumo koeficientas – tai naudingo ir viso atlikto darbo santykis.



Čia η – naudingumo koeficientas, An – naudingas darbas, Av – visas darbas.

Mechaninė energija – fizikinis dydis, nusakantis kokį darbą gali atlikti kūnas. Mechaninė energija žymima raide E. [E]=1J.

Potencinė energija- dydis nusakantis kūno sukauta energiją. [Ep]=1J.

Ep=mgh.

Čia m – masės, h – aukštis.

Spyruoklės potencinė energija:



Čia k-spyruoklės standumas, x – spyruoklės deformacija, b – pradinė spyruoklės potencinė energija.

Kinetinė energija – kūno judėjimo energija. Kinetinė energija žymima Ek. [Ek]=1J.

Kinetinės energijos teorema – kūną veikiančios jėgos darbas lygus kinetinės energijos pokyčiui.

A = Ek2 – Ek1 =ΔEk.

Uždaroje sistemoje vykstant mechaniniams procesams, kinetinė energija gali virsti potencine ir atvirkščiai, tačiau bendras energijos kiekis nekinta.

E = Ek + Ep = const.

Energijos tvermės dėsnis mechanikoje – energija neatsiranda ir neišnyksta, tik pereina iš vienos pavidalo į kitą, iš vieno kūno į kitą.

Skysčių ir dujų mechanika

Visuose horizontalaus vamzdžio pjūviuose statinio ir dinaminio skysčio slėgių suma yra pastovus dydis.

Čia p – statinis slėgis, ρ – skysčio tankis, v – skysčio tekėjimo greitis.

Svyravimai ir bangos

Mechaniniai svyravimai – periodiškai pasikartojantis judėjimas.

Periodas – laikas, per kurį įvyksta vienas svyravimas.



Čia T – periodas, t – laikas, n – apsisukimų skaičius.

Dažnis – dydis, nurodantis svyravimų skaičių per vieną sekundę. Dažnis žymimas raide f. [f]= 1Hz.



Čia f – dažnis, t – laikas, n – apsisukimų skaičius.

Amplitudė – didžiausias atstumas, kuriuo kūnas nutolsta nuo pusiausvyros padėties. Amplitudė žymima raide A.

Fazė – dydis, nusakantis kūno padėti ir judėjimo kryptį konkrečiu momentu.

Čia φ – fazė [φ] = rad.

x = A sin φ.

x = A sin ωt + φ0.

x = A sin (ωt).

Harmoniniai svyravimai – svyravimai, kai poslinkis kinta sinuso arba kosinuso dėsniu.

Matematinė svyruoklė – mažas rutuliukas pakabintas ant ilgo, plono siūlo. Matematinės svyruoklės svyravimai yra harmoniniai.

Gražinamoji jėga – jėga, kuri veikia matematinės svyruoklės rutuliuką. Ji visada nukreipta į pusiausviros centrą.

F = m g sin α.

Čia F – gražinamoji jėga, sinα – kampas tarp tiesiu nubrėžtu per pusiausvyros padėtį ir amplitudę.



Čia T – periodas, l – siūlo ilgis.

Jei svyruoklė kyla pagreičiu a:

Spyruoklės svyravimu periodas:

Čia m – spyruoklės masė, k – spyruoklės standumas.

Slopstantys svyravimai – laisvieji svyravimai, kuriuos slopina trinties ar pasipriešinimo jėgos.

Neslopstantys svyravimai – svyravimai, kuriu amplitudė nekinta.

Priverstiniai svyravimai – svyravimai, kuriuos palaiko periodiškai veikianti išorinė jėga.

Rezonansas – ryškus amplitudės padidėjimas sutapus vienos sistemos dažniui su kitos sistemos dažniu.

Bangavimas – svyravimų plytimas medžiaga.

Skersinės bangos – bangos, kurioms plintant medžiagos dalelės svyruoja statmenai bangų sklidimo krypčiai.

Išilginės bangos – bangos, kurioms sklindant dalelės svyruoja išilgai bangų sklidimo krypties.

Bangos ilgis – atstumas, kurį nusklinda banga per vieną periodą.

