Foto žurnalistikos pagrindai
5 (100%) 1 vote

Foto žurnalistikos pagrindai

Foto žurnalistikos pagrindai

Išsiskiria dvi kryptys: žurnalist. teorija

žurnalist. istorija

Teorija analizuoja žurnalistiką kaip kūrybą. Tyrinėja masinės informacijos priemonių turinį ir struktūrą, darbo metodus, formas, kūrinių žanrus.

Istorija nagrinėja – masinių priemonių atsiradimą, įvairius laikotarpius.

ISTORIJA

Atsiradus valstybei formuojasi ir įvairūs informacijos skleidimo būdai. Žinias skleidė ir senovės oratoriai: Ciceronas, Demostenas, Herodotas. Informacinę veiklą taip pat vystė ir bažnyčia, informaciją skleidė mitologiniai personažai, dievų pasiuntiniai. Senovės Egipte leido papirusą su naujausiom žiniom. Romoje J. Cezario nurodymu leistos aktualiausių žinių suvestinės (Acta Senatus). Japonijoje „laikraštis“ buvo degto molio lentelėse. Rusijoje, Olandijoje, Anglijoje – rankraštiniai informaciniai lapeliai. XV a. stambiausiuose Europos centruose atsirado žmonių, kurie rinko žinias , surašydavo lapeliuose ir pardavinėjo kitiems už grašį (vad. gazeta). Nuo to kilo laikraščio pavadinimas – Gazeta (iki šiol vartojamas Italijoje, Prancūzijoje, Rusijoje).

XI a. Ispanijoje pradėtas gaminti popierius. XII a. vid. – Italijoje. XIV a.– Prancūzijoje. XIV a. pab. – Vokietijoje. Vokiečiai ėmė pirmauti popieriaus gamyboje. Šiais laikais poligrafija garsėja – Italija ir Vokietija. 1445m. Gutenbergas išrado spaudą ir išspausdino pirmąją knygą, patobulino liejimo techniką, pradėjo gaminti atskirus spaudmenis. XV a. pab. Vokietijoje atsirado pirmoji pašto tarnyba. XVII a. vystantis tarptautiniai prekybai, daugėjant geografiniams atradimams, plėtėsi žmonių bendravimas, atsirado poreikis skleisti informaciją. 1609m. – pirmasis spausdintas laikraštis („Zeitung“ Vokietijoje). jame buvo rašoma kas įvyko Vokietijoje, kituose kraštuose, provincijoje. XVII a. laikraštį turėjo beveik kiekviena Europos valstybė. 1661m. Lenkija išleido savo laikraštį. Anksčiau laikraščiai buvo panašūs į brošiūras (apie 40 psl.) XVII a. atsirado pramoginių žurnalų – Frankfurte „Sąmojingasis Merkurijus“. Geltonąją spaudą (anekdotai, plekai) pradėjo leisti Londone 1698m. „London spy“ („Londono šnipas“). Paryžiuje 1665m. pasirodo pirmieji mokslininkų žurnalai, darbai. Vilniuje 1804m. – pirmasis savaitraštis (lenkų kalba). Estijoje – 1766m. periodinis leidinys estų kalba „Trumpas pamokymas“. Latvijoje 1579m. – „Latvių gydytojas“.

1579m. Lietuvoje išleistas „Kurier Litewski“ tai buvo pirmasis jėzuitų leidinys. Vėliau visi leidiniai ėjo tik rusų kalba. Rytų Prūsijoje 1823m. išėjo Ostermaersas redaguotas leidinys „Nusidavimai Dievo karalystėje“. 1832m. Klaipėdoje ėjo gotišku šriftu „Nusidavimai apie evangelijos pasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“. XIX a. pab. Amerikoje Šliūpas leido – „Unija“, „Lietuviškas balsas“, „Lietuviška gazeta“.

1883m. R. Prūsijoje (Ragainėje) pirmas lietuviškas leidinys „Aušra“ spausdintas lotynišku raidynu. Leidinys skirtas didžiajai Lietuvai, buvo knygos formato, leistas Basanavičiaus. Ten buvo rašoma Lietuvos istorija, ekonominiai, ūkio, moralės klausymai, nes Basanavičius norėjo šviesti tautą. „Varpas“ 1889m. leistas Kudirkos (naudojo grafikos priemones, iliustracijas). XIX a. pab. – XX a. atsiradus kinui pradėjo vystytis fotožurnalistika.

ŽURNALISTIKOS STATUSAS

Visuomenės gyvenimą valstybėje reguliuoja ir organizuoja įvairios institucijos (valdymo įstaigos, sąjungos, bendrijos). Visos jos veikia pagal konstituciją, įstatus, nuostatus. Laikraščių ir žurnalų redakcijos yra netiesiogiai susijusios su šiomis organizacijomis. Tad kiekviena masinės informacijos priemonė, netiesiogiai susijusi su šiomis institucijomis gali formuoti visuomenės vertybių orientaciją, pasaulėžiūrą. Istoriniai faktai rodo, kad dauguma žurnalų yra priemonė kaip partijos ar visuomenės jėgoms konsoliduoti (apjungti), keistis idėjomis ir patyrimu. Dalyvaudama valstybės valdyme žurnalistika daro tiesioginę įtaką visuomenini, padeda tobulinti tikrovę. Todėl ji laikoma 4-ja valstybės valdžia. Ji taip pat gali kontroliuoti parlamento, vyriausybės ir teisinių institucijų veiklą. Informacijos priemonėse atsispindi prieštaravimai tarp atskirų veiksmų, pozicijų, įvykių. Atsižvelgia į žmonių samprotavimus, nuomonę.

ŽURNALISTIKOS FUNKCIJOS

Pagrindinė žurnalistikos funkcija – informacijos rinkimas ir jos skleidimas (lot. infomatio – aiškinimas, išdėstymas). Informacija turi nemaža reikšmių – mokslinė, politinė, socialinė. Žinios gali būti perduodamos raštu, žodžiu ar kitais komunikacijos kanalais.

Informacijos rūšys:

bendroji informacija (politinė, socialinė)

speciali, susijusi su žmonių profesine veikla, užsiėmimais

individuali (liečianti žmogaus asmenį, jo patyrimą)

Pagal profilį: mokslinė, techninė, patentinė.

Žurnalistinė informacija – tai bendrosios informacijos sudėtinė dalis (spauda, radijas, TV) perduodanti informaciją, kuri skirta tikrovės pažinimui, akiračio plėtimui, gerinti valdymą, viešai nuomonei formuoti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 674 žodžiai iš 2205 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.