Galvos smegenų sužalojimai
5 (100%) 1 vote

Galvos smegenų sužalojimai

Galvos smegenų sužalojimai

Galvos smegenų sužalojimas – būklė, kai kinetinės energijos poveikis kaukolei ir galvos smegenims sukelia funkcinių ar morfologinių smegenų pokyčių ir sutrikdo jų veiklą.

Klasifikacija

Galvos smegenų sužalojimų etiologija yra gana įvairi, o patogenezė nėra iki galo aiški, todėl šiuos sužalojimus galima klasifikuoti pagal keletą požymių:

I. Pagal galimų komplikacijų dažnį:

1. Uždari – nepažeistas galea aponeurotica.

2. Atviri – tiesioginis ryšys tarp kaukolės vidaus ir išorės.

II. Pagal galvos smegenų pažeidimo pobūdį:

1. Difuzinis

a) smegenų sukrėtimas

b) difuzinis aksoninis pažeidimas

2. Lokalus

a) smegenų sumušimas

b) hematomos

3. Mišrus

III. Pagal sukėlusias priežastis:

1. Eismo

2. Buitinis

3. Sporto

4. Šautinis

IV. Pagal kinetinės energijos veikimo būdą:

1. Kontaktinis

2. Greitėjimo – stabdymo (akceleracinis – deceleracinis)

3. Kompresinis

V. Pagal klinikos sunkumą:

1. Lengvos

2. Vidutinio sunkumo

3. Sunkios

VI. Pagal pažeidimo priežastis:

1. Pirminis

2. Antrinis:

a) dėl pirminės galvos traumos

b) dėl kitų organizmo sistemų funkcijos sutrikimo

Epidemiologija

Galvos smegenų sužalojimai skirtingose šalyse pasitaiko nevienodai dažnai. Lietuvoje galetų būti 240 – 400 / 100 000 gyventojų per metus. Vyrams šios traumos pasitaiko 2 – 3 kartus dažniau nei moterims. Dažniausiai nukenčia 20 – 39 metų žmonės. Galvos smegenų sužalojimai sudaro 30% – 40% visų traumų. Dažniausiai galvos smegenys sužalojamos buityje ir autoavarijų metu. 10% – 20% pacientų, patyrusių galvos traumą, būna neblaivūs. 50% – 60% pacientų, patyrusių galvos smegenų sužalojimą, taip turi ir kitų traumų. Galvos smegenų sukrėtimas sudaro 80% – 90% visų galvos smegenų sužalojimų, sumušimas 1% – 13%, suspaudimas 1% – 9%. Po sunkių sužalojimų, kai koma tęsiasi ilgiau nei 6 valandas, miršta 30% – 40%, invalidais tampa 18% – 38% žmonių.

Etiologija ir patogenezė

Smegenų sukrėtimas

Potrauminis sąmonės sutrikimas, kai yra uždaras smegenų sužalojimas.

Pirminių morfologinių pokyčių nebūna. Tačiau atsiranda funkcinių pakitimų: pakinta neuronų medžiagų apykaita, hipermetabolinė būklė ir hiperglikozė, sutrinka smegenų kraujotakos autoreguliacija. Dėl autoreguliacijos sutrikimų atsiranda smegenų edema, didėja intrakranijinis slėgis, kurį galima pamatyti tyriant KT, BMR ir kitais tyrimais. Smegenų edema išsivysto apie 33% žmonių, patyrusių smegenų sukrėtimą.

Po traumos sinapsėje prasideda aktyvacijos periodas. Vėliau sinapsė išsenka, astrocitų ataugos paburksta, padidėja tarpląsteliniai tarpai, atsiranda neuronų hiperchromija, dendritų mikrovakuolizacija.

Taip pat smegenų sukrėtimas yra aiškinamas vibracine teorija, anatominių ir funkcinių sinapsinių ryšių nutrūkimu, staigia smegenų išemija. Vietinės smegenų pažeidimo teorijos smegenų sukrėtimo mechanizmą aiškina smegenų žievės ar smegenų kamieno struktūrų pažeidimu.

Difuzinis aksonų pažeidimas

Jam būdingas gilus ir ilgalaikis samonės sutrikimas, iškart po traumos ištikusi koma. Galvos KT paprastai nebūna jokių pokyčių.

Kita vertus, difuzinis aksonų pažeidimas yra ne tik atskira liga, bet ir patogenezinis pagrindas visų galvos smegenų sužalojimų, kurių metu sutrinka samonė.

Yra išskiriami trys difuzinio aksoninio pažeidimo sunkumo laipsniai:

1) didžiųjų pusrutulių baltojoje medžiagoje, pokyčiai smegenų kamiene

2) pokyčių židiniai didžiojoje smegenų jungtyje

3) pokyčių židiniai viršutinėje kamieno srityje

Dažniausiai dėl rotacijos deceleracijos metu difuziškai pažeidžiami aksonai – aksonai sutrūkinėja. Vyksta baltosios medžiagos laidų degeneracija, gali atsirasti hemoraginių nedidelių židinių.

Pats pažeidimo atsiradimas aiškinamas tuo, kad smegenyse yra skirtingo tankio medžiaga. Suteikus galvai tam tikrą pagreitį (pavyzdžiui stabdant), skirtingo tankio sritys yra veikiamos skirtingo dydžio jėgų, nors pagreitis ir tas pats (F=m*a). Ir tada skirtingo tankio sritys tarsi pasislenka viena kitos atžvilgiu – taip nutrūkinėja aksonai.

Smegenų sumušimas

Lokalus galvos smegenų pažeidimas – pagal ligos apibrėžimą. Tačiau matyt gali būti ir difuzinis. Be sąmonės sutrikimų būna ir neurologinių židininių simptomų, jei kontūzijos židinys formuojasi funkciškai svarbioje zonoje.

Aplink pirminę nekrozės sritį yra pabrinkusių smegenų sluoksnis. Pažeidimo vietą sąlygiškai galima suskirstyti į 3 zonas. Centre – įvykę negrįžtami pokyčiai. Toliausiai nuo židinio – grįžtami pokyčiai. Gydymo tikslas – kad kuo daugiau neuronų, esančių už negrįžtamų pokyčių ribos nežūtų ir vėl pradėtų funkcionuoti.

Smegenų nekrozės susiformuoja arba kontaktinėje smūgio zonoje (paprastai kai smūgio jėga veikia į nedidelį plotą), arba atatrankos zonoje (tam tikra prasme priešingoje smūgiui pusėje, dažnai kaktinių, smilkininių ir pakaušinių skilčių priekinėse pamatinėse srityse).

Hematomos

Tai dažniausia smegenų suspaudimo priežastis. Hematomos skirstomos į epidurines, subdurines, intracerebrines, skilvelių ir mišrias.

Epidurinės hematomos paprastai apima nedidelį smegenų paviršiaus plotą, bet giliai skverbiasi į pačias smegenis. Dažniausiai dėl
vidurinės dangalų arterijos ar jos šakų plyšimo, taip pat dėl įplyšusių veninių ančių.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 773 žodžiai iš 2457 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.