Galaktikos keistuoliai
5 (100%) 1 vote

Galaktikos keistuoliai

Galaktikos keistuoliai

Vieną 1967 metų naktį Kembridžo universiteto aspirantė Dž.Bel radioteleskopu aptiko keistus radijo signalus, kurie nuostabiai tiksliai kartojosi kas 1,337 sek., tarsi danguje būtų budėjęs radijo švyturys. Kembridžo astronomai iš karto labai apsidžiaugė – manė pagaliau suradę ilgai lauktus nežemiškų civilizacijų signalus. Tariamus jų siuntėjus Dž.Bel pavadino „mažais žaliais žmogeliukais“…

Tačiau netrukus danguje buvo atrasta ir daugiau panašių mirksinčių žiburėlių. Astronomai, jau seniai įpratę prie kintamų kosminių objektų, šį kartą buvo apstulbinti: žybsniai radijo bangose visą laiką kartojosi nepaprastai dažnai ir tiksliai.

Po pusmečio Dž.Bel mokslinis vadovas profesorius E.Hjušas paskelbė savo prielaidą dėl šių signalų šaltinių. Pasak jo, tai turėtų būti vos keliasdešimt kilometrų skersmens, bet nepaprastai tankios neutroninės žvaigždės – pulsarai, susidariusios sprogstant supernovoms. Kokios jos ir kaip atsiranda?

Išsekus branduoliniam kurui žvaigždžių gelmėse, jos pradeda trauktis, nes nebėra vidinės jėgos, kuri galėtų atlaikyti viršutinių sluoksnių spaudimą. Teoriniai skaičiavimai rodo, kad Saulės masės žvaigždės virsta baltosiomis nykštukėmis – planetų dydžio žvaigždutėmis, kuriose medžiagos tankis siekia 105 – 107 g/cm3. Vadinasi, 1cm3 baltosios nykštukės medžiagos žemėje svertų maždaug toną. Atskiri atomai negali suartėti vienas su kitu labiau negu per 10-8cm, vadinasi, tiek skysčių, tiek ir pačių kiečiausių medžiagų tankis negali viršyti 20g/cm3. Tuo tarpu milžiniškas slėgimas baltosiose nykštukėse sutraiško atomus: atplėšti nuo branduolių elektronai tampa laisvi. Jei žvaigždės masė ne didesnė kaip 1,5 Saulės masės, tolesnį jos traukimąsi sulaiko vadinamųjų elektroninių dujų slėgis iš vidaus.

Jeigu žvaigždė 2 – 3 kartus masyvesnė už Saulę, įvyksta staigus branduolio kolapsas. Gravitacinio traukimosi metu atpalaiduota energija tvyksteli milžinišku sprogimu. Išorėje žvaigždė sužimba supernova, o viduje trauka sugniuždo ją į 10 – 30 km skersmens rutulį, kurio paviršiaus medžiaga turėtų būti panaši kaip baltosiose nykštukėse. Tačiau gilesniuose sluoksniuose kolosalinis slėgimas laisvus elektronus sugrūda tiesiog į branduolius, ir medžiaga žvaigždės gelmėse tampa neutronų mišiniu su nedidele dar išlikusių sveikų branduolių ir laisvų elektronų priemaiša. Iš čia ir kilęs pavadinimas – neutroninė žvaigždė. Manoma, kad jos centre tankis pasiekia net 1014g/cm3, t.y. milijonus kartų didesnis negu baltosiose nykštukėse.

Ši hipotezė gimė dar 1934 metais, teoriškai nagrinėjant masyvių žvaigždžių galutines evoliucijos stadijas, o praktiškai pagrįsta tik 1968 metais, aptikus 0,033 sekundės periodu švytuojantį pulsarą Krabo ūko centre. Atrastoji 16 ryškio žvaigždutė skleidžia ne tik neįprastus radijo signalus, bet tokiu pat dažnumu bliksi tiek optiniame diapazone, tiek ir rengeno spinduliuose.

Pulsaras nieko bendra neturi su pulsuojančia žvaigžde. Įsivaizduokite, kad kokiam devyngalviui slibinui pavyko Saulę sugrūsti į 20km skersmens rutulį. Tai ir bus neutroninė žvaigždė. Gravitacinė trauka jos paviršiuje būtų net 10 milijardų kartų stipresnė negu yra dabar Saulėje. Tačiau, sumažėjus besisukančio kūno skersmeniui, neišvengiamai turi padidėti jo sukimosi greitis. Vadinasi, neutroninės „Saulės“ sukimosi periodas sumažėtų nuo 27 dienų iki 0,0001 sek. Panašiai atsitiktų ir su magnetiniu lauku: neutroninėse žvaigždėse jis tokio stiprumo, apie kokį fizikai laboratorijose nė svajot nedrįsta. Šis laukas neutroninės žvaigždės spinduliavimą nukreipia tam tikromis (magnetinių polių) kryptimis. Neutroniniai žvaigždei besisukant, šios karštos spinduliuojančios dėmės blyksi erdvėje tarsi švyturiai. Čia ir visa bėda: jei magnetinio poliaus skleidžiamas „prožektorius“ nekliudo Žemės, pulsaro taip pat ir nepamatysime, nebent ilgainiui pasikeistų jo orientacija erdvėje. Todėl ne visuose supernovų paliktuose ūkuose pavyko surasti pulsarus.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 636 žodžiai iš 1224 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.