Futbolo evoliucija
5 (100%) 1 vote

Futbolo evoliucija

Turinys

ĮVADAS 2

ŽAIDIMO KAMUOLIU UŽUOMAZGOS – GILIOJE SENOVĖJE 3

VIDURAMŽIŲ FUTBOLAS 4

ŠIUOLAIKINIO FUTBOLO ŽAIDIMO GIMIMAS 5

FUTBOLO TAISYKLIŲ EVOLIUCIJA 6

IŠVADOS 7

Įvadas

Šiame sociologinio pobūdžio darbe bandysiu apžvelgti ir apibūdinti futbolo skirtumus praeityje ir dabartyje, kaip keičiantis visuomenei, jos išsilavinimui ir bendram pasaulėžiūros suvokimui keitėsi futbolo taisyklės ir pats žaidimas. Atsakyti į klausimą, kas futbolo žaidimą sugalvojo ir kur jis pirmą kartą pradėtas žaisti, yra gana sunku. Vis dėlto istorikams pasisekė šį tą sužinoti iš gilios šio žaidimo praeities.

Milijonai futbolo žaidimo mėgėjų mūsų šalyje ir visame pasaulyje su pasigerėjimu stebi futbolo rungtynes. Futbolas – aistra, džiaugsmas, nerimas, viltis. Jis daro mūsų gyvenimą spalvingesnį, įdomesnį, suartina žmones ir tautas.

1. Žaidimo kamuoliu užuomazgos – gilioje senovėje

Dar trečiajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą žaidimą, primenantį dabartinį futbolą, žaidė japonų imperatoriaus Kemari rūmų prieigose. Tai patvirtina senovės rankraščiai ir piešiniai.

Žaidimas, kuris buvo vadinamas „cu – kiu“, išsamiai aprašytas kinų knygose (2697 m. pr. m. e.), kai kamuolį, prikimštą paukščių pūkų arba plaukų, spardė žmonės, gyvenę šiuolaikinės Kinijos teritorijoje. Nugalėtojai buvo apdovanojami gėlėmis, vynu, brangiais papuošalais, o pralaimėjusieji – viešai išjuokiami ir plakami bambukinėmis lazdomis.

Egipte (Amoho Ra šventykloje Karnake) yra sienų tapybos kūrinių ir reljefų, leidžiančių manyti, kad antrajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą, egiptiečiai žaisdavo kamuoliu. Senovės Graikijoje ypač populiarus buvo žaidimas „episkyros“ – reikėdavo nuvaryti kamuolį už galinės linijos varžovų aikštės pusėje, panaudojant futbolo, regbio, imtynių elementus. Iš šio žaidimo kilo ir senovės romėnų žaidžiamas „harpastum“, kurį labai mėgo Gajus Julijus Cezaris. Jo legionai, 55 m. pr. m. e. pradėję karą Britanijoje, atnešė šį žaidimą į Britų salas, visų pirma į Londoną.

Prieš devynioliktąsias Olimpines žaidynes Meksikoje, mokslininkai ypatingai susidomėjo ir rimtai pradėjo tyrinėti šios šalies senovės kultūrą. Tyrinėtojai išaiškino daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kad senovės actekų gentyse buvo labai populiarios varžybos su kamuoliu. Įdomu dar ir tai, kad įvairios gentys naudodavo skirtingus kamuolius: pagamintus iš medžio, net iš akmens, taip pat iš žvėrių odos, prikimštus paukščių pūkų arba žolių.

2. Viduramžių futbolas

Senovės Anglijos atskirose gyvenvietėse vykdavo taip vadinami „mūšiai su kamuoliu“. Žmonės dideliais būriais susirinkdavo tarp dviejų kaimų ir varžydamiesi tarpusavyje stengdavosi nuvaryti kamuolį į varžovų kaimo turgaus aikštę. Jų devizas buvo – „pergalė bet kokių aukų kaina“. Su kamuoliu buvo žaidžiama ir miestuose. Išlikę aprašymai apie neįprastas varžybas Anglijos Derbio mieste. Jos prasidėdavo vidurdieny, o baigdavosi saulei nusileidus. Įdomu tai, kad žaidžiant buvo naudojamas odinis kamuolys (dažniausiai pripūsta ir aptraukta oda kiaulės pūslė). Šį kamuolį reikėdavo įvaryti į vienus ar kitus miesto vartus, esančius priešingose miesto dalyse. Žaidėjų skaičius siekdavo iki kelių šimtų, ir pasibaigus žaidimui miesto gatvės būdavo panašios į mūšio lauką. Tokį didelį pomėgį šiam žaidimui prilygindavo epidemijai. Todėl 1314 m. Londono meras karaliaus Edvardo II vardu uždraudė miesto centre žaisti futbolą „nes žaidėjai kelia baisų triukšmą gatvėse ir pridaro daug blogo“. Vėliau šį žaidimą draudė Edvardas III (1349 m.), Ričardas II (1389 m.), Henrikas IV (1401 m.), Henrikas VII (1491 m.), karalienė Elžbieta I (1602 m.). Tačiau futbolas gyvavo ir greitai tobulėjo. Ne vien Anglijoje buvo taip mėgiamas šis žaidimas. XIV a. pradžioje Normandijoje žaisdavo „soule“ – varydavo kamuolį laukais nuo kaimo iki kaimo. Besirungiant būdavo sužeistų ir net užmuštų žaidėjų.

Labiausiai socialinės problemos buvo jaučiamos miestuose. Žaidimai pridarydavo daugybę nuostolių, o priežastis daugiau nei paprasta: iki 1829 metų Anglijoje tiesiog nebuvo policijos.

Labai įdomus pavyzdys yra Ešburno miestelis. Jame žaidimas buvo žaidžiamas visų žmonių, gyvenančių teritorijoje tarp dviejų vartų, kurie vienas nuo kito buvo nutolę per maždaug 5 kilometrus. Beje varžybos, jeigu galima jas taip pavadinti, vykdavo antradieniais – dieną kuri Anglijoje yra šventa (ang. Shrove Tuesday). Beje, tokio tipo varžybos šiame miestelyje vyksta ir mūsų dienomis.

Romėnų ainiai italai paveldėjo iš jų žaidimą „harpastum“. Bolonijos miesto archyve saugomas 1480 metų rankraštis. Jame rašoma: „mėgstamiausias mūsų miesto gyventojų žaidimas „kalčijas“ (calcio). Žaidėjas, kuris dešimt kartų kamuoliu pataikydavo į varžovų vartus, gaudavo dvidešimt aukso dukatų. 1555 m. Venecijos miesto gyventojas Antonijus Skainas parašė knygą, skirtą populiariems žaidimams. Viena jos dalis buvo skirta futbolo protėviui – „kalčijui“. Joje rašoma: „kamuolio skersmuo – 9 centimetrai, svoris – 10 uncijų (apie 300 g.). Aikštės ilgis toks, kiek gali numesti akmenį pats stipriausias vyras, o plotis – pusė to, žaidėjų nuo
20 iki 40“. Kamuolį reikėdavo įvaryti j priešingose aikštės pusėse pažymėtus tarpus (vartus). 1656 m. Henris Kcris iš italų į anglų kalbą išvertė „kalčijo“ vadovėlį. Oksfordo universiteto bibliotekoje iki šių dienų išlikęs ir saugomas futbolo aikštės planas, nubraižytas dar 1788 m.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 850 žodžiai iš 2365 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.