Fridrichas ratzelas
5 (100%) 1 vote

Fridrichas ratzelas

Rašydamas šį rašto darbą turėjau vieną tikslą – tai buvo noras supažindinti skaitytojus su ,vadinamuoju, geopolitikos mokslo tėvu, švedų geopolitiku – Fridrichu Ratzelu. Kodėl aš pasirinkau būtent šią temą? Atsakymas būtų paprastas, tai norėjimas kuo daugiau sužinoti, bei pateikti naujos informacijos apie geopolitikos mokslo pradininką, pačias pirmąsias idėjas, susipažinti su pirmųjų geopolitikų darbais.

Fridrichas Ratzelas (1844-1904) gali būti laikomas geopolitikos mokslo “tėvu”. Nors jis pats šio termino savo veikaluose dar nenaudojo. Savo darbuose jis rašė apie “politinę geografiją”. Jo pagrindinės darbas išleistas 1897m. taip ir vadinasi “Politinė geografija” (“Politische geographie”). Tai kas atsispindės jo veikaluose, pradeda aiškėti jau studijuojant Karlsrue Politechnikos universitete, kur jis lankė geologijos, paleontologijos ir zoologijos kursus. Savo studijas baigė Heidelberge, kur jam dėstė profesorius Hegelis. Ratzelo pasaulėžiūra buvo paremta evoliucionizmu ir darvinizmu, ir galiausiai glaudžiai susijusi su biologija. Po to jis daug keliauja po Europą ir Šiaurės Ameriką, tai jam suteikia daug neįkainojamų etnologinių žinių jo studijoms.

1882m. Štutgarte, yra išleidžiamas jo veikalas “Antropogeografija” (“Antropogegraphie”), kuriame jis suformuluoja pagrindines idėjas:tai tautų evoliucionavimo ir demografijos ryšį su geografiniais rodikliais, reljefo poveikį kultūrai, politinei santvarkai ir t.t. Tačiau pagrindiniu jo veikalu yra laikoma ”Politinė geografija”.

Valstybę Fridrichas Ratzelas įsivaizduoja, kaip gyvą, besivystantį organizmą. Savo darbe jis teigia, kad dirva yra pagrindinis ir nepakeičiamas veiksnys, kuris įtakoja tautos interesus. Istorijos vystymasis yra apribotas tos dirvos ir pačios teritorijos. Po to dėstoma evoliucionavimo išvada apie tai, kad “valstybė yra gyvas organizmas”, bet tas organizmas yra įleidęs savo šaknis į dirvą. Valstybė susidaro iš teritorijos reljefo ir jos dydžio bei tautos mentaliteto. Tokiu būdu valstybės vystymesi atsispindi objektyvios geografinės priežastys ir subjektyvios- bendras tautos suvokimas, išreiškiamas per valstybės vykdomą politiką. Normalia valstybe Ratzelas laiko tokią, kuri suderina geografinius demografinius ir etnokultūrinius parametrus.

Jo manymu valstybės visomis savo vystymosi stadijomis atrodo kaip organizmai, kurie būtinai išlaiko ryšį su dirva, ir todėl turi būti tiriamos žvelgiant per geografijos prizmę.

Tyrinėjant etnografiją ir istoriją, matoma, kad valstybės vystosi tam tikroje erdvėje, vis labiau susiliedama su ja, taip gaudama iš jos vis daugiau ir daugiau energijos. Taip valstybės tampa valdančiomis ir gyvuojančiomis toje erdvėje, todėl jas aprašyti, lyginti ir tirti turi geografija.

Dėl tokio organiškumo , aiškiai matosi, kad Ratzelas visiškai natūraliu laiko ekspansinį valstybių plėtimąsi, beveik panašų į gyvų organizmų.Šis organiškumas nusakomas ir atsižvelgiant į pačią erdvę (Raum). Ši erdvė pereina iš materialios kategorijos į naują ir tampa “gyvybine sfera” arba “gyvybine erdve” (Lebensraum). Ir čia atsiranda dar pora svarbių terminų- tai “erdvės jausmas” (Raumsinn) ir “Gyvybinė energija” (Lebensenergie). Šie terminai artimi vienas kitam, ir jie įtakoja politinį valstybių ir tautų vystymąsi ir formavimąsi.

Šios tezės yra pagrindiniai geopolitikos principai, kuriais remiasi Ratzelo pasekėjai. Be to požiūris į valstybę, kaip į gyvą, įsišaknijusį dirvoje organizmą yra pagrindinė mintis ir geopolitikos metodikos ašis. Remiantis tuo yra atsižvelgiama į visus parametrus, nepriklausomai nuo to kokie jie: subjektyvūs ar objektyvūs. Tokia visų parametrų struktūra pati diktuoja galutines vystymosi proporcijas. Tuo Fridrichas Ratzelas tampa tiesioginiu vokiškos “organiškos” sociologijos kūrėju.

Erdvės reikšmė

Valstybė vystosi, kaip organizmas, prisirišęs prie nustatyto žemės paviršiaus gabalėlio, o jos charakteristikos priklauso nuo tautos ir dirvos charakteristikų. Vienos iš svarbiausių yra geografinė padėtis ir sienos, po jų eina dirvos derlingumas, irigacinė būklė, galiausiai santykiai su kitais konglomeratais, esančiais žemės paviršiuje. Ypač kurie jungiasi su jūromis ir neapgyvendintomis teritorijomis. Visų šių charakteristikų visuma sudaro šalį (das Land). Tačiau, kai kalbama apie “savo šalį”, yra įjungiama ir visa tai, ką sukūrė žmogus, ir visi prisiminimai susiję su ja. Tuomet geografinis supratimas pavirsta dvasiniu ir emociniu ryšiu tarp žmonių, valstybės ir istorijos.

Valstybė yra suprantama, kaip vientisas organizmas, nes ryšys tarp tautos ir dirvos nuolat stiprėja ir yra neįsivaizduojamas vienas be kito.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 698 žodžiai iš 1351 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.