Galimybės palengvinti mokinių adaptacija 5 klasėje
5 (100%) 1 vote

Galimybės palengvinti mokinių adaptacija 5 klasėje

Įvadas

Pradėję lankyti mokyklą vaikai susiduria su jų įpročių neatitinkančiais reikalavimais ir naujomis veiklos sąlygomis, kurios sukelia prieštaravimus. Kai kurios šeimos nesugeba išspręsti atsiradusių problemų, todėl iškyla būtinumas ieškoti sprendimų, kurie palengvintų pirmokų adaptavimąsi. Apie tai byloja ir pradinės mokyklos mokytojų patyrimas bei visuomenėje ( visų pirma šeimose ) įsigalėjusi nuomonė apie mokinių ( ypač pirmokų ) ugdymo reikšmingumą, sudėtingumą bei aktualumą.

Pereinamasis laikotarpis iš pradinės į pagrindinę mokyklą daugumai mokinių ne visada yra sklandus ir sėkmingas. Psichologiškai silpnesniems mokiniams perėjimas į penktąją klasę gali sukelti neigiama požiūrį į mokyklą ir mokymąsi, o tai gali turėti įtakos ne tik vaiko pažangumui, bet ir jo psichikai ar vystymuisi.

Edukologai teigia, kad penkta klasė yra viena iš kritinių mokymosi sutrikimų taškų. Šiuo laikotarpiu susiduriama su mokinių nenoru mokytis, gali išriškėti jų nepakankamos žinios, nesugebėjimas mokytis naujomis sąlygomis. Nenorintis mokytis mokiniai dažniau už kitus atsiduria gatvėje. Dažniausia mokyklos nelankymo priežastis – mokinių nenoras mokytis. Mokiniai nepatenkinti mikykline veikla, nes sunku mokytis, per didelis kruvis, nuovargis ar nesidomina dėstomais dalykais. Penktoje klasėje vyksta mokinių adaptacija : jiems reikia prisitaikyti prie naujos mokymo organizavimo sistemos, prie naujų pedagogų bei jų darbo stiliaus.

Paaiškėjo, kad penktoje klasėje mokinių savijauta keičiasi, nes pasikeičia draugai, mokytojai, be to, nauja aplinka, dalykinė, kabinetinė sistema. Todėl akivaizdu, kad penktųjų klasių mokiniams būtina pagalba adaptuojantis.

Asmenybės raidai ypač svarbios pirmos dienos mokykloje, kai kuriami nauji santykiai su bendraamžiais ir suaugusiais. Kiekvienas vaikas turi suvokti naujus jam keliamus uždavinius ir savo vietą mokyklos gyvenime, išmokti aktyviai dalyvauti klasės ir mokyklos bendruomenės veikloje, bendrauti su bendraamžiais ir mokytojais, kad patirtų sėkmę ir pasitenkinimą. Šalia pirmos klasės mokinių visada yra supratinga ir globojanti mokytoja, kuri organizuoja vaikų veiklą, jų socialinius santykius, skatina aktyvumą, darbingumą ir taip sušvelnina adaptacinio periodo sunkumus.

Perėjus į pagrindinę mokyklą, mokymasis darosi sudėtingesnis, pasikeičia ne tik vaiko psichosocialinė aplinka, bet ir mokymosi sąlygos. Penktos klasės ugdytinis – dar vaikas, ką tik palikęs pradinę mokyklą ir patekęs į jam mažai pažįstamą ugdymo aplinką, kur jį veikia gausus naujų pedagogų būrys, dažnai keliantis griežtus ir gana skirtingus dalykinius reikalavimus.

Šiandienos mokyklai būdingos tokios problėmos, kaip vaikų nenoras mokytis, mokinių uždarumas, agresyvumas, nepasitikėjimas tėvais ir mokytojais.

Penktoje klasėje, palyginti su ketvirta, padidėja nerimas dėl kontrolinių darbų, susirūpinimas mokykla, sumažėja savivertė, padaugėja somatinių nerimastingumo požymių. Daugiau nei pusei mokinių padidėja bendras nerimastingimo lygis.

Taigi, jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų adaptacija gali būti suprantama kaip teigiama jų savijauta naujomis gyvenimo ir veiklos sąlygomis, kai jie suvokia savo ir aplinkos pakitimus, prisitaikymo prie realybės būtinumą, socialinės pusiausviros realumą ir savojo vidinio pasaulio būseną.

Psichologai vis dažniau kalba apie adaptacijos sunkumus, tai yra mokyklinę dezadaptaciją, kuri pasižymi neadekvačiu vaiko prisitaikimu, mokslo ir elgesio sutrikimais, konfliktais, psichogeniniais susirgimais, padidėjusiu nerimu, asmenybės vystymosi iškrypimais. Ryškus mokyklinės dezadaptacijos sindromas – pažangumo sumažiejimas. Šį sindromą lengva pastebėti, tačiau išsiaiškinti jo priežastis daug sunkiau.Mokslininkai teigia, kad mokinius veikia įvairūs motyvai, kurių reikšmė mokymuisi yra nevienoda, nes tik keli iš jų yra reikšmingi ir iš tiesu skatina mokymąsi. Todėl galime teigti, kad viskas, kas mokinius skatina mokytis, vadinama mokymosi motyvacija. Motyvacija apima žmogaus poreikius, troškimus, interesus, polinkius, vertybes, pažiūras ir įsitikinimus, sąlygoja mokymosi rezultatus, padeda pasirinkti ir suvokti mokymosi tikslus ir būdus. Mokinio geba rasti ir formuluoti konkrečius mokymosi tikslus rodo jo motyvacijos brandumą. Svarbiausia yra vidinė motyvacija. Mąstymas ir suvokimas yra įsisavinimo pagrindas, bet nebus įsisavinama, jei mokymasis nemotyvuotas, jei mokiniai sąmoningai nežiūrės į mokomuosius dalykus. Teigiamą mokymosi motyvaciją didina sėkme, o bausmės ir nesėkmės ją mažina. Motyvacija gali būti mokinio sėkmingo arba nesėkmingo mokymosi priežastis.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 692 žodžiai iš 2174 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.