λ= v T.

Čia λ – bangos ilgis, v – bangos greitis.

Bangos ilgis – mažiausias atstumas tarp dviejų taškų, svyruojančių vienodomis fazėmis.



Koherentinės bangos – vienodo ilgio bangos.

Interferencija – bangų sudėtis. Interferuoti gali tik koherentinės bangos. Interferuojant bangoms, jų amplitudė padidėja arba svyravimai nuslopsta.

Interferencijos maksimumo sąlyga:

Δl=kλ.

Čia Δl – bangų skirtumas, k – bet koks sveikasis skaičius.

Interferencijos minimumo sąlyga:

Difrakcija – bangų sklidimo krypties užlinkimas už kliūčių. Bangos ilgis turi būti didesnis už kliūtį.

Molekulinė fizika

Visos medžiagos sudarytos iš dalelių. Dalelės visą laiką chaotiškai juda. Tarp dalelių yra tarpai. Dalelės tarpusavyje sąveikaują.

Molekulių veikimo siekis – didžiausias atstumas, kuriame dar pasireiškia molekulių sąveika.

Vidinė energija – visa kūną sudarančių dalelių judėjimo ir sąveikos energija.

Temperatūra – yra kūno molekulių šiluminio judėjimo vidutinės kinetinės energijos matas.

Dujos – medžiagos agregatinė būsena, kurioje molekulių kinetinė energija yra didesnė už sąveikos energija.

Idealiosios dujos – tarp molekulių nėra sąveikos jėgų.

Avogadro skaičius – dalelių skaičius telpantis viename molyje. Avogadro skaičius žymimas NA. NA=6,023*1023.

Molis – medžiagos kiekis, kuriame yra Avogadro skaičius dalelių.



Čia M – molinė masė, m –kūno masė, υ – molių skaičius.

Vienodomis sąlygomis bet kurių
molio tūris yra vienodas. Normaliomis sąlygomis jis lygus Vm=0,0224 m3.

Čia p – slėgis, [p]=1Pa, F – jėga slegianti kūną, S – plotas.

Čia n0 – molekulių koncentracija, m0 – vienos molekulės masė, v2 – greičio kvadrato vidurkis.

Čia Ek – vidutinė molekulės kinetinė energija.

p0=105Pa.

Čia p0 – atmosferos slėgis.

Vakuumas – praretintos dujos, kurių slėgis daug mažesnis už atmosferos slėgį.

Izoprocesai – procesai, kuriose masė ir vienas iš trijų parametrų – p, V arba T – nekinta.

Izoterminis arba Boilio ir Marioto dėsnis – izoprocesas, kurio metu temperatūra išlieka pastovi.

p1V1=p2V2.

Izobarinis arba Gei – Liusako dėsnis – izoprocesas, kurio metu slėgis išlieka pastovus.

Izochorinis arba Šarlio dėsnis – izoprocesas, kurio metu tūris išlieka pastovus.

T=(273+t)K

Čia T – temperatūra kelvinais, t – temperatūra pagal Celsijų.

Klaiperono lygtis:

Klaiperono ir Mendelejevo lygtis:

Čia R – universalioji dujų konstanta, [R] = 8,31 J/(K*mol).

Šilumos balanso lygtis – visas vienų kūnų atiduotas šilumos kiekis yra lygus visam kitų kūnų gautam šilumos kiekiui.

Pirmas termodinamikos dėsnis:

ΔU = Q + A.

Čia ΔU – vidinės energijos pokytis, Q – šilumos kiekis, A – išorinių jėgų atliktas darbas.

Pirmas termodinamikos dėsnis izobariniam procesui:

Q = ΔU – A.

Pirmas termodinamikos dėsnis izochoriniam procesui:

ΔU = Q.

Pirmas termodinamikos dėsnis izoterminiam procesui:

Q = – A.

Adiabatinis procesas – adiabatiškai besiplėsdamos dujos atlieka darbą prieš išorines jėgas vien savo vidinės energijos sąskaita. Išsiskyrusios šilumos kiekis lygus nuliui.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1808 žodžiai iš 5975 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.